Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės – vienas iš pagrindinių reikalavimų pripažįstant ten gyvenančius tautinėmis mažumomis. Dar tik pradėjus praktikoje įgyvendinti Tautų apsisprendimo teisę jos tėvas JAV prezidentas Vudrovas Vilsonas (Woodrow Wilson) savo tezėse Europai įspėjo atsikuriančią Lenkiją nesigviešti Ukrainai ir kitoms tautoms priklausančių žemių. To, žinoma, išvengta nebuvo, bet „etninių žemių“ sąvoka pasidarė tarptautinės teisės terminu, o įvairus kitakalbių, apgyvendintų ar apsigyvenusių savo noru kitų tautų etninėse žemėse teisių reguliavimas sugulė į nacionalinius įstatymus, tarptautines konvencijas, paprotinius principus.
Žemių kolonistai apsisprendimo teisių neįgyja
Niurnbergo procese buvo atskirai įvertintas ir okupantų apgyvendintų kolonistų statusas. Esmė tokia: mažosios tautos savo istorinėse žemėse, kurios atiteko kitoms valstybėms, net tada, kada savo istorinėse-etninėse žemėse sudaro mažumą – turi turėti tam tikras grupines politines teises. Tačiau tokių žemių kolonistai apsisprendimo teisės niekada neįgyja. Taigi, kolonistai negali būti traktuojami kaip tautinė mažuma, ypač tada, kai egzistuoja kažkada šias žemes okupavusi valstybė. Neturėdami apsisprendimo teisės jie negali jokiu balsavimu, referendumais, plebiscitais prašyti prijungti jų apgyventas (kolonizuotas) žemes prie savo tėvyne laikomo buvusio okupanto valstybės. Kolonistai neįgyja reikalavimo teisės į kolektyvines politines teises. Kalbėjimas viena kuria kalba irgi nepadaro šių žmonių tautine mažuma. Jie yra kalbinė mažuma, nes viena kalba gali kalbėti ir kitų tautybių žmonės. Lietuvių tautos etninės žemės su ten gyvenančiais lietuviais, bet esančios šiandien kitos valstybės jurisdikcijoje, yra ten gyvenanti lietuvių tautinė mažuma, o jų statusas priklauso nuo valstybių nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų.
Stumiamas įstatymas – paslauga Rusijai
Vykstant 1940 m. svetimos jėgos panaikinto Lietuvos valstybės suvereniteto atstatymo procesui SSRS visaip grasino atimti Klaipėdą, kartu su panaikintos autonominės Prūsijos valstybės dalimi, neva sąjungininkų administruoti perduotą Rusijai ir todėl esantį rusišką miestą. Buvo pretenduojama ir tuometinį rusakalbiais apgyvendintą Sniečkaus miestą su atomine elektrine prijungiant jį prie SSRS, o aplink Vilnių kūrėsi autonomininkų institucijos, planavusios „per apsisprendimo teisę“ sukurti tame krašte autonominę sritį ir vėliau irgi prisijungti prie SSRS.
Buvo visaip skatinamas ir žemaičių separatizmas, įteigiant, kad jie nėra Lietuvos piliečiai, Kaliningrade išspausdinti pirmieji žemaičių pasai, išleista nieko bendro su istorijos mokslu neturinti Žemaitijos istorija. Bet juk tai seniai atpažįstamas „skaldyk ir valdyk“ principas, o lenkų lyderiu Lietuvoje save laikantis Lenkų rinkimų akcijos lyderis kursavo tarp Varšuvos ir Maskvos. Nežiūrint Tilžės akto, po jo sekusio dešiniojo Nemuno kranto žemių su Klaipėdos miestu išjungimo iš nugalėtos pirmajame pasauliniame kare Vokietijos jurisdikcijos tais motyvais, kad tai etninės lietuvių žemės, nežiūrint labai palankaus Lietuvai 1925 m. optacinio (savanoriškos pilietybės pasirinkimo) plebiscito šioje Mažosios Lietuvos dalyje, nežiūrint tai, kad pagaliau pati Vokietija sutiko su šio krašto ir miesto priklausymu Lietuvai ir 1928 m. ratifikavo sienos su Lietuva sutartį, nežiūrint to, kad Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 m. buvo ultimatyvus ir Niurnbergo proceso metu kvalifikuotas, kaip nusikaltimas, nežiūrint to, kad prieš derybas dėl Vokietijos ateities po antrojo pasaulinio karo sąjungininkai sutarė ,kad kalba eis apie 1937 m. Vokietijos teritoriją, tai yra tada, kada Klaipėdos kraštas buvo suvereni Lietuvos dalis – Rusija tiesiogiai ir netiesiogiai gąsdina galima kitokia šio miesto ateitimi, kitaip sakant nori išlaukti patogaus momento, o jį per stumiamą Tautinių mažumų įstatymą jau mūsų Seimas galimai ir ruošia.
Lietuvoje galioja vienoda viešoji tvarka
Rašant Lietuvos Respublikos Konstituciją buvo labai kruopščiai išnagrinėta kitų šalių praktika tautinių mažumų klausimais, atskiru nutarimu paliktas galioti sovietinis Tautinių mažumų įstatymas, iki to laiko, kai kitais įstatymais bus išspręsti Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams iškylantieji klausimai. Buvo nutarta, kad Lietuvos valstybė yra unitarinė, kurioje veikia vienoda viešoji tvarka, ji negali būti daloma į atskirus dalinius, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, kad Lietuvoje nėra kitoms tautoms priklausančių etninių žemių, todėl Konstitucijoje ir nėra tautinių mažumų, o yra tautinės bendrijos (diasporos) arba, suprantamai išsireiškus – kalbinės mažumos ir nekalbama apie SSRS apgyvendintus kolonistus. Tai yra visi gyventojai turi vienodas žmogaus teises, kurios vienodai taikomos nepriklausomai nuo to, kuriai tautybei žmogus pats save priskiria, kitaip sakant Lietuvoje nėra tokių tautinių grupių, kurios neabejotinai aptartos Tautinių mažumų konvencijoje. Lietuva šią konvenciją ratifikavo todėl, kad remiantis ja galėtų gintis nuo iš kitų valstybių inspiruotų reikalavimų kolonistus paversti tautinėmis mažumomis ir taip de facto Lietuvoje įkurti atskirus autonominius darinius, arba siūlymų nekreipti dėmesio kada, kaip ir iš kur tie kitakalbiai atsirado, o remtis tik kiek procentų toje vietovėje jų yra.
Akivaizdus Lietuvos visuomenės kiršinimas
Deja, paruoštas Seime įsikūrusios labai agresyvios grupės – kas ne su mumis, tas prieš mus – Tautinių mažumų įstatymas kaip tik ir atspindi ne Lietuvos, o šalia esančių valstybių interesus. Tie, kurie atidžiai stebėjo išimtinai šią grupuotę remiančius socialinius tinklus ir tuo pačiu blokuojant kitą nuomonę, ne be pagrindo manė, kad tai kažkieno iš šalies organizuotas kišimasis į rinkimus Lietuvoje. O ir jos siūlymai priimti vienus ar kitus teisės aktus – išimtinai Lietuvos visuomenės kiršinimas. Niekas iš šios grupuotės politikų žmonėms nesugeba paaiškinti, kodėl Lietuva privalo ratifikuoti akivaizdžiai nesuprantamai suformuluotą Stambulo konvenciją, nors žmogaus teisių, tame tarpe moterų, vaikų ar kitų socialinių grupių apsaugos įstatymai Lietuvoje priimti ir veikia. Vietoje to, įžeidžiančiai pristatoma, kad, girdi, konvencijos atmetimas parodys Lietuvos visuomenės nesubrendimą. Ir tai kalba „politikai“, kuriems patiems tos brandos trūksta. Grupuotės siūlymai ateičiai yra išvestiniai, prieštaraujantys jau ratifikuotų ar siūlomų ratifikuoti Konvencijų prasmei.
Seime sudaryta koalicinė sutartis irgi negali būti pagrindas remti tokius šiandien visuomenę skaldančius teisės aktus. Tokios sutartys, suprantama, partijų bendradarbiavimui yra svarbus vidinis dokumentas, bet tai negali tapti „buldozeriu“, kuris dažniausiai ir priveda prie koalicijų žlugimo.
Šalis buvo kolonizuojama ir rusinama
Beveik visą gyvenimą darbavęsis Klaipėdoje mačiau, kaip miestas buvo rusakalbių kolonizuojamas. Jeigu įmonių darbininkų susirinkimuose pasirodydavo nors vienas rusakalbis, visi privalėjo kalbėti rusiškai. Buvo įkurta daug tiesiogiai Maskvai priklausančių įmonių – laivų statyklų, žvejybinių organizacijų, prekybos uostas ir kitų, kur tiesiog buvo ribojamas galimas lietuvių darbuotojų skaičius. Nors Lietuvos aukštosios mokyklos ruošė ir šiose įmonėse galinčius dirbti specialistus, deja, specialistus į jas siuntė iš Rusijos, jie visų pirma gaudavo „jauniesiems specialistams“ pastatytus butus. Net vaikų darželiuose tokios „specialistės“ vaikus mokė tarpusavyje kalbėtis rusiškai, buvo atsiradęs lietuvis – pirmasis kompartijos sekretorius, kuris kur bebūtų kalbėjo tik rusiškai. Taip buvo kolonizuojamas ir rusinamas miestas. Tas pats ir su atominės elektrinės miestu.
Atstačius nepriklausomybę dauguma kolonistų pasiliko gyventi Lietuvoje. Pilietybės priėmimas ar ne jų statuso nekeičia. Net atvykęs pas juos Rusijos pilietis – giminaitis, Lietuvoje turi visas žmogaus teises. Jie kolonistai, o ne tautinė mažuma ir visiškai nesvarbu, kiek procentų jų toje vietovėje begyventų. Tai tarptautinė praktika, tai Niurnbergo tribunolo Pasaulio valstybių forume patvirtintų principų, kurie yra universalūs ir net veikia atgal – esminė dalis agresoriams sutramdyti. Antraip išsipildytų imperinių valstybių svajonės: užėmei teritorija, apgyvendinai savo kolonistais, išlaukei, kad ir ilgai palankaus momento ir tą teritoriją „apsisprendusių tautiečių prašymu“ prisijungei.
Taip mes kažkada buvome praradę Vilnių, taip Ukraina prarado Krymą ir kitas teritorijas. Po 1990 m. kovo 11-tos dienos į kitataučius Lietuvos gyventojus oficialiai buvo kreipiamasi tik kaip į tautinių bendrijų narius. Per plebiscitą „Dėl demokratinės nepriklausomos Lietuvos valstybės“ dalis biuletenių buvo atspausdinta rusiškai ir lenkiškai tam, kad nebūtume kaltinami, jog balsavo nežinia už ką, kas ir taip buvo mėginta daryti.
Konvencija neįpareigoja priimti įstatymų
Kokia būtinybe priimti Tautinių mažumų įstatymą aiškina jo pristatytojai? Visų pirma tuo, kad Lietuva ratifikavo Tautinių mažumų konvenciją, todėl galima nepaisyti Lietuvos konstitucijos teiginių, kad Lietuvos teritorija nėra daloma į jokius darinius, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra valstybinė. Minėta konvencija kaip tik nurodo, kas gali būti laikoma tautine mažuma. Tokių atitikmenų Lietuvoje nėra! Gerai įsiskaitykite, todėl ir norima priimti iš esmės dviem kaimyninėms valstybėms palankius ir Konvenciją „ papildančius“ tautinių bendrijų ir tautinių mažumų apibrėžimus. Minėta Konvencija niekaip neįpareigoja ją ratifikavusias šalis priimti Tautinių mažumų įstatymus, ypač tada, kada norima apeiti esminį klausimą – kas tie, kurie pretenduoja būti tautine mažuma, kokia jų kilmė, kaip jie čia atsirado? Taigi, šis įstatymo pristatytojų išvestinis argumentas, kad Lietuva ratifikavo Tautinių mažumų konvenciją, todėl reikia įstatymo – neturi teisinio pagrindo. Toks įstatymo projektas aplamai negali būti Seime svarstomas.
Asmenvardžių rašyba jau puikiai išspręsta
Aiškinama, kad būtina išspręsti nelietuviškų asmenvardžių Lietuvos oficialiuose dokumentuose rašymą, kada ten yra lietuvių abėcėlėje nenaudojamų raidžių, siūloma išspręsti gatvių pavadinimų rašymą keliomis kalbomos, siūloma išspręsti gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime, reguliuoti tautybės nustatymo klausimus. Po to, kada mūsų moterys pradėjo tekėti už užsieniečių, pasirinktų pavardžių rašybos Lietuvos dokumentuose klausimai tikrai pasidarė aktualūs. Tam, kad priėmusių sutuoktinių pavardes, pavyzdžiui, Kreautret, Jefferson, Repargue ir jas užrašius lietuviškajame pase pareigūnas galėtų ištarti taip, kaip jos skamba prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis – reikia mokėti tris kalbas. Jeigu lietuviškame pase šias pavardes užrašysime pagal skambėjimą lietuviškomis raidėmis Kerotre, Džeferson, Remarke – jų vyrų šalyse irgi iškils ta pati problema. Ji nėra nauja ir puikiai išspręsta kitose šalyse, nežeminant savos valstybinės kalbos, nekeičiant savo abėcėlės, niekuo nežeminant paso turėtojo. Tai pavardės užrašymas valstybine kalba pagal skambėjimą ir antrame lapo puslapyje taip, kaip rašoma angliškai, vokiškai ar prancūziškai ir etc.
Vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašyba irgi išspręsta. Ant valstybinius standartus atitinkančių lentelių (iškabų) ir ant valstybinių bei savivaldybių pastatų šie pavadinimai užrašomi valstybine kalba, o ant privačių – jau savininkų reikalas. Svarbu, kad nebūtų klaidinančių užrašų, pavydžiui, Upės gatvė, o privatininkas rašo – Riečnaja. Pavadinimai neverčiami. Lietuvoje yra tik Vilniaus, Kauno ir kt. miestų ir vietovardžių pavadinimai. Tas, kas nori vadinti ir rašyti Wilno, Kowno, tą gali daryti tik už Lietuvos sienų. Beje, taip elgiamės ir mes.
Kitakalbiams norima suteikti reikalavimo teisę
Ar kas nors draudžia Lietuvoje tarpusavyje kalbėtis rusiškai, lenkiškai, prancūziškai, angliškai ir t.t.? Jeigu tik pašnekovas su tuo sutinka ir supranta – prašau! Tą galima daryti ir įstaigose, jeigu tik darbuotojas tą kalbą supranta ir ją moka. Tai ir yra gimtosios kalbos naudojimas viešajame gyvenime. Bet juk norima tam tikrose Lietuvos teritorijose kitakalbiams suteikti reikalavimo teisę – kalbėkite rusiškai, kalbėkite lenkiškai, lietuviškai nesuprantu…
Žmogus yra tos tautybės, kuriai jis pats, o ne kažkas kitas, save priskiria. Jokie siekiai surašinėjimais ar kaip kitaip įpiršti žmogui tautybę – bergždžias reikalas. Šiandien tai tik paties žmogaus apsisprendimo, kuriai tautai jis save priskiria, reikalas. Ir toks apsisprendimas plačiai vyksta. Štai skaičiau, kaip per prezidento rinkimų kompaniją ukrainietė aiškino, kad jos vaikai save laiko lietuviais, pažįstu ne vieną turintį rusišką pavardę, kurie irgi save ir savo vaikus laiko lietuviais. Taip jie gauna titulinės tautos kolektyvines teises.
Siekiama autonomijų kūrimo Lietuvoje
Lenkų ar „po prostu“ kalbos Lietuvoje irgi atėjo ne vienu keliu. Visas Vilniaus apylinkes aplankęs ir aprašęs Liudvikas Vladislovas Kondratavičius-Sirokomlė (1823 – 1862), kuriose rado gyvenančius tik lietuvius ir rusėnus taip aiškina šios kalbos atsiradimą: mišriose šeimose, „kur motina lietuvė, vaikai mokomi lietuviškai arba sulenkėja, nes lenkų kalbai čia dažnai tenka tarpininkės vaidmuo. Neretai mišriose šeimose ir vyras su žmona, nemokėdami vienas kito kalbos, susikalba tik lenkiškai. Šitaip ir vyksta jaunosios kartos lenkėjimo procesas tose vietose, kur Lietuvos rusėnai susiduria su tikraisiais lietuviais“. Bergždžias darbas būtų tvirtinti, kad šiandien Lietuvoje nėra tikrų lenkų, kaip ir ginčytis, kad nėra lenkų kalba kalbančių lietuvių. Ne ši kalba lemia, kuriai tautai, lenkų ar lietuvių, šiandien jie save priskiria, ar jie yra lenkų tautos atstovai Lietuvoje, ar namuose lenkiškai kalbantieji lietuvių tautos atstovai. Daug kas dar tik ruošiasi į tai atsakyti. Siūlomas Tautinių mažumų įstatymas būtų priemonė tokį procesą sutrukdyti įperšant savaip suprantamą tautybės pasirinkimo klausimą, jį paverčiant de facto autonomijų kūrimo priemone tam tikrose Lietuvos teritorijose.
Slepiami visai kiti siekiai
Rusakalbių atstovai gindami galimybę okupantų paliktų kolonistų bendriją (diasporą) paversti tautine mažuma ir taip įgauti kai kurių grupinių apsisprendimo teisių, aiškina, kad jiems bendrų žmogaus teisių per maža, o tokio įstatymo priėmimas Lietuvą padarytų daugiau demokratišką. Taip ir norisi pasakyti, kad laikas atprasti visur, kur tik apsistojama, mokyti tos žemės šeimininkus, kaip reikia demokratiškai gyventi. Tai, beje, bendras panslavistinių idėjų puoselėtojų bruožas dar labai matomas ir mūsų vakarinių kaimynų slaviškoje valstybėje. Demokratijos vardan demokratijos nebūna. Už to paprastai slepiami visai kiti siekiai. Rusija savo kolonistais apgyvendino ne tik okupuotas Baltijos valstybes, bet ir taip vadinamas Vidurio Azijos respublikas. Po SSRS griūties rusų kolonistai iš šių šalių buvo tiesiog išmesti, dažnai vietiniams gyventojams prieš juos panaudojant ir fizinę jėgą. Išvytieji, deja, pačioje savo tėvynėje nebūdavo svetingai priimami, vargo ar net iki šiol vargsta dėl pilietybės atstatymo.
Lietuvoje gi rusakalbiams kolonistams ryžomės suteikti teisę į Lietuvos pilietybę, jeigu to jie norės. Šiandien jiems niekas nedraudžia gatvėse, kavinėse ar įstaigose tarpusavyje kalbėti gimtąja kalba, jie turi savas vidurinio lavinimo mokyklas, tarnauja valstybinėse įstaigose, užima aukštus postus policijoje, kariuomenėje, dirba teisėjais ir prokurorais. Ir ten jiems niekas nedraudžia tarpusavyje kalbėtis gimtąja kalba. Tai ir yra gimtosios kalbos naudojimo viešajame gyvenime esmė. Na, o noras susirašinėti gimtąja kalba su įstaigomis, kur oficialiai naudojama valstybinė kalba – yra kultūros, o ne teisės dalykas. Vieni tokį raštą sugrąžins, kiti susiras vertėją ir atsakys valstybine kalba, kiti dar pridės vertimą į pareiškėjo kalbą. Ir visais atvejais bus pasielgta demokratiškai.
Tautinių mažumų įstatymas – Trojos arklys
Šiandien Kremliaus vykdoma politika savo kaimynų atžvilgiu yra agresyvi. Ieškoma visokiausių dingčių įsikišti į jų rinkimus, valdyti socialinius tinklus ir žurnalistų grupes, kelti nerimą, oficialiai grasinama ginti rusakalbių teises atplėšiant ištisas teritorijas. Siūlomame įstatyme priėmus normą, kad iki tam tikro procento padidėjus rusakalbių skaičiui tame regione jie pasidaro tautine mažuma (pilietybė čia neturi lemiamos reikšmės) – tokia padėtimi bus agresyviai pasinaudota.
Tad štai kodėl tų slaviškų kaimynų šių dienų siekiai primena tai, ko buvo siekiama 1938 m. ir 1940 m. pateiktais ultimatumais. Kodėl jiems atstovauja jau minėtos agresyvios grupuotės nariai?
Pasvarstykime, ar išsitatuiravęs rankas Bormano ar kurią nors šalį užgrobusio generolo portretais vokietis galėtų tapti toje šalyje ministru? Tikrai ne, nes tokie visam gyvenimui sąmoningai įsispausti ženklai parodo ir kas yra tokio žmogaus galvoje. Taip asmenys pasižymi ir patvirtina savo priklausymą organizuotoms grupuotėms. Politinėms irgi.
Autorius yra Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas
Straipsnyje užsimenama apie autonomijas – pritarčiau tik vienai vienintelei autonomijai – Žemaitija. Lietuviai labai negražiai elgiasi žemaičių atžvilgiu. Nors toks elgesys yra tąsa dar nuo tautos išdaviko Mindaugo laikų. Straipsnyje teigiama “Taip mes kažkada buvome praradę Vilnių, taip Ukraina prarado Krymą ir kitas teritorijas.” Tai nesulyginami dalykai. Jau pradedant nuo to, kada “atsirado” Ukraina ir kaip Ukrainai TSRS valdžia prijungė Donbasą ir Krymą. O Vilnius ir Lietuva yra neatsiejami dalykai jau virš tūkstančio metų.
Kiek ta ,,tsrs” apskritai kokią ,,teisėtą nuosavybę” turėjo ir, tartum savo, tartum kokia geroji tetulytė, dovanoti (ar priskirti ,,teisėtam naudojimui”) kam galėjo…
O lygiai tokia pat ,,teisėta tetulė” RU imperija Krymą apie 225 m. ,,turėjo”.
Kaip gerokai įmitusi tetulė Katerina, apmauta braškančiomis imperatoriškojo laivyno admirolo uniformos kelnėmis, ,, Jos Didenybės imperatoriškąjį Juodosios jūros laivyną” amžinam gyvenimui nuo tos jūros kranto palaimino, labai gardžiai jų autoriai aprašė.
Lygiai taip pat geroji tetulė ir į LT bei LV žaibiškai įsikišo, ir kas kam čia priklauso, o kas užgrobtas tapo, aiškino. Jau vien ką reiškė Murzos ,,tautininkų” būriai. Užtekdavo juos pamatyti, kad nestotum į tautininkų p-ją! (o ar ne tokio tikslo ir buvo siekta?). Kiek ten buvo provokatorių infiltruota, kurie įžūliu, pavarčių stiliaus elgesiu visą dėmesį į save (t.y., į skaldymą, o ne į vienijimą ir stiprinimą) traukė? Keletą kartų pamačiau juos ir išsigandau – kas tyčiojasi iš tų vaikiukų, kas būtent tokį jų eisenų spektaklį režisuoja, kad jie būtų kuo įtikimiau į ,,litofcy-fašisty” panašūs?!!
Dabar kažkas vėl atkuto gaivinti tai, ką anuomet pradėjo? Nes pseudoliberalai tam labai palankią dirvą rengia, labai palankus politinis klimatas?
Šiandienos rusams dar labiau, nei tada, praverstų paklausyti TO meto Grebenščikovo su Akvariumu nepaprastai tyra širdimi atliekamos dainos apie rusų pulkininką, susivokusį, kokiems tikslams jie naudojami, pasiėmusį žmoną, apsukusį savo pulką ir nuvedusį visus eiti namo.
Leningrado roko grupės 40-mečio jubiliejus: Время Свободы: Рокеры, комсомол и КГБ
Визит папы римского в Ирак***Борьба с мутациями коронавируса***40 лет Ленинградскому рок-клубу . Turės būti čia
– svoboda.org/a/31114787.html , arba
– svoboda.org/pp/31114787/ppt0.html ,
paskutiniame įrašo trečdalyje
Mažiau gerk, gudresnis būsi. Tautinis idiotas baisiau ir už okupantą.
Gerb. skaitytojai,
Nepainiokite, prašau, komentatoriaus pasirašančio vardu “SS”, su mano vardo ir pavardės Silvestras Sinkus pirmųjų raidžių inicialais S. S. Nieko bendra su hitlerinių laikų SS, taip pat su šio galimai Lietuvos piliečio nuomone dėl Žemaitijos autonomijos LIetuvoje irgi nėra. Ačiū.
Nesusireikšmink
Kas teikia savo vardu tartiems žodžiams ar veiksmams reikšmės, tas jaučiasi už juos atsakingas.
Ar daug turime tai suprantančių ir jaučiančių atsakomybę? Kad ir Seime bei vyriausybėje?
Įtariu, jog ,,įžymybių, garsenybių, žvaigždžių” kartos visuomenėje daugiau yra gaujos ,,autoriteto” ambicijų turinčių. O šiems būdinga sprukti nuo atsakomybės, kitam ją suversti, – sau atlygį už darbelius susižerti. O padariniais jų Lietuva springs. Taip, kaip marių žuvelės nuo ten ir Baltijos pakrantėje veikiančių ,,iškilių verslininkų”, ,,aplinkosaugininkų” ir Klaipėdos vandenų veiklos springsta.
Britanijoje dar nuo XX amzius pradzios gvena daug lenku , ypac kariskiu simu kuriu ypac padaugejo pries WW2 kuomet dalis lenku koketavo su vokieciais o kita dalis su rusais todel tie kurie nepritare nei vienai pusei, pasitrauke tikedamiesi kovoti uz nepiklausomos Lenkijos laisve.
Kas nutiko ,berods, 5000 nepaitraukusiu lenku karininku Katyneje, zinome visi….
Daugbe lenku emigracijose stojo i antihitlerines koalicijos gretas o britu RAF’e lenkai turejo netgi savo pilotu eskadrile ir nuo tu laiku JK gveno apie milijona lenku. Dar panasiai tiek suleke po 1990 taciau dabar apie 2 000 000 lenku cia neturi nei savo darzeliu, nei mokyklu ar universiteu ir jokie “tautiniu mazumu” istatymai Britanijoje nekuriami ir negalioja
Yra pilieciai su UK pasais ir yra nepilieciai kurie gyvename su savo valstybiu kuriu pilieciai esame pasais bet turime biometrini beveik pasui prilygstanti Document Certifying Permanent Residence kuris suteika visas brito teisas isskyrus balso teise renkant JK parlamenta.
Per daugiau nei 20 metu neteko nei karto girdeti kokio nors lenku nepasitenkinimo ar reikalavimu kaip kad yra Lietuvoje!
Kaip ir visos a la “mazumos” lenkai turi savo paciu issilaikomas svaitgalio ir pan. mokyklas, krautuves, klubus kuriu britu vyriausybe tikrai neislaiko ir neremia.
Būtent taip. O Lietuvą lenkai suvokia kaip Lenkojos valstybės dalį.
Tapačiai, kaip ir mes -lietuviai – suvokiama valstybingumo atsakomybę nuo pat Dnepro iki Elbės žiočių, su Riugeno RUGIJA, su ta pat Krokuvą bei svarbiausia – Prūsų Ramintos švenčiausia Pasaulio vieta
(aišku dar vis iš po lenko po rusų pobolsevikiniu ..kol kas)
Yra ką veikti Jonai, yra. Dievu Ramovė laukia!
Gerb. Svajone, kai Prancūzijos Žydrajame krante su užrašu Lithuania atstovavau savo šalį Europos fantastikos svajotojų konvente, trečią dieną į svečius atvyko amerikiečių fantastikos rašytojas D. Brinn. Apsuptas žurnalistų, filmavimo kamerų ir pan., baigęs atsakinėti į klausimus, jis praskleidė šeimininkų apsupties žiedą, priėjo prie manęs, pasižiūrėjo į pavardę, užrašą Lithuania ir pasakė:” Taip ir maniau jus čia galįs pamatyti, nes ateitį turi tik ta valstybė, kuri savo tarpe turi fantastų svajotojų dalį”. Paspaudė ranką. Nuėjo.
Jūsų, gerb. Svajone, kaip autochtonų prūsų atstovės rusų užimtame Kaliningrade noras susigrąžinti Jums priklausiusią Herkaus Manto iki paskutinio kraujo lašo gintą prųsų žemę yra teisėtas. Ir, jeigu Lietuvos valstybė, partijų susitarimu, Baltų religinę bendriją pripažintų prigimtinę teisę būti tokia religija, tai atšoktų lenkų, vokiečių ir rusų noras šią žemę užimti (jie nėra Kaliningrado srities autochtonai). Ar gali mūsų Respublikos Seimas priimti tokį sprendimą, priklauso nuo šachmatų čempionės Čmilytės Nielsen gebėjimo žaisti šachmatais. Formą dėl varžovų stokos ji yra praradusi, tačiau, nuvykusi pasitreniruoti pas Vokietijos Kanclerę gerb. ponią Merkel manyčiau, galėtų ją atgauti. Dėkoju.
Nustebinot p. Rimgaudai, kad ir čia, atokioje elektrocivilizaciniu pramanu oloje (po iškaba ant įeigos alkas.lt) galima gan šiltai ir visai nuoširdžiai patūnot-padūmot; ypač kai tiesūs keliai šiuo klausimu pačių šviesulių – Jono Trinkūno ir Petro Cidziko – Romuvos galių aplinkos susigrąžinimui asmeniškai kloti, sykiu. Eikiva…
Kelias į Šventovę – visada!
Pr. a.. – tai didieji antplūdžiai.
Bet ir DB, ir JAV jie keliais šimtmečiais anksčiau atsidūrė, bet nuosavybės teisių į miestus, kuriuos jie statė, t.y., statybininkais pasisamdę dirbo, dar nespėjo pareikšti 🙂
Seimas susipras pasveikinti?
giliausiai atsiprašau –
Su VARDADIENIU
Kvietimas į pilietinę akciją „Už laisvą Kovo 11-osios Lietuvą! Laikas pertvarkai!“
– pozicija.org/kvietimas-i-pilietine-akcija-uz-laisva-kovo-11-osios-lietuva-laikas-pertvarkai/
„Sąjūdis parodė ir įrodė, kad kovoti galime ir mokame. Prireikus šiai kovai esame pasiruošę ir šiandien.
Akcija įvyks 2021 m. kovo 11 d. 15 val. Daukanto aikštėje
Partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba”
argi tai ne smurtas – priversti surūgusią moteriškę taip kvatoti? Ir kas tai padarė? – Ogi
pasak tokių miliūčių, „užknistas klebonas” –
Kun. Rimas Gudelis. Patikslinkite, juk kitų laiškų į Stambulą mes nerašėme ir ten nieko neprašėme ?
– pozicija.org/kun-rimas-gudelis-patikslinkite-juk-kitu-laisku-i-stambula-mes-neraseme-ir-ten-nieko-nepraseme/
„Kiek žinau, mūsų istoriją, tai su laišku į Stambulą mes, o tiksliau jau nuo LDK atskilę broliai, tik vieną kartą kreipėsi. Laiškas vadinasi “Kazokai rašo laišką sultonui į Stambulą”.
Paguoda, pasak jo, viena – šį pavasarį kanclerė Victoria šio kreipimosi į sultoną neratifikuos…
Tradicinės krikščioniškųjų bendrijos stojo ginti prigimtinę šeimą
– pozicija.org/tradicines-krikscioniskuju-bendrijos-stojo-ginti-prigimtine-seima/
„ Šeima … ne socialinis ar teisinis konstruktas, kuris priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. ”
Yra manančių, jog iš šeimos kylanti kraujo giminystė gali būti paminta, ignoruojama, kaip faktas?
Straipsnyje trūksta tik vieno, – pabrėžti tai, kad, ar su tokia “anti” pozicija ar tikriau gal teisine nekompetencija Teisingumo ministrė gali toliau likti pareigose be Premjerės Šimonytės atitinkamo dėmesio…
Be to, manyčiau dar, kad autoriaus siūlomam, mano supratimu, “rašymo jovalui” antrame paso puslapyje durys neatvertinos… Atvejų, kuomet pareigūnui būtų būtina ištarti ištekėjusios moters nelietuvišką pavardę, vargu ar praktiškai kiek daugiau besirastų, tad vien dėl to perskaitymo kita kalba versti pasu ir 2-ąjį puslapį nebūtų tikslinga. Tokios ištekėjusios pavardę pase galėtų būti leista išimties tvarka užrašyti ne Lietuvos valstybės, o jos vyro valstybės rašmenimis, taigi reikalas dėl tokių atvejų plėsti lietuvių k. raidyną nekiltų.
Galima pagalvoti, kad, kai ją pasirinko savo kabineto nare, nežinojo nei jos politinių pažiūrų, nei konkrečių ketinimų, svarbiausių planų? Neįmanoma patikėti, kad nežinojo. Todėl viskas čia kaip ant delno.
Visaip varčiau akis , bet nesugebėjau suprasti . Kieno nuotrauka ant advokato padėjėjos rankos “ištapetuota”.
O advokatas kas?
Iš kur aš žinau. Nagi ją taip vadino, o aš “beždžionaudamas ” kartoju.
Kažkokioje ?LRT laidoje valdymo pradžioje ji pasakė, kas ten. Gal dar įmanoma rasti. Tikriausiai, ir savo Feisbuke paminėjo?
Gal “mokslas gyvenimas” žurnale skaičiau, kad tokie , “besitapetuodami” , pažeidžia nervus , esančius odoje .
O kas po to nutinka , reiktų paklausti , gal kinų .
Mes kažin, ar pasivysime kinus pagal taškų išmanymą. Nemankštinome smegenų šia kryptimi, o mūsų tatuiruotojai, duok Dieve, kad 100-ją dalį jų būtų įsiminę. Kiti gal nelabai tiki, jog tie yra ir kažką reiškia.
—————–
A. Žukauskas: Stambulo konvencijos sąvokų vertimas priešina visuomenę
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/03/09/news/a-zukauskas-stambulo-konvencijos-savoku-vertimas-priesina-visuomene-18577920/
Kaip „šarman” – dokumento sąvokų prasmės nesuvokiame, bet kaip tai pripažinsi! Geriau patvirtinkime, ir tiek. Būsime laikomi vakarietiškai pažangiais, ir neišsiduosime, jog nesuvokiame, po kuo parašus sudėjom.
Prie kvyksinčių pasų pirmininkė žadėjo balandį pereiti.
Turi keletą siūlymų, iš jų tik QWXinį variantą paminėjo, matyt, neįtardama, kiek galimo įgarsinimo variantų už tų 3-jų raidžių slypi. Įsivaizduoja, jog galima išsisukti anglų k. mokėjimu. Bet ir visai kitomis kalbomis kalbantys tokias savo raidyne turi, bet jos skamba taip, kaip jie nusprendė, o ne kaip anglai taria…
Želigovskis
Čia Bartui atsakymas (kažkodėl pateko ne po Barto klausimu)
Viršūnė!!! O panelei Šimonytei patinka tokia “tatu”?
O jeigu visa “laisvės partija” laisvai nusirengtų ir parodytų savo rinkėjams , ką gali sukurti ”laisvi nuo prietarų ” partiečiai. Įėjimas nemokamas.
inkarnacijos atvejis
Buvo rusinama,bet kalbėome,dainavome skaitėme lietuviškai, o dabar tik anglinami esame ir dainos angliškos, straipsniai angliški. Tai kas blogiau???
ka dainuoja lenkiukai ht tps://www.youtube.com/watch?v=aWjoIKmleUg&t=16s
Jaunučių kareivukų atliekama dainelė apie tai, kaip
žygiuos pasigrožėti mylimu Vilniumi, o iš ten tiesutėliai iki pat Lvovo,
be abejo, įpučia ginkluotiems vaikiukams kovinės dvasios.
Įdomūs ir įvairūs rusų atsiliepimai. Kas klausia, ar ukrainiečiai tai žino, kas – kad turint tokį draugę, priešų nereikia, o kas palaiko agresijos pumpavimą. Labiausiai, manau, Kremlius palaiko. Nes tai didelę dalį UA link jo stumtelės….
Ar politikai tuos vaikinus kokiais tarakonais laiko, kuriems reikia eiti atsikariauti iš kitų, tokių pat, kaip jie, naujos teritorijos gabalą?
Šis puslapis nepasiekiamas. Apgailestaujame.
Bandykite ieškoti ko nors kito.
Atidaro, gal nuorodą neteisingai įrašėte – tarpo nepanaikinote?
Nors teisininkas ir signataras L.N.Rasimas perspėja Seimą dėl to, kad šis neturi teisės svarstyti tokio Dobrovolskos įstatymo, ne šiaip sau paprastai, o beveik iš “Miško”…, tačiau Seimas ir apskritai klapčiukiška žiniasklaida vis vien tarsi apsimeta to negirdį… Juk, ar ne taip, – nei Seimo pirmininkė pati, nei LRT žurnalistų klausiama, visuomenei nepaaiškina, kaip yra šiuo atveju dėl Seimo galių? Tai ką čia per gyvenimą turime, – jau nei „Miškui“…, nei signatarui jokios pagarbos…
Tamašunienė: tautinės mažumos laukia įstatymo ir valstybinio gimtosios kalbos egzamino
– delfi.lt/news/daily/lithuania/tamasuniene-tautines-mazumos-laukia-istatymo-ir-valstybinio-gimtosios-kalbos-egzamino.d?id=87033459
O man neramu, kai Seimo nariai ar apskritai nežino, jog LT turi savo Konstitucija, ar jos mintinai nemoka, nežino, jog, davus ištikimybės priesaiką, nevalia ją pažeisti, jog laužyti ją – NUSIKALTIMAS VALSTYBEI. Nežino, jog tokiems, kurie painioja ją su kitos valstybės konstitucija vieta toje valstybėje, kuriai jie lojalūs. ne vieta LT Seime.
Titanike paskendo ,,lenkas” kunigas Jozef Montwill
– diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/su-titaniku-nuskende-lietuviai-ir-lenkai-1016610
Ir patys žinote, nes tai buvo JŲ ir politinio, ir įvairių religijos, mokslo, menų, literatūros, kt. visuomenės elito pavardės…
Kas yra SZYMON DOWKONT?
Tai lietuviai iškraipo pavardes (gramatinę galūnę pridėdami, bet užrašydami taip, kad nekeistų originalaus pavardės kamieno skambesio)? 🙂