Lietuvoje per vieną naktį – du pavojingi įvykiai: mėginta padegti „Starlink“ įrangą, įskrido dronas

Spalio 18-osios naktį ir rytą Lietuvoje įvyko du rimti Lietuvos saugumo saugumo pažeidimai. Vilniuje mėginta padegti JAV bendrovės „SpaceX“ naudojamą „Starlink“ ryšio įrangą, o rytą dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono dalyje šalies paskelbtas oro pavojus. Vėliau Pasvalio rajone buvo rastos, kaip įtariama šio drono nuolaužos.

Ukraina atsiprašė Lietuvos dėl sukelto nerimo ir neatmetė, kad jos dronai, skridę atakuoti karinių taikinių Rusijoje, galėjo nukrypti nuo kurso dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių. Ar Pasvalio rajone rastos būtent Ukrainos drono nuolaužos, kol kas nenustatyta.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pirmadienį, spalio 19 d., kviečia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Mėginimą padegti „Starlink“ įrangą jis sieja su galimais Rusijos ardomaisiais veiksmais. Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad šie du incidentai tarpusavyje susiję.

Ukraina atsiprašė Lietuvos dėl galimai nuklydusio drono

Sekmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjas pareiškė apgailestaujantis dėl incidento Lietuvos oro erdvėje. Socialiniame tinkle „X“ jis nurodė, kad Ukrainos dronus, skridusius smogti kariniams taikiniams Rusijoje, nuo numatyto kelio galėjo nukreipti Rusijos elektroninės kovos priemonės.

„Atsiprašome už bet kokius dėl šio incidento kilusius sutrikimus, pavojus ir nerimą“, – teigiama Ukrainos diplomatijos atstovo pareiškime, kurį paskelbė DELFI ir naujienų agentūra „Reuters“.

H. Tychyjas pažadėjo pasidalyti su Lietuvos institucijomis visa turima informacija, padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir bendradarbiauti, kad panašūs incidentai nesikartotų. Jis taip pat padėkojo Lietuvai už paramą kovoje su Rusijos agresija.

Šis pareiškimas dar nepatvirtina drono kilmės. Taip pat nenustatyta, kad būtent Rusijos elektroninės kovos priemonės lėmė konkretaus objekto patekimą į Lietuvos oro erdvę. Tai viena iš aiškinamų galimybių.

Pasvalio rajone rastos galimo drono nuolaužos

Sekmadienį po 6 val. Lietuvos kariuomenės radarai užfiksavo neatpažintą skraidantį objektą, judėjusį šiaurės kryptimi. Pirminiais duomenimis, jis galėjo įskristi iš Lenkijos teritorijos. Apie 6.15 val. Šiauliuose buvo pakelti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

Dėl rūko ir debesuotumo lakūnams nepavyko objekto vizualiai atpažinti. Jis nebuvo numuštas, o vėliau radarų žyma dingo šiaurinėje Lietuvos dalyje.

Pasvalio rajono Juodžionių kaimo apylinkėse rastos, kaip įtariama, drono nuolaužos. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, dalis jų galėjo kliudyti civilinį automobilį. Pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo.

Gyventojams pranešus apie girdėtą sprogimą, teritoriją pradėjo tikrinti policijos ir kariuomenės pareigūnai. Įvestas planas „Skydas“. Prezidentas Gitanas Nausėda neatmetė, kad objektas galėjo sprogti ore, tačiau atsakymą turės pateikti nuolaužų tyrimas.

Policija prašo radus įtartinų daiktų jų neliesti, nesiartinti ir pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Lietuva ir Lenkija aiškinasi drono skrydžio kelią

Lietuvos kariuomenės pirminiai duomenys leidžia manyti, kad objektas atskrido iš Lenkijos. Vis dėlto Lenkijos radarų duomenimis toks sienos kirtimas kol kas nepatvirtintas. Abi šalys aiškinasi, kur iš tiesų skrido dronas.

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas susisiekė su Lenkijos gynybos ministru ir pasiūlė incidentą tirti kartu. Siekiant nustatyti skrydžio kelią, reikės palyginti abiejų šalių radarų duomenis ir ištirti Lietuvoje rastas nuolaužas.

Ukrainos pareiškimas suteikė tyrėjams papildomos informacijos, tačiau pats savaime neatsako į klausimą, kokiu keliu objektas pateko į Lietuvą.

Oro pavojus paskelbtas praėjus maždaug valandai

Nors skraidantis objektas radarais stebėtas anksti ryte, gyventojų perspėjimai pasirodė po 7 valandos. Kauno apskrityje paskelbtas geltonas, o Šiaulių ir Panevėžio apskrityse – raudonas oro pavojaus lygis. Pastarasis reiškė, kad gyventojai turi nedelsdami ieškoti priedangos.

Apie 8 val. pavojus buvo atšauktas. Dėl įvykio trumpam apriboti skrydžiai Kauno ir Šiaulių oro uostuose. Latvijos pasienio vietovėse taip pat paskelbti perspėjimai dėl galimos grėsmės.

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas pripažino, kad būtina įvertinti perspėjimų laiką ir jų pasiekiamumą. Kilus pavojui gyventojai turi gauti pranešimus kuo anksčiau, tačiau šio įvykio aplinkybės dar aiškinamos.

Panašių incidentų jau būta: gegužės 20 d. Alkas.lt rašė apie dėl galimo drono pakeltus NATO naikintuvus ir paskelbtą oro pavojų. Pernai liepą taip pat aptarti dronų įskridimo keliami pavojai Lietuvos saugumui.

Vilniuje mėginta padegti „Starlink“ ryšio įrangą

Dar prieš rytinį oro pavojų, apie 2 val. nakties, Vilniaus Aukštuosiuose Paneriuose mėginta padegti patalpas, kurias iš Lietuvos bendrovės nuomojasi JAV įmonė „SpaceX“ ir kuriose veikia „Starlink“ ryšio įranga.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad padegimą pavyko sustabdyti. Įtariamųjų ieškoma. BNS duomenimis, įvykis užfiksuotas bendrovės „Delska“ duomenų centro teritorijoje.

Pasak V. Vitkausko, ši įranga yra veikiančio „Starlink“ tinklo dalis. Ryšiu naudojasi ne tik gyventojai ir įmonės, bet ir kariuomenės. Įmonė prieš incidentą buvo įspėta apie galimą išpuolį.

Premjeras M. Sinkevičius teigė, kad tarnybos iš anksto perspėjo įmonę, o objekto apsauga buvo sustiprinta. Jo duomenimis, čia veikia devynios palydovinio ryšio antenos, kuriomis naudojasi ir Ukraina. Dėl mėginimo padegti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Premjeras įtaria Rusijos ardomąją veiklą

M. Sinkevičius mėginimą padegti „Starlink“ įrangą sieja su Rusijos vykdomais ardomaisiais veiksmais Europoje. Tokios galimybės neatmeta ir NKVC vadovas V. Vitkauskas, priminęs panašius išpuolius Lenkijoje bei Bulgarijoje.

Anot V. Vitkausko, tokių pasikėsinimų tikslas gali būti sutrikdyti Ukrainos karinėms operacijoms svarbų palydovinį ryšį. Tačiau Lietuvos teisėsauga kol kas nėra viešai nustačiusi šio konkretaus išpuolio vykdytojų ir užsakovų.

Premjeras taip pat paragino ištirti galimo sabotažo versiją dėl įskridusio drono. Vis dėlto šių incidentų negalima laikyti vienos operacijos dalimis, kol tam nėra įrodymų.

Lenkijoje „Starlink“ padegimas tiriamas kaip galimas Rusijos diversijos veiksmas

Rugsėjo 23 d. Lenkijoje, Mazovijos vaivadijos Wola Krobowska vietovėje, padegta antžeminės „Starlink“ ryšio stoties elektros tiekimo įranga ir atsarginis generatorius. Tyrimą pradėjusi Lenkijos prokuratūra įtaria diversiją ir veikimą užsienio žvalgybos naudai.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra ABW paskelbė, kad Vokietijoje sulaikyti du Turkijos piliečiai, įtariami įvykdę padegimą. Tyrėjų duomenimis, jie prieš nusikaltimą atvyko iš Vokietijos į Lenkiją, o vėliau grįžo atgal.

Spalio 16 d. ABW pranešė ir apie kitą asmenį, prieš išpuolį rinkusį informaciją apie stotį, jos teritoriją ir apsaugą. Surinktas nuotraukas bei vaizdo įrašus jis perdavinėjo per „Telegram“. Įtariama, kad išpuolis galėjo būti surengtas Rusijos tarnybų naudai; galutinė jo organizatorių ir užsakovų atsakomybė dar tiriama.

Bulgarijoje padegtos ryšio antenos

Spalio viduryje apie panašų išpuolį pranešta ir Bulgarijoje, netoli Sofijos. Bulgarijos parlamentaro Ivailo Mirčevo (Ivaylo Mirchev) teigimu, du kaukėti asmenys padegė 11 iš 17 „Starlink“ ryšiui naudojamų antenų.

Bulgarijos institucijos pradėjo tyrimą. Spalio 15 d. vidaus reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad nustatyti įtariamieji, tačiau išsamesnių duomenų neatskleidė, kad nepakenktų tyrimui.

Įvykiai Lenkijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje kelia klausimą, ar prieš svarbią ryšio infrastruktūrą nėra vykdoma platesnė ardomųjų veiksmų kampanija. Kol kas kiekvieno išpuolio aplinkybės ir galimi ryšiai turi būti vertinami atskirai.

Kodėl „Starlink“ ryšys toks svarbus?

„Starlink“ – JAV bendrovės „SpaceX“ palydovinio interneto sistema. Ji leidžia palaikyti ryšį vietovėse, kur įprasti telekomunikacijų tinklai neveikia, yra silpni arba sunaikinti.

Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, „Starlink“ tapo svarbi ir civilinėms tarnyboms, ir Ukrainos kariuomenei. Sistema naudojama perduoti informacijai, koordinuoti veiksmams bei palaikyti ryšį su daliniais.

Todėl antžeminių ryšio stočių sugadinimas gali paveikti ne vien konkretų pastatą ar jo savininką. Apie šios sistemos reikšmę kare Alkas.lt yra skelbęs Alvydo Medalinsko straipsnį „Istorija apie Starlink ir paniką Rusijoje“.

Pirmadienį – Nacionalinio saugumo komisijos posėdis

Spalio 19 d. Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Jame ketinama aptarti drono skrydžio aplinkybes, institucijų veiksmus ir galimybę suteikti tarnyboms papildomų įgaliojimų neutralizuoti pavojingus bepiločius orlaivius.

Taip pat svarbu įvertinti strategiškai reikšmingos ryšio įrangos apsaugą po mėginimo ją padegti Vilniuje.

Kol kas lieka neatsakyti trys esminiai klausimai: kam priklausė Pasvalio rajone nukritęs dronas, kodėl jis pateko į Lietuvos oro erdvę ir kas organizavo mėginimą padegti „Starlink“ įrangą. Ukrainos paaiškinimas dėl galimo Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio yra svarbus, tačiau dar ne galutinis tyrimo atsakymas.

Parengta pagal 2026 m. spalio 18 d. Lietuvos institucijų, BNS, LRT, DELFI ir „Reuters“ pranešimus, taip pat Lenkijos vidaus saugumo agentūros ABW bei Bulgarijos naujienų agentūros BTA pranešimus