Skelbiame Vidmanto Žiliaus pasisakymą iš rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtos pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.
Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio norisi apžvelgti jos veiklos reikšmę ir įtakos pėdsakus šiandien.
Visus šiuos metus gyvenau Šalčininkų krašte, nes 1989 metais su šeima atsikėlėme ir, galima sakyti, šiame krašte nuo sovietinės santvarkos žlugimo iki dabartinės autonomijos įkūrimo (ji nėra įteisinta, bet faktiškai veikia), teko matyti, kaip vystėsi šis kraštas, kokia linkme, kokia raida. Per šį laiką jaučiau krašte gyvenančių žmonių tą rūpestį, visus skausmus. Esu pats šiame sūkuryje. Gal iš šalies atrodo, kad tas viesulas yra baisus, matosi, kaip jis viską šluoja, o viduje yra ramiau. Nieko panašaus, sūkuryje yra baisu ir žiauru.
Vis dėl to pastarąjį laikmetį reikėtų vertinti dvejopai. Negalėtume keikti Lietuvos valstybės ir savęs, kad nieko nepadarėme, viskas yra blogai, stovime vietoje. Šio krašto kontekste matome ir teigiamų poslinkių.
Ką matėme prieš 20 metų Šalčininkų ir Vilniaus krašte? Viena kita lietuviška mokykla, sakykime, Šalčininkų rajone – Poškonių pagrindinė mokykla, o Vilniaus rajone – Marijampolio mokykla, ir viskas. Atkūrus nepriklausomą valstybę, įkūrus Valstybinę komisiją Rytų Lietuvai, švietimas buvo tas tikslas, kurį reikėjo atkurti šiame krašte. Reikėjo sutikti ugnį į save įgaliotiems vyriausybės atstovams ir jie sugebėjo tai padaryti. Buvo atkurtos lietuviškos mokyklos Dieveniškėse, Eišiškėse, Jašiūnuose, Turgeliuose, Baltojoje Vokėje. Tai buvo padaryta ir valstybės įgaliotinio Šalčininkų rajone Arūno Eigirdo dėka. Svarbiausia, kad buvo pasėtas lietuviškų mokyklų tinklas šiame krašte, o tai didžiausias tuomečio švietimo ministro, akademiko Zigmo Zinkevičiaus nuopelnas.
Kur prasmė, kam tos mokyklos buvo steigiamos? Jeigu šiandien jų neturėtume, kokia liūdna situacija vyrautų Vilnijoje – tai būtų dar tamsesnis kraštas, o vieni su kitais lietuviškai nesusikalbėtume. Nepriklausombės pradžioje Šalčininkuose lietuvių kalbos nesigirdėdavo, o dabar ausiai malonu, kai gatvėse kalbama lietuviškai, kai tarpusavyje įvairiautis jaunimas bendrauja lietuvių kalba.
To pasiekta lietuviškų mokyklų pastangomis. Tiek lietuviškų, tiek lenkiškų mokyklų jaunimas puikiausiai randa bendrą kalbą įvairiomis – ir rusų, ir lenkų , ir lietuvių kalbomis. Jie neturi bendravimo sunkumų. Tačiau kur kas didesnė bėda su vyresniais žmonėmis, su kuriais ir dabar lietuviškai susikalbėti neįmanoma. Į tai valstybė ir atkreipia dėmesį. Sveikintina, kad Seimas priėmė naująjį Švietimo įstatymą. Vis dėlto, jei šis įstatymas neįsigalios dabar, tai šį kraštą nublokšime atgal į lietuvių kalbos užmiršimą. Pastarasis įstatymas labai reikalingas – šis Seimas, nė vienos politinės jėgos neišskiriu, žengė labai drąsų žingsnį. Kai žiūrime iš šono, sulaukiame daug priekaištų, bet kita vertus, Lietuva, žengusi į priekį, dairosi ir žvelgia zuikio žvilgsniu, ką pasakys mums kaimynai, ar mes gerai padarėme. Šios baimės turime atsikratyti ir Lietuva turi drąsiai eiti į priekį.
Pastarojo laiko įvykiai su Lenkija yra gan nemalonūs. Susimąstai: ar iš tikrųjų Europa yra sumanyta pasidalyti? Ar vėl prasidėjo dalybos, kam atiteks Lietuva ? Visi, kurie esame čia , kurie mylime Lietuvą, turime galvoti, ar neatsitiks, kad mus pasidalins.
Valstybės vadovė Prezidentė drąsiai pareiškė poziciją, ką turime daryti, todėl mums, piliečiams, reikia to laikytis.
Vidmantas Žilius yra Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijos direktorius
reikėtų daugiau teigiamo skelbti.O tai neprieteliai susidaro nuomonę ,kad Lietuva jau visai išsekus gyvybinių jėgų.Ir žiūri ,kaip tie maitvanagiai .Kiekvieną sėkmės žiedelį kelti aukštyn ,kad visi matytų.Tada ir paprastam žmogui užsinorės ką linksmesnio nei pijokų dainą užtraukti.
Kaip aš sakau, kryžiaučiai su jų darbo tęsėjais lipo lipo, ir visvien į Lietuvą sulipo.
Akurat – taip buvo.
Jei jie nebūtų per rakto skylutę sulindę, kada, lendant per duris, gavo į kuprą, tai šiandien tų “lenkų” nebūtų.
tai kad autorius tikrai šaunuolis.Turėjau omeny ,kad daugiau tokių teigiamų gyvybingumo paviešinimų .Negalima vien nesėkmėm gyventi.
svarbiausia rezultatas .TEIGIAMAS.Subujos Tauta ,tai gal ir pavadinimą pakeis .Kada nors.
Gal gana jau apie žydkrikščionis rašyti. Jau supratome apie ką kalba ir nusibodo.
Nuo šiol visi žydkrikščioniški komentarai keliaus į šiukšlių dėžę.
Pagarba 🙂 Ir Žiliui ir Vaiškūnui 🙂
Vilmantai R , kad V. Žilius nenusišnekėjo akivaizdu, bet kad tu komentuodamas bet kokį straipsnį vis apie tą patį rašai.Jau pabodo. Atrodytu, kad kažkokiam smegenų portale procesorius pagedo. Istorijos nepakeisim o pasimokinti galima.Žiūrėkim į ateitį. Visomis priemonėmis saugokim savo žemės lopinėlį. Griže vaikai iš neseniai vykusio Vilniuje minėjimo atvežė žurnalų, knygelių. Vienoje knyg.Lietuvių vargai dėl savo kalbos Vilniaus krašte,aprašytos Lietuvių kunigų pastangos išsaugoti lietuvybę.O Lietuvos partizanai, kiek jų žuvo su malda lupose ir križeliais ant kaklo . Beje jei atvažiuotum į vieną šiaurės miestelį ir aplankytum savus, paprašytum Dainiuko ( pagavai kampą) parodičiau savo pradėtą kurti alką.
AR KAS BUVOT VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBEJE RINKTINES 50, SALIA KALVARIJU TURGAUS? – OFICIALUS VALSTYBINIS PASTATAS IR VALSTYBES INSTITUCIJA – BET VISKAS LENKISKAI, ZENKLAI IR UZRASAI LENKISKAI – LIETUVOS KONSTITUCIJA JIEMS NUSISPJAUT, O KA DARO LIETUVOS VALDZIA?> NIEKO!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!TO DEL IR NERA TVARKOS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!!!
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!TUOJ DAR VIENA LIETUVIU KAIMA ISSAUDYS