Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt
2021-04-17 21:56:44
26
Adolfas Hitleris | jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Adolfas Hitleris | jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Prieš dvejus metus, 2019-ųjų balandžio 15 d., savo internetiniame dienoraštyje www.iskauskas.lt paskelbiau vieną straipsnį gana drąsiu pavadinimu „Fašizmas. Ar jis jau toks baisus?“. Klausimas – ne retorinis, bet rizikingas. Tas pat kaip abejoti holokaustu. Šiandien, kai fašistais ar naciais apšaukiami ne tik ukrainiečiai, bet tai nuskamba ir Lietuvoje, pasvarstykime, ar tikrai jis jau toks smerktinas…

Gatvėje atlikau savotišką apklausą, kai praeivių pasiteiravau, kokias jiems asociacijas kelia žodis „fašizmas“.

Oi, – susiraukė pagyvenęs vyras. – Žinote, tai tai…Juk žinote, ką jie pridarė…

O tai ne tas pat kaip fetišizmas? – šyptelėjusi paklausė, matyt, studentė.

Fašistų pilna ir šiandien. Žiūrėkite, kas darosi Ukrainoje…- rimtu veidu išdėstė rusakalbė moteris.

Vyriški, – bedė pirštu man į krūtinę juodbruvis dėdulė, – aš savo kailiu patyriau… Jūs apie holokaustą girdėjote?

Nesutikau nė vieno, kuris be emocijų ir išankstinių nuostatų pasvarstytų, koks tai reiškinys, dar visai neseniai – prieš kokia 100 metų – apėmęs Europą, išplitęs po kitos pasaulio kampelius. Ir tie žmonės nekalti: istorija taip sudėstė, kad sąvoka „fašizmas“ įgautų baisias, tragiškas ir grynai ideologines reikšmes. Svarstyti net nepadoru: tai blogis ir viskas.

Kaip itališka „fašina“ virto ideologija…
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kiekvienas atsivertęs žodyną ras: it. fascismo – susivienijimas iš fascio – kuokštas, ryšulys; lot. fasces – ženklas. Bet kaip kiekviena sąvoka, ji turi ir politinį atspalvį, kintantį istorijos bėgyje. Senovės Romoje virbų ryšelis su įsmeigtu kirveliu – fašina – buvo valdžios simbolis, Italijoje reiškęs vienybę, jėgą, teisingumą, senųjų Romos tradicijų tąsą. Dar XIX a. pabaigoje socialistai priešinosi liberalams ir demokratams, kad šie nuvertina nacijos dėmenį valstybės vystymesi ir nevykdo socialinių reformų, naudingų kiekvienam tautiečiui. Žabų ryšulėlis virto politine ikona. Taip fašina tapo fašistų judėjimo ženklu, o vėliau ir ideologija.

Fašizmas buvo naujas ir labai savitas politinis judėjimas. Fašistai aiškino, kad blogybių priežastis yra demokratinė valdymo sistema, skaldanti nacijos jėgas, sudaranti sąlygas reikštis egoizmui, vaidams. Siekiant bendrų nacijos ir valstybės interesų, fašistų teigimu, visuomenė privalo būti vieninga. Visuomenę suvienyti, jų nuomone, galima tik įvedant diktatūrą ir visiems tikint vadu. Vienas iš svarbiausių fašizmo reikalavimų – tikėti vadu ir nedvejojant jam paklusti.

Oficialiai vieningas fašistinis judėjimas prasidėjo Italijoje, kai rudmarškinių „žygio į Romą“ 1922 m. 39-rių metų lyderis Benitas Musolinis tapo Italijos fašistų partijos lyderiu. Ji atsirado iš 1919 m. kovo pabaigoje įkurtos Didžiojo karo dalyvių organizacijos. Jau tada Musolinis tapo tautos vienybės, o jei konkrečiau – Austrijos valdžioje buvusių itališkų teritorijų inkorporavimo į Italiją, simboliu. Tų pačių metų rugsėjį demobilizuotas vokiečių kapralas, iš Austrijos kilęs Adolfas Hitleris, prisijungė prie vos sausį Miunchene įkurtos vokiečių darbininkų partijos.

1921 m. lapkritį susikūrė Italijos fašistų partija, kurios koviniai būriai puolė į kovą su vyriausybe. Fašistų smogikai puldinėjo kairiuosius politikus, laikraščių redakcijas, spaustuves, organizacijų būstines. Susėdę į sunkvežimius, naktimis jie vykdavo „bausti“ maištaujančių valstiečių ar raudonųjų. Tokios ekspedicijos baigdavosi mušimais ir net žudynėmis, o jų kelią nušviesdavo gaisrų pašvaistės. Padėtis šalyje buvo panaši į pilietinį karą.

Pats Musolinis kategoriškai reikalavo valdžios: „Arba mums duos valdžią, arba mes ją pasiimsim.“ Bet jo vadovaujama frakcija parlamente turėjo 36 vietas, t. y. apie 7 proc. parlamentiniu būdu valdžios fašistai gauti negalėjo, todėl jie suorganizavo žygį į Romą.

1922 m. spalio 27 d. iš Neapolio Romos link patraukė 40-50 tūkst. smogikų. Dauguma jų buvo gerai kariškai pasirengę, kovose užsigrūdinę vyrai, apsiginklavę šautuvais ir revolveriais. Vyriausybė nesipriešino, ir karalius Viktoras Emanuelis III spalio 29 d. pranešė Musoliniui, kad jam pavedama suformuoti vyriausybę. Jis puolė griauti demokratinius institutus, bet, kita vertus, stengėsi pagerinti šalies ekonominę padėtį:  skatino pramonės augimą, žmonės gavo darbo, išaugo pasėlių plotai.

Valstiečiai išaugindavo tiek kviečių, kad jų nebereikėjo importuoti. Buvo išplėstos ir socialinės programos. Valstybė rėmė daugiavaikes šeimas, duodavo neturtingiems vaikams nemokamų vadovėlių, pusryčius, šeimoms – maisto paketus. Fašizmas iškėlė svarbiausią vertybę – naciją. Kiekvieno italo savivertės skatinimas buvo esminė fašistų politikos dalis. Didysis karas tik paskatino nacionalizmo plėtrą. Ilgainiui nusitrynė idėjinės ribos tarp fašizmo, nacionalizmo ir komunizmo.

Beje, kaip daugelis diktatorių, Musolinis buvo meniškos prigimties veikėjas. Gimęs kaimo kalvio ir mokytojos šeimoje jis buvo išsilavinęs, puikus žurnalistas, geras oratorius, rašė neblogus eilėraščius, išspausdino romaną, laisvai kalbėjo vokiškai.

Susižavėjo anarchizmu, paskui šlovino socialistų idėjas, galų gale nuo komunistinio judėjimo pasuko link fašizmo. Prisiminkime, kad panašūs asmenybės bruožai buvo būdingi ir Stalinui, ir Hitleriui, ir daugeliui kitų totalitarinių režimų vadovų.

Netgi Musolinio ir Hitlerio gyvenimo pabaiga buvo panaši: dučė ir jo mylimoji Klara Petači (Clara Petacci) buvo sušaudyti 1945-ųjų balandžio 28 d. , bandant pasprukti į Šveicariją, jų kūnai buvo pakabinti ant kartuvių Milane, o  po poros dienų savo bunkerio kieme Berlyne nusižudė Hitleris ir jo žmona Eva Braun.

Fašizmas – tai egoizmas?

Fašizmo teoretikų yra daug. Antai Vitebske gimęs biokibernetikas, kabalistas ir filosofas Michaelis Laitmanas, nagrinėjęs ne tik pasaulio pažinimą papildomais jutimo organais, gyvenimo prasmę, bet ir tame kontekste savo veikale „Du vystymosi keliai“ tyrinėjo fašizmo kaip „egoistinio susivienijimo“ prigimtį. Jis teigė, kad fašizmas – tai vienybė, tik jis blogas tuo, kad yra vienpusis, egoistiškas, priešais save turi matyti priešą, savo priešpriešą. Tai ne šiaip visuomenės susivienijimas, bet susivienijimas „dėl kažko ir prieš kažką“ – dėl mūsų idėjos ir prieš kieno nors idėją. Fašistinė visuomenė turi socialistinę, komunistinę alternatyvą, bet teoriškai ji priešinga fašizmui, nes nesiremia egoistiniu pradu.

Beje, prieš pusantrų metų M. Laitmanas viešėjo Vilniuje vykusiame pasauliniame kabalos kongrese „Iš chaoso į harmoniją“, kuriame jis aiškino, kaip žmonija turi išeiti iš egoizmo aklavietės. Būtent egoizmu remiasi fašizmas – ir anksčiau, ir šiandien. Paprastai jis pasireiškia per išskirtines charizmatines asmenybes, kokie buvo Mussolinis ir Hitleris, kurie nacionalistines partijas, valstybes ir tautas pavertė savo sukurtų teorijų ir įgeidžių įkaitėmis.

Tragedija ta, kad fašizmas jų valdyme išaugo į represinį monstrą, šluojantį nuo savo kelio kitas rases, tikėjimus ir ištisas socialines terpes. Fašistai iškreipė pradinį „fašinos“ supratimą, suteikdami šiai ideologinei platformai patologinį pobūdį. Kilę iš komunistinės ar socialistinės aplinkos ir turėję maišyto kraujo lyderiai, patys atsigręžė prieš ją.

Kodėl Lietuva simpatizavo fašizmui?

Kartu su komunistine-bolševikine ideologija fašizmo idėjos neaplenkė ir Lietuvos. Veimaro ir sovietinės imperijų atsigavimas bei stiprėjimas įkvėpė ir daugelį atbundančios Lietuvos respublikos veikėjų. Šios ideologijos tarsi varžėsi tarpusavy: į mūsų šalį veržėsi po Versalio sutarties atsigaunančio reicho vėjai, o iš Rytų plito viliojanti revoliucinė bolševikų idėja.

1926 m. kairiųjų koalicinės vyriausybės valdomoje Lietuvoje ypač sustiprėjo komunistų įtaka. Aleksandras Merkelis knygoje apie Antaną Smetoną rašo, kad 1925-ųjų gruodį L. Bistro vadovaujama krikščionių demokratų vyriausybė kvietė Sovietų Rusijos užsienio reikalų komisarą dėl nepuolimo ir draugystės sutarties, o kitų metų rugsėjį ji buvo pasirašyta. 1926-ųjų vasarą Lietuvoje kilo kairiųjų kurstomi neramumai.

Jų komunistuojantys lyderiai kėlė galvas. Kauno gatvėse laisvai plazdėjo raudonos vėliavos, buvo giedamas „Internacionalas“. Iš kalėjimų buvo paleidžiami komunistai. LKP CK viešai skelbė naują kursą – kovoti su klerikalais ir fašistais. Jo narys Juozas Greifenbergeris atvirai reikalavo su fašistais kovoti bendromis jėgomis – ne žodžiais, bet veiksmais. Štai kodėl, kaip rašo A. Merkelis, brendo komunistinis perversmas.

Tuo metu krikščionių demokratų lyderis kunigas M. Krupavičius perspėjo: „Kur socialistai perima valdžią, jie visur nutiesia kelius bolševikams“. Kol kairieji tik kalbėjo apie „fašistinį perversmą“, dešinieji iš gruodžio 16-os į 17-ą (per vakare surengtas prezidento K. Griniaus 60 metų sukaktuves, kai į Kauną buvo sutelkta kone visa karinė įgula) jį ir įvykdė: buvo suimti visi M. Sleževičiaus vyriausybės ministrai, Seimo vadovybė. Ryte tautininkų vadovai paskelbė, kad taikus perversmas, siekiant užkirsti kelią komunistiniam, įvyko.

Taip A. Smetona, kuris buvo paskelbtas valstybės vadovu, užbėgo už akių kairiųjų įsigalėjimui Lietuvoje. Pastarieji skelbė, kad šalyje nugalėjo fašizmas. Perversmo organizatoriai neslėpė, kad jie simpatizuoja itališkiems ir vokiškiems fašistams. Dar lapkričio 21 d. Seimo posėdyje kun. M. Krupavičius be užuolankų dėstė: „Fašizmas pats savyje yra sveikas tautinis judėjimas.

Tai reakcija prieš socializmo režimą ir kerenščizną, kurie veda valstybes prie pražūties. Šiandien fašizmas yra legalios organizacijos visose valstybėse. Bet aš skiriu fašizmą nuo fašizmo. Jeigu jūs pravardžiuojate tautinį susipratimą, patriotizmą, tautinius idealus fašizmu – ta prasme aš esu fašistas. Ir visi mes, tautininkai lietuviai, esame fašistai!“

Fašizmas to meto samprata gerokai (o gal iš esmės) skyrėsi nuo pokarinio jo aiškinimo. Penkiolika prezidento A. Smetonos valdymo metų prieškarinėje Lietuvoje nepasireiškė tautinio išskirtinumo akcentavimu, represijomis prieš kitaminčius ar tautines mažumas, užsienio politika nebuvo agresyvi, o dažnai net prisitaikėliška ir nedrąsi, opozicijai buvo palikta tam tikra veikimo laisvė, nors autoritarinių veiksmų, ypač prieš kairiąsias komunistines jėgas ir liberalią spaudą, nevengta.

Kitaip sakant, bėgta nuo vilko, o užbėgta ant meškos. Tai, kad abu žvėrys vėliau susivienijo, atspėti negalėjo niekas. Bet tada fašizmas – kaip nacizmo kraštutinė išraiška – lietuviškiems tautininkams atrodė patrauklesnis, nes jis dar nebuvo įgavęs tokių groteskiškų formų.

Tautiniai judėjimai – fašistinis reliktas?

Šiandieniniame pasaulį fašizmas yra įgavęs nebe pirmykštę, bet jau pokarinę, pačią brutaliausią prasmę. Vyresniųjų atmintyje dar įsispraudę sovietiniai filmai su niekingais, barbariškais, bailiais „fricais“. Iki šiol panašiu fašisto įvaizdžiu apdalijami Vakarai. Tarnaujant sovietinėje kariuomenėje buvo šaipomasi iš „pribaltikos fašistų“, esą jie ir dabar miškuose slepia ginklus…

Ne kartą neonaciais apšaukti Baltijos šalių sostinėse rengiamų eisenų dalyviai, nežiūrint, ar jie eskaluoja gėjų ar tautinį judėjimą, ar primena karo laikų provokiškų formuočių laikus.

Lietuviškojo tautinio jaunimo demonstracijos su šūkiu „Lietuva – lietuviams“ taip pat patenka į šios kritikos lauką. Lietuvoje veikia organizacija „Pasaulis be nacizmo“, kuri užsiima ne žmogaus teisių gynimu ar kova su antisemitizmu, bet yra Kremliaus propagandos įrankis. A. Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas dar 2010 m. tapo šio antifašistinio judėjimo steigėju.

Ją tais pačiais metais įkūrė Pasaulio rusakalbių žydų kongreso prezidentas Borisas Špigelis. Šis milijonierius yra ir Rusijos Dūmos narys, Berlyne įkūręs Tarptautinį antifašistinį frontą. Jis nuolat pliekia Baltijos šalių „fašistus“, o tokius Kremlius noriai pasitelkia, siekdamas išsaugoti stalininę praeitį.

Vos tik prieš penkerius metus kilo Maidanas, ir Kijevas pasipriešino Rusijos agresijai, jis bemat buvo apšauktas fašistais, chunta, nacių radikalais ir pan. Ši Kremliaus leksika nukreipta pirmiausia į pačius Rusijos žmones ar jiems simpatizuojančius. Kaip teigia politologas Alvydas Medalinskas, Rusija visoje Europoje pasirūpino, kad būtų kuriami vadinamieji antifašizmo komitetai.

Toks jau veikia ir Lietuvoje. Jis platina pareiškimus, esą NATO yra fašizmas, o Lietuvos partizanai, pokario metais kovoję su sovietų valdžia, – žudikai. To komiteto negausių protesto akcijų Lietuvos žmonės nepastebi, bet apie jas praneša Rusijos televizijos kanalai. Tokios klišės atsiranda ir E. Zurofo globojamų menininkų kūriniuose.

Iškraipoma fašizmo prigimtis, lipdomos klišės nacionaliniams judėjimams ir laisvės kovotojams tarnauja agresyvių Rusijos sluoksnių interesams ir padeda didinti nepasitikėjimą demokratinėmis valstybėmis. Tai, kas seniai nuėjo į praeitį, dabar atgaivinama kaip ideologinė pabaisa, puolanti ir ėdanti savo vaikus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  2. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  3. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  4. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  5. Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės?
  6. Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto
  7. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  8. „Aktualioji istorija“: Kas gi yra tas fašizmas? (video)
  9. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  10. Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos
  11. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  12. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  13. Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame
  14. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  15. Č. Iškauskas. Tautos vienybės diena – paprasto putinizmo išraiška

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Nuotrauka says:
    2 metai ago

    Ar nuotraukoje Leninas? Girdėjau, jog jo ranka rodė kelią į šviesią ateitį7
    Sakot, nepanašus?
    Bet juk fašizmas turi daug veidų? Tiesiog, jūs kitą veidą matėte, o čia – šis.
    Sakot, jau pažangesnių yra?

    Atsakyti
    • Vertybinis neįgalumas ? says:
      2 metai ago

      Kristina Zamarytė-Sakavičienė. „ES neturi teisės primesti vertybinių nuostatų, bet mūsų valdžia neturi stuburo“
      – pozicija.org/kristina-zamaryte-sakaviciene-es-neturi-teises-primesti-vertybiniu-nuostatu-bet-musu-valdzia-neturi-stuburo/

      Atsakyti
  2. Antanas says:
    2 metai ago

    Vertingas straipsnis! Tik autoriui leidus dvi pastabėlės: 1. Trečiojo Reicho vokiečiai niekada nebuvo fašistai, nes jie buvo nacionalsocialistai. Šios dvi ideologijos panašios, bet jos nėra tapačios. Beje, Italijos fašistai nenaikino žydų ar čigonų kaip tą darė Vokietijos nacionalsocialistai. 2. Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų, nes tautinės mažumos yra tose valstybėse, kurios aneksavo svetimas žemes. Tai būtų, pvz., Lenkijos vietiniai lietuviai, gyvenantys savo istorinėse žemėse, kurios buvo prijungtos prie Lenkijos. Kažin kokias svetimas žemes yra prisijungusi Lietuva? Dabartinė Lietuvos Respublikos teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės ir čia gyvenantys nelietuviai vadintini tautinėmis bendrijomis.

    Atsakyti
    • kestutis says:
      2 metai ago

      tai gis,Italija buvo sajungininke Reicho..kaip ir kitos šalys,kurios kariai kartu su vokiečiais treme ir žude žydus,tai kaip galima teigt,kad Italija nežude žydu…gal dar ir nekariavo,juokingai gaunasi:)

      Atsakyti
      • Antanas says:
        2 metai ago

        Nežudė, nes italai – nuo Romos laikų buvo labai susimaišę su daugeliu Europos, Afrikos ir Azijos tautų ir Italijoje nebuvo tokios sąvokos kaip, pvz., Vokietijoje rasės grynumas. Prieš rašydamas komentarus, Tamsta, pasiskaityk atitinkamos literatūros, kad nejuokintum skaitytojų… O Italijos karinių pajėgų dalyvavimas Antrajame Pasauliniame kare, sakyčiau, buvo daugiau simbolinis negu realus.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          2 metai ago

          Kažkada mačiau kiną apie karą. Tai prisimenu vieną ištraukėlę . Vokietis italui ; jūs mokat tik dainuoti, bet ne kariauti. Manau , kad tai tiesa.
          Antanas teisus. Taip vadinamo “holokausto” , Musolinis ne vykdė. Triašė sąjunga ;Vokietija, Italija , Japonija taip – buvo.
          Užmiršau paminėti dar vieną nacistinės Vokietijos sąjungininkę – Vengriją.

          Atsakyti
  3. Totis says:
    2 metai ago

    Fašizmas gimė anaiptol ne Italijoje. 2002 metais tarptautinėje konferencijoje Kaune viena jauna rusų filosofė iš Maskvos savo pranešime įrodė, kad fašizmo gimtinė yra Rusija. Būtent joje dar 1905 metais (tai yra beveik 20 metų anksčiau negu Italijoje) buvo sukurta vyriausybės globojama organizacija „Čiornaja sotnia” (Juodoji šimtinė), kurios tikslas buvo vykdyti žydų pogromus. Kliūdavo nuo jos ir kitų tautų žmonėms, jei anie nugirsdavo apie kokias nors kalbas apie trokštamą laisvę.

    Atsakyti
    • Antabas says:
      2 metai ago

      “Čiornaja sotnia” buvo ne fašistinė, o monarchistinė organizacija. Fašizmas (it. fascio – ryšulys) kaip socialinis judėjimas atsirado būtent Italijoje, o šio judėjimo idėjinis vadas buvo rašytojas Gabrielius Danuncijus (Gabriele D’Anunzio). Taigi fašizmas su Rusijos “Čiornaja sotnia” neturi nieko bendro.

      Atsakyti
      • Antanas says:
        2 metai ago

        P.S. Atsiprašau už klaidą: turi būti “Antanas”.

        Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Nacionalizmas, t. y. tautinė tapatybė, yra skatintina. Nacionalizmas klaidingai tapatinamas su fašizmu ir šovinizmu. Fašizmą gerb. Česlovas Iškauskas išlukšteno. Šovinizmas, gi, yra savo tautos arba valstybės aukštinimas, panieka ir neapykanta kitoms tautoms arba valstybėms. Šovinistai teigia, kad tik didelės tautos ir valstybės gali išlikti, o tai skatina imperinius karus, kur, siekiant ekonominės naudos (užimtos tautos moka duoklę pinigais, žmonėmis, t. t. mokslininkais). Beto, imperialistai kiša dar ir savo “geresnę” religiją.
    Lenkijos, taip pat Rusijos valstybinis šovinizmas praeityje ir dabar tęsiasi, todėl mūsų mažos valstybės Prezidentams, Seimams ir Vyriausybėms budrumą prarasti būtų nusikaltimas tautai.

    Atsakyti
    • Dronas says:
      2 metai ago

      …budrumą prarasti būtų nusikaltimas tautai…

      Šis nusikaltimas, senai įvyko. Visos valdžios prie jo prisidėjo. Dabartinė ne išimtis. Ji vargu ar uolesnė už savo pirmtakus, tik dabar jau net nesislepia, paskubomis puškuoja buldozeris. Artėja lųžio taškas ir visi tą žino. Todėl skubama.

      Atsakyti
  5. Česlova Zukulienė says:
    2 metai ago

    Nematau skirtumo tarp rudojo fašizmo ir raudonojo.Lietuva patyrė juos su kaupu.Abu vienodai šlykštūs ir kruvini.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      2 metai ago

      Gerb. Česlova, kaip nustatėte, kuris buvo kruvinesnis? Aš manyčiau, kad kruvinesnis vis dėlto buvo raudonasis “fašizmas” – bolševizmas, tik sovietmečiu mums buvo pastoviai kalama į mūsų durnas sovietines galveles, kad Leninas buvo geras senelis, kuris be galo mylėjo vaikus, Stalinas – visų tautų tėvas ir bičiulis bei sumanus menedžeris ir t.t. … Apie žydų Holokaustą patylėsiu, nes vokiečių nacionalsocialistų nužudytų žydų skaičius kažkodėl kasmet didėja (?!)… O štai kiek milijonų savų (tame tarpe ir žydų!) bei svetimų nugalabijo tėvelis Stalinas ir jo banditai, dėl laiko stokos nerašysiu,- norėsite sužinoti, susirasite internete.

      Atsakyti
      • kestutis says:
        2 metai ago

        taip taip…amžina pasaka:viskas kas blogai,tai buvo prie tarybu…o jau kas GERAI,tai TIK prie tatos landsbergio:)dar dar paminekit,kiek savi Lietuvos policajai nugalabijo žydu ,Reicho valdžioje,del reichmarkiu o ne vardan ideologijos:( daunasi idomiai:prie tarybu visi buvome bandytais ir ubagais…o vat, dabar 30m.bagociai (jei vagi) ir geriečiai,lystami vakarams i sub*ne…o gal atvirkščiai?:/

        Atsakyti
        • Antanas says:
          2 metai ago

          Įtariu, kad Tamsta esi arba buvęs parteicas, arba žydas, arba žydas-buvęs parteicas. Gal pačiam nereikėtų skaityti “Alko”,- tai tautinis, o ne buvusių parteicų tinklapis.

          Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Kadangi ne visi vokiečiai žavėjosi Adolfo užmojais, o juolab nenorėjo eiti į frontą, žudyti kitus ir savo gyvybe dėl jo rizikuoti. Kadangi išsisukti nuo šaukimo į frontą buvo beveik neįmanoma, tokios šeimos gudrybėmis ir kyšiais stengėsi į išsisukti nuo fronto, kur nors užfrontės tarnyboje įsitaisyti, taip pat ir karo komendantais.
      Tokie nepersistengdavo terorizuodami, bausdami, gaudydami ir siųsdami gyventojus į koncentracijos ar darbo stovyklas. Mano giminė kaip baisiausią prisimena PL okupaciją. Po jų – sovietų, o vokiečiai buvo paskutiniai. Žinoma, ne visiems miesteliams pasisekdavo tokį komendantą turėti. Kitą vertus, juk buvo su Vokietija ir šiokia tokia sutartis pasirašyta, ji irgi stabdė vokiečių uolumą.

      Atsakyti
  6. Lūžio taškas? says:
    2 metai ago

    tik – kas perlūš?
    Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/klausimas_tautieciui_ar_dar_ne_per_karstas_vanduo/

    Atsakyti
  7. Siandienos meniu says:
    2 metai ago

    Pavojingas meniu :
    1. putinizmas: kazkokia rusisko nacional-sovinizmo forma ,
    2. trumpizmas : degradaves italiskas fasizmas,
    3. murdochizmas ..dalis pasaulio ziniasklaidos…ir soc tinklai.. tarpininkavimo genijai…

    Atsakyti
  8. Nušvitimas? says:
    2 metai ago

    Supratau, kodėl priešintis Kremliui, NKVDistams, KGBistams ir jų teisėtvarkai – nusikaltimas!
    Putinas mums tai pagaliau atskleidė, atvėrė mums akis – juk Kremliui, jo tautai skirta ypatinga, Šventa Misija Žemėje, kurią jie vykdo nuo tų laikų, kai jų gentys tose platumose atsirado ir apsigyveno tenykščių genčių žemėse.
    Štai todėl niekas neturi ir neturėjo teisės kaltinti Kremliaus karių bei jų vietinių talkininkų, uoliai padėjusių naikinti arba tremti nečistj iš užterštų žemių, kurias Kremliaus kariai ir karės su vietos talkininkais ėmėsi žačisčiatj .
    Todėl kiekviena tauta, į kurios žemes įsiveržia ginkluotos, ją (jos supratimu) naikinančios gaujos, turi jaustis pagerbta, o ne skriaudžiama! Garbė būti paaukotam KGB dievui, garbė buvo būti atverčiamam į Tikrąjį Tikėjimą KGB rūsiuose…
    Gal dabar jau aiškiau tapo, kodėl įžūlus melas yra teigti, kad Miško broliai, Laisvės kariai, ar pavieniai besipriešinę buvo didvyriai, nusikaltėlių aukos, o ne ž…šaudžiai?!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      2 metai ago

      Čia komentaras apie ką? Tamstai su galva viskas gerai? Greitosios kviesti nereikia?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Panie Antanasie,
        tamsta praradote abu – ir sarkazmo (kai skaitėte komentarą), ir humoro jausmą (tikitės, kad greitukė tuoj pat atlėks ir mane nukenksmins)
        🙂

        Atsakyti
        • Antanas says:
          2 metai ago

          Nemanau, kad šia tema galima juokauti,- per daug jau ji yra rimta ir per daug skaudi… Juokas – dalykas sveikas, bet juokauti reikia laiku ir vietoje, Szanowna Pani Żemyna.

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            2 metai ago

            Parodžiau, jog tik taip galima suprasti logiką tų, kas nuolat reiškia mums kažkokias pretenzijas, kas kaltina SAVO žemių gynėjus, kas budelio kaltę jo aukai suverčia. Šiandien suvedžiau į vieną santykių su RU istoriją bei tai, kas anksčiau nešovė į galvą. Supratau, jog žodis „miisija” yra rišamoji grandis, jis paaiškina pastarųjų metų vyksmą.
            Anksčiau žiūrėjau į visus mums metamus kaltinimus kaip į nusikaltimo vietoje sučiupto kriminalinio nusikaltėlio įprastą, primityvų būdą savo kaltę kitam suversti. Bet niekaip to nesusiejau su Putino artistišku balsu kartojamu „naratyvu” apie ypatingą jų tautos misiją (tuo pasakant, jog jis – didis vadas; kone dievybė, vadovaujantis didingam tautos žygiui)
            Atsiprašau, jei tai neaišku. Nepasinaudojau kabutėmis, kitomis grafinėmis galimybėmis, kurios padeda atskleisti perteikiamos minties turinį. Atrodo, mes jau kaip nuluptą vienas kitą pažįstame, suprantame vienas kitą iš užuominų. Gaila, nėra galimybės ištrinti komentarą, kad tamstai nuotaikos negadintų.

  9. Antanas says:
    2 metai ago

    Gerb. Žemyna, man sugadinti nuotaiką yra gana sudėtinga (esu beviltiškas optimistas!), taigi dėl to prašom nesisieloti… Paklausęs Tamstos apie ką komentaras norėjau atkreipti pačios dėmesį, kad straipsnio tema vis dėlto yra fašizmas, o ne NKVD, KGB ir Miško Broliai, nes tai jau, kaip sakoma, kita opera…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      nesu gili -izmų žinovė, net ir tai, ko mokslinio komunizmo paskaitose mokė, seniai užmiršau. tačiau įsirėžė į atmintį viena savybė, jungianti į -izmą vedančius vadus: savajam -izmo variantui įgyvendinti vadui būtinai ,,reikia” jei ne Žemę, tai bent porą žemynų užkariauti, ir sunaikinti tuos, kas nepaklūsta. Paprastai anksčiau ar vėliau išaiškėja, jog juos kankino liga, vardu ,,(Dievo skirta) MISIJA”… Arba kita, laiku nediagnozuota liga, kankinusi jo smegenis, neleidusi joms normaliai savo darbą dirbti.

      Atsakyti
  10. Kas yra referendumas says:
    2 metai ago

    Ne kiekvienas sugebėtų taip rangytis, ieškodamas, kaip pasiekti SAU naudingą rezultatą…

    Holger Lahayne. Kubiliaus „istorijos pamokos“
    – laikmetis.lt/holger-lahayne-kubiliaus-istorijos-pamokos/#comment-3466
    „neatsakingai skleisdamas neteisingą tokio reikšmingo laikotarpio istorijos faktų supratimą, Kubilius smarkiai klaidina žmones.“

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Patruševas ir Putinas patyliukais vakar vakare plempė vodkę

2023 03 16
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?

2023 03 15
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremliaus planuose – milijonai pabėgėlių, chaosas Europoje

2023 03 14
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

2023 03 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
Kalba

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus | Europos vartotojų centro nuotr.
Lietuvoje

149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus

2023 03 20
Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Žemyna apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo
  • Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31
  • Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • 149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
2
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

NATO planuoja artimiausiais mėnesiais spartinti pastangas kaupti karinius pajėgumus rytiniame Aljanso pakraštyje ir skirs tris šimtus tūkstančių karių, kurie galėtų...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
9
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
2
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Tarptautinis Hagos teismas išdavė suėmimo orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat Rusijos prezidentūros vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Žemyna apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • nuomonė apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
Kitas straipsnis
Europos dieną bus galima nemokamai pasisvečiuoti nacionaliniame lankytojų centre

Pavasarį pamatyk 10 saugomų šaltinių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai