Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?

Vytautas Sinica, www.delfi.lt
2014 04 07 15:06
12
Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.
Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Tendencija visus kitaminčius apšaukti esant valstybės priešais grasina, jog galiausiai Lietuvoje liksime su viena teisinga liberalia ir daug kitų – prieš valstybės interesus nukreiptų ir Kremliui naudingų – neliberalių ir todėl užčiauptų nuomonių.

Kol taip nenutiko, norisi pabrėžti du dalykus. Pirma, nepagrįsti kaltinimai „nesąmoningu darbu Rusijai“ tapo universalia etikete, kurią šiandien politinės jėgos klijuoja savo oponentams kur tik netingi. Antra, aiškinimai, jog gerų santykių su Lenkija vardan privalome nusileisti Krymo okupaciją pateisinančio V. Tomaševskio reikalavimams yra klaidingi dėl kelių esminių priežasčių.

„Naudingi idiotai dešinėje“ plečiasi link centro

Sekantys politines diskusijas greičiausiai prisimena, kaip metų pradžioje konservatorius Mantas Adomėnas visus dėl Europos vertybinio nuosmukio sunerimusius ir gilesnę bei greitėjančią Europos integraciją stabdyti norinčius Lietuvos ir kitų Europos šalių dešiniuosius nesikuklino pavadinti naudingais idiotais. Tokio vardo jie nusipelnė, nes esą savo pažiūromis ir siekiais sutampa su Rusijos ir konkrečiai Vladimiro Putino tikslais. Pagalba Putinui nesąmoninga, todėl šie žmonės „idiotai“, tačiau vis tiek pagalba, todėl „naudingi“.

Ne paslaptis ir tai, kad M. Adomėnas etiketę mėgino užklijuoti Europoje populiarėjančių euroskeptiškų vadinamosios tolimos dešinės (far-right) partijų atstovams, kurių nepatogus atitikmuo Lietuvoje yra Tautininkų sąjunga. Integraciją palaikanti TS-LKD tokių „idiotų“ apsuptyje turėjo atrodyti kaip vienintelis protingas dešiniojo rinkėjo pasirinkimas, nors ir joje tarp paprastų narių dauguma tikrai atitiktų Adomėno „naudingo idioto“ kriterijus ir, jei tą suprato, turbūt neapsidžiaugė. Vis dėlto, kartą paleidus džiną iš butelio, Putinui nesąmoningai dirbančiųjų valstybės intereso išdavikų ratas pradėjo plėstis. Kadangi Putinas nuteikinėdamas visuomenę prieš Vakarus instrumentiškai vartoja tradicijų, šeimos ir tautiškumo gynėjo retoriką, logiška, jog palaipsniui jam dirbančiais taps visi šias vertybes politiškai ginantys žmonės.

Po minėtojo V. Laučiaus teksto pasirodymo tokiais tapo ir TS-LKD sudėtyje esantys krikdemai, o greičiausiai ir „tikrųjų“ konservatorių dalis, nepalaikanti LLRA reikalavimų Lietuvoje įteisinti dvikalbius vietovardžių, gatvių ir asmenvardžių užrašus. Neabejotinai ten pat atsiduria ir keliasdešimt signatarų, disidentų, mokslininkų ir kultūros atstovų, vasarį pasirašiusių kreipimąsi, prašantį netenkinti antikonstitucinių LLRA reikalavimų bei pašalinti šią antivalstybinę jėgą iš valdančios koalicijos. Baisu ištarti, bet ir prezidentė, aiškiai pasakiusi, kad valstybinė kalba negali būti politinių derybų objektas. Galiausiai surengę visuomenės nuomonių apklausą neabejotinai sužinotume, jog naudingų idiotų, nepritariančių nuolaidoms LLRA ir todėl dirbančių Putinui, Lietuvoje yra dauguma ir tikrai ne vien dešinėje.

