Po Jungtinių Valstijų pasiuntinių Stivo Vitkofo ir Džaredo Kušnerio kelionės į Maskvą ir Kijevą vėl mėginama išjudinti sustojusias Ukrainos ir Rusijos derybas. Kijevas jau rengiasi galimam naujam trišaliam Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimui spalį, tačiau Maskva kol kas nėra patvirtinusi nei jo datos, nei vietos.
Svarbiausias nesutarimas nepasikeitė. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų ir iš tos Donbaso dalies, kurios Rusijos kariuomenė nėra užėmusi. Kijevas tai atmeta.
O kol diplomatai ieško kelio prie derybų stalo, karas neslopsta. Rusija toliau smogia Ukrainos miestams, energetikos, pramonės ir uostų infrastruktūrai, o artėjanti žiema Kijevui žada dar didesnę karinę ir ekonominę naštą.
Iš Maskvos – tiesiai į Kijevą
S. Vitkofas ir Dž. Kušneris rugsėjo 5 d. Maskvoje daugiau kaip tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kitą dieną jie atvyko į Kijevą ir surengė kelis derybų etapus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei jo komanda.
Tai buvo pirmasis abiejų JAV pasiuntinių vizitas į Kijevą vykdant dabartinę tarpininkavimo užduotį.
Vėliau prie pokalbių prisidėjo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjai.
Po susitikimų S. Vitkofas teigė Maskvoje išgirdęs naujų minčių ir sakė esąs padrąsintas Kijeve vykusių pokalbių. Tačiau nei Maskvoje, nei Kijeve susitarimo dėl paliaubų ar taikos nepasiekta.
Ukrainos prezidentūra pranešė, kad Kijeve buvo aptartos saugumo ir ekonominės garantijos Ukrainai, būsimas šalies atkūrimas ir parama artėjančiai žiemai.
Ukrainai pirmiausia reikia stipresnės oro gynybos, pagalbos energetikai ir papildomų energijos išteklių. V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad pagrindinė būsimo Ukrainos saugumo atrama turi būti pajėgi šalies kariuomenė ir pakankami ištekliai jai išlaikyti.
Kijevas rengiasi spaliui, Maskva dar nesutiko
Rugsėjo 12 d. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kirilas Budanovas Kijeve pareiškė, kad Ukraina jau rengiasi naujam trišalių derybų etapui.
Paklaustas, kada jis galėtų vykti, K. Budanovas atsakė trumpai – spalį. Tačiau tai dar nereiškia, kad susitikimas jau suderintas su Rusija.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Maskva neatmeta derybų atnaujinimo, bet kartu pareiškė, jog apie jų datą ir vietą kol kas kalbėti per anksti.
V. Zelenskis tarp galimų naujo susitikimo vietų yra minėjęs Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Šveicariją.
Paskutinis trišalis JAV, Ukrainos ir Rusijos derybų etapas vyko vasarį Ženevoje. Vėliau JAV tarpininkaujamas procesas įstrigo.
Didžiausias kliuvinys – Donbasas
Sunkiausias būsimo susitarimo klausimas tebėra teritorijos.
Maskva reikalauja, kad Ukraina atiduotų ir tą Donbaso dalį, kurios Rusijos kariuomenei per daugiau kaip ketverius karo metus nepavyko užimti. Kijevas su tuo nesutinka.
V. Zelenskis po rugsėjo 6-osios derybų pareiškė, kad teritorijų klausimas išlieka vienas svarbiausių, tačiau tokio masto sprendimai, jo nuomone, gali būti priimami tik valstybių vadovų lygiu.
Dar atviriau padėtį per Kijeve vykusį Jaltos europinės strategijos forumą apibūdino Dž. Kušneris.
Jo teigimu, V. Putinas amerikiečiams nubrėžė teritorinę ribą, kurios siekia Rusija. Jeigu Ukraina sutiktų pasitraukti iki tos ribos, didelė kitų būsimo susitarimo klausimų dalis, pasak Dž. Kušnerio, jau galėtų būti suderinta.
Tačiau jis pats pripažino svarbiausią aplinkybę – Ukraina savo žemių atiduoti nenori.
Todėl JAV tarpininkai dabar mėgina ieškoti kito sprendimo, kuris leistų artėti prie karo pabaigos neverčiant Kijevo sutikti su jam nepriimtinomis teritorinėmis sąlygomis.
Kijevas kalba apie kovų sustabdymą ties esama fronto linija
Kitokią galimo karo veiksmų sustabdymo schemą rugsėjo 11 d. Latvijos televizijai išdėstė K. Budanovas.
Jo nuomone, realistiškiausia būtų nutraukti kovas ties ta fronto linija, kuri būtų susitarimo dieną, o Ukrainai kartu suteikti patikimas saugumo garantijas.
Tačiau toks sprendimas nereikštų, kad Ukraina teisiškai atsisako Rusijos užgrobtų teritorijų.
Tai svarbus skirtumas. Viena yra sustabdyti kovas ten, kur tuo metu stovi kariuomenės, ir visai kas kita – pripažinti Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorijų užgrobimą teisėtu.
Pastarajam Kijevas nepritaria.
Ieškoma klausimų, kuriais susitarti būtų lengviau
Kol teritorijų klausimas lieka neišspręstas, JAV ir Ukraina mėgina išskirti sritis, kuriose susitarimą būtų galima pasiekti greičiau.
V. Zelenskis po JAV pasiuntinių vizito sakė, kad S. Vitkofas ir Dž. Kušneris pateikė kelias vertas dėmesio idėjas, tačiau jų išsamiai neatskleidė.
Tarp galimų būsimų derybų temų minimos energetikos infrastruktūros apsauga, grūdų gabenimas ir spartesnis apsikeitimas karo belaisviais.
Ukrainos, JAV ir Europos atstovai taip pat rengiasi atskiroms konsultacijoms prieš galimą naują trišalį susitikimą.
V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikia ne dar vieno susitikimo dėl paties susitikimo, o apčiuopiamų rezultatų.
Rugsėjo pabaigoje Ukrainos prezidentas taip pat ketina susitikti su Donaldu Trampu. Viena svarbiausių numatomų pokalbio temų – Ukrainos oro gynybos sustiprinimas prieš žiemą.
Derybos atsinaujina, bet karas neslopsta
Diplomatinis sujudimas kol kas nepakeitė padėties karo lauke.
Rugsėjo 8 d. Rusija vėl smarkiai smogė Kijevui balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei bepiločiais orlaiviais. Žuvo penki žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti.
Rugsėjo 12-ąją Rusija surengė didelio masto oro puolimą įvairiuose Ukrainos regionuose. Ukrainos pareigūnų duomenimis, buvo paleista beveik 500 bepiločių orlaivių.
Žmonės žuvo Kramatorske, Žytomyro, Zaporižios ir kituose regionuose, dešimtys buvo sužeisti. Smūgiai kliudė gyvenamuosius namus, pramonės, prekybos ir uostų infrastruktūros objektus.
Atakos nesiliovė ir rugsėjo 13-osios rytą. Odesoje per naują Rusijos bepiločių puolimą buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės. Dieną prieš tai mieste žuvo du žmonės ir 26 buvo sužeisti.
Šį ryt vienas Rusijos bepilotis smogė Jahodyno apylinkėse, vos maždaug už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Kitoje Ukrainos ir Lenkijos pasienio vietoje bepilotis atakavo transporto priemonę. Žmonės ten nenukentėjo.
Smūgiai vis skaudžiau kerta ekonomikai
Karas vis labiau persikelia ir į abiejų šalių ekonominę infrastruktūrą.
Rusija stiprina Ukrainos energetikos, pramonės ir Juodosios jūros uostų puolimą. Ukraina savo ruožtu tęsia tolimus smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kuro saugykloms ir kitiems karo reikmėms naudojamiems objektams.
„Reuters“ duomenimis, Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka skaičiuoja, kad vien šiais metais Rusijos oro smūgiai šalies infrastruktūrai ir kitam ilgalaikiam turtui jau padarė beveik 10 mlrd. JAV dolerių žalos.
Smūgiai ir sutrikusi uostų veikla stabdo ir visą šalies ūkį. Jų poveikis šių metų ekonomikos augimui vertinamas maždaug 1,5 procentinio punkto.
Dėl trikdomo Juodosios jūros uostų darbo pavojus kyla maždaug 40 mlrd. JAV dolerių siekiančioms Ukrainos eksporto pajamoms. Per šiuos uostus išgabenama didelė šalies žemės ūkio produkcijos, geležies ir plieno gaminių dalis.
Artėja sunki žiema
Vis sunkesnė tampa ir Ukrainos finansinė padėtis.
Per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius Ukraina gynybai išleido apie 42 mlrd. JAV dolerių, neskaičiuojant natūra gaunamos karinės paramos. Tuo pačiu laikotarpiu šalies vidaus pajamos ir vidaus skolinimasis sudarė apie 39 mlrd. dolerių.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados biudžeto komiteto vadovės Roksolanos Pidlasos duomenimis, viena karo diena Ukrainai šiemet kainuoja maždaug 190 mln. JAV dolerių. 2024 m. ši suma siekė apie 140 mln.
Todėl Kijevas ruošiasi itin sunkiai žiemai – ne tik dėl galimų smūgių elektros ir šilumos tiekimo sistemoms, bet ir dėl vis labiau įtemptos valstybės finansinės padėties.
Kelias į derybas atsivėrė, bet taikos dar nematyti
Po S. Vitkofo ir Dž. Kušnerio kelionių į Maskvą ir Kijevą galima kalbėti apie atnaujintą diplomatinį procesą, tačiau ne apie taikos proveržį.
Kijevas rengiasi galimam trišaliam susitikimui spalį. Vašingtonas siekia grąžinti abi kariaujančias puses prie vieno stalo. Maskva tokios galimybės neatmeta, bet kol kas nėra įsipareigojusi nei dėl susitikimo laiko, nei dėl vietos.
Svarbiausias nesutarimas lieka tas pats: Rusija nori gauti ir tas Donbaso teritorijas, kurių jos kariuomenė nėra užėmusi, o Ukraina atsisako jas atiduoti.
Todėl artimiausiomis savaitėmis svarbiausia bus ne tai, ar diplomatai dar kartą susitiks, bet ar JAV pavyks rasti tokią derybų formulę, kuri leistų stabdyti karą nepaliekant Ukrainos be patikimų saugumo garantijų ir neverčiant jos savo noru atiduoti neužimtų žemių.
Kol kas tokio sprendimo nėra.
O karas tęsiasi.
Parengta pagal Ukrainos prezidentūros, Latvijos LSM ir „Reuters“ pranešimus
