Seimas pradėjo svarstyti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų.
„Toks draudimas taikomas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso Lietuvoje. Tiek turintiems leidimus laikinai ar nuolat gyventi, tiek jų neturintiems“, – pristatydamas projektą sakė užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas.
Viceministras pažymėjo, kad priėmus siūlomus ribojimus būtų reikšmingai sumažinta rizika ir užkirstas kelias galimoms žvalgybinėms, stebėjimo ar kitoms priešiškoms veikloms, kurios gali būti vykdomos pasinaudojant įsigytu nekilnojamuoju turtu šalia nacionaliniam saugumui skirtų objektų. Anot jo, ribojimai taip pat sumažintų galimybes naudoti nekilnojamąjį turtą kaip priemonę remti hibridines operacijas, įskaitant karinių pratybų stebėjimą, kariuomenės judėjimo sekimą, informacijos rinkimą ar provokacijų organizavimą.
„Atitinkamus ribojimus įsigyti nekilnojamojo turto Rusijos ir Baltarusijos piliečiams jau yra nustačiusios Latvija, Estija ir Suomija, griežtesnes sąlygas įsigyti nekilnojamą turtą yra nustačiusios ir Danija bei Čekija“, – teigė V. Verbickas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatytos ribojamosios priemonės Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos piliečiai, nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus tuos atvejus, kai nekilnojamasis turtas yra paveldimas.
Valstybės įmonės Registrų centro 2026 m. gegužės mėn. duomenimis, 5 104 Rusijos piliečiai ir 2 781 Baltarusijos pilietis, turintys leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, jau yra įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, įskaitant nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