Toks neatsakingas švaistymasis visuomenę skaldančiu ir ištisas jos grupes marginalizuojančiu kaltinimu yra pavojingai plintanti politinė mada. Kitaminčių kaltinimas darbu Rusijai (taigi išdavyste) ne tik priešina visuomenę ir yra tiesmukas Lietuvos piliečių įžeidinėjimas. Tokiais kaltinimais Lietuvoje kuriama atmosfera, kai konkrečios, kaip taisyklė konservatyvios, nuomonės apskritai negalės būti garsiai ištartos ir rimtai vertinamos viešose politinėse diskusijose. Juk valstybės išdaviko pozicija neverta nei pagarbos, nei diskusijos. Būtent prie tokios situacijos ir savotiškos liberalizmo (kaip priešingo Putino retorikai) diktatūros judame. V. Laučius tokį siekį įvardija atvirai: „Tegul sau kliedi privačiose erdvėse: privačiai nusišnekėti nedraudžiama“. Vienintelės tiesos neatitinkančios nuomonės ne taip seniai dar buvo uždarytos nepatenkintų SSRS piliečių virtuvėse.

Kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?

Diskusijos dėl kitataučių asmenvardžių rašybos ne valstybine kalba yra senos ir įstrigusios. Pagrindinius argumentus prieš tokios rašybos įteisinimą teko plačiai paaiškinti atskirame tekste, tad prasminga tik trumpai juos apžvelgti. Pirma, kitaip nei teigia Tomaševskis, nėra jokių tarptautinių įsipareigojimų dvikalbiams užrašams. Priešingai, Europos žmogaus teisių teismas du kartus yra išaiškinęs, kad a) asmenvardžių rašyba dokumentuose yra valstybių reikalas; b) rašymas tik valstybine kalba jokių teisių nepažeidžia. 1994 m. dvišalė Lietuvos-Lenkijos sutartis įpareigojo lenkų asmenvardžių rašybą pagal skambesį, bet ne lenkiška gramatine forma – toks įsipareigojimas ir yra vykdomas.

Antra, LLRA reikalavimai prieštarauja 14 Lietuvos Konstitucijos straipsniui, kaip buvo išaiškinta 1999 m. ir 2009 m. Konstitucinio teismo nutarimais. Šių metų išaiškinimas, kad tokia rašyba bus galima, jei tą leis Valstybinės lietuvių kalbos komisija, tik permeta atsakomybę nuo politikų ir teisininkų ant kalbininkų pečių. Šiems dar nedavus jokio atsakymo visažiniai apžvalgininkai aiškina, kad įteisinti nelietuviškus įrašus ir galima, ir būtina.

Trečia, vietovardžiai ir asmenvardžiai yra bendrinės ir dažniausiai būtent lietuvių kalbos dalis, ką yra išaiškinę Z. Zinkevičius, P. Kniūkšta, V. Urbutis, B. Stundžia, K. Garšva ir kiti kalbininkai. Savo ruožtu lietuvių kalba yra UNESCO saugomas nematerialiosios pasaulio kultūros paveldas. Lietuviški, nors ir lenkų tautybės žmonių pasuose esantys ir todėl norimi sulenkinta forma rašyti vardai ir pavardės taip pat yra šios apsaugos objektas. Asmenvardis nėra ir asmens nuosavybė, o visos visuomenės ir valstybės naudojamas žmogaus tapatybės ženklas, neturintis privačios paskirties ir visada reikalingas naudoti kitiems žmonėms ir valstybei.

Ketvirta, geopolitiškai kiekviena Lietuvos nuolaida LLRA reikalavimams yra dūris į nugarą Latvijai ir Estijai, kurioms Rusija kiekviena pasitaikiusia proga teikia analogiškus reikalavimus „gerinti diskrimuojamos rusų mažumos padėtį“. Istorija rodo, kad vienai Baltijos šaliai suteikus kokių nuolaidų, tuoj pat sustiprėja puolimas ir prieš kitas. Neatsitiktinai LLRA dvikalbystės reikalavimus Lietuvai itin palaiko Rusijos ambasada Lietuvoje, o konflikto Kryme kontekste šiuo metu aktyviai puolama rusus tariamai diskriminuojanti Latvija. Lieka tik stebėtis, kaip sutampa Putino ir Tomaševskio retorika tiek Ukrainos užpuolimo, tiek ir Baltijos šalių tautinių bendrijų padėties klausimais.

Esminės klaidos ginče dėl LLRA reikalavimų: nuolaidžiavimas

Nereikia turėti iliuzijų: visi išvardinti argumentai tebus aktualūs tiems, kam visa tai kartu ant įsivaizduojamų svarstyklių nusvertų įsiteikimo Lenkijai siekį. Yra žmonių, kuriems norint geresnių santykių su Lenkija, jokia kaina neatrodo per didelė. Yra kita itin liberali piliečių grupė, kuri mano, kad bet koks piliečių teisių išplėtimas savaime yra naudingas valstybei ir gerina gyvenimo joje sąlygas. Tačiau abiejų šių grupių atstovai turėtų užduoti sau kelis klausimus ir užčiuopti kelias savo argumentacijos klaidas.

Tikintys, kad nuolaidos LLRA reikalavimams išspręs įtampas su Lenkija, turi sau atsakyti, ar tos įtampos tikrai išnyks. Menka paslaptis, jog ginčai dėl lentelių ir pasų įrašų lenkų kalba yra politinių ginčų ir populiarumo vaikymosi pasekmė. Taip yra tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. LLRA su Tomaševskiu priešakyje kursto tariamai diskriminuojamų lenkų mitą, kad galėtų juos nuo šios „diskriminacijos“ ginti. Jų reikalavimai kyla ne iš gyventojų poreikio, o iš būtinybės, kad koks nors poreikis nebūtų patenkintas ir LLRA turėtų ko reikalauti. Tokioje situacijoje, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad patenkinus vieną ar kitą reikalavimą neatsiras naujų.

Priešingai, kad išliktų politikoje, LLRA visada turės reikalauti vietos lenkams vis naujų teisių, o rinktis tikrai yra iš ko. Jau Edvardo Trusevič rengtame Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo siekiai, kad gausiai lenkų gyvenamose vietovėse valstybės institucijų darbuotojai mokėtų lenkų kalbą (kaip ten dirbti lietuviui?), kad rinkiminė informacija būtų teikiama visomis vietos gyventojų kalbomis (išlaidos kandidatams ir rinkimų organizatoriams), valstybė užtikrintų finansavimą žiniasklaidos priemonėms mažumų kalba ir t.t. Žingsniai maži, bet jau esantys LLRA darbotvarkėje.

Toliau nuoseklu būtų reikalauti vien lenkiško dalykų mokymo lenkų mokyklose, taip pat mažinti konkrečios tautybės gyventojų procentą, kuriam esant būtų galimi gatvių ir gyvenviečių pavadinimai tos tautos kalba. Sumažinus šį skaičių nuo dabar svarstomų 25 proc. iki E. Trusevič reikalautų 10 proc., lenkiškus bei rusiškus gatvių pavadinimus pamatytume ir Vilniuje. Sekant Vengrijos diasporos politikos Rumunijoje ar Rusijos politikos Latvijoje pavyzdžiu, galiausiai būtų pareikalauta ir antros valstybinės kalbos. Nereikia gąsdintis autonomija – iki jos yra ir daug kitų reikalavimų. Kodėl LLRA turėtų nereikalauti, jei tai padeda jai išlikti, o Lietuva leidžiasi į kalbas tuos reikalavimus vykdyti?

Sveikas protas gali piršti klaidinančią mintį, jog dabartiniai reikalavimai yra pagrįsti, o kiti minimi būtų perdėti. Tačiau čia reikia prisiminti tris dalykus. Pirma, ir dabartiniai reikalavimai nėra jokio tarptautinio mažumų teisių standarto išpildymas, nes tokio standarto nėra. Ko reikalauti pasirenka LLRA. Antra, Lenkijoje Lietuvos lenkų padėtis yra vertinama pagal tai, ką teigia V. Tomaševskis. Jo kaltinimai priimami kaip faktas, o jo pergalės Lenkijos užsienio reikalų ministro buvo įvardytos pačios Lenkijos pergalėmis.

Ką besugalvotų LLRA, Lenkija visada turės tiek, kiek ir dabar, pagrindo tuos reikalavimus palaikyti darant spaudimą Lietuvai. Trečia, pačioje Lenkijoje dominuojantys dešinieji politikai varžosi, kas aktyviau rūpinsis lenkų diasporos padėtimi Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Toks rūpestis didina jų populiarumą savo šalyje, o Lietuva su LLRA jiems yra puikus politinis resursas, kurį protinga išnaudoti. Kodėl tokioje situacijoje Lenkija turėtų nepalaikyti augančių Tomaševskio grupuotės reikalavimų ir ateityje?

Esminės klaidos ginče dėl LLRA reikalavimų: visiems geriau nuo papildomų teisių

Minėta antroji LLRA reikalavimų tenkinimo šalininkų grupė vadovaujasi liberaliu principu, kad daugiau teisių Lietuvos piliečiams reiškia ir geresnį gyvenimą Lietuvoje apskritai. Taip teigiant visiškai ignoruojama konfliktiška politikos prigimtis ir požiūrių į valstybės tikslus įvairovė.

Pirma, teigiantys, kad „niekas nenukentės, jei kitataučiai rašys pasuose kitomis kalbomis“ nesupranta, kad ne visi piliečiai vadovaujasi liberaliu principu, jog gerai viskas, kas manęs asmeniškai neliečia. Įstatymų formavimas beveik niekada nėra vien teigiamos sumos žaidimas, kur kažkas gali išlošti geresnę padėtį, kitų padėčiai ir savijautai savo šalyje nepablogėjant. Pilietiškai atsakingą ir valstybei neabejingą žmogų kone asmeniškai liečia viskas, kas susiję su valstybės gyvenimu. Jei toks pilietis nepritaria vienai ar kitai teisei ar privilegijai, tuo pačiu metu, kai vieniems piliečiams nuo tos teisės suteikimo tampa geriau, tam nepritariantiems piliečiams tampa blogiau. Tai pasverti yra politikų pareiga, kurią jie dažnai užmiršta apsiribodami pigiai moralizuojančiu žmogaus teisių diskursu.

Žinoma, liberalaus mąstymo žmogui nesuprantama ir atgrasu, kaip kas nors gali būti nepatenkintas teisių kitiems suteikimu ir „koks tai kieno reikalas“. Tačiau toks kišimasis į bendrapiliečių reikalus vadinasi pozityvia laisve – piliečių teise dalyvauti sprendžiant bendrojo gyvenimo normas, kurios turėtų atitikti daugelio supratimą apie tai, kas yra gera ir priimtina.

Šia logika, beje, remiasi ir Paulius Gritėnas, nesename tekste siūlydamas įteisinti homoseksualų santuokas ir argumentaciją užbaigdamas teiginiu, jog tą padariusi „Lietuva turi puikų šansą nieko neinvestuodama tapti patrauklesne ir malonesne vieta gyventi savo piliečiams“. Nesuvokiama, kad nevienalytėje visuomenėje, daliai piliečių nuo tokio sprendimo gyventi taptų patraukliau, o daliai – kol kas triuškinamai daugumai – patrauklumo ir pritarimo šalies įstatymams kaip tik sumažėtų. Negalima, kaip tą daro P. Gritėnas, skirstyti visuomenės narių į vertus išgirsti (pažangius) ir ignoruojamus, nes jų nuomonė tariamai pasenusi. Demokratinėje valstybėje konfliktuojančias nuomones Konstitucijos leidžiamuose rėmuose išsprendžia daugumos valia, o kiekviena pusė turi teisę ir pareigą mėginti tą valią pakreipti savo naudai.

Čia prieiname prie antrojo liberalių prielaidų žmonių ignoruojamo momento. Plečiant kurių nors grupių teises ar kitaip keičiant įstatymus susikerta ne tik skirtingų visuomenės dalių vertybės ir požiūriai. Susikerta ir supratimai, ką turi saugoti valstybė. Žmogaus teisių užtikrinimas pagrįstai yra vienas iš valstybės tikslų, tačiau klaida jį laikyti vieninteliu. Nėra nė vienos absoliučios žmogaus teisės, o jų taikymo ribos priklauso nuo to, kiek norima vardan jų aukoti kitų teises ir kitus valstybės tikslus.

Šie kiti tikslai sąlyginai gali būti pavadinti konstitucinėmis vertybėmis. Valstybė turi tikslą ginti žmogų ir sudaryti jam kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Tačiau kartu valstybė apsibrėžia principus ir vertybes, kuriuos taip pat įsipareigoja ginti. Pavyzdžiui, valstybės teritorinis vientisumas kaip viena tokių vertybių yra svarbesnis už atskirų jos piliečių gyvybes (!), todėl valstybė gali ir prireikus reikalauja tas gyvybes paaukoti užtikrinant šios konstitucinės vertybės išsaugojimą. Tai kraštutinis pavyzdys, tačiau tas pats principas galioja ir šeimos, motinystės, kalbos ir kitoms vertybėms.

Suteikdama papildomas teises tautinėms ar seksualinėms mažumoms valstybė niekada negali vien pagerinti gyvenimo savo piliečiams. Ji tai daro tiek nepritariančiųjų piliečių gerovės (žinoma, ne ekonominės), tiek ir kitų konstitucinių vertybių (kalbos, šeimos ir t.t.) sąskaita. Nėra prasmės ironiškiems klausimams, ar nuo lenkiškų asmenvardžių išnyks lietuvių kalba. Atimant iš valstybinės kalbos dokumentų ir viešosios informacijos monopolį sumenksta jos kaip valstybinės statusas ir svarba, o tai jau savaime yra kitų padėties gerinimas valstybinės kalbos kaip konstitucinės vertybės sąskaita.

Liberalams, įsivaizduojantiems, kad pagal juos suprastas nacionalinis interesas gali būti primestas visiems ir apsiriboti vien žmogaus teisių plėtimu, derėtų būti nuosekliems savo argumentacijoje ir suprasti, ką deda ant svarstyklių siūlydami tenkinti LLRA užgaidas. Vienoje svarstyklių lėkštėje dėdami galimai geresnius santykius su Lenkija, kitoje turime padėti ne tik minėtus argumentus konkrečiai už asmenvardžius, bet ir tam nepritariančiųjų piliečių bei kitų valstybės ginamų vertybių, konkrečiai kalbos, būklę. Jokiai demokratijai ir jos stabilumui nėra į naudą, kai jos piliečių nuostatos yra ignoruojamos ir aukojamos vardan abejotinai pasiekiamų tikslų. Būtent abejotina, kaip matėme, yra ir mėginimo nuolaidomis šiandieniniams LLRA reikalavimams pasiekti Lenkijos prielankumą sėkmė.

Sėkmės atveju

Pabaigai belieka užduoti keletą klausimų skaitytojo susimąstymui. Liberalų supratimu, sėkmės atveju paaukojus esamą valstybinės kalbos padėtį Lietuvoje ir parodžius Tomaševskio kompanijai bei Lenkijai, jog spaudimas prieš Lietuvą duoda norimų vaisių, galima sulaukti didesnio Lenkijos palankumo.

Šių eilučių autoriui lieka neaišku, kas leidžia to tikėtis ir ko konkrečiai norima iš magiškosios Lenkijos partnerystės? Lenkijoje dislokuotos raketos saugo Lietuvą nuo Rusijos atakų, kaip tą įpareigoja NATO susitarimai. Būtent suaktyvėjusių retorinių ginčų dėl Lietuvos lenkų kontekste iš mirties taško išjudėjo elektros tilto su Lenkija projektas. Kokios didesnės partnerystės norime? Ar nepasitikime Lenkija kaip karine sąjungininke?

Lenkijos reikalavimai Lietuvai kaip strateginei partnerei milžiniški – pagal jos reikalavimus formuoti vidaus kalbos ir švietimo politiką. Tai akivaizdus ženklas, jog nesame matomi kaip gerbtini partneriai, greičiau pagal geriausias Romano Dmovskio (Roman Dmowski) politinės minties tradicijas, žiūrima, kiek leisimės spaudžiami. Nes spausti reikia tiek, kiek leidžiasi. Agresijos prieš Ukrainą kontekste Lenkija elgiasi labai protingai – naudojasi išaugusia įtampa ir pagrįstu Lietuvos nerimu dėl savo saugumo. Tačiau tokiame kontekste mus iš Lenkijos pasiekiantys signalai yra vis nauji reikalavimai, o ne sugebėjimas – kaip kad siūloma mums patiems – vardan bendrų tikslų padėti į šalį smulkius nesutarimus.

Taip yra, nes Lenkija moka istorijos pamokas: geopolitikoje jai egzistuoja tik naudingi partneriai, bet ne draugai, todėl iš kiekvienos situacijos buvo ir bus spaudžiama didžiausia galima nauda pačiai Lenkijai. Lietuvai irgi reikėtų greičiau tą išmokti. Geriausia, jei kartu su kitomis nesenos XX a. istorijos pamokomis apie nuolaidžiavimo politikos pasekmes. Galbūt tik poros gerų istorijos pamokų ir tereikia, kad iš naujo permąstytume itin siaurai „suliberalėjusius“ nacionalinius interesus, o Lietuvoje sumažėtų Kremliui nejučiomis dirbančių valstybės priešų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  2. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  3. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  4. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  5. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  6. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  7. O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
  8. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  9. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  10. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  11. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  12. V. Sinica. Lietuvos lenkams neturėtų galioti įstatymai?
  13. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  14. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  15. K. Garšva. Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas?
  16. V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma
  17. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  18. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  19. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  20. J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą
  21. Kalvės žaizdre grūdinta draugystė
  22. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  23. V.Sinica. Lietuvos lenkų problemos: tikrovė ir manipuliacijos
  24. K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?
  25. A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
  26. P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją?
  27. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)
  28. A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
  29. Radijo laida „Forumas“: ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija?
  30. Strategine partnere vadinta Lenkija stabdo savo dalyvavimą Visagino AE projekte

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. tampax'as says:
    7 m. ago

    Geras Sniegenos atsakymas, nors kiek per švelnus be Laučiaus sarkazmo, gal perdaug intelektualus?

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      7 m. ago

      tai šitaip patriotai iš Alko vertina Sinicos straipsnį? Tylu, visi abejingi, pochuistinis požiūris… GĖDA!

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        7 m. ago

        O kas pasakė, kad straipsnis blogas? Labai išsamus, nieko nepridursi… Paprasčiausiai per daug įvykių šiuo metu…

        Atsakyti
        • Albas says:
          7 m. ago

          Tyla ir yra pritarimas autoriui, reiškia nėra ko kritikuoti – “šūvis” į dešimtuką.
          tampax’ai tai pagal pati, patriotai tai tie kur garsiai rėkia. Užtenka rėksnių ir be mūsų.

          Atsakyti
  2. raimondas says:
    7 m. ago

    Zinoma kad pavardes galetu rasyti kaip nori asmuo bet tik su lotyniskomis raidemis, ir jei nori be galuniu, o galunes Lietuviai megsta prailginti, jei pavarde laikrasciuosi yra pzd.Jhonson, o spauda raso Jhonsonas – tai jau manau pazeidziamos tartautines rasymo teises, manau tik Lietuviskos pavardes turi galunes o ne uzsienietiskos, ir kodel Lietuviu pavardes yra su lenkintos kaip pavyzdziui Tiskevicius ar Butkevicius, kazkadaise buvusios pavardes Tiskus Butkus, ar nelaikas Lietuvai sulietuvinti pavardes is slavizmu lenkizmu ir t.t. o dvikalbyste Lietuvoje yra neimanoma kai pzd. gatviu rasysena.

    Atsakyti
  3. Geras says:
    7 m. ago

    Ačiū už gerą straipsnį, nei pridėsi, nei atimsi.

    Atsakyti
  4. LosAngeles says:
    7 m. ago

    Lenkija NIEKADA nebuvo ir nebus strateginis (ar koks ten dar) partneris. Visais laikais jie nuo musu tik ‘lupo kaili’. Palyginimu toli ieskoti nereikia: pries 500m kokia buvo Lietuva, kokia Lenkija? O siai dienai… Jau nekalbant apie ryskiausia isdavyste- Vilniaus krasto okupacija tarpukariu, kurios ji net nesiruosia pripazinti (o musu valdzia taip ir neisstena to zodelio- OKUPACIJA). Taigi ‘tomasevskio kompanija’ tera okupacijos produktas, pasaulyje popliarus pavadinimas- separatistai… Jei lapei leisi ikelti viena koja i vezimaiti, tai ji neisvengiamai po to prades prasyti antrai kojelei vietos… ir t.t. Kol vadeliotojui vietos neliks. Ir valdzia to nesuprasti (tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos) negali, todel ir matome is ‘strateginio partnerio’ beatodairiska spaudima, o is musu ‘isrinktuju’… deja, bet tik trypciojima kojelemis, ir pastoviai praslystanti ‘pakoketavima’ su kaimynu (kuris nesivarzo pausiau atvirai pareiksti, kad isprievartaus, kai tik pasitaikys galimybe)
    Autoriui reikia tik padekoti uz taiklu ir labai aisku parasyma, tuo paciu ir pasidziaugti kad dar yra blaiviai mastanciu jaunuoliu

    Atsakyti
  5. bartas says:
    7 m. ago

    kad nebūtų gėda- sarmata ir aš pasikartosiu. Geras straipsnis. Teisingas.

    Atsakyti
  6. Kęstutis says:
    7 m. ago

    ….tampax’as teisus, gerus straipsnius reikia palaikyti, autorius paskatinti… O tai dabar, jei visi tyli, suprask – ar čia labai gerai, ar labai blogai…

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    7 m. ago

    Antai, prieš kelis metus Europos teismas nerado Lietuvoje vadinamų “tautinių mažumų” teisės subjektų ir skundus dėl jų pažeidimų atmetė.
    Tačiau autorius “tautinės mažumos” sąvoką vis vien vartoja, kaip koks prolenkiškai angažuotas politikėlis ar neišmanėlis žurnalistėlis, užuot kitataučius vadinus tikruoji kitataučių vardu, o ne iškreipta teisine sąvoka “tautinė mažuma”.
    Kuomet autorius atsisakys svetimųjų primestos, iškreipta prasme naudojamos “tautinės mažumos” sąvokos ir juos įvardins tikruoju kitataučių vardu.
    Beje, ar ne pagal Lietuvos “prarijimo” strategiją Lenkija yra laikoma strategine partnere, ar visa tai kyla ne iš 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutarties.
    Tokiu atveju turėtume vieną iš didžiausių – jogailiškų – Lietuvos “prarijimo” nuolaidžiavimų, kurį, beje, landsberginė-socdeminė valdžiukė, o paskui ją ir žiniasklaida įvardija Lietuvos strategija…
    Akivaizdu, kad pagal šią stretegiją Lietuvoje vykdomas Lenkijos išperėjimas…
    Mainytis ar keistis su Lenkija istorijoje, kultūroje, dabartyje faktiškai negalime niekuo, nes bet koks Lietuvos-Lenkijos istorinis bendrumas viešai Lenkijos buvo ir bus laikomas tik vienos jos, kaip valstybės, dalyku. Apskritai su Lenkija negalima turėti reikalų jokioje veiklos srityje( kultūrinėje, istorinėje, valstybinėje, politinėje, karinėje ir t.t.). Bet kokio dėjimasi su Lenkija atveju Lietuvos lauktų prapultis, – tokią įžvalgą yra padaręs Oskaras Milašius.
    Ir tai giliai apmąstyta, didžiai analitinė įžvalga.
    Nenuolaidžiavimas Lenkijai ne išeitis, kaip manytų autorius. Su Lenkija apskritai nesusidėtina (Oskaras Milašius)…

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 m. ago

      …palaikau “Kažin:”… irgi nežinosi ką galvot :)…

      Atsakyti
  8. Getas says:
    7 m. ago

    Palaikau “Kažin”. Lietuva turi būti savarankiška, lygiateisė valstybė ir tuo mūsų vergiškos sąmonės valdžia turėtų vadovautis. Jau pasimokyta: visos iniciatyvos – el tiltas, rail baltic, via baltica buvo Lenkijos vilkinama. Strategiškai mąstanti valdžia privalo vesti derybas ne su viena kaimyne, bet su keletu valstybių, tik tada galima pasiekti geriausio rezultato. Kodėl iškart, kai prasidėjo el. tilto idėja nebuvo kreiptasi į Švediją, o buvo tik su Lenkija šokama? Ir t.t.
    Turėtų nutraukti tą 1994 m. sutartį arba elgtis su Lenkija oriai ir garbingai savo tautos atžvilgiu. Visam tam vadovauti turėtų Prezidentė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

tm.lt nuotr.

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje

2021 03 05
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

2021 03 04
Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

2021 03 04
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

2021 03 02
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

R. Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo

2021 03 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1270; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1188; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 917; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 497; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

by daiva
2021 03 05
1
tm.lt nuotr.

Kovo 5 d. 16 val. nuotoliniu būdu įvyks teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos kartu su Tautinių mažumų departamentu parengto leidinio „Tautinių...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 05
0
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akis į akį su vaivorykštine grupuote šiais laikais susidurti neteko. O sovietmečiu žinojome, kad televizijos ir radijo darbuotojų gretose yra...

Skaityti toliau

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija deda diplomatines pastangas kaimyninėse šalyse ir telkia rėmėjus „Šeimos teisių konvencijai“, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų
Kitas straipsnis
Gintaras Songaila | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (II)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai