Žymos archyvas: nacionalizmas

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.

V. Ališauskas apie Europos Sąjungos šalių integraciją Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I) (39)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt, 15min.lt, diena.lt, kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt ir lzinios.lt. Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, Skaityti toliau

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau

R. Navickas. Neadekvatus savęs ir kitų vertinimas – neįveikiama Lenkijos elito tradicija (8)

Blogeris ZeppelinusGera ta kaimyninė šalis Lenkija ir žmonės ten gyvena neblogi. Tik štai kai kurios nuostatos jų elito galvose niekaip nėra išgyvendinamos.

Pagrindinė jų elito problema yra ta, kad nesugebama daugmaž objektyviai suprasti savo tautos ir valstybės vietos šiame pasaulyje ir konkrečiame jo regione. Būtent šis negebėjimas praeityje ne kartą ir ne du yra tapęs Lenkijos valstybės žlugimo priežastimi.

Paskutinį kartą tai nutiko 1939 m., kuomet į naujos Vidurio Europos imperijos vaidmenį beįsijaučiantys lenkai gavo žiaurią pamoką nuo nacistinės Vokietijos Reicho.

Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video) (3)

Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis  − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“).  Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tauta ir ideologija (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmas – tautiškumu grindžiama politinė ideologija ir jos atstovai – nacionalistai, lietuviškai – tautininkai dažnai susiduria su minties, būties ir veiklos dilemomis. Juo labiau gilinamės į žmogų ir jo pasaulį, juo daugiau klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.

Nacionalizmas kaip ideologija labiau, nei bet kuri kita ideologija, iškelia tautą. O tam tikru lygmeniu ir vienintelis ją iškelia. Bet tautinė ideologija loginiu ir moraliniu požiūriu yra dvilypė – joje glūdi tautiškumas ir ideologiškumas. Natūralu, jei lietuviui liberalui vokietis liberalas – artimesnis už lietuvį socialistą. O štai tautininkas atsiduria kryžkelėje. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

Nori konsoliduoti tautinės krypties politinį sparną (0)

Kazimieras Uoka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pagerbdami liepos 16 d. Anapilin iškeliavusio Kovo 11-osios akto signataro Kazimiero Uokos šviesų atminimą, skelbiame Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimą su Kazimieru Uoka, kuris buvo atspausdintas „Draugo“ dienraštyje 2002 m. lapkričio 15 d., iškart po to, kai K. Uoka, nesurinkęs 20 tūkst. reikalingų parašų turėjo pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.

Šiame pokalbyje aptariami klausimai daugeliu atvejų tebėra svarbūs ir šiandien.
Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.

Nors galima teigti, jog tingumas ar bailumas nėra visiškai laisvai pasirenkami, bet nuo laisvos valios priklauso sprendimas – kovoti ar pasiduoti. Beprotis ir pamišėlis tokie yra dėl prigimties arba aplinkybių, kvailys – savo pasirinkimu. Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (29)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

Danijilas Konstantinovas: Putino Rusijoje tautiškumas – uždraustas (0)

Danijilas-Konstantinovas-asmenine-nuotr

Danijilas Konstantinovas – rusų tautininkas, disidentas, gavęs prieglobstį Lietuvoje. Tėvynėje jam už tautinę politinę veiklą sukurpta kriminalinė byla, inkriminuota žmogžudystė. Nors teisme išsiaiškinta, kad priskiriamos žmogžudystės metu jis dalyvavo mamos gimtadienyje, valdžia, paleidusi jį iš kalėjimo, pareikalavo skubiai palikti šalį.

Akivaizdu, kad Vladimiro Putino režimas su disidentais „tvarkosi“ efektyviau, nei Adolfas Hitleris ar Josifas Stalinas, kur politiniai disidentai buvo disidentai ir tokių pačių gerbiami. Čia siekiama disidentus sudoroti ne tik politiškai, bet ir moraliai, užtraukiant visuomenės pasmerkimą, apskelbiant juos žmogžudžiais, pedofilais ar kitokiais nusikaltėliais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, Skaityti toliau

K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.

Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.

– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys. 

Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04

Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau

T. Baranauskas. Burgio skandalas atskleidė prekybos mokiniais schemą (282)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Neseniai teismas paskelbė nuosprendį dėl buvusio Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio grasinimų gimnazistei Paulinai. Buvęs direktorius, iki šiol garbstomas ištiso fanų būrio, buvo pripažintas kaltu. Suprantama: kiekvienas sveiko proto žmogus sutiks, kad „pedagogu“ save tituluojantis asmuo (nors, beje, B. Burgis turi techninį, o ne pedagoginį išsilavinimą), tiesiog negali su mokine, tegu ir prasikaltusia, kalbėti tokiais žodžiais: „Aš įjungsiu tokį variklį, kad tave sutriuškins ir iš tavęs nieko neliks. Aš paskelbsiu visuose įmanomuose žiniatinklio kanaluose viešai, iškviesiu žurnalistus, kad tave fotografuotų, pripažintų neįgalia, nepakaltinama“. Tačiau šį kartą norėtųsi atkreipti dėmesį į visai kitus B. Burgio veiklos aspektus. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (33)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)

Aleksandravicius E.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau

V. Kavolis. Liberalaus galvojimo erdvėje (2)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos

Tarytum „vakarietiškas liberalizmas“ turi būti į Lietuvą lėktuvais atskraidintas su muito prievole, tarytum jis neturėtų istorinių šaknų pačioje Lietuvoje! Į jas, tiesa, šiandieniniai Lietuvos liberalai (išskyrus istorikus) ir patys nedaug kreipia dėmesio. O juk liberalinė tradicija Lietuvoje turi savitų žymių – ne taip, kaip kai kur kitur, lietuviškasis liberalizmas nuo Daukanto, Basanavičiaus ir Kudirkos laikų buvo glaudžiai sutapęs su tautiniu atgimimu. Liberalizmas Lietuvoje nebuvo priešinamas nacionalizmui. Net ir Smetonos režimo laikais Juozas Tubelis, ministeris pirmininkas ir Tautininkų Sąjungos pirmininkas, „gerokai užpylė šalto vandens visiems griežtos linijos reikalautojams. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Skambutis A. Patackui ir R. Ozolui į amžinybę (5)

R.Ozolas-ir_A.Patackas_Alkas.lt_A.Sartanaviciaus_nuotr

Mano bičiulių, pažįstamų telefonų sąrašas pastaruoju metu baugiai trumpėja . Ką tik iškrito dar du. Tačiau nekyla ranka ištrinti Algirdo Patacko ir Romualdo Ozolo telefono numerių. Tarytum reikėtų ištrinti savo – ir ne tik savo – gyvenimo dalį.

Šiedu didžiavyriai į politiką atėjo iš kultūros. Į kultūrą ir sugrįžo, pernai lyg susimokę abu išleidę knygas. Tai solidžios apimties A. Patacko „Litua“ (aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos pavadinimą) ir R.  Ozolo „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas“, kuklios apimties, tačiau įspūdingo turinio brošiūra, tarsi ankstesnių storų autoriaus tomų santrauka. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje (11)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Jeigu liberalai ir „naujoji kairė“ tautiškumą ir patriotizmą vadina fašizmu ir nacizmu, tai nereiškia, jog mes turime fašizmą ir nacizmą vadinti tautiškumu ir patriotizmu. Valentinas Gylys

Žvejų išmintis byloja, kad drumstame vandenyje žuvauti lengviau. Žuvys prasčiau mato, prasčiau orientuojasi. Kiek tame tiesos – sunku pasakyti: juk žuvys daugiau vadovaujasi šonine linija, lytėjimo pojūčiais, nei rega. Tikėtina, jog tai – pasaka, sukurta varžovams apgauti. Vis gi žmonių pasaulyje žvejyba drumstame vandenyje – puikus įvaizdis klaidinantiems manevrams. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Šalutinis poveikis neišvengiamas (4)

Petras Maksimavičius | Ausra.pl  nuotr.

„Pažįstu žmones, sukurtus tarsi iš akmens, kurie nuolatos budės. Pažįstu žmones, sukurtus iš popieriaus, kurie nebijo grumtis su vėju… Žinau, kaip kartais būna šalta gyventi, kai viskas sukurta iš stiklo“, – dainuoja garsi lenkų roko atlikėja (pasiklausykite „Łatwopalni“). O drauge su ja dainuoja milijonai jaunų lenkų. Kiekvienas galėtume skirtingai tuos žodžius suprasti, dar sunkiau išversti juos į kitą kalbą, o daugelis šiuose žodžiuose net nesurastume jokios gilesnės prasmės. Norint tai suprasti – nors akimirką reikėtų pabūti lenku.

Nepaisant to, kad kūrinys parašytas galvojant apie konkretų tuo metu sunkiai sergantį žmogų, Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Procesai, kurie vyksta (5)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Atėjo laikas apžvelgti procesus, kurie dėl Lietuvos valdžios veiksmų bei neveikimo ir Lenkijos valdžios bei visuomenės pastangų vyksta rytų Lietuvoje. Šie procesai gali turėti tragiškų Lietuvos valstybei pasekmių.

Lenkų Lietuvoje rinkimų akcija (LLRA) yra iš esmės vienintelė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdytoja ir turi didelę įtaką dar keliose savivaldybėse. Tai leidžia jai per kadrų politiką užtikrinti, kad ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose vyrautų jaunimo ugdymas ne valstybinio patriotizmo, o lenkiškojo nacionalizmo dvasia. Ne kartą „Vilnijos“ aktyvistai yra fiksavę atvejus, kai Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Lenkijos veiksnys (8)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valstybė egzistuoja jau daugiau kaip vienuolika amžių. Tokioje ilgoje istorijoje telpa ir galybės bei sėkmės viršūnės, ir silpnumo bei nuosmukio slėniai, ir net nebūties duobės. Bet tiek stiprybės, tiek valstybės sunykimo metais lenkai buvo valstybininkų tauta. Ypač tai rodo jų sugebėjimas valstybiškai mąstyti net tada, kai Lenkijos valstybės nėra – du 19-ojo amžiaus sukilimai, „Armija Krajova“ veikla II pasaulinio karo metais. Ir visais laikais buvo tiesioginis ryšys tarp Lenkijos valstybės ir lenkų tautos: tauta mąsto valstybiškai, valstybė elgiasi nacionalistiškai. Skaityti toliau