Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Trys nacionalizmo fazės

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022-06-09 20:53:32
14
Patriotinės Kovo 11-osios eitynės vėl budino lietuvių tautinę dvasią | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Patriotinės Kovo 11-osios eitynės vėl budino lietuvių tautinę dvasią | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmas – ideologija, grindžiama objektyvia tautiškumo verte ir kiekvienos tautos teise į savo tvarką savo istorinėje tėvynėje – pozityvi ideologija. Bet kiekvienas teiginys tiek filosofijoje, tiek politikoje susiduria su neiginiu.

Nacionalizmo istorijoje galima išskirti tris neiginius, tris priešus, su kuriais kovojo skirtingų istorinių periodų nacionalistai, lietuviškai – tautininkai.

XIX a. tautininkams pagrindiniai priešai buvo imperijos. Tuo metu skirtingų tautų tautininkai vieni kituose matė draugus, nes buvo bendras priešas – imperijos, nors ir skirtingos.

Lietuviams tai buvo Rusija, lenkams – dar ir Austrija su Vokietija, vengrams ir daliai italų – Austrija, graikams – Osmanų Turkija, airiams – Britų imperija.

Lygiagrečiai su imperijomis Tautų Pavasario metu tautininkams kilo ir kitas iššūkis – suvienyti susiskaldžiusias į skirtingas valstybėles savo tautas, tai ypač aktualu buvo italams ir vokiečiams.

XIX a. pradžioje įkurtas pirmasis pasaulyje tautininkų internacionalas – „Jaunoji Europa“, kurią inicijavo „Jaunoji Italija“, priklausė „Jaunoji Vokietija“ ir „Jaunoji Lenkija“.

Tai buvo nuosekli praktinė išvada iš bendros nacionalizmo teorijos, kad kiekviena tauta yra vertybė, Dievo kūrybos dalis.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Pagal šią viziją kūrėsi „Jaunoji Airija“, „Jaunoji Prancūzija“, jaunieji suomiai, jaunalatviai ir jaunaturkiai. Lygiagrečiai su nacionalizmu kilo ir demokratijos idėja – idėja, kad kiekviena tauta pati valdytų save.

XX a. I-oje pusėje, žlugus daugeliui imperijų, daugelis tautų, ypač – Rytų ir Vidurio Europoje, pakilo vienos prieš kitas. Lietuviai – prieš lenkus, ukrainiečiai – prieš lenkus ir rusus, rumunai – prieš vengrus, vokiečiai – prieš prancūzus ir lenkus, čekai – prieš vokiečius, chorvatai – prieš serbus.

Tai buvo laikai, kai tautos matė priešus viena kitoje. Drauge su iššūkio samprata kito ir valstybės santvarkos forma: jei dauguma XIX a. tautininkų buvo radikalūs demokratai, tai XX a. pirmoje pusėje dauguma rinkosi autoritarinius, kai kur – netgi totalitarinius režimus.

XX–XXI a. sandūroje pagrindiniu iššūkiu tautininkams tapo globalizmas. Tarptautinės kapitalo korporacijos, pasaulinės vyriausybės projektai, regioniniu mastu – eurofederalizmas.

Daugelis Europos tautininkų vėl ėmė burtis į internacionalus kovoti už bendrą tikslą – tautinių valstybių išsaugojimą. Vėl atgimė demokratijos idealas: tautinė valstybė suvokiama kaip bazė kurti demokratinę santvarką, kur piliečius jungia bendra kalba, bendras istorinis likimas ir bendros kultūrinės vertybės.

Šiame kontekste įdomu stebėti jau turinčių valstybingumą tautų ir išsivadavimo siekiančių tautų tautininkų skirtumus.

Daugumos valstybinių tautų tautininkai – dešinieji konservatoriai, saugantys prigimtinę šeimą ir tradicinę kultūrą. Daugumos besivaduojančių tautų tautininkai – kairieji liberalai ir socialistai, savo tautas matantys kaip spaudžiamas mažumas, lygiagrečiai su imigrantais ir seksualiniais egzotais.

Taip tarp valstybinių ir besivaduojančių tautų tautininkų skiriasi ne tik požiūriai į tautų teises – kas turi teisę būti laisvų tautų klube, bet ir vertybiniai-pasaulėžiūriniai akcentai.

Nacionalizmo atmainų skirstymas pagal istorinius laikotarpius nėra absoliutus. XX a. pabaigoje dauguma Vidurio bei Rytų Europos tautininkų – plačiausia prasme – kovojo su sovietų imperija, kaip su imperijomis kovojo XIX a. tautininkai.

Ukrainos tautininkai ir dabar kovoja su Rusijos imperija. Katalonų, baskų, škotų, valų, kurdų tautininkai kovoja su ispanų, britų ir turkų miniimperijomis.

Kai kurių tautų tautininkams, patekusiems tarp kaimynų imperializmo ir globalizmo girnų, kyla rimtų dilemų, aiškinantis grėsmes.

Pavyzdžiui Vidurio Europos tautininkai ar pretenduojantys į tautininkus dabar stipriai ginčijasi, kas yra didesnė grėsmė – Rusijos imperija, pasaulinė vyriausybė ar Europos Sąjunga.

O kai kurie tautininkai ir dabar mano, kad didžiausi priešai yra kuri nors kaimyninė tauta, pavyzdžiui lietuviams – lenkai ar lenkams – vokiečiai.

Vienodai kvaila gyventi praėjusių amžių patirtimis arba sekti šių dienų madas. Istorija rodo, kad vienas iššūkis gali derėti su kitu.

Pokario Lietuvos partizanai dainuodavo: nei Berlynas mums ne brolis, ne sesutė nei Maskva. Jei Europos Sąjunga ir visas globalistų tinklas mums perša atviras sienas, masinę migraciją ir kultūrinę sumaištį, nuo to Rusijos imperialistai vargu, ar tampa geresni, ir atvirkščiai.

Jei remiamės teiginiu, o tik iš jo išvedame neiginius, tai visa, kas naikina prigimtinę tautinę visuomenę, yra grėsmės, kurias būtina pašalinti.

Nelengva vienu metu kovoti su keliais priešais. Dėl to būtina telktis tose ribose, kurios realiai egzistuoja.

Jei Vakarų šalių tautininkams sunku suvokti Rusijos grėsmę, pirmiausiai vienykimės su savo regiono tautininkais, kurie aiškiai suvokia pavojus ir iš Rytų, ir iš Vakarų.

O Vakarams kantriai ir protingai aiškinkime, kad Rusijos krienas – ne saldesnis už Europos Sąjungos ridiką. Protingi anksčiau ar vėliau supras, o iš kvailių tokie ir sąjungininkai.

Tautinis pradas skiria, bet ir vienija. Kai suvokiame, kad sava tauta – vertybė, ateina suvokimas, kad kiekviena tauta – vertybė.

Ir jei tarp skirtingų tautų esama daugiau ar mažiau pagrįstų pretenzijų į vieną ar kitą teritoriją, tai nublanksta prieš bendras grėsmes – globalizmą ir imperializmą.

Tarp tautų išsiaiškinsime geresniais laikais, jei dar bus noro ir jėgų.

Šiandien turime kilti kartu. Prieš bendrus priešus. Vardan bendros ateities.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis
  2. „Iš savo varpinės“: Nacionalizmo privalumai (video)
  3. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  4. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  5. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  7. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  8. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  9. M. Kundrotas. Ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos?
  10. M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas
  11. M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas
  12. M. Kundrotas. Kai yra aistra, kam reikalingas protas?
  13. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  14. M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  15. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Taip says:
    10 mėnesių ago

    Būtina paminėti ir tai,kad kai kurios tautos visais amžiais,su tam tikromis pertraukomis , yra plėšrūnai kitų tautų atžvilgiu.Lietuvių tauta irgi yra tai skaudžiai patyrusi ir amžių bėgyje daug prarado ne tik lietuviškumo,bet ir savo etninių žemių.

    Atsakyti
  2. Alis says:
    10 mėnesių ago

    1. Tautininkai ginantys tautos kalbą, papročius ir sąvastį.
    2. Nacionalistai už nacionalinę komunikaciją, tradiciją, kultūrą.
    3. Kai nacionalistai naktimis su fakelais kaip nacikai pradeda bėgioti.

    Atsakyti
  3. Kamara says:
    10 mėnesių ago

    Įdomus, originalus straipsnis. Verta jį perskaityti. Ar tiktai amžiai, o tai XIX, XX, XXI keitė tautininkų politinius konkurentus? Imperijos, vieni prieš kitus ir globalistai. Istoriškai taip nutiko, kad pasaulyje yra daugybė tautų. Tarkime, nuo senovės Romos laikų, buvo i įvairiausių imperijų, kurios sąmoningai kiršino tautas dėl savo išgyvenimo, viešpatavimo. Skaldyk, valdyk. XXI amžiaus iššūkis – globalistine imperija. Mes jaučiame jos alsavimą, tai seksualinių mažumų politika, patyčios iš šeimos institucijos, patriotizmo. Ar tai globalistines Europos politika, savarankiška, neįtakojama? Ar tai imperinės Rusijos užsakymas? Nematoma imperija arba viename – Rusija ir pasaulio globalistai

    Atsakyti
    • Romas says:
      10 mėnesių ago

      “Nematoma imperija” – tikslus apibūdinimas. Dar ji vadinama gilumine arba gelmine valstybe – tas pats paslapties šydas, veikimas iš užkulisių, pasaulinio elito rankomis, per valdžios struktūras. Tai “tamsieji”…

      Bet straipsnio tema truputi kita.
      Tautininkai skamba gražiau nei nacistai ar naciai. Ir tai suprantama, trečiojo reicho palikimas… Panaši dviprasmybė žodžiuose žvalgas ir šnipas. Tas pats asmuo, ta pati funkcija tik vertinimas skirtingas – savas ar svetimas.

      Dabartinis karas Ukrainoje prasidėjo Dombase. Ukrainiečių tautininkai, po maidano visoje teritorijoje įvedinėjo ukrainiečių kalbą, kaip valstybinę. Visiškai suprantamas veiksmas. Tiktai ne rusų tautininkams ar tiksliau nacistams. Kurie dar nuo TSRS laikų įpratę prie “vyresniojo brolio” rolės. O čia toks siurprizas – bandymas juos pažeminti…

      Akivaizdu, kad nacionalizmas gali būti dvejopas – gynybinis ir puolamasis.

      Tokia ar panaši trintis, konfliktai neišvengiami. Bet yra gera priemonė to išvengti. Šalia nacionalinės kalbos, tarptautiniams santykiams, turizmui, kultūriniams mainams, mokėti neutralią tarptautinę kalbą, kuri nesikėsintų nieko nutautinti, asimiliuoti, kuri automatiškai kurtų lygiateisius, paritetinius santykius tarp žmonių ir tautų.
      Tokios kalbos sukūrimo bandymų žmonijos istorijoje buvo virš 500 (sena problema). Sėkmingiausias bandymas – esperanto kalba, kuri gyvuoja jau antrą šimtmetį, vyksta pasauliniai kongresai, sąskrydžiai. Leidžiamos knygos, periodika.

      Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    10 mėnesių ago

    Pavadinimai, piliakalniai, akmenys ar linijos yra žemėje atspindėtų Zodiako žvaigždynų ribų ženklai, kurių nevalia keisti ar trinti iš atminties. Knygoje “Paslaptingieji etruskai” (J. Burianas, B. Mouchova, leid. Mokslas, Vilnius/1983) apie tai rašo: “Žinok, kad jūra buvo atskirta nuo žemės. Jupiteris, paskui pasiskyręs sau Etrūrijos (dabar Lietuvos per Jupiterio Griausmavaldžio šventyklą Vilniuje) žemę, paliepė išmatuoti lauką ir sužymėti sklypus . Kas palies ir pastums ribos akmenį, tą dievai už piktadarystę nubaus. Tautoje (grobikų, kurie palies Jupiterio Griausmavaldžio akmenį) daug kartų perniek nueis derlius, suniokos jį liūtys ir kruša, suės pelės ir sugadins rūdys. Tautoje (grobikų) prasidės visokios nesantaikos. Žinok, viskas bus taip, jeigu padarysite tokią piktadarystę. Todėl nebūk klastingas ir neapgaudinėk! Įsidėk šitą pamokymą į savo širdį!”. Čia – lenkams, bandantiems išlietuvinanti Vilnių, Punsko ir Seinų žemes. Įsidėk šitą pamokymą į savo širdį, Krokuva.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    10 mėnesių ago

    Įsidėk šitą pamokymą į širdį, Rusija, nes Kijeve, kurį nori užgrobti, irgi stovėjo Perkūno – Jupiterio PERŪNo statula ant aukšto kranto – suės tave tankų rūdys, Rusija.

