Pirmadienis, 8 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Išlikti tautininku sampratų įvairovėje

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2023-06-30 09:42:15
191
PERŽIŪROS
1
M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žymiausias tautinės pasaulėžiūros tyrinėtojas Entonis Smitas (Anthony D. Smith) rašė, jog tautinė politinė ideologija, vadinama nacionalizmu, kaip reta kita imli sąlyčiams su kitomis ideologijomis.

Su nacionalizmu šiuo požiūriu galėtų varžytis tik liberalizmas, bet liberalizmas, prasismelkęs į konservatizmą, socializmą ar kitą ideologiją, perdirba ją pagal save.

Nacionalizmas gi leidžia išsaugoti autentišką pasaulėvaizdį visoms ideologijoms, su kuriomis santykiauja.

Nacionalizmas gali būti konservatyvus, liberalus, socialistinis ir net komunistinis. Jis toks dinamiškas ir lankstus, kad kai kam kyla klausimų – ar apskritai galima kalbėti apie nacionalizmo idėjinį tapatumą.

Gal nacionalizmas – tik dėmuo skirtingose pasaulėžiūrose, be išskirtinės savasties?

Šiandien, kai maišosi rasės, o kai kurioms rasėms, pirmiausiai – baltajai, gresia išnykimas, nacionalizmas dažnai maišosi su rasizmu. Nemaža dalis baltųjų nacionalistų, lietuviškai – tautininkų, solidarizuojasi rasiniu pagrindu kovoje už baltas tautas.

Visgi čia lieka atviras klausimas, kuriam – rasiniam ar tautiniam – tapatumui teikiama pirmenybė.

Nuoseklus tautininkas pirmiau žiūri ne odos spalvos ar kaukolės formos, o istorinio likimo. Todėl nuosekliam lietuviui tautininkui indėnas bus artimesnis už baltąjį amerikietį, o čiukčius ar čečėnas – už rusą.

Nacionalizmo idėja Nr. 1 – tai, kad kiekviena tauta turi teisę į savo gyvenimą ir tvarką savo tėvynėje.

Imperializmas yra prieštara autentiškam nacionalizmui, kaip ir globalizmas. Taigi, tautų likimo bendrystė yra glaudesnė nei išorinės antropologinės jungtys.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Tautose, išgyvenančiose didelę socialinę atskirtį ir skurdą, tautiškumas dažnai virsta folkloru padailinta socializmo forma. Akcentuojama medžiaginė gerovė, ūkinis solidarumas, papuoštas dainų šventėmis ir tautiniais raštais.

Tai nėra savaiminis blogis: juk be brolybės tauta liktų abstrakcija. Brolybė apima ir dvasinę, ir medžiaginę sritį. Visgi folkloras tėra estetinė, o ne etinė žmogiškos būties pusė.

Indėnai Amerikoje turi galimybę plėtoti savo folklorą, kaip turėjo ir Sovietų Sąjungos tautos. Bet tiek vienu, tiek ir kitu atveju iš tautų buvo atimtas politinis subjektiškumas.

Antra vertus politinę tautiškumo pusę irgi lengva pervertinti, slystant į grynai politinę tautos traktuotę, kai tautybė tapatinama su pilietybe. Užtenka įgyti pasą ir Jūs – jau visavertis tautos narys. Taip prigimtinės tautos ribos tiesiog ištrinamos.

Politinė tauta turi prasmės tik tada, kai ji lipdosi aplink etninę tautą. Jei atmesime tautos prigimtį ir pasaulėvaizdį, tauta liks abstrakcija be kontūrų.

O jei tautą paliksime tiktai kultūrine bendruomene, atimdami iš jos politinės valios raiškos galimybes, ji liks tik folkloro ansambliu globalistų pramogai.

Ypatingas yra nacionalizmo santykis su konservatizmu. Konservatizmas be nacionalizmo nėra pilnas. Nacionalizmas be konservatizmo nėra tikras.

Nacionalizmo tėvas Johanas Gotfrydas Herderis (Johann Gottfried Herder) žmogaus būtį pirmiausiai aiškino dvasinėmis kategorijomis, kaip ir konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke).

Pagarba dorybėms ir sveikam protui, derinant istorinį tęstinumą su kūrybišku požiūriu ir išradingumu, sąlygoja tautų išlikimą ir pažangą.

Tik doras tautietis yra vertas pagarbos, kaip ir doras kitatautis. Dora – aukščiau tapatumo. Kaip sakė vienas iš moderniojo nacionalizmo pranašų, čekų reformatorius Janas Husas, kovojęs su vokiečių okupantais: geras vokietis – geresnis už blogą čeką.

Tautiškumas yra dvasinė kategorija. Aukštesnė už fiziologiją ir ekonomiką. Pastarosios nacionalistinėje pasaulėžiūroje subordinuojamos dvasiniam pradui. Subordinuojamos, bet ne naikinamos.

