Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą

Liepos 12 d. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose.

Kreipimesi primenama, kad šiuo metu asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose reguliuoja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, o asmenvardžių rašybos, pasak ministro, oficialiuose dokumentuose esą apskritai nereglamentuoja joks teisės aktas.

„Atkreipčiau dėmesį, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant būtent į tuometinės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, todėl dabar net rengti kokius nors teisės aktų projektus, neturint kalbininkų siūlymų, aš, kaip teisininkas, nematyčiau perspektyvų. Tačiau yra nemažai ir kitaip mąstančių, todėl būtina, kad Konstitucinis Teismas išsklaidytų visas abejones“, – sprendimą kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą argumentuoja J.Bernatonis.

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar nesant iš profesionalių kalbininkų sudarytos institucijos oficialių siūlymų arba nesivadovaujant tokiais siūlymais įstatymų leidėjas savo nuožiūra gali priimti teisės aktus, reglamentuojančius kalbos naudojimą.

Be to, Konstitucinio Teismo klausiama, ar iš profesionalių kalbininkų sudaryta institucija gali save laikyti susaistyta esamo teisinio reglamentavimo tiek, kad negalėtų pateikti siūlymų, atsižvelgiant į visuomenės ir šiuolaikinių realijų pokyčius.

TM žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma: „Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio visuomenės pokyčius, emigracijos ir globalizacijos procesus,  Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kaip profesiniu pagrindu suformuotai institucijai ir formuojančiai politiką valstybinės kalbos srityje, buvo pasiūlyta pateikti pasiūlymus Vyriausybei, kurių pagrindu vėliau būtų parengti teisės aktų projektai. Tačiau Vyriausybės nutarimo derinimo ir priėmimo metu kilo nemažai diskusijų, ar VLKK gali pateikti siūlymus, leisiančius numatyti kokį nors kitokį kalbinį reguliavimą, negu yra nustatęs įstatymų leidėjas ar įtvirtinęs Konstitucinis Teismas“.

Kaip žinia šių metų gegužės 20 d. vyko Vyriausybės pasitarimas kuriame buvo svarstoma kas turėtų rengti nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisykles.

Pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projektą buvo pasiūlyta, kad Seimas šį klausimą pavestų VLKK.  Sumanyta buvo, kad VLKK turėtų priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės.

Tačiau VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė gegužės 20 d.  žurnalistams sakė, kad, komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių vardai turėtų būti rašomi taip kaip tai yra išaiškinęs KT tai yra – lietuviškais rašmenimis.

„Teisingumo ministerija ilgai ieškojo būdo, kurį galėtų surasti – tokį neprieštaraujantį Konstitucinio Teismo sprendimui ir galiojantiems teisės aktams. Tačiau, matyt, nėra taip paprasta jį surasti – tai rodo ir šiandieninio nutarimo svarstymas. Kalbos komisija taip pat gerbia Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris sako, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuvišku raidynu, lietuviškais rašmenimis“, – D.Vaišnienės žodžius citavo BNS.

D.Vaišnienė priminė, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens dokumentas nėra tik su kalba susijęs dalykas. Jis nustato valstybės santykį su savo piliečiu. Todėl, pasak jos, ne Kalbos komisijos kompetencija yra nustatyti tą santykį.

Kad kai kuriems asmenims būtų leista oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose asmenvardžius rašyti ne lietuviškai o kitos valstybės kalba jau ne pirmus metus atkakliai siekia į nacionalistinę politinę grupuotę – Lietuvos lenkų rinkimų akciją susibūrusi grupė Lietuvos piliečių.