Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ ragina Seimą atmesti Tautinių mažumų įstatymo projektą

Rugsėjo 30 d. Visuomenininkus ir kalbininkus vienijanti Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl spalio 2 d., antradienį, Seimo svarstymui teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIV–3917. Asociacija informavo Seimo narius, visuomenę bei žiniasklaidą, apie tai, kad šis įstatymo projektas neatitinka ilgalaikių Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų bei kelia grėsmę valstybės integralumui ir saugumui ir paragino Seimo narius nebalsuoti už šį projektą.

Asociacijos pozicija

Savo kreipimesi Seimo narius Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pabrėžė, kad įstatymo projektas klaidingai interpretuoja tautinių mažumų sąvoką. Pasak Asociacijos, tautinės mažumos negali būti traktuojamos kaip bendrijos, kurių nariai turi savo valstybę (pvz., rusai ar lenkai).

„Tautinės mažumos sąvoką būtų galima taikyti tik toms grupėms, kurios neturi savo tautinės valstybės, tokioms kaip karaimai, romai ar totoriai. Tokia diferenciacija būtina tam, kad išvengtume klaidingo ir diskriminuojančio požiūrio į Lietuvos tautines bendrijas,“ – sako Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.

Istorinės aplinkybės – Vilniaus krašto okupacija ir sovietų nutautinimo politika

Asociacijos kreipimesi primenama sudėtinga Lietuvos istorija, ypač Vilniaus krašto okupacija 1919–1939 metais ir sovietų vykdyta nutautinimo politika:

„Istorija lėmė taip, kad reikšmingos Lietuvos teritorijos dalys su dešimtimis tūkstančių jose gyvenančių lietuvių buvo atskirtos nuo savo tėvynės Lietuvos ir dabar priklauso Baltarusijai, Lenkijai ar Rusijai. Lietuvos sostinė Vilnius su visa pietrytine Lietuva, dar tebepavadinama okupaciniu „Vilniaus krašto“ vardu, vis dar negali įveikti 1919-1939 m. Lenkijos okupacijos padarinių dėl vykdytos  daugiametės kitataučių kolonizacijos ir asimiliacinės politikos, lėmusios lietuvių nutautinimą“, –rašoma kreipimesi į Seimo narius ir priminus, kad  nespėjus atsigauti po Lenkijos okupacijos, sovietinė okupacija pratęsė nutautinimo procesus, perspėjama, jog tokios politikos tęstinumas nepriklausomoje Lietuvoje, būtų didžiulė klaida.

„Ar dabartinė Lietuvos valstybė turi tęsti vienų ar kitų okupantų politiką ir pati savo rankomis  lenkinti ar rusinti lietuvius, taip silpnindama ir ardydama valstybę? Ar turime skatinti savo piliečius siekti kitų valstybių tikslų ir laikytis jų idealų? Lietuvos valstybė yra vieninteliai lietuvių tautos namai, skirti jos piliečių klestėjimui užtikrinti, o ne tautinių bendrijų muziejus. Lietuvos teritorija yra vientisa, nedalinama į jokius darinius pagal priklausymą vienai ar kitai ne lietuvių tautybei“, – teigiama kreipimesi.

Perteklinis ir pavojingas įstatymo projektas

Kreipimosi autoriai taip pat teigia, kad įstatymo projektas yra perteklinis, nes visos reikalingos teisės tautinėms bendrijoms jau yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose galiojančiuose teisės aktuose.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad priėmus šį įstatymą, jis taptų privilegijuotų institucijų kūrimo pagrindu, o tai pažeistų Konstitucijos 29 straipsnį, kuris draudžia bet kokias tautines, kalbines ar kilmės pagrindu suteikiamas privilegijas.

Galimos pasekmės valstybės saugumui

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad įstatymo projektas galėtų sustiprinti atskirtį tarp lietuvių ir kitataučių piliečių, ypač pietryčių Lietuvoje.

„Įstatymo nuostatos skatintų dar didesnę atskirtį, o pietryčių Lietuvos regionas, kur jau dabar juntama stiprios lenkiškos ir rusiškos įtakos, dar labiau atsiribotų nuo Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo. Padidėtų atskirtis ne tik tarp lietuvių ir kitų tautybių piliečių, bet ir tarp pačių kitataučių piliečių, ypač tų, kurie neturi savo tautinės valstybės – karaimai, romai, totoriai ir kiti“, – pabrėžia Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“  pirmininkas M. Karalius.

Kvietimas veikti atsakingai

Kreipimesi pabrėžiama, kad Lietuvos valstybė privalo formuoti tautinių bendrijų integracijos politiką, užtikrindama lojalumą valstybei, o ne skatinti atskirtį ar prisidėti prie kitų valstybių interesų realizavimo.

Visuomenininkai ragina Lietuvos Respublikos Seimo narius vadovautis savo priesaika ir užtikrinti, kad būtų sustiprinti Lietuvos valstybės pamatai, o ne sudaromos sąlygos, kelti grėsmę Lietuvos vientisumui.

Asociacija ragina visus Seimo narius atsakingai įvertinti galimas įstatymo priėmimo pasekmes ir balsuoti prieš Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIV–3917.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ kreipimasis