Trečiadienis, 11 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

„Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

www.alkas.lt
2025-07-02 11:00:00
80
PERŽIŪROS
1
„Sengirės fondas“

„Sengirės fondas“ | Fondo nuotr.

Birželio 30 d. „Sengirės fondas“ papildė saugomų miškų plotą dar vienu sklypu. Trakų rajone išpirkti du sklypai, sudarantys 50,95 ha plotą. Globojamas miškas pasižymi biologine, reljefo ir hidrologine įvairove, o prie išsaugojimo prisidėjo visuomenė ir verslai.

Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ pasiekė naują rekordą – Trakų istoriniame nacionaliniame parke išpirkti greta esantys du sklypai, sudarantys 50,95 ha plotą. Sklypo dydis itin svarbus faktorius – didesnė išsaugota teritorija leidžia vykti natūraliems gamtos procesams, kurių metu miškas po truputį virsta sengire.

Rusakalnyje, Kudrionių kraštovaizdžio draustinyje esantis ganėtinai jaunas, mišrus miškas ypatingas dėl savo biologinės ir hidrologinės įvairovės bei mozaikiškumo. Taip pat pasižymi kalvotu reljefu, griovomis bei šlaitais.

Sklype telkšo mažas karstinis ežerėlis, maitinamas vietinių pelkaičių, dalyje sklypo išskirtos Europos bendrijos buveinės – pelkėti lapuočių miškai, žolių turtingi eglynai, pelkiniai miškai. Seniausiems plotams miške – apie 100 metų.

Vasaros metu globojamame sklype aptikta didžiulė grybų įvairovė, užtikta žydinti miškinė lelija, o šį pavasarį stebėti jūriniai ereliai, gervės, kiaunė bei rastas šiųmetis elnio ragas.

Rusakalnio mišką, kaip ir visus kitus fondo globojamus miškus, prižiūri apeiviai. Šie fondo savanoriai įgyvendina nuolatinį būklės stebėjimą, siekiant užtikrinti, kad sklypui nebūtų daromas joks žalingas žmogaus poveikis. Fondas taip pat pasinaudojo privataus savininko teise uždrausti šiame miško plote medžioklę.

Šio miško išsaugojimui skirtas ypatingas visuomenės ir verslų dėmesys. Prie būsimos sengirės išpirkimo prisidėjo žmonės, aukoję girių išsaugojimui pastarąjį pusmetį, skyrę paramą per taromatų sistemą bei verslo organizacijos.

Vienas iš dviejų sklypų yra dar vienas „Šlamančių“ miškas, išpirktas už VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) sumanymo „Keisk tarą į šlamančius“ paramą. Tai jau penktas visuomenės paramos taromatuose dėka išsaugotas miškas, o iš viso šlama jau virš 36 hektarų miškų.

„Sumanymas „Keisk tarą į šlamančius“ atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nori prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir sengirių plėtros. Trakų istoriniame nacionaliniame parke išpirktas miškas yra dar vienas įspūdingas gamtos kampelis, daugybei rūšių svarbi buveinė.

Labai svarbu ją tinkamai apsaugoti – kaip ir visą gamtą, ypač kai joje svečiuojamės vasarodami, poilsiaudami, iškylaudami. Šis ilgalaikis mūsų sumanymas įrodo, kad visuomenei rūpi ne tik žinomų stovyklaviečių ir lankytinų paežerių švara, bet ir miškų gūdumos, kur užklysta tik mokslininkai, gamtos tyrinėtojai“, – apie paramą pasakoja USAD vadovas Gintaras Varnas.

Parama miškų išsaugojimui tampa įpročiu

Fondo duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai vis aktyviau dalyvauja išsaugant biologiškai vertingus miškus. 2024 m. savo GPM dalį fondui skyrė 1097 asmenys, finansiškai miškų išpirkimą rėmė 610 žmonių, o 257 jų – nuolatiniai rėmėjai.

Be to, 67 įmonės, iš kurių 31 ilgametės partnerės, finansiškai padėjo plėsti nuo žalingos žmogaus veiklos apsaugotų miškų plotą.

Viena iš nuolatinių partnerių „carVertical“, prisidėjo jau prie trečiojo, šįkart rekordinio dydžio miško sklypo išpirkimo.

„Vaikščiodami po fondo išpirktus senuosius miškus, dar kartą įsitikinome, kad to negalime atimti iš mūsų ateities kartų. Ši tvari partnerystė ties čia nesustoja – gamtos išsaugojimas viena iš kertinių mūsų vertybių“, – įžvalgomis dalijasi „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.

Ilgamečio partnerio „Mano bankas“ vadovės Giedrės Blazgienės teigimu, partnerystė su fondu kasmet stiprėja ir įgauna vis daugiau prasmės – ne tik kaip tvarus sumanymas, bet ir kaip tikra investicija į Lietuvos gamtos ateitį.

„Džiaugiuosi, kad dar vieni metai suteikia galimybę apsaugoti dar vieną mišką, kuris nebus kertamas, o gyvuos, ne tyliai nyks, o augs kartu su biologine įvairove ir bendruomenių pagarba gamtai. „Mano bankui“ tai – daugiau nei parama“, – sako G. Blazgienė.

„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | „Sengirės fondo“ nuotr.
„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | „Sengirės fondo“ nuotr.

UAB „Gelsva“ jau ne vienerius metus prisideda prie fondo globojamų miškų ploto didinimo, o šiuo metu drauge išpirktų sklypų skaičius siekia virš 55 ha.

„Tai jau penktasis miškas, prie kurio išpirkimo prisidedame kartu su natūraliu mineraliniu vandeniu „Žalia giria“. Sveikiname ir kartu džiaugiamės kiekvienu „Sengirės fondo“ išsaugotu miško sklypu“, – teigia įmonės vadovė Aurelija Gumbrevičienė.

Kasmet fondo veiklą palaikančios „ACALA Group“ bendraįkūrėjas ir komercijos vadovas Martynas Žemavičius įsitikinęs – ilgalaikiam pokyčiui reikia nuolatinio visuomenės indėlio.

„Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie rekordinio „Sengirės fondo“ ploto išsaugojimo. Kaip „1% for the Planet“ nariai, kasmet skiriame 1 % „ACALA“ pasaulinės apyvartos 28 rinkose fondui ir miškų išpirkimui,“ – papildo M. Žemavičius.

Apie „Sengirės fondą“

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.

Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi gyviai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 285 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau čia. 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Sengirės fondo“ miške aptiktos 9 naujos grybų rūšys!
  2. Už paaukotas užstato lėšas ​​ką tik išpirktas net 16,4 ha miško sklypas netoli Vištyčio ežero!
  3. Belaukiant „Sengirės kino“ pradžios, M. Survila apie gamtos Nojaus laivus ir apsisprendimą veikti
  4. „Sengirės fondas“ kviečia saugoti gamtą – surengs nemokamą koncertą
  5. „Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną
  6. „Sengirės fondas“ bendruomenės ir rėmėjų pagalba išpirko rekordinį 39 ha miško plotą
  7. Ir vėl rengiamasi mažinti Trakų istorinio nacionalinio parko ribas?
  8. Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų
  9. Bus svarstoma 15 000 parašų surinkusi peticija dėl Punios šilo
  10. Grąžinant tarą galima išsaugoti Lietuvos girias
  11. Naujieji metai Punios šile – jis taps penkis kartus padidintu rezervatu
  12. Pakuočių surinkėjai tikisi naujo rekordo
  13. Kas naujo apie docentės, daktarės J. Mažylės persekiojimą VU dėl įsitikinimų?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Jutiklį išrado says:
    8 mėnesiai ago

    Pasaulį siaubiant gaisrams mokslininkai sukūrė neregėtą prietaisą – gelbėtų miškus ir gyvybes: kaip jis veikia?
    – delfi.lt/login/technologijos/naujienos/pasauli-siaubiant-gaisrams-mokslininkai-sukure-neregeta-prietaisa-gelbetu-miskus-ir-gyvybes-kaip-jis-veikia-120123290

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Potvynis
Lietuvoje

Aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazė

2026 03 11
Prezidento G. Nausėdos sveikinimas
Kultūra

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
V. Karčiauskas-Leninas
Istorija

Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

2026 03 11
Nepriklausomybės aikštė po 1990 m. kovo 11 d.
Istorija

Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose

2026 03 11
Duris atvėrė Advokatų namai
Kultūra

Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

2026 03 11
Seimo pirmininkas Juozas Olekas
Kultūra

Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
Akimirka iš Kovo 11-osios minėjimo 2025 m.
Šventės

Seimas kviečia į Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginius

2026 03 11
Priešiškos informacinės erdvės analizės pistatymas
Lietuvoje

2025 metai pasižymėjo Rusijos propagandistų dėmesiu Baltijos jūros regionui

2026 03 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • Vincas Kalava apie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
  • +++ apie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
  • Vincas Kalava apie E. Butrimas. Kodėl karo akivaizdoje netampame broliškesni?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur galima nukeliauti per ilguosius savaitgalius?
  • Aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazė
  • Kas parodo, kad kambarinę gėlę metas persodinti
  • Taip žiedinių kopūstų dar negaminote

Kiti Straipsniai

Signataras Algimantas Norvilas

Signataras A. Norvilas: Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo

2026 03 11
Prezidento G. Nausėdos sveikinimas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
Akimirka iš Kovo 11-osios minėjimo 2025 m.

Seimas kviečia į Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginius

2026 03 11
Prieš išsišakojančius kelius trys žmonės - geltonais, žaliais ir raudonais rūbais. Geltonas ir raudonas nuėjo skirtingais keliais, o žalias - renkasi...

E. Butrimas. Kodėl karo akivaizdoje netampame broliškesni?

2026 03 10
Šaulių rinktinės vadas Vytautas Žymančius ir kuopos vadas Juozas Klimkevičius su atvykusiais į renginį svečiais

Z. Tamakauskas. Lietuva –  mūsų minčių pradžia ir esmė (Vydūnas)

2026 03 10
Henrikas Gudavičius

H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai

2026 03 09
Jonas Vaiškūnas sugriauto Karaliaučiaus fone

J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?

2026 03 09
Vyras prie kompiuterio stebi žiniasklaidos pranešimus apie karą Irane ir Rusijos karinius veiksmus

A. Navys, M. Sėjūnas. Karo prognozės ir informacinių balionų atakos

2026 03 08
Donaldas Trampas ir Si Dzinpingas - tarp jų Irano vėliava

A. Medalinskas. Kodėl Trampo politikoje Iranas yra tik tarpinė stotelė? (I)

2026 03 08
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

ESTT sprendimas dėl Vilniaus tarptautinės mokyklos – politinio cinizmo pavyzdys

2026 03 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • Vincas Kalava apie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
  • +++ apie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
  • Vincas Kalava apie E. Butrimas. Kodėl karo akivaizdoje netampame broliškesni?
  • Aleksandras Dubinskis (iš Ukrainos kalėjimo) apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai