Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties pastatas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą.
Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.
Paveldo komisijos sumanymu surengtos apžiūros metu, kurioje dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Vilniaus m. savivaldybės ir VĮ Turto banko atstovai, buvo atkreiptas dėmesys į blogėjančią pastato techninę būklę: prarandamas hermetiškumas, vanduo patenka į vidų, pažeidžiamos konstrukcijos, kasmet auga remonto ir priežiūros sąnaudos.
Anot susitikime dalyvavusių Turto banko atstovų, pastatas patiria ne tik gamtos žalą, bet ir tiesioginį niokojimą: čia renkasi šimtai paauglių, rengiamos nelegalios veiklos, griaunama tai, kas dar išlikę. „Pastatui jau dabar reikalinga nuolatinė fizinė apsauga – jame tam tikru metu budi ir apsaugos darbuotojai“, – sakė jie.
Vien per 2024 m. rudenį vandalizmo padaryta žala siekė apie 17 tūkst. eurų. Nuo 2021 m. rūmų priežiūrai ir apsaugai išleista apie 734 tūkst. eurų, tačiau išlaidos auga kasmet, o pastatas yra nenaudojamas ir nesuteikia jokios pridėtinės vertės visuomenei.
„Šis pastatas simbolizuoja ne tik išskirtinius XX a. architektūrinius sprendimus, bet ir Lietuvos valstybingumo istoriją. Leisdami jam nykti, prarandame kur kas daugiau nei pastatą – prarandame prasmingą atminties vietą“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Paveldo komisija primena, kad visai Paveldotvarkos programai 2025 m. valstybė teskyrė vos apie 6 mln. eurų. Tai lėšos, skirtos tikriems darbams – paveldo vertybių visoje Lietuvoje atnaujinimui ir pritaikymui. Tuo metu šiam vienam pastatui jau skiriami šimtai tūkstančių eurų, nors jis nei veikia, nei tarnauja visuomenei.
Paveldo komisija siūlo
✅ Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.
✅ Derinti dvi galimas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įveiklinimo funkcijas – pirminę renginių rengimo ir memorialo (žydų), kad skirtingi istorijos sluoksniai harmoningai egzistuotų šioje svarbioje Vilniaus miesto teritorijoje, įprasmindami visų bendruomenių lūkesčius.
✅ Imtis skubių sumanymų dėl rūmų išsaugojimo ir įveiklinimo, nes kaštai pastato priežiūrai ir apsaugai yra labai dideli, nesuteikiantys ekonominės naudos, o svarbiausia – neeksploatuojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai nyksta.
„Negalime likti nuošalyje, kai išskirtinis pastatas yra paliktas tyliai sunykti. Privalome spręsti – ne tik kaip apsaugoti, bet ir kaip išnaudoti šio pastato vertę. Būtina skubiai spręsti rūmų išsaugojimo ir įveiklinimo klausimą.
Dabartinė padėtis, kai pastatas neeksploatuojamas, bet valstybės lėšos toliau leidžiamos jo „pūdymui“, nėra tvari“, – teigia doc. dr. Ščiglienė.
Kaip savo kreipimesi primena architektas Augis Gučas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra ne tik architektūrinis XX a. žiaurumo šedevras, pripažintas tarptautiniu mastu, bet ir gyvas valstybingumo istorijos liudytojas.
„Istoriškai šie rūmai mums ypač reikšmingi kaip Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir atsisveikinimo su žuvusiaisiais prie Televizijos bokšto gynėjais vieta – naujausios Lietuvos istorijos, atsikovojant valstybės Nepriklausomybę, vienas svarbiausiųjų paminklų bei simbolių“.
Anot jo, rūmai taip pat yra išskirtinis inžinerinis ir architektūrinis sprendinys, savo konstrukcija ir urbanistine padėtimi galintis būti sėkmingai pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Каббала это глубоко мистическое учение! Саймон Ципис:
youtube.com/watch?v=F7r8C-ugp1I
Nepritariu idėjai Sporto rūmuose įrengti žydų memorialą. Šis pastatas su tuo nesusijęs.
Taigi nesižloma tam skirti visus rūmus. Žydų atminimui ten vieta atsirastų. Ir tai teisinga ir išmintinga. Taip, ten buvo žydų kapinės, žydai neatsiejama Vilniaus ir visos Lietuvos kelių šimtmečių istorijos dalis ir jos išrauti ir išmesti negalime. Jau ir taip tiek rauname ir metame, kad nieko, apart baudžiauninko, greitai neliks.
Ir, priedo, jei atmintina vieta nuramins žydus ir jie nekaišios pagalių į rūmų prikėlimą naujam gyvenimui – tai tik į gera.
O kodėl tamsta manai kad nuramins? Jei net 37 mln. eurų x 2 nenuramino?
Nesu tikras. Bet, parengus projektą be žydų atminimo, tikrai nepraeis, o parengus su – tikimybė yra. Ir, kaip sakau, net ir be šios klausimo pusės, tai būtų teisinga, nes rūmai stovi ant žydų kapinių, o jie – mūsų istorijos dalis. Taigi, rūmai turėtų itin turtingą, prieštaringą istoriją ir vertę – architektūros pavyzdys, pavyzdys, kaip sovietmečiu buvo šventvagiaujama, vieta, kur virė krepšinio aistros, persmelktos pasipriešinimo okupacijai, vyko kultūriniai renginiai ir, galų gale, Sąjudžio suvažuavimas. Nepaprastai turtinga istorija. Ir ji – mūsų, skatinanti apmastymams, koks sudėtingas, prieštaringas, margas yra gyvenimas, tautų ir valstybių likimai.
1) Rūmai statyti NE ANT kapinių, o NETOLIESE CARŲ laikais buvusios kapinių teritorijos.
Dar carui valdant to meto dokumentais buvo paliudyta, kad, sutarus su ta bendruomene, kapai iš čia buvo iškeldinti į KITĄ jiems skirtą vietą, ir už tai bendruomenei SUMOKĖTA, atlyginta žala.
2) A.a. G. Kirkilas buvo iškvietęs iš JAV žd. bendruomenės ekspertų komisiją, kad patikrintų, ar tikrai sklype, ant kurio stovi Rūmai bei jų aplinkinėje teritorijoje nėra palaidojimų. Komisija raštu patvirtino, jog NĖRA, jog priežasčių reikšti pretenzijas NĖRA.
(Na, nebent išaiškės, jog dar prieš 40 tūkst. metų šią vietą kokia tauta sau kapinėms buvo užsisakius… )
3) Teisingumas numato, jog žalą atlygina tas, kas ją sukėlė. Jų teigimu ją ?sukėlė CARAS (nors pagal sutarties dėl kapinių iškėlimo dokumentus bendruomenė nelaikė to žala, buvo patenkinta gautąja kompensacija ir pagalba), nebent į carą ir derėtų kreiptis, o ne 200 metų praėjus sugalvoti, jog nuo dabar litofcai kiekvienam įkvėpimui ar krustelėjimui savo pačių šalyje turės gauti leidimą iš tos bendruomenės.
Nuramins? Būtent dabartinė vadovybę 🙂 🙂 🙂
>Soriukas, klaida!
Bet juk matome, kaip vyksta. Net ir būdami teisūs, esame tampomi išrinktosios tautos. Todėl, kad jie turi didžiulę įtaką. Tokią, kad šokdina pusę pasaulio. Jei esame tokie stiprūs, kad galime nepaisyti jų – pirmyn.
Nors aš dar įtariu, kad šio sklypo gviešiasi kai kas iš mūsų NT magnatų, kad pastatūi čia svajonių apartamentus.
Nepasiduok tai įtakai, Rimvydai. Daugybė lietuvių nepasiduoda. Būk tikras lietuvis.
Tomai, ar tikrai nesupranti, ar apsimeti? Čia nekalbame apie tave ar mane. Kalbame apie tuos, kurie priima sprendimus, iš kurių išeina politinė valia. Pvz., tos valios užtenka mokėti dešimtis milijonų žydų bendruomenei spjaunant į tai, ką pagalvos tautiečiai. O tautiečiai ką, ar bent nusišluostė spjūvį?.. kur tie daugybė lietuvių, kurie to, kaip ir daug ko, neturėjo praleisti tylomis. Piktintis, protestuoti ir vaizduoti kietuolius prie klaviatūros nesiskato. Gal tau ir skaitosi, todėl ir vaizduoji tokį teisuolį kietuolį. Tai, kad rūmai jau tiek metų stovi apleisti, matyt ne šiaip sau. Ir kažkaip daugybė lietuvių, kurie, kaip pats sakai, nepasiduoda, nieko negali padaryti tuo klausimu (kaip ir daugybe kitų klausimų).
Kas seniai turėjo šiais Rūmais kaipo Steigiamojo Sąjūdžio Suvažiavimo Rūmais PAGARBIAI pasirūpinti, tai – KONSERVATORIAI. Bet jiems patiems tokia mintis nė į galvą nešauna? (ar gal šiuo klausimu vienas iš frakcijos narių jiems vadovauja, ir jie žodžio neturi?). O juk būtent ten prasidėjo jų partijos vado kelias į Seimo, o sykiu ir į valstybės vadovo krėslą.
Nėra žodžių, kuriais galima būtų aprašyti, kokia nuotaika vyravo salėje visą suvažiavimo dieną… O Tą Naktį mažiausiai 2 val. vaikščiojome ratu aplink laukdami, kada paskelbs, ką į vadovybę išrinko. Nepaprastai jaudinomės, išvargome. Kažkas įsigavo į vidų ir grįžęs papasakojo, kokią žodžių kovą dėl vadovo vietos ten matė. Prisimenate, konservatoriai?