Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)

Laidą vedė radijo žurnalistas Artiomas Konochovas. Įvykius Lietuvoje komentavo Latvijos Saeimos deputatės akad. prof. Janina Kursytė-Pakulė ir prof. Ina Druvietė.

Laidos pradžioje buvo pasakojama apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalvimus ir  spaudimą valdančiai koalicijai, apie aštria opozicijos ir visuomenės reakciją į Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašinėjimus Lenkijoje už 2010 metų Seimo priimtus sprendimus ir apie naujosios Lietuvos vyriausybės ketinimus įteisinti nelietuvišką asmenvardžių bei gatvėvardžių rašybą, taip pat lengvatas tautinių mažumų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą.

Pateikiame šios laidos ištraukos vertimą į lietuvių kalbą (vertė hab. dr. Alvydas Butkus):

Lietuvoje pasuose vardus bus galima rašyti originalo kalba. Kaip tai paveiks įvykius Latvijoje?

Latvijos pareigūnų visai nedžiugina tokie kaimyninės šalies vyriausybės sprendimai. „Manau, kad jie ne tiek patys nori, kiek yra spaudžiami nusileisti lenkų mažumos reikalavimams dėl asmenvardžių rašybos“, – teigia Saeimos „Vienybės“ frakcijos deputatė kalbininkė Janina Kursytė-Pakulė.

„Prisidengiant žmogaus teisėmis galima nueiti iki absurdo. Juk tiek lietuvių, tiek latvių kalboje yra sutvarkyta sistema“, – J.Kursytei-Pakulei pritaria jos kolegė, Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komisijos vadovė Ina Druvietė.

„Latvijoje ir Lietuvoje naudojama kitų kalbų asmenvardžių rašybos sistema atitinka mūsų tradicijas. Prijungdami prie asmenvardžio kaitomą galūnę, išvengiame daugelio nesusipratimų, susijusių su originalia rašyba. Todėl, mano manymu, ši sistema neturėtų būti keičiama nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Šį požiūrį, be abejonės, žino ir mūsų kolegos Lietuvoje“, – sako I.Druvietė.

Tačiau dauguma kolegų Lietuvoje, regis, neatsižvelgia nei į I. Druvietės nuomonę, nei į abiejose valstybėse per 400 metų nusistovėjusią tradiciją asmenvardžiams taikyti lietuvių ir latvių kalbos gramatikos reikalavimus.

Paklausta, ar įvykiai Lietuvoje galėtų paveikti diskusijas dėl rusų kalbos vaidmens Latgaloje ir kitose Latvijos vietovėse, I.Druvietė atsako, kad iš dalies taip: „Nepaneigiama, jog Baltijos šalys yra taip glaudžiai susijusios, kad mes nesame ir negalime būti abejingi tam, kas vyksta Lietuvoje. Būtų idealu, jei visos Baltijos šalys vieningai laikytųsi bent jau savos šalies kalbos politikos principų.“

Kol kas tikrai atrodo, kad Baltijos šalys nėra vieningos ir šiuo klausimu.

________________________________________________________

Visą straipsnį latvių kalba perskaityti ir radijo laidos paklausyti galite ČIA.
________________________________________________________

Kas jau kas o broliai latviai tikrai žino gimtosios kalbos vertę, tad į jų perspėjimus vertėtų įsiklausyti.

Paklausykite latviško atgimimo priešaušrio laikų hito apie gimtąją kalbą:

Tai 1986-ųjų metų vaizdo įrašas. Sovietiniais laikais 1986 m. Latvijos nacionaliniame festivalyje tuomet „skandalinga ir ginčytina“ daina „Dzimtā valoda“ / „Gimtoji kalba“ visuotiniu balsavimu buvo išrinkta geriausia metų daina. Vėliau ši daina tapo Latvijos atgimimo hitu.

„Dzimtā valoda“/„Gimtoji kalba“: muzika Ainaro Virgos, žodžiai Grigorijaus Vieru, vertimas Imanto Ziedonio.

Pasipriešink valstybinės kalbos išdavikams, pasirašyk internetinę peticiją: