Penktadienis, 20 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune

Algimantas Patašius, www.satenai.lt
2011 11 01 20:44
1
A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune
Paminklas „Žuvome už Tėvynę“, Kaunas | lt.wikipedia.org
Paminklas „Žuvome už Tėvynę“, Kaunas | lt.wikipedia.org

1956 metų rudenį buvau abiturientas, mokiausi Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje miesto centre, Laisvės alėjoje (buvusioje „Aušros“ berniukų gimnazijoje). Neramus buvo tų metų spalio mėnuo; Vengrijos sukilimas kaitino ir gimnazistų galvas, daugelis gaudėme žinias apie ten vykstančias kovas, vengrų ginkluotą priešinimąsi sovietų armijai, laukėme, kad vengrų pavyzdys uždegs kitas tautas, gal ir Lietuva pakils.

Nors Lietuva, nukraujavusi ką tik užgesusiame partizaniniame kare, išsekinta masinių trėmimų, atvirai kovai neturėjo jėgų, valdžia bijojo pogrindžio, viešų antisovietinių akcijų, net smulkių vaikiškų politinių akibrokštų. Klasėje buvo pasakojama apie pažįstamų vyrukų, „Metropolio“ ar kažkurio kito Kauno restorano muzikantų, pokštą. Tuo metu buvo labai išpopuliarinta rusiška daina apie ne per seniausiai Bukarešte vykusį jaunimo ir studentų festivalį – tokie Maskvos finansuojami prokomunistiniai renginiai vykdavo pamečiui vis kitoje socialistinėje sostinėje. Toje dainoje buvo priedainis: „U druzei ne byval ja v Buchareste, no dušoi my vsegda i vsiudu vmeste…“ („Aš nebuvau pas draugus Bukarešte, bet sieloje mes visada ir visur kartu“.) Muzikantai restorane užtraukė tą dainą, tik Bukareštą pakeitė Budapeštu. Tai jau buvo baisi politinė provokacija. Paskui muzikantai, tampomi aiškintis, išsigynė, esą ne jie, o kažkas iš publikos pritarė, iškraipę žodžius.

Artėjant Vėlinėms, visi nujautė, kad kapinėse, susirinkus daugybei žmonių, kažkas turės vykti. Mūsų klasės vadovas, fizikos mokytojas Munius, partinis, iš anksto pasakė mums pamokslėlį, įspėdamas, kad neįsitrauktume į jokius sąmyšius, kad jaunimas linkęs pasiduoti nuotaikoms, yra lengvai išprovokuojamas, ir visokie tvarkos drumstėjai stengiasi mumis pasinaudoti. Dėl visa ko mokytojas papasakojo, kaip jie, prieškariniai gimnazistai, 1938 metais paaštrėjus konfliktui su Lenkija buvo pakilę eiti į karą už Lietuvą…

Vėlinių dieną – jos buvo vidury savaitės – mokykloj buvo paskirtas kažkelintų komjaunimo metinių minėjimas – ne iškart po pamokų, o vakarop. Po minėjimo būsią šokiai, bus net leista šokti valandą ilgiau negu per vakarėlius savaitgaliais. Dalyvauti privaloma visiems, komjaunuoliams ir nekomjaunuoliams, kas nedalyvaus, būsiąs baudžiamas: mažinamas elgesio pažymys ir pan.

Minėjimas įvyko. Bet po oficialiosios dalies, per pertrauką prieš šokius, kažkas koridoriuje smeigtuku perdūrė elektros laidą. Trumpasis jungimas – salėje ir pirmame aukšte dingo elektra. To tereikėjo, kad visi išsivaikščiotų. Daugelis grupelėmis patraukė į centrines miesto kapines Vytauto prospekte. Na, ir mūsų gal ketvertas.

Buvo jau vėlyvas, tamsus metas, ant kapų degė žvakelės, daugybės žvakių apšviestas buvo ir paminklas žuvusiems už tėvynę Lietuvos kariams (vėliau, naikinant kapines ir rengiant parką, nugriautas, šiais laikais vėl atstatytas). Prie paminklo radome susirinkusią minią žmonių, buvo skanduojami šūkiai, iškelta Trispalvė – ją vadovaujantieji veiksmui ten pat susiuvo iš geltono, žalio ir raudono šalikėlių, kuriuos paprašytos atidavė moterys iš minios. Buvo sugiedotas ir uždraustasis Lietuvos himnas. (Gal ne visai teisybę sako užrašas ant paminklinio akmens Vilniuje, aikštėje prie A. Mickevičiaus paminklo, kad ten 1987 metų rugpjūčio 23-iąją įvyko pirmasis viešas okupaciją pasmerkęs mitingas. Gal pradžia buvo Kaune (o ir Vilniuje) 1956-aisiais?)

Taigi buvo mitingas; paskiau, davus ženklą, minia siūbtelėjo į Vytauto prospektą – kas taku pro vartus, kas tiesiog per neaukštą metalinę kapinių tvorą. Ten jau laukė pasiruošę „faraonai“ – milicininkai tamsiai mėlynom uniformom su raudonais apvadais, KGB kontingentas civilių drabužiais ir ginkluoti kareiviai. Prieky einančius su vėliava, kiek pamenu, iškart apsupę sučiupo ir įgrūdo į „voronoką“ – tamsiai dažytą sunkvežimį su būda suimtiesiems vežioti; mačiau, kaip „voronokas“ skubiai nuvažiavo, kaip į jį lėkė akmenys, nuo jų smūgių poškėjo jo skardos, dužo langeliai. Gatvėj minia lyg ir susimėtė, sustojo, stabdė pravažiuojančius autobusus, ragino keleivius išlipti ir prisidėti. Aš atsiskyriau nuo draugų. Negaliu pasakyti, kaip ilgai tas šurmuliavimas truko; milicininkai stengėsi išsklaidyti minią, griebti ir nusitempti aktyvesnius ir mažiau apdairius, šen bei ten įvykdavo grumtynės. Vienu momentu mane ir porą nepažįstamųjų užspeitė milicininkai, nebuvo kur sprukti, tik per tvorą į kapines. Nebegrįžau į Vytauto prospektą; perėjęs kapines, jau naktį tuščiomis gatvėmis patraukiau namo.

Rytojaus dieną klasėj buvo ne visi. Dar po dienos pasirodė ir du nebuvėliai, kurie Vėlinių naktį buvo suimti. Abu apdaužyti, su mėlynėm. Vienas tylėjo, klausinėjamas nieko nepasakojo, antrasis – Donatas Butkus iš mūsų glaudesnio draugų būrio, aną vakarą iš pradžių buvusio kartu, – papasakojo, kad jį tąsyk saugumiečiai užspeitė kažkokiame uždarame kieme, ten jam nebuvo kur dingti. Užlaužė rankas, vienas apieškojo kišenes, užčiuopęs griebė akinius su dėklu, juos sutraiškė kojom, kiti ėmė daužyti rastais akmens anglių gabalais rankas – randai liko iki šiol – sulaužė vienos pusės šonkaulius… Nuvežė į KGB pastatą Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos (tada buvusių Lenino ir Stalino prospektų) kampe, įstūmė į kažkokį koridorių, rūsyje pasodino ant taburetės veidu į sieną prie anksčiau sulaikytųjų, bandant pasisukti tuoj pavaišindavo spyriu. Mušdami kartojo: „Na tebe svobodu, bl…! Na tebe svobodu!“ („Še tau laisvę, bl…! Še tau laisvę!“) Kai netekdavo sąmonės, pakeldavo, kišdavo galvą po vandens srove, atsigavusį vėl mušdavo. Griūdamas Donatas sudaužė kriauklę… atsipeikėjo vandens klane. Išlaikė visą naktį, rytą nuvedė į kažkokį kambarį, tardė, rašė… Donatas mus įspėjo, kad pasakė buvęs ne vienas, tardomas paminėjo mūsų, bene trijų, pavardes ir aiškino, neva kapinėse atsidūrėm visai atsitiktinai – po komjaunimo metinių minėjimo mokykloje ėjome pro šalį pas jį į namus (o jis tikrai gyveno netoli stoties) matematikos užduočių spręsti, iš smalsumo užsukome ir įstrigome.

Gerai, kad įspėjo. Po poros dienų mus iškvietė į mokytojų kambarį ir pasakė, kad paleidžia iš pamokos, turime tuoj pat eiti į saugumą. Ten mus ištardė po vieną; mane nuvedė į kambarį, ten prie stalo sėdėjo vidutinio amžiaus uniformuotas rusas. Jis kalbėjo ramiai, sakyčiau, gana mandagiai. Papasakojau apie Vėlines tą nekaltą versiją; saugumietį ypač domino, kas vadovavo susirinkusiesiems prie paminklo, kas iškėlė vėliavą, kas skandavo šūkius, kas, anot jo, „demonstrantus, jeigu juos taip galima pavadinti“, vedė į gatvę. Aišku, mes visi buvom geri berniukai, visiški nežiniukai, nors kas sušuko „Šalin Chruščiovą kiaulę!“, aš gerai žinojau.

Parėję iš KGB, prisistatėm mokymo dalies vedėjai Šerkšnienei, kaip iš anksto buvo liepta. Ji mums dėstė istoriją, buvo stotinga moteris, griežtoka mokytoja, turėjo anuomet labai aukštą statusą – buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė. Pasiteiravusi, ko kvietė į saugumą, ji nei barėsi, nei moralizavo, tik, atrodo, susirūpinusi kiekvieno klausė vis to paties: ar ten mūsų nemušė? Kaip sakoma, iš to nuotykio išlipom sausi, mokykloje kokių nors bausmių, kiek pamenu, nesulaukėm.

Bet tai ne viskas. Mūsų Donatą, Vėlinių naktį praleidusį saugume, prieš išleidžiant pasisodinęs spaudė dar jaunas civilis vyrukas – girdi, įsivėlęs į „antitarybines“ riaušes, sugadinai sau ateitį, niekur neįstosi studijuoti, o galėtum savo reikalus pataisyti, jei padėtum saugumui – pranešinėtum, kokios nuotaikos klasėj, mokykloj, ar niekas neorganizuoja kokių antitarybinių išsišokimų ir pan., jei ne – neįstosi į jokią aukštąją mokyklą. Donatas diplomatiškai pasakė turįs gerai pagalvoti. Kagėbistas paskyrė susitikimą po savaitės neutralioje vietoje, dar prigrasė niekam nieko nepasakoti. Bet Donatas papasakojo; pasitarę mes nusprendėm, kad į tą pasimatymą reikia nueiti keliese. Paskirtu laiku prie autobusų stotelės, nelabai toli nuo KGB, nuėjom pasikalbėti su tuo tipeliu visu būriu, ar tik ne septyniese. Gana ilgai laukėme, bet tas, matyt, įvertinęs situaciją iš tolo, nepasirodė ir paskui Donatą paliko ramybėje; netrukdė jam ir po abitūros įstoti į Kauno medicinos institutą studijuoti farmacijos.

Šiaurės Atėnai, 2006-10-28 Nr.818

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žvakutė ant užmiršto kapo 2010
  2. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia pagerbti užmirštas vėles

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Getautas says:
    11 m. ago

    Gali būti, kad patys lietuviai Nerį vadino ir Vėlija, tuo labiau, kad visi senieji užrašymai slavų metraščiuose yra su E, o ne su I Velja. Be to, Toporovas manė, kad pavadinimai Vilnia ir Vilnius yra kilę iš Velnia ir Velnius. Vardas Velnias yra kilęs iš žodžio VĖLĖ. Velnias – mirusiųjų pasaulio valdovas. Graikų mitologijoje jį atitinka Hadas, kuris net laikomas Dzeuso broliu. Labai logiška, kad Šventaragio (beje, ko gero Šventaragis – Velnio sinonimas) slėnį, kuriame buvo deginami mirusieji, juosė upės Velnia ir Vėlija.Vykintas Vaitkevičius teigia, kad archeologai nustatė, jog mirusiųjų pelenai Kernavėje ir dar kažkur prie Anykščių buvo pilami į upes. Ko gero, taip buvo elgiamasi ir kitose vietose. Jis šį paprotį lygina su mirusiųjų deginimu prie Gangos upės ir pelenų pylimu į šią upę. Vilniuje Šventaragio slėnyje sudegintųjų pelenai, ko gero, buvo išpilami į Vilnią (Velnią), arba Nerį (Vėliją). Norbertas Vėlius teigia, kad Gedimino sapnas – tai kažkurio dievo ženklas. Gimbutienė rašo, kad Velnias mėgsta pasiversti vilku (Marija Gimbutienė “Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai” 124 puslapis: “Velinas – vienaakis magikas, visa regintis ir numatantis, galintis keisti savo pavidalą, dažniausiai pasiverčiantis gyvuliais, ypač vilkais ir piktais šunimis, bet svarbiausias jo gyvulys yra eržilas, kuris gali išmindžioti visą priešo kariuomenę.”) – štai jums ir šarvuoto vilko legendos paaiškinimas – amatininkų globėjas Velnias liepia įkurti miestą ir apgyvendinti jame amatininkus, kurie savo darbais garsėtų visame pasaulyje. Herodotas rašė, kad Niaurai kartą metuose pasiverčia vilkais. Ar tik tai nevykdavo lapkričio 1d.
    Manau, pagonys turime pareikalauti, kad krikščionys nebenaudotų dievo Velnio vardo įvardinti savo absoliučiam blogiui, juk pagonys Eglės brolio, nužudžiusio Žilviną, nevadina Jėzumi Kristumi, ar savo tėvą išdavusios Drebulės nevadina Marija. Toks Velnio vardo naudojimas gali lemti daug nesusipratimų. Pavyzdžiui, koks anglas paklaus lietuvio, kokia Vilniaus vardo kilmė, o šis atsakys, kad nuo vardo Velnias, t. y. angliškai “devil”. Ką tada anglas apie lietuvius pagalvos?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
Nemuno krantinės naujas vaizdas

Nemuno krantinės naujas vaizdas

2022 05 14
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

2022 05 14
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

2022 05 12
Poezijos pavasaris 2022 | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Poezijos pavasaris 2022“ Kaune: nuo karo Ukrainoje iki „Vėjo džiazo“

2022 05 08
Kaunas dar kartą kviečia atnaujinti namų aplinką

„Svajonių kiemui“– gerokai daugiau paramos

2022 05 07
Regina Parnarauskienė 1934-2022 | Alkas.lt koliažas

Mirė laisvės kovotoja, gydytoja prof. Regina Parnarauskienė

2022 05 06
Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse jis geriausias?

Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse jis geriausias?

2022 05 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas
Gamta ir ekologija

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai
  • Kruopos: paprasta, išradinga ir naudinga

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 547; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 527; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 492; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 429; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 415; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 408; komentarų: 2

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 17
1
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Politinis strateginis lygmuo ES užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi nesėkme: Vengrija neatšaukia savo veto rusiškos naftos embargui. Lietuva pareiškė, kad...

Skaityti toliau

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

by Ditė Česėkaitė
2022 05 15
0
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Olimpinė diena sugrįžta! Kaunas ruošiasi didžiausiai sporto ir pramogų fiestai – birželio 18-ąją, pačioje miesto širdyje – Nemuno ir Neries...

Skaityti toliau

Nemuno krantinės naujas vaizdas

by Kristina Aleknaitė
2022 05 14
0
Nemuno krantinės naujas vaizdas

Dar daugiau žalumos, erdvūs pėsčiųjų ir dviračių takai bei saugus susisiekimas su Nemuno krantine – tik dalis numatytų naujovių Žemuosiuose...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Laisvė užčiaupti kitamanį apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Stebuklingo išgijimo pavyzdžiai: mirtį padeda įveikti juokas ir minčių keitimo metodika

Stebuklingo išgijimo pavyzdžiai: mirtį padeda įveikti juokas ir minčių keitimo metodika

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai