Grupė Lietuvių kalbos instituto mokslininkų parengė oficialias pastabas dėl Seime įregistruoto Tautinių mažumų įstatymo Nr. XIV-3079 1, 2, 3, 4, 6, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo projekto XVP-168 (2025-02-27).
Kalbininkų nuomone šios Tautinių mažumų įstatymo pataisos reikšmingai keistų valstybinės kalbos statusą Lietuvoje, o tai anot jų gali turėti ilgalaikių pasekmių lietuvių kalbos, kaip integracinio valstybės pamato, tvarumui.
Lietuvių kalbos instituto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad siūlomos Tautinių mažumų įstatymo pataisos gali:
- Pažeisti lietuvių kalbos, kaip vienintelės valstybinės kalbos, statusą.
- Riboti piliečių teisę gauti informaciją lietuvių kalba.
- Ilgainiui skatinti kalbinę fragmentaciją ir mažinti bendrinės lietuvių kalbos vartoseną.
Atsižvelgiant į tai, mokslininkai ragina politikus įvertinti šias rizikas ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų lietuvių kalbos apsaugą bei piliečių teises naudotis valstybine kalba visuose oficialiuose kontekstuose.
Valstybinės lietuvių kalbos statuso keitimas
Kalbininkai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra įteisinta kaip vienintelė valstybinė kalba. Tuo tarpu siūlomos pataisos numato:
- Įteisinti tautinių mažumų kalbas kaip lygiagrečias ir lygiavertes valstybinėms tam tikrose savivaldybėse, kuriose tautinių mažumų atstovai sudaro bent 10 proc. gyventojų.
- Įtvirtinti kitakalbių užrašų, topografinių ženklų bei vietovių ir gatvių pavadinimų rašymą mažumų kalbomis.
Mokslininkų vertinimu, šie pokyčiai ne tik prieštarautų Konstitucijai, bet ir apribotų lietuvių kalbos funkcijas viešajame gyvenime, taip susilpnindami jos kaip vienijančios ir integruojančios kalbos vaidmenį.
Lietuviškų vietovardžių ir topografinių ženklų apsauga
Mokslininkai pabrėžia, kad:
- Daugelis Lietuvos vietovardžių yra baltiškos kilmės, jų rašyba tautinių bendrijų kalbomis reikštų autentiškų vietovardžių iškraipymą.
- Istoriškai dalis lenkiškų vietovardžių Lietuvoje atsirado priverstinio sulenkinimo laikotarpiu (1920–1939 m.), kai Lenkija okupavo Vilniaus kraštą.
- Valstybinės kalbos įstatymo 14 ir 17 straipsniai nustato, kad oficialūs vietovardžiai turi būti rašomi lietuvių kalba.
Pataisos, leidžiančios kitakalbius užrašus viešajame gyvenime, sudarytų sąlygas fragmentuotis bendrinei kalbinei erdvei ir mažintų lietuvių kalbos prestižą oficialiajame naudojime.
Švietimo sistemos pokyčiai
Siūloma plėsti mokyklų, kuriose ugdymas vyksta ne lietuvių kalba, tinklą. Mokslininkų vertinimu, tai:
- Blogintų sąlygas mokytis ir vartoti valstybinę kalbą.
- Trukdytų jaunimo integracijai į visuomenę ir darbo rinką.
- Ilgainiui galėtų skatinti tam tikrų bendruomenių uždarumą, apribojant galimybes visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Administracinės paslaugos ir jų prieinamumas
Pagal naująsias pataisas, oficiali komunikacija kai kuriose savivaldybėse galėtų vykti ne tik lietuvių, bet ir mažumų kalbomis. Tai reikštų:
- Sunkumų užtikrinant, kad visi Lietuvos piliečiai galėtų gauti vienodą administracinių paslaugų prieinamumą valstybine kalba.
- Viešųjų užrašų ir informacijos įvairiakalbystę, kuri prieštarautų Valstybinės kalbos įstatymo nuostatoms.
Asmenvardžių rašyba su diakritiniais ženklais
Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba jau 2024 m. vasario 20 d. pateikė savo išvadą dėl asmenvardžių rašybos su diakritiniais ženklais oficialiuose dokumentuose. Mokslininkų vertinimu, tokie pakeitimai gali sudaryti sąlygas valstybinei kalbai neatitinkančių rašmenų įsitvirtinimui oficialioje vartosenoje, o tai prieštarautų lietuvių kalbos normoms ir sukurtų teisinius bei administracinius iššūkius.
Be to, tokia praktika silpnintų bendrinės kalbos standartizavimo sistemą, nes sudarytų prielaidas asmenvardžių rašybai įvairiomis kalbomis, o tai apsunkintų jų vartojimą teisiniuose ir viešuosiuose dokumentuose.
Šią išvadą pasirašė žinomi kalbininkai: dr. Albina Auksoriūtė, habil. dr. Ona Aleknavičienė, dr. Laimutis Bilkis, dr. Rita Miliūnaitė, dr. Darius Ivoška, dr. Aurelija Tamulionienė.
Istorinis kontekstas
Įstatyminio dvikalbystės įtvirtinimo Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo sistemingai siekė 1988–1992 m. lenkų autonomininkai. Šio judėjimo tikslas buvo pietryčių Lietuvos teritorijai suteikti autonomiją, o ilgainiui šį regioną polonizuoti ir atskirti nuo Lietuvos Respublikos. Plačiau apie šį istorinį kontekstą galite skaityti čia: Lenkų autonominis judėjimas Lietuvoje.
Jų pastangos nukreiptos į tolimesnę pietryčių Lietuvos polonizaciją ir siekį sukurti atskiro administracinio valdymo regioną, kuriame lenkų kalba turėtų valstybinės kalbos statusą.
Šiuo metu Seimui teikiami Tautinių mažumų įstatymo Nr. XIV-3079 ir Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 pataisų projektai taip pat yra to paties polonizacijos proceso tąsa. Jomis bandoma įtvirtinti Lenkijos vykdytos Lietuvos polonizacijos pasekmes, paverčiant jas teisės norma.
Įteisinus dvikalbystę viešajame gyvenime ir valstybės institucijose, būtų institucionalizuota istoriškai primesta lenkų kalbos viršenybė tam tikruose Lietuvos regionuose, o tai kelia pavojų valstybinės lietuvių kalbos vientisumui ir statusui.
Lenkų autonomininkų tikslas buvo pietryčių Lietuvos teritorijai suteikti autonomiją, o ilgainiui šį regioną polonizuoti ir atskirti nuo Lietuvos Respublikos.
Vėliau šias idėjas perėmė lenkakalbiai Lietuvos politikai, susibūrę į Lietuvos lenkų rinkimų akciją (dabar vadinamą Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškųjų šeimų sąjunga). Jų pastangos nukreiptos į tolimesnę pietryčių Lietuvos polonizaciją ir siekį sukurti atskiro administracinio valdymo regioną, kuriame lenkų kalba turėtų valstybinės kalbos statusą.
***
Išsamiai su grupės Lietuvių kalbos instituto mokslininkų raštu galima susipažinti čia: Lietuvių kalbos instituto išvada [pdf, docx]:
Kalbinis teritorijos užgrobimas yra tolygus fiziniam kokiam nors, besiribojančių su mumis valstybių, būtų tai rusai, lenkai ar baltarusiai, mūsų teritorinės dalies užgrobimui. Todėl Lietuvių kalbos institutas turėtų kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą kad jis, Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, išsiųstų laukan iš Lietuvos tokius rusiškus, lenkiškus ar baltarusiškus mūsų teritorinių dalių grobikus be teisės grįžti atgal pas mus atgal daugelį metų į priekį.
Pritariu Lietuvių kalbos instituto mokslininkams.Latvija ir Estija visose valstybinėse mokyklose pereina prie visuotinio mokymo tik valstybine kalba ( atitinkamai latvių arba estų), o kur siūloma eiti Lietuvai ? Tikiuosi, Lietuvos valdžia laikysis Konstitucijos, kurioje rašoma, kad valstybinė kalba- lietuvių kalba.
>skt.
Tikėtis neužtenka. Reikia kreiptis į JAV ambasadą Lietuvoje su prašymu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pasidalintų su Mūsų NSGK žvalgybine informacija apie tai, kaip kalbiniu ir fiziniu būdu kaimyninė Rusija, Lenkija ar Baltarusija ruošias užgrobti atskirus nacionalinės mūsų valstybės teritorinius vienetus galimai inkorporuoti juos į aukščiau paminėtų valstybių sudėtį. Dėkoju.
lyginant su braliukais, mūsų kinkos daugybę kartų silpnesnės… 🙁
Mes gi tokie mažiukai mažučiukai, o Latvija, Estija tai ana vaaa, kokios didžiulės, kokios galingos valstybės, kiek kartų už mus didesnės, kiek kartų daugiau gyventojų turi. Už tai ir drąsios, ir SAVIGARBOS už mus, už mūsų Seimą bei vyriausybę šimtus kartų daugiau turi… 🙁 Be to, braliukai raštingesnį už mus, o gal ir smegenys ne taip kvaišalų užtemdytos, todėl jiems nebuvo sudėtinga perskaityti ir suprasti, ko TMAPK ir ŽTD reikalauja, o ko – ne. Net nerekomenduoja, ne tik kad nereikalauja!
“Trijų raidelių” įstatymas ir partijų iniciavimų Tautinių mažumų įstatymo priėmimo Seime faktai rodo, kad šiais klausimais tikėtis ko nors protingo iš Lietuvos valdžios, valstybės institucijų – maža. Tapo būtina nedelsiant kreiptis į STT dėl ištyrimo galimos atitinkamų Seimo narių korupcijos piktnaudžiaujant iniciavimo šiuo atveju konkrečiai Tautinių mažumų (pagal Konstituciją šios teisės subjektų Lietuvoje nėra) įstatymo leidimo Seime teise, taip šiais veiksmais galimai kuriant teisinį pagrindą kėsinimuisi į valstybės teritorinį vientisumą. Priešintis šiam kėsinimuisi yra Tautos ir piliečių teisė ir pareiga (Konstitucijos 3 str. )
Gerb. redaktoriau, gal Jums vėl pavyktų šį straipsnį paviešinti plačiau- Delfi ir kitur?
1) Jei Delfis ar kitas didelis dienraštis atsisakytų, vadinasi, jie atsisako bendradarbiauti Tautos ir jos valstybės SAUGUMO klausimais. Kaip tai vadinasi? Kas turėtų tuoj pat pasidomėti tokia spauda?
2) Jei užsiprašytų nepateisinamai didelės sumos (puikiai suprasdami, jog tai – ne iš Maksimos ar kt. piniginės būtų apmokama), jei nesusivoks, kad ir patiems derėtų prisidėti, jei jų savigarba to nepareikalaus iš jų, tikiuosi, MES surinksime tą pinigėlį? (Prieš kažkiek metų iš NS ar ne 10.000 € pareikalavo už straipsnio paviešinimą… Susidarė įspūdis, kad jų reikalaujama suma padengtų bent po kelis konservatorių, socdemų, laisviečių straipsnius).
Liaukimės MĖGDŽIOTI ir sau taikyti mums SVETIMAS ir pagal Tarptautinę teisę ne-pri-klau-san-čias sąvokas! Pvz., TM sąvoka! Tartum papūgos būtume – jeigu kažkur užsienyje ta sąvoka vartojama, vadinasi, ir mes privalome bent kelis kartus per dieną ją ištarti, nes dar kas pagalvos, kad esame atsilikę nuo civilizacijos…
Kreipkitės į Seimo narius.
Kelia grėsmę ne tik valstybinės kalbos statusui, bet ir šalies teritoriniam vientisumui. Būtent puldami kalbą autonomininkai įkūrė Pridnestroviją ir Gagaūziją Moldovoje, separatistines respublikas Gruzijoje, ir Ukrainoje. 1990-1991 m. jie tokią pačią Pridnestroviją bandė įkurti ir Pietryčių Lietuvoje. Hibridiniais būdais tęsia tuos bandymus ir dabar Seime stumdami teritorinį vientisumą ardantį įstatymą.
Lietuvių kalbai jau yra stipriai pakenkta įvedus kitataučių pavardžių rašybą be linksnių galūnių. Daugelis žmonių kalbėdami taria kitataučių pavardes be galūnių, nelinksniuoja. Tai jau yra keistas, nereikalingas ir kalbos sistemą ardantis kalbos sudarkymas.
Beje, bent kiek paskaitantys lenkiškai galėtų patys įsitikinti, jog Lenkijoje pavardės linksniuojamos – tiek lenkiškos, tiek užsieninės. Ir pan Linkewiczius, ir pana Linkewicziusą, panu Linkewicziusu, ir t.t. Jie ligi šiol nesuprato, ką reiškė sutartyje esantis susitarimas jų pavardes rašyti pagal jų originalų skam-be-sį. Skambesį, o ne originalią rašybą! Tai nebuvo susitarimas rašyti nelietuviškai, tai buvo susitarimas nepridėti lytį rodančio pavardės baigmens (-ius, -ienė)./
Jo… Tuteišų apetitas didėja ne dienomis, o valandomis… Kažin ar jiems nereikėtų žandukų išteplioti uogiene, kad gražiau atrodytų?!
Beje, Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų. Yra tik tautinės bendrijos (ž. LR Konstituciją). Lietuvos Respublikos teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės, taigi čia negali būti jokių tautinių mažumų, o tik tautinės bendrijos. Tautinė mažuma, pvz., yra vietiniai Lenkijos lietuviai, gyvenantys savo istorinėse žemėse, okupuotose Lenkijos.
kad tai vadinama galimu valstybinės kalbos vartojimo ir funkcijų siaurinimu, bet neįvardinama iš esmės, kad tai yra eilinį kartą, po nedidelės pertraukėlės ir apšilimo kaip įprasta, įžūliausiu būdu stumiamas antikonstitucinis įstatymas. Ką tai liudija? O gi tai, kad Lietuvoje konstitucinė tvarka jau senai nebegalioja. Jeigu ji galiotų, tai tokie ir į juos panašūs “įstatymų” projektai nebūtų teikiami balsavimui dėl savo sudėtyje neabejotinai turimų antikonstitucinių nuostatų. Ir nereikia čia kt išvados, nes tai pernelyg akivaizdu.
Man keista, kad tik dabar žmonės tai pastebi. Kai tie patys, kurie visus nepriklausomybės metus dirbo prieš Lietuvą, šūkteli slava Ukraini, visi, prieš tai matę jų darbą prieš Lietuvą, atsišaukia gerojam slava. Niekaip nedaeina, kad juos mausto.
Kaip ten pasakė Poetas?
,,Čia Lietuva,čia durniais lyja… Seimas. Iš ten įstatymai išplaukia ir plaukia jie kaip š*das Neryje gražiai. Seimažmogi, tu kaip geriausias mano draugas
– Pakilus eikime į Seimą,- tyliai pasakei”.
Vadinasi mes turime norėti, kad Ukraina pralaimėtų ir būtų praryta Rusijos, už tai, kad tam tikri sukčiai ir veidmainiai Lietuvoje sugeba mulkinti daugelį lietuvių ir kenkia Lietuvai?
Taigi akivaizdus piktnaudžiavimo Seimo nario iniciatyvos leisti įstatymus Seime teise, galimai galys būti korupcino pobūdžio veiksmas. Tad akivaizdi STT priedermė imtis ikiteisminio tyrimo dėl galimos nusikalstamos veikos. Juk naudojimasis šia teise Tautinių mažumų įstatymo iniciavimo atveju prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, nes gali būti, kad taip yra kraunami kėsinimosi į teritorinį valstybės vientisumą strateginiai pamatai. Piliečio konstitucinė pareiga priešintis šiems kėslams (Konstitucijos 3 str.).
Ar nestebina, kad žmonės nebijo apsijuokti, kaipo negebantys perprasti skaitomo teisinio teksto? Nes, jei būtų TMAPK turinį supratę, tai neįtrauktų į įstatymo projektą tokių sąvokų, kaip Tautinė mažuma. Nebent jie tų įstatymų neskaitė, nebent vis dar tiki tokiu TMAPK aiškinimu, kokį jiems pateikė prieš ~30 m. jų vadas V.T.