Žymos archyvas: Tautinių mažumų įstatymas

„Mes ir jie“: Ar Lietuvai reikia Tautinių bendrijų įstatymo? (video) (6)

Gediminas Dalinkevičius, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, nuotr.

Kažkada Lietuvoje sėkmingai veikė dar Nepriklausomybės aušroje sukurtas Tautinių mažumų įstatymas. 2010-aisiais metais jo galiojimas baigėsi, o naujas įstatymas taip ir neįsigaliojo iki šio laiko, nors 2003-2004-aisiais metais buvo kurtas. Jo projektas net buvo ir sukurtas, tačiau politinės valios jį priimti taip ir neatsirado.

Ar šiandien Lietuvai dar tebereikia Tautinių bendrijų įstatymo? Ką toks įstatymas duotų? Ar galima panaudoti 2003-aisiais metais ruošto įstatymo projekto idėjas? Skaityti toliau

A. Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra (45)

marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

  1. Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei Skaityti toliau

V. Pranckietis žada neskubėti su Tautinių mažumų įstatymu (7)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su tautinių mažumų bendrijomis penktadienį, sausio 10 dieną, teigia, kad nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai nebus skubinami. Priežastimi jis įvardyja besitęsiančias diskusijas ir teikiamus naujus pasiūlymus.

Kada Seime bus svarstomas Tautinių mažumų įstatymas V. Pranckietis negalėjo įvardinti.

Pasak Seimo vadovo, su teisininkais kalbamasi ir dėl pačios įstatymo formuluotės keitimo, kad jis vadintųsi Tautinių bendrijų įstatymu. Skaityti toliau

G. Kazėnas. Atsakymas A. Kubiliui dėl tautinių bendrijų (audio) (28)

Gediminas Kazėnas | mruni.eu nuotr.

Neseniai zw.lt interneto portale pasirodė Andriaus Kubiliaus interviu, kuriame pasisakoma, kad „lietuviškos partijos“ šiame regione (Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur 2016 m. Seimo rinkimuose bolotiravosi A. Kubilius – Alkas.lt) neturi jokių šansų, „gali persirenginėti kiek nori“, o bandydamos gauti mandatą yra visiškai naivios.

Prisipažinsiu nesitikėjau ir mane asmeniškai labai nustebino ilgamečio politiko toks santykis ir požiūris į šį klausimą. Todėl kaip TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas negaliu nesureaguoti į kai kuriuos teiginius, nes priešingu pripažindamas tuos teiginius turėčiau pasiūlyti partijai išformuoti tuos skyrius. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 28 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“, skirta aptarti tautinių mažumų teisių problematikai Lietuvoje.

Minėtas fondas buvo įkurtas 2010 metais Vilniuje, kaip „atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje“. Toks veiklos diskursas, matyt, verčia nuolat ieškoti tų pažeidimų ir piktnaudžiavimų, o jeigu jų neįmanoma surasti, tai pačiam fondui arba jam artimiems asmenims juos sugalvoti.  Skaityti toliau

A. Zolubas. Miežio grūdo sindromas (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė iš aludės į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas gyvenime nutinka – daug žmonių turi pravardes. Tačiau Rapolą pravardė lemtingai paveikė: jis save iš tikrųjų pradėjo tapatinti su miežio grūdu, jame, moksliškai tariant, įsikūnijo miežio grūdo sindromas. Rapolui rodėsi, kad kaimyno gaidys taikosi jį sulesti, alaus bravorėlio savininkas bando jį į salyklą įterpti, o kaimynė – į verdamą kruopų košę įmesti. Rapolas saugiai jautėsi tik aludėje, todėl, ir aludės darbo laikui pasibaigus, sunku jį būdavo iš ten išprašyti. Matydami Rapolo akyse nuolatinį nerimą ir baimę, geradariai sugėrovai jį nuvedė pas psichiatrą. Skaityti toliau

V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą (8)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Politiniai vėjai nešioja gandus, jog dar gegužę Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaiminto Vardų ir pavardžių įstatymo, kuriuo bus įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba. Seniai išsakyti argumentai, kodėl būtų klaida įteisinti šiuos Valdemaro Tomaševskio partijos reikalavimus, išdėstyta ir kodėl dauguma argumentų už nelietuvišką asmenvardžių rašybą yra melagingi.

Politikai tai ignoruoja, o visuomenės dauguma ir be straipsnių supranta tokio sprendimo žalą ir jam kategoriškai nepritaria. Artėjant lemtingam balsavimui verčiau pažvelkime, kaip išmoningai visuomenę ir patį Seimą kvailina Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – LLRA reikalavimus išpildančio projekto šalininkai. Skaityti toliau

Žalgirio mūšio dieną Seimas svarstė LLRA primestus įstatymo projektus (tiesioginė transliacija, video, balsavusiųjų sąrašas, nuotraukos) (12)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Liepos 15  d. Lietuvos Respublikos Seimas toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Šie klausimai vėl buvo įtraukti į Seimo rytinio posėdžio darbotvarkę.

Žiūrėkite Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją ČIA (pietų pertrauka iki 15 val.).

Nepaisydama visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, Skaityti toliau

P. Urbšys. Kodėl lietuvis turi mažiau galių negu Lietuvos lenkas? (4)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Tautinių mažumų įstatymą.

Gal nuskambės paradoksaliai: iš principo nesvarbu, koks jis bus, svarbu tai, kad priėmus įstatymą tokiu pavadinimu Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų statusas pasikeistų iš esmės, – mat pagal tarptautinę teisę tautinių mažumų gyvenama teritorija siejama su jai priklausančiomis etninėmis žemėmis.

Lietuvos lenkai, kalbėdami apie būtinybę priimti Tautinių mažumų įstatymą, apeliuoja į lietuvius, gyvenančius Lenkijos teritorijoje. Ir dvikalbiai užrašai, kuriuos galime pamatyti Punsko krašte, Skaityti toliau

Ar Seimas šiandien atvers kelią Lietuvos repolonizacijai? (tiesioginė transliacija) (13)

Piketas prie Seimo | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Liepos 10  d. Lietuvos Respublikos Seimas vėl imsis svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) desperatiškai brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Šie klausimai įtraukti į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę atitinkamai 12.30 ir 17.50 val.

Nuo 8.30 val. prie protestuodami prieš valdančiųjų ketinimus atverti kelią dvikalbystei Lietuvoje prie Seimo į protesto piketą rinkosi  „Vilnijos“ draugijos, Sausio 13 brolijos ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos atstovai. Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija) (12)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas ir vėl ketina svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose ir Tautinių mažumų įstatymo projektus. Nepaisydama gausių Lietuvos visuomeninių organizacijų, kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba iš visų jėgų toliau stumia ydingus įstatymo projektus. Skaityti toliau

G. Songaila apie Lietuvos – Lenkijos santykius: Metas būti savimi (audio) (28)

Gintaras Songaila ir Alkas.lt  vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.otr.

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai reikalaudama, kad Lietuvos valdžia įgyvendintų lenkų reikalavimus dėl asmenvardžių bei vietovardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis ir kuo greičiau priimtų šias ir kitas lenkams palankias nuostatas įteisinantį Tautinių mažumų įstatymą.

Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Seimas į liepos 8 d. darbotvarkę vėl įtraukė šiuos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdančiosios koalicijos partneriams įbruktus įstatymo projektus. Skaityti toliau

Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos (69)

B. Borusevičius: Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. Skaityti toliau

Seimo komitetas pakeitė projektą dėl tautinių mažumų – neliko dvikalbių lentelių (1)

tomasevskis-ir-lenkomanai-alkas-lt-koliazasSeimo Žmogaus teisių komitetas šią savaitę apsvarstęs parlamentarų pasiūlymus pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos inicijuotą Tautinių mažumų projektą – jame neliko dvikalbių lentelių.

Komitete pritarta dviem projektą iš esmės pakeitusiems konservatoriaus Valentino Stundžio įregistruotiems pasiūlymams. Vienas jų numato, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą, gali į vietos įstaigas ir Skaityti toliau

Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“.

Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti rašyti ne valstybine kalba.

Pasak į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą susibūrusių visuomenininkų, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją? (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Ne kartą ir ne du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad sovietmečiu Lietuvos lenkai gyveno geriau nei dabar. Kitais žodžiais, Rusijos okupacijos ir komunistinės santvarkos metu Lietuvos lenkai buvo laimingesni nei gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstantį Lietuvos pilietį galėtume laikyti jei ne pamišėliu, tai jau bent visiškai susimaišiusį gyvenimo vertybėse ir tiesiog nekreipti į jį dėmesio.

Tarsi pajutęs, kad visuomenė į jo žodžius jau tikrai nekreipia dėmesio, V. Tomaševskis šia linkme ėmėsi jau ne žodžių, bet darbų. Skaityti toliau

Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos) (7)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 6 d. Vilniuje, prie Seimo įvyko „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio surengtas mitingas už valstybinę kalbą.

Mitingo dalyviai pasisakė prieš socialdemokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijų Seime įregistruotus įstatymo projektus, kuriais numatoma oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis. Taip pat buvo protestuojama prieš ketinimus leisti vietovardžius bei gatvių pavadinimus Vilniaus krašte rašyti lenkų kalba. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (II) (3)

Laurynas Kaščiūnas | asmeninė nuotr.

„Laisvosios bangos“ pokalbių valandoje apie ateities Lietuvą Dovilas Petkus ir Albertas Komar apie lietuvių ir lenkų santykius kalbino politologą dr. Lauryną Kasčiūną. Skelbiame antrąją pokalbio dalį (pirmoji dalis). Laidos klausykitės kiekvieną penktadienį, 21 valandą.

– Šiemet Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai sukanka 20 metų. Kokie esminiai pokyčiai įvyko lenkų ir lietuvių santykiuose? Ar pasisekė įgyvendinti šios sutarties punktus? Kokios kilo problemos? Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I) (4)

Laurynas Kaščiūnas | asmeninė nuotr.

„Laisvosios bangos“ pokalbių valandoje apie ateities Lietuvą Dovilas Petkus ir Albertas Komar apie lietuvių ir lenkų santykius kalbino politologą dr. Lauryną Kasčiūną. Skelbiame pirmąją pokalbio dalį. Laidos klausykitės kiekvieną penktadienį, 21 valandą.

– Gerbiamas Laurynai, dėl kurių šį pavasarį Seime svarstyti žadamo Tautinių mažumų įstatymo aspektų labiausiai nesutariama? Kokias apskritai įvardytumėte pagrindines šio projekto problemas? Skaityti toliau

Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (53)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

Vyks konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“ (11)

Vasario 20 d. 17 val. Vilniuje, Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39). vyks „Vilnijos“ draugijos konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“

Pranešimus konferencijoje  skaitys Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, profesorius  Vytautas Radžvilas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Seimo narys Valentinas Stundys, kultūrologė Nijolė Balčiūnienė ir kiti.

Konferencijos metu bus aptarti šie klausimai: Skaityti toliau

Premjeras: Tautinių mažumų įstatymas turėtų atitikti visų tautinių bendrijų lūkesčius (5)

A.Butkevičius, lrs.lt nuotr.

Šiandien, vasario 18 dieną, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius į pasitarimą dėl Tautinių mažumų įstatymo ir kitų aktualių klausimų sukvietė tautinių bendrijų, Tautinių bendrijų tarybos bei akademinės visuomenės atstovus.

Pasitarime sutarta dėl institucijos, koordinuojančios tautinių bendrijų veiklą, stiprinimo ir nuspręsta kaip įmanoma greičiau baigti Tautinių mažumų įstatymo projekto rengimą. „Sutarta, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas artimiausiu metu turėtų būti baigtas rengti, jis turėtų atitikti visų tautinių bendrijų lūkesčius. Tam būtinas bendradarbiavimas ir geranoriškumas“, – sakė premjeras, pažymėjęs, jog Vyriausybė siekia kuo geresnių visų Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygų bei integracijos. Skaityti toliau

D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui? (29)

L.Linkevičius atsiprašo lenkų tautos | Alkas.lt nuotr.u

Darosi akivaizdu, kad Lietuvą valdo trijų alegorinių beždžionėlių koalicija: nieko nemato, nieko negirdi ir nieko nesako. Ji ir toliau leidžia menkinti Lietuvos valstybę, iš jos tyčiotis tarptautinėje arenoje ir, regis, yra pasiryžusi aukoti Lietuvos teritoriją, kalbą ir žmones. Tuomet tų politikų gal net nebebus gyvųjų tarpe, o jų privirtą košę reiks srėbti paprastiems lietuviams, kuriems teks krauju gintis nuo naujos okupacijos ir polonizacijos bangos.

Ar toliau bus pataikaujama spaudimui ir ultimatumams ar dar galime apsiginti, pasipriešinant istorijos rato pasikartojimui, kol turime savo valstybę? Skaityti toliau

V. Stundys. Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje elito neišsenkančios pastangos ir premjero bejėgiškumas (25)

Alkas.lt koliažas

Pastarųjų dienų įvykių seka intensyvi, klostosi nuoseklus scenarijus. Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje elitas, eilinėje rudens sesijoje nesugebėjęs „prastumti“ antikonstitucinio Tautinių mažumų įstatymo, pakilo į kovą. Tiesa, jis nėra izoliuotas, nėra vienišas: tyliai remia koalicijos partneriai, simptomiškos sąsajos su rytų kaimyno deklaracijomis.

Sausį V. Tomaševski spaudos konferencijoje paskelbė, kad Lietuva neįvertino jų įnašo Nepriklausomybei. Užuomina į sudėtingą mūsų istorijos metą – supraskit, netapome penktąja kolona. Tam kartui. Tada už Kovo Lietuvą iš jų elito balsavo vos vienas kitas, kiti susilaikė. Skaityti toliau

L. Rasimas. Autochtonai (16)

Liudvikas Narcizas Rasimas

Ne tik Europos Sąjungos Parlamente, bet ir visur kur tik gali, Lenkų rinkimų akcijos atstovai skelbiasi esantys Lietuvos teritorijos autochtonai: neva jie yra pirminiai krašto gyventojai, o ne istorijos bėgyje susikūrusi lenkiška tautinė bendruomenė, todėl jie yra lenkų tautinė mažuma ir turi turėti Lietuvoje išskirtines teises.

Ar tikrai taip yra? Ar tikrai Lietuvos teritorijoje atskirai nuo  lenkų tautos gyveno jos dalis, o gal tie, kurie istorijos bėgyje prarado savo kalbą ir šiandien kalba lenkiškai, puoselėja lenkų kultūrą vis tik yra lietuvių tautos dalis, lietuvių baltų , o ne lenkų autochtonai? Skaityti toliau

V. Stundys: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų elgsena peržengia visas ribas (32)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys, nustebintas ir pasipiktinęs energetikos viceministrės Renatos Cytackos, deleguotos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), įžeidžiančiais žodžiais šalies Prezidentei, viešai kreipiasi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, kad jis suvaldytų dar vienus valdančiosios koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kurie savo veiksmais ir viešais pareiškimais ne tik blogina lenkų ir lietuvių santykius, bet ir kenkia Vyriausybės darniam darbui bei jos deklaruotam santykių su Lenkija „perkrovimui“. Skaityti toliau

V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas (19)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Valdančioji koalicija, artėjant Seimo sesijos pabaigai, galvotrūkčiais skuba.

Dalindamiesi įtakos zonomis, karštligiškai godžiai keičia Seimui atskaitingų įstaigų teisinį reglamentavimą, visur bruka savo globojamus žmones.

Pasigardžiavimui lieka Rolando Pakso apkaltos pasekmių, Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės, Tautinių mažumų įstatymo klausimai – didžios koalicijos mažųjų interesas. Panašu, kad vieni kitiems jie tiesiog labai reikalingi, kad svajonės taptų realybe. Žinoma, čia svarbus socialdemokratų veiksnys – jų laikysena. Tik gaila, kad į juos mažieji šluostosi kojas… Ir šluostysis, jei nepabus šių atsakomybė už valstybę, ne už valdžios galią. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė apie Tautinių mažumų įstatymą: tai būtų tiesioginis Konstitucijos pažeidimas (37)

Dalia Grybauskaitė | Alkas.lt nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.

„Jeigu pasitvirtintų, kad mėginama grįžti į laikotarpį, kai šie klausimai buvo reglamentuojami įvairiais posovietiniais reglamentais dar iki 1992 metų Lietuvos Konstitucijos, manyčiau, kad tai būtų beprecedentinis žingsnis. Tai būtų tiesioginis Konstitucijos pažeidimas ir mėginimas grąžinti į posovietinę erdvę, Skaityti toliau

Seimo žmogaus teisių komitetas išduoda valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija) (26)

Jaroslavas Narkevičius | Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Gruodžio 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto  (ŽTK) pirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys, Leonardas Talmontas, prieštaraujant keliems komiteto nariams, į dienos darbotvarkę savo iniciatyva įtraukė Jaroslavo Narkevičiaus teiktą 2010 m. Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad dėl šio projekto iš anksto nebuvo pateikta jokia medžiaga susipažinimui ir kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir komiteto pirmininko primygtiniu siūlymu buvo leista atėjusiam J.Narkevič su Ritai Tamašūniene jį pristatyti. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės (21)

Edvardas Trusevičius | Alkas.lt nuotr.

Apie Edvardą Trusevičių – Lietuvos kultūros viceministrą, kuruojantį tautinių mažumų problematiką, rašiau šių metų pradžioje “Karšto komentaro” straipsnyje „Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?“. Tuomet jis aiškino, kad pagrindinė jo artimiausios veiklos užduotis yra parengti naują Tautinių mažumų įstatymą.

Praėjo beveik metai, ką nuveikė šis jaunas vyras jam pavestoje srityje? Liūdna pripažinti, bet rezultato, galima sakyti, nėra jokio. Tiesa, formaliai žiūrint, Kultūros ministerijos, o jei tiksliau – E.Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės Skaityti toliau