Spalio 11 d., sekmadienį, Lenkijoje paskelbus apie galimą pasikėsinimą į ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir vicepremjerą, krašto apsaugos ministrą Vladislavą Kosiniaką-Kamyšą, skubiai sušauktas specialiųjų tarnybų pasitarimas. Po jo surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai pareiškė, kad grasinimai vertinami itin rimtai, nes jų įgyvendinimo tikimybė laikoma didele.
Grasinimai gauti anksti ryte
Apie galimą pasikėsinimą sekmadienio rytą pranešė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos atstovė Karolina Galecka (Karolina Gałecka).
Pasak jos, Valstybės apsaugos tarnyba (SOP), atsakinga už aukščiausių šalies pareigūnų saugumą, elektroniniu paštu gavo informaciją apie galimą išpuolį prieš du Lenkijos Vyriausybės narius.
Įvertinusi perspėjimą, SOP perdavė jį policijai. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kervinskis (Marcin Kierwiński) ir specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojantis ministras Tomašas Siemoniakas (Tomasz Siemoniak) nurodė nedelsiant imtis veiksmų.
11 valandą Lenkijos laiku Varšuvoje, Vidaus saugumo agentūros (ABW) Antiteroristiniame centre, surengtas skubus pasitarimas. Jame dalyvavo ABW, policijos ir Valstybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Spaudos konferencijoje – perspėjimas apie didelį pavojų
Po pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas Jacekas Dobžinskis (Jacek Dobrzyński) patvirtino, kad gautas pranešimas nėra vertinamas kaip eilinis grasinimas.
„Šį reikalą vertiname mirtinai rimtai“, – pareiškė jis, pabrėždamas, kad kalbama apie grėsmę šalies premjero ir vicepremjero gyvybei.
Pasak J. Dobžinskio, Lenkijos tarnybos sulaukia vis daugiau įvairių grasinimų, tačiau šį kartą gauta informacija pareikalavo bendrų tarnybų veiksmų.
„Kalbame apie didelę tikimybę, kad šie grasinimai gali būti įgyvendinti“, – teigė pareigūnas.
Jis paaiškino, kad pirmiausia gautą informaciją tikrina Valstybės apsaugos tarnyba. Vėliau ji perduodama policijai, kuri aiškinasi grėsmės tikrumą.
Po pasitarimo suderinti tolesni policijos ir specialiųjų tarnybų veiksmai. Tačiau kokios konkrečios apsaugos priemonės numatytos, pareigūnai neatskleidė.
Plačiau apie spaudos konferencijoje išsakytus pareiškimus pranešė Lenkijos radijas.
Premjeras apie grėsmę sužinojo apie 7 valandą ryto
Lenkijos Vyriausybės atstovas Adamas Šlapka (Adam Szłapka) pranešė, kad apie galimą pasikėsinimą D. Tuskas sužinojo sekmadienį, maždaug 7 valandą ryto.
Nors aukščiausi šalies pareigūnai grasinimų sulaukia gana dažnai, šis perspėjimas, pasak Vyriausybės atstovo, buvo itin keliantis nerimą.
Nepaisydamas grėsmės, D. Tuskas liko Varšuvoje ir tęsė darbą. Viešai nepranešta, kad dėl gauto perspėjimo būtų atšaukti jo numatyti susitikimai.
Neoficialūs pranešimai apie grėsmę
Lenkijos naujienų portalas „Wirtualna Polska“, remdamasis neįvardytu šaltiniu Vyriausybėje, sekmadienį pranešė, kad grėsmės tikimybė vertinta kaip nemaža. Oficialių duomenų apie galimus grasinimų rengėjus ar konkretų išpuolio planą nepaskelbta.
Svarbu atskirti tarnybų vertinimą nuo nustatytų tyrimo aplinkybių: pareigūnai pripažįsta pavojų rimtu, tačiau tai dar nereiškia, kad viešai patvirtintas konkretus pasikėsinimo planas.
Grasinimų autoriai kol kas nežinomi
Lenkijos pareigūnai neatskleidė, kas atsiuntė grasinimus ir kokiomis priemonėmis galėjo būti rengiamas išpuolis. Taip pat nepranešta apie įtariamųjų sulaikymą.
Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad šie grasinimai būtų susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kitomis užsienio valstybėmis ar Lenkijos vidaus politinėmis jėgomis.
Lenkijos saugumas – vis didesnis rūpestis
Naujausias perspėjimas paskelbtas tuo metu, kai Lenkijoje jau kelias dienas jaučiamas nerimas dėl smurto išpuolių mokyklose.
Mazovijos vaivadijoje per keturias dienas įvyko trys smurto atvejai, per kuriuos vienas žmogus žuvo, o keli buvo sužeisti. Policija sustiprino mokyklų apsaugą ir pradėjo tikrinti internete plintančius grasinimus.
Sekmadienio rytą D. Tuskas surengė atskirą pasitarimą dėl saugumo mokyklose ir melagingos informacijos plitimo. Kol kas nėra duomenų, kad šie įvykiai būtų tiesiogiai susiję su grasinimais Vyriausybės vadovams.
Lenkijos valdžia taip pat ne kartą perspėjo apie Rusijos keliamą pavojų NATO rytiniam sparnui. Alkas.lt anksčiau rašė apie Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir Lenkijos bei NATO atsaką į šiuos išpuolius.
Viso Baltijos jūros regiono valstybės taip pat stiprina bendradarbiavimą kovodamos su naujomis saugumo grėsmėmis.
Tačiau šiandien paskelbtų grasinimų kilmė dar nenustatyta. Lenkijos saugumo tarnybos tęsia tyrimą ir kol kas neatskleidžia daugiau duomenų apie galimus įtariamuosius.
Parengta pagal spalio 11 d. Lenkijos vidaus reikalų ministerijos, PAP, „Reuters“, AP, „Polskie Radio“ ir „Wirtualna Polska“ pranešimus.
Vyksta eilinis pasaulinis karas. Visi turi būti pasiruošę . Jokio atsipalaidavimo.
Tokie dalykai tvarkomi tyliai. Jei apie tai tauškiama – tai vienareikšmiai viešųjų ryšių veiksmas, kurio tikslas – kurstymas.
Panašu, kad priėjome labai pavojingą ribą. Londonas žūtbūt nori įvelti į karą Lenkiją. Lietuva ir kitos dvi nykštukės tinka tik kaip dektukai, bet ne malka.