Svetimos kilmės žmogus tik išskirtiniais atvejais gali integruotis į vietinę tautą, o tautietis, išnaudojantis kitą tautietį, iš principo nėra geras tautietis.

Tauta gali integruoti ribotą svetimų elementų skaičių per ilgą laiką, bet nėra pajėgi integruoti masių per dvi-tris kartas. Masinė imigracija yra pakaitinė imigracija.

Nacionalizmo santykis su liberalizmu – itin sudėtingas. Tik laisvi žmonės gali sudaryti laisvą tautą. Tauta, kurioje neigiamas asmens išskirtinumas, praranda teisę pretenduoti į bendruomenės išskirtinumą.

Kita vertus, nacionalizme žmogus vertinamas pagal tai, kiek jis duoda bendruomenei, o per ją – ir žmonijai. Žmogus, gyvenantis tik dėl savęs, gali būti priimtinas liberalui, bet ne tautininkui.

Jau minėtas E. Smitas tautiškumą aprašė kaip religijos pakaitalą. Visgi daugelis tautininkų nuo J. G. Herderio laikų buvo ištikimi religijos sekėjai. Plataus požiūrio žmogus gali turėti daug tapatybių.

Tautinę, religinę, politinę, socialinę, profesinę ar dar kitą tapatybę. Tad nėra pagrindo vieną šių tapatybių versti vienintele. Tai būtų totalitarizmas.

Išlikti tautininku – įmanoma, nors tautiškumo sampratų esama daug ir įvairių. Tam tereikia pripažinti, jog tauta – svarbi vertybė. Nebūtinai svarbiausia, juolab – vienintelė.

Tauta nėra liaudis, nėra rasė, nėra religinė konfesija. Tai – dvasinė bendruomenė, gyvuojanti prigimtiniu pagrindu.

Tautoje gimstama, bet tikru tautiečiu tampama sąmoningo sprendimo kelyje. Sava tauta gali būti pripažinta vertybe tiktai pripažinus vertybe kiekvieną tautą. Ir kiekvienai tautai – tokias pačias teises.

Nacionalizmas – paradoksali pasaulėžiūra. Kaip tautinė pasaulėžiūra ji jungia tautiečius. Bet kaip bet kuri kita pasaulėžiūra ji telkia įvairių tautų žmones. Kitatautis tautininkas gali būti artimesnis nei tautietis, išpažįstantis kitą pasaulėžiūrą.

Tam tikra prasme tautininkai yra globali bendruomenė, kuri paišo pasaulio žemėlapį pagal istorines tautų ribas. Ir tiktai kaip globali bendruomenė tautininkai gali priešintis antitautiniam globalizmui ar imperializmui. Po vieną tautos bus išgaudytos ir sunaikintos.

Asmuo gyvena tautos kontekste, kaip tauta – žmonijos kontekste. Nėra prasmės teigti viena neigiant kita.

Žmogaus būtis turi daug dėmenų ir daug lygmenų. Išlikti tautininku – tai, pirmiausiai, išlikti žmogumi. Džiaugiantis pasaulio įvairove ir ją saugant. Saugant žmonių ir bendruomenių įvairovę.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Išlikti lietuviais: prasmės ir grėsmės
  2. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  3. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  4. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  5. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (III): Radikalumas ir nuosaikumas
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  7. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  9. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  10. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  11. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  12. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  13. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  14. M. Kundrotas. Nacionalizmas: vertybės prieš interesus
  15. M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Joana Kundrotė says:
    3 metai ago

    Paskutiniai du sakiniai reziumuoja Kundroto poziciją – džiaugtis iškrypėlių įvairove ir išsaugoti ją.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atliekų konteineriai
Įvairenybės

„Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas

2026 06 07
Paštomatas.
Lietuvoje

Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose

2026 06 07
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą

2026 06 07
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Istorija

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kalba

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
VDU Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus premija apdovanota aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta šeštoji Prezidento V. Adamkaus premija

2026 06 07
Lagaminai, bagažas
Lietuvoje

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Žemė
Lietuvoje

Šiemet sudaryta beveik 2,5 tūkst. naujų valstybinės žemės sklypų

2026 06 06
„Sodra“
Lietuvoje

Pasitikrinkite, kaip paskirstomos „Sodrai“ sumokėtos įmokos

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale
Architektūra

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas
  • Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose
  • S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą
  • „Google“ sako, kad DI greitai pakeis apsipirkimo įpročius

Kiti Straipsniai

Švedijos parlamentas

A. Guogis. Dėl Švedijos Riksdago rinkimų numatymo

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
Leonidas Volkovas prie Migracijos departamento ir Krymo žemėlapio koliaže

V. Sinica. Dovanos priešams

2026 06 06
Telefonas

Ir viena naktis Nidoje gali baigtis šimtų eurų sąskaita už ryšį

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Birutė Galdikas. Filmo Primatologų trijulė kadras

Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene

2026 06 05
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m.

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Karyba | kernave.lt nuotr.

Šiemet Mindaugo Karūnavimo dieną Kernavė švęs net keturias dienas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai