LRT, iš kurio žmonės normaliu atveju turėtų pirmiausiai sužinoti, kas vyksta, šį savaitgalį paskutinis Lietuvoje pamatė, kad Prancūzijoje tariami studentų protestai iš tiesų yra migrantų riaušės.
Nei dėl perpildytų klasių, nei dėl vadovėlių ar pratybų, ir net ne dėl mokytojų trūkumo yra plėšiamos parduotuvės, deginamos mašinos ir naikinama viskas, kas pasitaiko kelyje.
Sudegintos rotušės, mokyklos, bažnyčios, viduramžius menantis Paryžiaus turgus. Vienas nebūtinai pirmos kartos migrantas pasakė į kameras tiesiai: mūsų tikslas yra sunaikinti viską.
Visko nepavyks, bet naikinimo mastai įspūdingi. Tiesa, LRT vis dar nemato, kad tai migrantų riaušės. Bet bent jau riaušės.
Iš tiesų vyksta tas pats, kas 2020 metais po George’o Floydo mirties vyko JAV: masinis šalies nusiaubimas, kurio imasi tie, kurie niekada šalies dalimi taip ir nepasijautė.
Nepasijautė, nors gavo (priklausomai nuo situacijos) darbus, mokslus, būstus, išmokas, kalbos kursus, psichologinę pagalbą, maitinimą, telefoną ir, žinoma, išskirtinę dovaną – teisę gyventi vienoje turitngiausių ir aukščiausios kultūros šalių pasaulyje. Kas už tai? Už tai jie padarys, kad tos aukščiausios kultūros ten neliktų nei ženklo.
Nes jiems ji svetima, šlykšti, joje jie nerado savęs ir sėkmės, gyvendami už išmokas, šioje visuomenėje.
Vienu dalyku džiaugiuosi ir net neslėpsiu. Daugybė politkai ir europiečių pakeitimo grėsmei abejingų žmonių, kurių gyvenimas sėkmingai ėjo toli nuo politikos, dėka šių pragariškų riaušių Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitur pirmąkart pamatė, kad grėsmė yra, ji didelė, reali ir ne taip toli mūsų.
Šiandieninių riaušininkų tėvai kadaise irgi tvarkingai dirbo darbo imigrantų darbus Nicoje, Tulūzoje ir Marselyje.
Bet stebuklų nebūna. Afrika ar Azija negali būti integruota Europoje. Europa gali išlikti tik uždariusi sienas tiems, kas jai svetimi.
Šį savaitgalį tą pamatė daugybė žmonių ir aš nuoširdžiai dėl jų džiaugiuosi. Tik kaina didelė
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas














Praregėjimas bus prasidėjęs, kai visi refjūdžys velkomen organizatoriai ir tai remiantys žurnalistai sėdės.