Antilietuviškos nuotaikos „Nacionalinio transliuotojo“ uždaroje akcinėje bendrovėje mažai ką bestebina.
Lietuvos piliečiai, priverstinai išlaikantys šią įmonę savo mokesčiais, jau daugelį metų girdi, kad patriotai yra naciukai, siekis išsaugoti protėvių žemę yra tarnyba Kremliui, o Lietuvos laisvės kovotojai grūmėsi už sodomijos prilyginimą šeimos santykiams. Privačioms leftistų kontoroms yra, kur pasitempti iki LRT lygio.
Visgi net ir ši kontora dar sugeba nustebinti. Naujųjų metų proga ji paskelbė, jog taikus Izraelio valdžios atstovų apsilankymas istoriniame Šventovės kalne yra provokacinis išpuolis prieš musulmonus, mat radikalieji šios bendruomenės atstovai šį kalną laiko išimtine savo nuosavybe, kur nėra vietos nei judėjams, nei krikščionims.
Šis vertinimas – geras antausis „lietuviškiesiems“ nacionalbolševikams, kurie tiki, kad leftizmas ir globalizmas, sklindantis „Nacionalinio transliuotojo“ eteryje, kyla būtent iš žydų.
Tikrovė tokia, kad Izraelis šiandien yra vienas stipriausių tautinės valstybės pavyzdžių. Jo tautiškumas kartais būna net perdėtas, tarkime, laviruojant tarp Vakarų šalių ir Rusijos, su kuria šią valstybę sieja panašus požiūris į europiečių nacionalizmą, į pergalę Antrajame pasauliniame kare ir gausi rusakalbių žydų diaspora.
„Izraelis – pirmiausiai“ yra oficiali žydų valstybės pozicija nuo pat jos atsikūrimo.
Ši politika gali kelti simpatijų ar antipatijų, priklausomai nuo kiekvieno vertybių sistemos, bet ji daugelį metų rodo pavyzdį visam pasauliui, kaip gali atrodyti tautinė valstybė, pirmenybę teikianti savo tautai.
Nenuostabu, kad leftistams ir globalistams, įskaitant ir žydų kilmės, bet kosmopolitinės sąmonės asmenis, ši šalis – tikra rakštis minkštoje vietoje.
Dėl to leftistai ir globalistai dauguma atvejų stoja į arabų kolonistų pusę, smerkdami žydų tautinę valstybę.
Jie norėtų, kad visos tautinės valstybės taptų tautų katilais, kuriuose būtų išlydytos tūkstantmetės bendruomenės ir tapatybės.
LRT, jau seniai virtusi leftistų ir globalistų ruporu, visiškai nuosekliai įsijungė į chorą, giedantį anatemą Izraeliui.
Atitinkamai smerkiama Vengrija. Kiek mažiau – Lenkija: šiaip ar taip, nuo jos pirmiausiai priklauso Lietuvos geostrateginis saugumas.
Be to, matyt, tikimasi, kad greitai Lenkijoje valdžią susigrąžins globalistinė kairė. Deklaratyviai palaikoma Ukraina, bet tik laiko klausimas, kada ukrainiečių tautininkai, vienodai sėkmingai vaikantys vaivorykštinius ir koloradinius, bus apskelbti naciukais.
Didysis paradoksas, kad žydų tautininkai šiandien labiau bijo europiečių tautininkų, nei globalistų.
Šią baimę galima suprasti. Skaudi ir išskirtinė žydų patirtis, kur veda iškreiptas tautiškumas, skatina baimintis ir autentiško tautiškumo iš kitų visuomenių pusės. Karštą palietęs ir šaltą pučia.
Savo ruožtu europiečių tautininkai, matydami globalistų gretose Rotšildus ir Sorošus, dažnai klaidingai tapatina juos su žydų tauta. Iš tiesų globalistas – asmuo be tautybės.
Skirtingų tautų tautininkai – natūralūs sąjungininkai bendroje kovoje su globalizmu. Globalistai tai supranta. Lieka viltis, kad supras ir patys tautininkai.
Europos viduje tai po truputį jau suprantama. Švelnėja santykiai tarp prancūzų ir vokiečių, lietuvių ir lenkų, lenkų ir ukrainiečių patriotų, nors vis dar pasitaiko beprasmių ekscesų, jų vis mažiau.
Europietiškas nacionalizmas žengia į naują epochą, kur vidines tautų kovas keičia bendra kova su bendru priešu.
Kai į šią kovą įsijungs ir žydų patriotai, bus užbaigtas išprotėjusio austrų jefreitoriaus įžiebtas konfliktas.
Jeruzalė yra istorinė Izraelio sostinė, žydams tokia pat brangi, kaip lietuviams – Vilnius. Mes, kurie buvome praradę savo sostinę, turėtume geriau, nei daugelis Europos tautų, suprasti teisėtas žydų pretenzijas į savo karalių miestą.
Būtų gražu, jei savo ambasadą įkurtume Jeruzalėje, oficialiai pripažindami ją Izraelio sostine.
O Šventovės kalną pripažintume visoms trims su juo susijusioms religinėms bendruomenėms. Neleiskime, kad mūsų tautas skaldytų politikai ar „įtakoriai“, priešiški bet kokiai tautai. Ginkimės kartu.
Autorius yra politologas
” Izraelis šiandien yra vienas stipriausių tautinės valstybės pavyzdžių. ” – sako M.Kundrotas.
–
1. „Izraelio Aukščiausiasis teismas patvirtino įstatymą, draudžiantį su žydais susituokusiems palestiniečiams įgyti Izraelio pilietybę, praneša BBC“ – ELTA 2012 m. sausio 12 d. 17:55
2. „Dvejus metus Palestinoje gyvenusi Giedrė Steikūnaitė: į Palestiną neįvažiuosi be Izraelio leidimo. Be jo ir neišvažiuosi. Tad Tėvynė tampa kalėjimu. Tautų suverenumo teisė gražiai parašyta ant popieriaus, tačiau Palestinai tarptautinės teisės normos netaikomos“ – žurnalas “Moteris” 2017 m. liepos 15 d. 00:00
3. “Rasizmas nemarus ir Izraelyje” – Lietuvos žinios – 2015-05-07
4. “Šventosios Žemės katalikų ganytojų reakcija į rasizmo apraiškas Izraelyje” – bernardinai lt – 2012-05-31
5. “Rinkimuose Izraelyje dvelkė rasizmu” – lrytas lt – 2013-10-23
6. 2001 m. Sacharovo premijos laureatės Nurit Peled-Elhanan knygose yra rašoma apie izraelietiškąjį rasizmą.
Dėl Izraelio dar galima suprasti jų nuoseklumą: pasisakoma prieš tautinę valstybę, už leftizmą-liberastiją, netgi tuo atveju kai tai nukreipta prieš žydus, kuriems šiaip jau visada pataikauja, ypač kai tai nukreipta prieš Lietuvą.
Bet dėl požiūrio į Lenkiją LRT idealai atrodo paradoksaliausiai. Jie remia ir siekia įgyvendinti Lietuvoje net ir bet kokį Lenkijos nacizmą, šovinizmą, imperializmą, jei tik jis nukreiptas prieš Lietuvą. Tada net left-liberastiniai idealai iš Lenkijos nereikalaujami, jei tai padeda griauti Lietuvą.
Taigi mūsų left-liberastų požiūris – „Lietuva – pirmiausiai“, t.y., destrukcija Lietuvai – pirmiausiai. Jie viską besąlygiškai remia, jei tik tai mažina ir silpnina lietuvių tautą, didina svetimųjų kiekį ir įtaką Lietuvoje.
Kundrotai žydai nėra tauta tai yra religinė bendruomenė,tai visų pirma visų antrą pagal Judaizma žydams draudžiama įžengti į Šventyklos kalną kol ateis mesijas,o visų trečią žydams melstis ant šventyklos kalno uždraudė pats Moshe Dayanas ir šio sprendimo laikėsi visos vyriausybės. Be to Ben Gviras dabar nuvykęs ant šventyklos kalno yra atviras fašistas besiremiantis rabino Kahane mokymu ir laikęs ant sieno Baruch Goldstein portretą.
Žydai yra tauta. Jų pagrindinis tikėjimas vadinasi judaizmas.
Taikliai pastebėta. Juk tauta yra bendruomenės forma apjungianti žmones pagal gyvenamą vietą, papročius, kultūrą, genomą, šiek tiek pagal religiją. Ji niekam grėsmės nekelia. Viskas priklauso nuo vado, kuris gali būti pavojingas tiek būdamas tautininku (ypač skaitlingų tautų), tiek globalistu. Pastarasis yra netgi pavojingesnis, nes gali pasijusti mesijumi “išgelbėti” visą pasaulį.
Matyt, kad autorius, apibendrindamas savo išdėstymus – “Ginkimės kartu”, yra primiršęs Oskarą Milašių, sakiusį, kad santykių su Lenkija lemtis yra tokia, jog bet kokio dėjimosi su ja atveju Lietuvos lauktų prapultis, Beje, dėjimasis su Lenkija Lietuvai ir yra ta grėsmingiausioji globalizavimosi grėsmė. Taigi, prisiminus Oskarą Milašių, derėtų suprasti, kad Lietuvos, lietuvybės globalizavimasis ėjo, eina ir eis tik per sulenkėjimą.
Labai gaila dėl tokio šališko Mariaus Kundroto požiūrio į žydus ir izraelį. Šovinizmas, o ne tautiškumas yra žydų tautos, judaizmo religijos ir izraelio valstybės – ideologija.