Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultete vyko jau 27-ą kartą rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, į kuriuos susibūrė dalyviai iš įvairių pasaulio šalių.
Keli iš beveik 30 dalyvių sutiko pasikalbėti apie savo patirtis: Elina iš Latvijos ir Liusė (Lucie) iš Čekijos, dalyvavusios žiemos kursuose ir nusprendusios sugrįžti į vasaros, Angela iš Australijos, Linas iš Vokietijos ir Rinko iš Japonijos pasidalijo, kas juos paskatino studijuoti lietuvių kalbą, su kokiais sunkumais susidūrė bei užsiminė apie ateities planus.
Į Lietuvą atvedė šeima
Rinko į lietuvių kalbos mokymąsi atvedė šeima. Jos žmonos artimieji nekalba angliškai, todėl ji nusprendė išmokti jų gimtąją kalbą. Atvykusi į Lietuvą, japonė lietuvių kalbos mokymąsi taip pat mato kaip pagarbos vietiniams žmonėms išraišką: „Manau, kad kalbėdama lietuviškai rodau pagarbą vietiniams“, – sako ji.
Lietuvių kalbos Rinko mokosi maždaug šešerius metus. Labiausiai ją domina gramatika, nors linksniavimas išlieka vienu didžiausių iššūkių.
„Ne mažiau svarbu ir įveikti baimę suklysti,“ – sako ji. Į vasaros kursus Rinko atvyko tikėdamasi turėti kuo daugiau progų kalbėti lietuviškai, jos tikslas – pasiekti lietuvių kalbos B1 lygį ir gebėti palaikyti bent nedidelį pokalbį su vietiniais.
VDU ją nustebino savo naujoviškumu ir daugybe pastatų, o paskaitose įsiminė skirtingi mokymosi būdai – nuo dainų iki sudėtingesnių pratimų.
Alkimirka, kai dėstytoja sugrojo kanklėmis, taip pat tapo viena iš netikėtų kursų akimirkų. Rinko stebino ir tai, kaip žmonės iš skirtingų šalių elgiasi paskaitose ir kaip skirtingai žiūri į mokymąsi.
O paklausta, ką patartų norintiems pradėti mokytis lietuviškai, ji primena turėti kantrybės ir aktyviai dalyvauti kursuose: „Reikia stengtis paskaitose ir dalyvauti tiek jose, tiek užsiėmimuose po jų“, – sako ji.
Dėmesį traukia lietuvių kalbos archajiškumas
Iš Vokietijos į VDU atvykęs Linas lietuvių kalbą atsinešė iš vaikystės. Būdamas lietuvių kilmės, su šeima jis lietuviškai kalba nuo mažens, tačiau universitete šią kalbą yra studijavęs tik du semestrus. Į vasaros kursus Linas atvyko norėdamas išmokti laisviau kalbėti ir daugiau sužinoti apie Lietuvos kultūrą.
Lino dėmesį labiausiai traukia lietuvių kalbos archajiškumas, tačiau, kaip ir Rinko, linksnių parinkimas vis dar kelia sunkumų. „Kartais jų nepavyksta tinkamai parinkti net kalbant savo kalba“, – guodžiasi jis. Dalyvaujant šiuose kursuose svarbiausias Lino tikslas gana paprastas – šnekėti laisvai ir be baimės.
VDU Linas mato kaip modernų universitetą, dėstytojus ir mokymosi atmosferą taip pat pamėgo. O žmogui, svarstančiam, ar verta atvykti į Lietuvių kalbos ir kultūros kursus, Linas pataria nedvejoti: „Būtinai dalyvaukite kursuose.
Daug išmoksite ne tik apie kalbą, bet ir apie miestą ir Lietuvos kultūrą“, – sako jis. Apie galimybę studijuoti Kaune Linas galvojo dar prieš atvykdamas į kursus. Šios vasaros patirtis VDU šią mintį tik patvirtino.
Vasaros kursai – ilgai brandinta svajonė
Lietuvių kilmės australė Angela į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus atvyko po ilgai brandintos svajonės. „Troškau to ilgus metus“, – sako ji. Išgirdusi apie kursus Angela iš karto panoro dalyvauti, tačiau suderinti kelionę nebuvo lengva – ji dirba dviejuose darbuose, o iš vieno jų išsiprašyti buvo gerokai sudėtingiau nei iš kito. Vis dėlto šįkart pavyko.
Jos ryšys su lietuvių kalba asmeniškas – Angelos tėtis buvo lietuvis, o visi jos pusbroliai iš tėčio pusės užaugo kalbėdami lietuviškai. Pati Angela lietuvių kalbos mokosi jau šešerius metus, vieną vakarą per savaitę skirdama jai po valandą. Jai patinka lietuvių kalbos struktūra ir tai, kad raidės abėcėlėje tariamos taip, kaip parašytos.
Tačiau kalbų mokymasis Angelai niekada nebuvo lengvas. Po neurochirurginės operacijos, paveikusios liežuvį, kai kuriuos garsus tarti tapo dar sudėtingiau. Todėl šiuose kursuose ji labiausiai norėjo geriau kalbėti lietuviškai, pagerinti tarimą ir lengviau suprasti, ką jai sako kiti.
Apie VDU Angela atsiliepia labai šiltai – paskaitos jai pasirodė fantastiškos, o aplinka draugiška ir palaikanti: „Dėstytoja Teresė visada padėdavo, visi tokie draugiški“, – pasakoja ji.
Svarstantiems apie tokius kursus ji pataria: „Just do it!“, grįsdama tuo, kad čia smagu, galima mėgautis vasara, o patys kursai leidžia „panirti į kalbą ir kultūrą“. Patirtis VDU jos norą sugrįžti tik sustiprino.
Lieka studijuoti Lietuvoje
Latvė Elina į VDU sugrįžo ne pirmą kartą. Ji jau yra dalyvavusi VDU rengtuose Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose 2026 metais, kur jai taip patiko, kad atvyko ir į vasaros kursus, o lietuvių kalbos mokosi maždaug pusantrų metų.
Elinai įdomiausi lietuvių kalbos gramatikos niuansai, ypač tie, kurie panašūs į latvių kalbos: „Šios kalbos yra panašios, tačiau turi daug skirtingų dalykų“, – pastebi ji.
Šią vasarą Elina norėjo daugiau sužinoti apie lietuvių kultūrą ir toliau tobulinti kalbą. Šiuo metu B2 lygiu besimokanti studentė daug dėmesio skiria gramatikai, tačiau svarbiausias tikslas – geriau kalbėti ir suprasti lietuviškai.
„Mokantis netrūksta ir smagių nutikimų. Kartais iš latvių kalbos galima nuspėti, kaip lietuviškai skambės vienas ar kitas žodis, tačiau ne visada tai pasiteisina – panašiai skambantys žodžiai gali turėti visiškai kitą reikšmę“, – sako Elina. Tokie netikėtumai, pasak jos, kartais sukuria ir juokingų padėčių.
Mergina ragina nebijoti registruotis į kursus ir, svarbiausia, nebijoti klysti: „Nesijauskite blogai dėl to, kad klystate, nes visi, kurie pradeda mokytis naujos kalbos, klysta“, – sako Elina. Be kalbos pamokų, ji džiaugiasi ir kultūrine kursų dalimi – muziejais, sužinotais naujais kultūriniais faktais ir galimybe mokantis mėgautis vasara.
Šie kursai Elinai tapo svarbūs ir dėl dar vienos priežasties: jie paskatino ją pasirinkti VDU savo tolesnėms studijoms. Jau šį rudenį ji universitete pradės studijuoti lingvistiką, o ateityje svarsto čia tęsti studijas ir magistrantūroje.
Jaučiasi kaip namie
Liusė (Lucie) iš Čekijos lietuvių kalbą studijuoja jau dvejus metus. Jai svarbu tobulinti kalbos žinias, o vienas geriausių būdų tai padaryti, pasak jos, yra visą mėnesį gyventi Lietuvoje: „Kaune galiu kalbėti lietuviškai ne tik universitete, bet ir kasdieniame gyvenime“, – tvirtina mergina.
Liusė sudėtingiausia atrodo lietuvių kalbos gramatika: „Ji labai kompleksiška, o užsieniečiams nėra lengva išmokti visas taisykles.“ Vis dėlto būtent galimybė nuolat vartoti kalbą padeda ją geriau įsisavinti. Iš šių kursų Liusė tikisi kalbėti geriau nei prieš juos, taip pat susipažinti su žmonėmis iš įvairių šalių ir užmegzti draugysčių, kurios tęstųsi ir ateityje.
Sugrįžusi į VDU po žiemą vykusių kursų, Liusė liko patenkinta – jai patinka, kad universitetas modernus ir erdvus. „Dabar čia jaučiuosi kaip namie“, – sako ji. Dėstytojus Lucie apibūdina kaip rūpestingus ir įkvepiančius, o mokymosi atmosferą – kaip draugišką ir atvirą.
Kaip ir Eliną, lietuvių kalba Liusė kartais nustebina netikėtais panašumais su čekų kalba: „Kai kurie žodžiai skamba panašiai, o tai gali būti visai juokinga. Taip pat vieną kartą restorane sumaišiau žodžius „spurgytės“ ir „spirgučiai“,“ – tokį nutikimą iki šiol prisimena su šypsena.
Liusės patarimas tiems, kurie svarsto mokytis lietuvių kalbos ar atvykti į Lietuvą, – nebijoti. „Aš patarčiau nebijoti ir atvažiuoti į Lietuvą, nes čia galima atrasti savo ateitį“, – sako ji.
Jos teigimu, Lietuvoje yra daug galimybių augti, o lietuvių kalba yra svarbi norint čia kurti savo gyvenimą. Pačios Liusės ateities planuose VDU taip pat išlieka – ji svarsto čia grįžti ir galbūt ateityje studijuoti magistrantūroje.
Penki žmonės, penkios skirtingos priežastys mokytis lietuvių kalbos. Vienus į kursus atvedė šeima, kitus – noras geriau pažinti savo kilmę, akademinis smalsumas ar meilė kalboms.
Tačiau visiems šiems kursų dalyviams lietuvių kalbos mokymasis tapo kur kas daugiau nei gramatikos taisyklės ir sudėtingieji linksniai. Tai – galimybė būti Lietuvoje, kalbėtis su jos žmonėmis, pažinti kultūrą, susirasti draugų ir, galbūt, atrasti čia savo ateitį.