    Atsakyti
  6. D Ė M E S I O !!! says:
    10 mėnesių ago

    Deja, neišgirdau, nei kada, nei kur būtent (gal visoje Lietuvoje?)
    LRT R įspėjo, jog vyks pratybos, bus šaudoma, dar kažkas bus, todėl neturime išsigąsti – perduokite savo aplinkiniams
    (Beje, kaip auklėtojos susitvarkys su darželinukais? O kaip tai veikia gyvulius ganyklose – ar neišsilakstys? )

    Atsakyti
    • KASP informuoja says:
      10 mėnesių ago

      Gyventojams į telefonus siunčiami įspėjimai: praneša apie karines pratybas – vyks ne tik dieną, bet ir naktį ragina išlikti ramiems
      – delfi.lt/news/daily/lithuania/gyventojams-i-telefonus-siunciami-ispejimai-pranesa-apie-karines-pratybas-vyks-ne-tik-diena-bet-ir-nakti.d?id=90452231
      ,,KASP informuoja, kad šių metų birželio 10–12 dienomis, šviesiu ir tamsiu paros metu vyks karinės pratybos „Tvirtas skydas 2022“, – rašoma pranešime. Jų metu judės kariai, karinis transportas. „Pratybų metu judės kariai ir karinis transportas, bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir sprogstamieji paketai“, – teigiama pranešime.”

      Atsakyti
  7. Žemyna says:
    10 mėnesių ago

    Už posėdžių nelankymą Šedbaras rengiasi apskųsti opoziciją Etikos komisijai, nes jie sulaužė priesaiką….
    O kai pozicija juos lanko, kad priimtų įstatymus, kuriais laužoma ir priesaika, ir LR Konstitucija – čia ponas Šedbaras nieko blogo, ar gal net nusikalstamo nemato?

    Atsakyti
  8. NUORODOS says:
    10 mėnesių ago

    • R.Aušrotas: ta pati mergelė, tik kita suknelė
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/rausrotas-ta-pati-mergele-tik-kita-suknele/
    ,,Seime skinantis kelią Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kritikos jam negaili ne tik politikai, bet ir ekspertai. Nors valdantieji tikina, kad sąjunga nebus prilyginta šeimai, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas įsitikinęs, kad tai ta pati panelė, tik kita suknelė.”
    • Čekų prezidentas: vetuočiau bet kokius bandymus įteisinti homoseksualias santuokas
    – pozicija.org/ceku-prezidentas-vetuociau-bet-kokius-bandymus-iteisinti-homoseksualias-santuokas/
    • Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie vaikus
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/gintaras-furmanavicius-apie-vaikus/
    • Vytautas Sinica. „DENACIFIKUOTOJA“ MAKARAITYTĖ
    – pozicija.org/vytautas-sinica-denacifikuotoja-makaraityte/
    ,,Sunku patikėti, bet tiesa. Indrė Makaraitytė skelbia, kad kova su nelietuviškomis raidėmis pasuose, su nelegaliems migrantams atvira siena, už Noreikos ir Škirpos atminimo įamžinimą yra penktoji kolona, veikianti išvien su prokremliniais veikėjais.”
    • Vidas Rachlevičius. O štai kokie valdžios ir žmonių santykiai Britanijoje
    – pozicija.org/vidas-rachlevicius-o-stai-kokie-valdzios-ir-zmoniu-santykiai-britanijoje/
    (gaila, tekstas neredaguotas)
    • Jonas Jasaitis. Praradęs atmintį ir sužvėrėjęs pasaulis
    – pozicija.org/jonas-jasaitis-prarades-atminti-ir-suzverejes-pasaulis/
    (Medvedevas buvo prasitaręs apie planus nuo Vladivostoko iki Lisabonos įsipatoginti. Taigi, ukrainų tautos išnaiki9nimas – tai tik artimiausi planai)
    • „Trijų jūrų iniciatyva yra neįmanoma be laisvos ir suverenios Ukrainos“, – teigia Lenkijos Ministras Pirmininkas Morawieckis
    – pozicija.org/triju-juru-iniciatyva-yra-neimanoma-be-laisvos-ir-suverenios-ukrainos-teigia-lenkijos-ministras-pirmininkas-morawieckis/
    (Pakeistas senasis ,,Od morza do morza” šūkis?)

    Atsakyti
  9. nuomonė says:
    10 mėnesių ago

    Teko skaityti, kad beveik visose Prancūzijos valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba, nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautybių kilmės gyventojų. Negausias dvikalbes prancūzų / mažumos kalba mokančias mokyklas berods dalinai remia vietinės bendruomenės.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėnesių ago

      Tikrai taip. Ir ne ik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos valstybėse.
      Vokietija irgi paribiuose su savo kaimynėmis tik tuos tautine mažuma laiko, kas DOKUMENTAIS įrodo, jog IKI okupacijos, IKI sienų perstūmimo ne vokiečių tautybės buvo… Įrodo taip, kaip to reikalauja Tarpt. Teisė karų ir okupacijų klausimais, o ne teiginiais, jog jų senelis tarpukariu nevokiečiu tapo . Ten, su pavarde a la Gaidis ar pan. neįrodysi, jog esi TM, kaip kad pas mus daroma… Tų pačių įstatymų ir Čekija laikosi. Kadangi per tokius užsispyrėlius čekus bei vokiečius nepavyksta ,,tautinių mažumų” būdu perstumti savo valstybės sienos į pietus ir taip padidinti savo teritoriją, kaimynė bando atsigriebti šiauriop sieną perstumdama. Tą patį ,,TM” įrankį naudodama. Iš paskutiniųjų stengiasi įrodyti, jog šiuo klausimu ji už Kremlių ne prastesnė.
      Priešingai, nei mums čia kai kas skelbė, Europoje ne tik veikia valstybinę kalbą saugančios institucijos, ten dar mokyklose juos išmoko ją saugoti, išaiškina, kodėl. Todėl ir eiliniai žmonės patys ją saugo, ir iš kitų reikalauja ją gerbti. Ten arogantiškai nesimaivysi angliškai čiaukšdamas (kaip kažkada bajoras lenkiškai) – būsi eilinio praeivio į vietą pastatytas..

      Atsakyti
  10. dar says:
    10 mėnesių ago

    Dar skaičiau, kad Prancūzijoje sąvokos “prancūzas” ir “pilietis” iš esmės reiškia tą patį. Svarbu, kad Prancūzijos pilietis, kokios kilmės jis bebūtų, labai gerai mokėtų valstybinę ( Respublikos) prancūzų kalbą . Tai pat teko skaityti, kad Prancūzijoje už Prancūzų kalbos vartojimo įstatymo ( Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l’emploi de la langue française) pažeidimą baudžiama iki 500000 eurų bauda ir papildoma 20000 eurų bauda už kiekvieną šio įstatymo pažeidimo dieną,

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėnesių ago

      Visiškai teisingai – žmogaus pavadinimas prancūzu, anglu, italu ir kt. reiškia ne tik tautybę, bet ir valstybę, kurios pilietis jis yra, kuriai atstovauja. Tai logiška – juk valstybę sukūrė čia gyvenanti tauta. O jei ir tu čia gyveni, vadinasi JOS, o ne kitos valstybės labui darbuojiesi, tai ir tu esi taip pat vadinamas. Kas žiūri sporto varžybas, negali nepastebėti, jog aiškiai kitos rasės asmuo vadinamas italu, prancūzu, ar kt. – žiūrint, už katrą valstybę kovoja. Apie baudas nežinau, bet neabejoju, jog neglosto.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aukštaitijos metai 2023 | A.Jakšto nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
0
Aukštaitijos metai 2023 | A.Jakšto nuotr.

2023 m. vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre vyko Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo renginys ir nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos...

Skaityti toliau

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

by Ditė Česėkaitė
2023 03 26
6
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80...

Skaityti toliau

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

by Kristina Aleknaitė
2023 03 26
0
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.

Gegužės 13 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvare (Radviliškio r.) vyks vienintelė Lietuvoje „Tulpių žydėjimo šventė“, į darnią visumą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Alkui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
efoto.lt, ramuno nuotr.

Dėmesio – keliuose sukčiai!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai