Žymos archyvas: Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Priešsroviniai ir pasroviniai: subkultūros vakar ir šiandien (8)

2019 06 23 20:37

Pirma ryškesnė antisisteminė subkultūra Vakarų, o taip pat – ir mūsų pasaulyje buvo hipiai. Šioje subkultūroje būta daug prieštaringų reiškinių – absoliuti seksualinė anarchija, narkotikai, pacifizmas, kosmopolitizmas, iššūkiai patriotizmui ir krikščioniškajai kultūrai. Hipiai kilo kaip protesto judėjimas, prieš puritonišką, kapitalistinę ir jų požiūriu – militaristinę Vakarų civilizaciją. Toks judėjimas Vakaruose, be jokios abejonės, buvo naudingas sovietų blokui.

Yra versijų, kad šį judėjimą tiesiogiai įkūrė sovietų specialiosios tarnybos, siekdamos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

2019 06 10 12:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) (15)

2019 06 08 18:30

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nusilpusi politinė įžvalga ar sąmoningas patriotų žlugdymas? Vytauto Radžvilo atvejis (36)

2019 06 07 09:56

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjungai jungiantis prie Tėvynės sąjungos profesorius Vytautas Radžvilas graudeno, jog naikinama garbinga partija su šlovinga istorine tradicija. Pabrėžtina, kad iki to laiko veikusi tautiška partija mažai jį tedomino. Bet staiga sudomino, kai atsirado galimybė bent dviems tautininkams patekti į Seimą ir imtis realios teisėkūros veiklos.

Tautininkams atsiskyrus nuo vis labiau liberalėjančių konservatorių patriotinės jėgos atgimimą pasveikino tiek Centro Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Naujakuriai ir senbuviai. Konfliktas įveikiamas? (1)

2019 06 03 15:00

Apie kartų konfliktus prirašyti ištisi tomai. Dažniausiai kalbama apie fizinių kartų konfliktus. Tuo tarpu kova tarp seno ir naujo reiškiasi daug plačiau, tarp ištisų visuomenės grupių, judėjimų, organizacijų ir net valstybių.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pasaulio tvarką sprendė trys didžiosios kolonijinės valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija. Už Atlanto sau tvarkėsi Jungtinės Valstijos, įsisavinusios vis daugiau teritorijų savo žemyne, bet mažai tesidomėjusios Senuoju pasauliu. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas? (30)

2019 06 03 05:59

Profesorius Vytautas Radžvilas, Europos Parlamento rinkimams subūręs savo vardo komitetą, paskelbė straipsnį, kuriame kratosi tautinių jėgų skaldytojo vaidmens, jį permesdamas varžovams dėl įtakos tautiniame politiniame lauke. Pirmiausiai – Arvydui Juozaičiui ir Gintarui Songailai. Gaila, kai galimi kolegos tampa varžovais, bet, jeigu jau taip susiklostė, tenka įvardyti realius faktus, dėl ko taip įvyko, ir atsakyti į klausimą: ką daryti?

Pirmiausia pabrėžtina, jog V. Radžvilo įkvėpti sambūriai „Pro Patria“ ir „Tautos forumas“ Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai (7)

2019 05 30 00:06

Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Prieš gerą dvidešimtmetį bulvarinė spauda gąsdino sektų pavojumi. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, vakarykštės sektos tapo respektabiliomis denominacijomis, jų tekstai spausdinami oficiozinėje žiniasklaidoje, o pačios šios bendruomenės įrašomos tarp gintinų visuomenės grupių, šalia imigrantų ir homoseksualų, kuo vargu, ar jos pačios džiaugiasi.

Atėjo laikas aptarti vadinamąsias ir tikrąsias sektas racionaliai, be aistrų ir stereotipų. Sektos sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio, reiškiančio sekimą – tam tikru mokymu ar Skaityti toliau →

M. Kundrotas. 2019-ieji. Ką parodė rinkimai? (15)

2019 05 27 22:47

Lietuvos prezidento rinkimai jau trečią kartą iš eilės pasirodė visiškai nuobodūs. Vienintelė rimtesnė intriga buvo tai, ar Gitanas Nausėda II-jame rate susirems su apyliberaliu „valstiečiu“, ar su kraštutinai liberalia „konservatore“. Galutinė pergalė buvo aiški bet kuriam įžvalgesniam Lietuvos politinės tikrovės stebėtojui. Vis dėlto ir šie rinkimai leidžia darytis tam tikras išvadas, kurios gali pasitarnauti tolesnių tikimybių numatymui.

Pirmiausia – akivaizdu, kad susirėmus apylygiams kandidatams, iš kurių vienas iškeltas Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kiek aplink mus debilų? (29)

2019 05 24 01:11

Debilumas arba lengvoji silpnaprotystė atpažįstama pagal įvairius kriterijus. Paprastai pabrėžiamas silpnas arba nulinis gebėjimas mąstyti abstrakčiai, kurti ar suvokti teorijas, apsiribojimas konkrečiais ir praktiškais dalykais, egocentriškumas, bet kartu – imlumas įtakai, empatijos (gebėjimo suprasti kitą ir kitokį) stoka, didelis emocingumas. Kiti dar pažymi šiurkštumą, perdėtą polinkį į smurtą arba seksą, arba į juos abu.

Sumuojant šiuos požymius išeitų, jog debilai sudaro gausesnę Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ką reiškia priimti pabėgėlius? (6)

2019 05 21 15:03

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Daugelis ideologinių kovų pasižymi apeliacijomis į žmonių jausmus, apeinant protą. Šiuolaikinė imigracija į Vakarų pasaulio šalis taip pat yra ideologinės kovos dalis – kovos tarp kosmopolitų ir nacionalistų. Viena pusė manipuliuoja skęstančių vaikų nuotraukomis, kitos pusės atstovai ypač mėgsta piktų, kažin ką rėkiančių, smurtingų atvykėlių iliustracijas. Prie tokių emocinių apeliacijų priskirtina ir tendencija keisti migranto sąvoką pabėgėlio terminu.

Tokiu sąvokų keitimu siekiama sukelti gailestį, empatiją ir solidarumą. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas atleistina agitatoriui – gėda politologui (11)

2019 05 15 06:52

Atsakymas Vytautui Sinicai

Ilgametis kolega, o dabar – pilietinio karo dalyvis Vytautas Sinica atsakė į mano straipsnį apie patriotus skaldančią ir juodinančią Vytauto Radžvilo komiteto propagandą. Kaip ir reikėjo tikėtis, atsakyme „užmiršta“ pakomentuoti tendencingus savo komandos išpuolius prieš tautininkus ir tautinius konservatorius, kaip Laurynas Kasčiūnas ar Audronius Ažubalis. Pašnekovui bandomi priskirti emociniai argumentai, kas matyti iš sąvokų „išjausta“ ir „pasipiktinimas“. Taip pašnekovas deracionalizuojamas, o jo pozicija – nureikšminama. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos? (57)

2019 05 01 08:00

Prieš daugiau, nei dvidešimt metų įsijungus į nacionalistų gretas viena sena draugė paklausė: „Tu – nacionalistas? O ką tai reiškia? Nekenti kitų tautų?“ Teko aiškinti, jog nacionalizmas – tai meilė savo tautai, o ne priešiškumas kitoms. Nuo to laiko daug mąstyta, kas yra nacionalizmas, kokia jo prasmė ir kuo jis gali būti svarbus objektyvios tiesos siekiančiam, visuotines vertybes pripažįstančiam žmogui.

Didelės įtakos turėjo Klodo Levio-Stroso, Entonio Smito, Gilberto Keito Čestertono, Antano Smetonos, iš dalies – Antano Maceinos ir kitų mąstytojų darbai. Tautiškumas, Skaityti toliau →

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

2019 04 22 07:00

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tarp lietuviškosios Arkadijos ir griūvančio Babilono (3)

2019 04 19 11:14

Šiais laikais demokratiniame Vakarų pasaulyje intensyviai diskutuojama apie įvairių politinių ideologijų pliusus ir minusus, ribas, derinius ir išvestines. Lietuvoje tokių diskusijų aiškiai trūksta, vyrauja liberalusis diskursas, pateikiamas lyg vienintelis įmanomas. Jo oponentai bloškiami į radikalų, marginalų ir kitas abejotinas erdves. To pavyzdys – ir Tomo Daugirdo straipsnis „Lietuviškoji Arkadija prieš neoliberalizmą“.

Šiame straipsnyje liberalizmo kritikai siejami su pavojinga tautine utopija, lengvai galinčia virsti distopija, kur ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, pamažėle Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

2019 04 09 20:23

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tikitės meilės? Kokios? (9)

2019 04 05 18:00

Meilė svarstoma ir skirstoma įvairiai. Graikų kalbos žinovai teigia, jog šioje kalboje yra bent keturios sąvokos, lietuviškai verčiamos šiuo žodžiu – agape (dvasinė meilė, grindžiama aukščiausiu pasiaukojimo laipsniu), filia (draugystė, grindžiama bendrais interesais ir sentimentais), eros (jausminė ir kūniška aistra), storge (dažniausiai taikoma vėlyvesnei santuokinei meilei, kai aistra jau gali būti išblėsusi, bet išlieka pripratimas ir prisirišimas).

Meilė – bene labiausiai išaukštinta ir kartu – labiausiai pažeminta sąvoka. Dažnas šių Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Populizmas, radikalizmas ir konservatizmas (12)

2019 03 31 11:00

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Populizmo sąvoka dabar – vienas pagrindinių sisteminių politinių jėgų keiksmažodžių, skiriamų politiniams oponentams, atstovaujantiems alternatyvioms vertybėms ir siekiantiems alternatyvios darbotvarkės. Ką iš tiesų reiškia šis žodis? Tai reiškia politinę retoriką ir praktines priemones, kurios patinka liaudžiai arba, jei kitaip sakant, politinei tautai.

Šia prasme populizmas gali būti tiek geras, tiek blogas. Vienas didžiausių Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

2019 03 22 20:12

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nepritari barbarybei? Reiškia, remi priešą (4)

2019 02 12 00:51

Dar paauglystėje teko laimė stebėti Antano Škėmos dramą „Pabudimas“. Labiausiai įstrigęs epizodas – kai sovietų čekistai, siekdami išgauti iš partizano reikiamą informaciją, prievartavo jo žmoną. Tuomet galvojau – kokie niekšai! Bet kur kas labiau sukrėtė kitas epizodas, jau studijų metais, įsijungus į nacionalistų judėjimą. Vienas tuometinis kolega prabilo, kad jam atrodytų visiškai normalu, jei viskas vyktų atvirkščiai – partizanai prievartautų čekisto žmoną.

Jau tada supratau, kad kovai su priešu galimi labai skirtingi motyvai. Kovoti su juo vilkų gaujos principu – sava bendruomenė Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Partizanas ištvirkėlis – nutapytas. Lauksime partizano homoseksualisto (13)

2019 01 27 18:32

Nacionalinė premija Mariui Ivaškevičiui, parašiusiam romaną „Žali“, sukrėtė daugelį. Pirmiausiai – šio romano iliustruotus Lietuvos partizanus ir jų artimuosius, po to – ištisą eilę įvairaus kalibro Lietuvos patriotų. Ideologinėje kovoje kai kurie vertinimai buvo sutirštinti, o faktai – iškraipyti. M. Ivaškevičiui priskirta tezė apie partizanus – išsigimėlius, nors ji paties autoriaus tekste įdėta į antagonisto – sovietinio okupanto – minčių aruodą.

Šitaip interpretuojant tekstus galima Bibliją paskelbti ateistiniu tekstu, nes ten yra Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

2019 01 10 18:25

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas mus daro tauta? (9)

2019 01 07 08:00

Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.

Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau →

„Iš savo varpinės“: Kodėl Vakarai myli… diktatūras? (video) (5)

2018 12 23 02:52

Vitalijus Balkus ir Marius Kundrotas | youtube.com nuotr.

Kodėl Vakarai myli… diktatūras? Šis klausimas gali skambėti keistai. Juk Vakarai laikomi demokratijos lopšiu bei jos saugotojais. Tačiau ko gero daugeliui jūsų kilo klausimas kodėl Kaddafis buvo baisus tironas, o štai Saudų Arabijos režimas mylimas Vakarų. Kodėl vienus bombarduoja „demokratijos vardan“ , o kitiems tiekia ginklus.

„Iš savo varpinės“ studijoje kalbamės su Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika (10)

2018 12 20 22:29

Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.

Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Vaikų atiminėjimo sistema: kas už jos slypi? (9)

2018 12 03 14:00

Vaikų atiminėjimo sistema, turinti gilias tradicijas įvairiose Europos šalyse, o dabar jau veikianti ir Lietuvoje, aiškinama įvairiai. Nuo jos šalininkų teiginių, jog tuo siekiama apsaugoti vaikus nuo smurto, įskaitant fizines bausmes ir psichologinę prievartą, iki šiurpių sąmokslo teorijų, kad atimti vaikai skiriami pedofilams bei organų transplantavimui.

Net jei pastarosios teorijos būtų tiesa, labai abejotina, jog visa sistema kurta būtent dėl to. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra (2)

2018 11 03 08:00

Religinis herojus, raitas ant klozeto. Ruda medžiaga ištepliotos marmūzės šluostymasis į tautinę ir valstybinę vėliavą. Įsiveržimas į religinės bendruomenės apeigas su patyčiomis. Visa tai kelia rimtų klausimų, ar turėtų būti viešosios raiškos ribos, kalbant apie tautinių, pilietinių, religinių šventybių dergimą.

Yra du kraštutinumai. Vienas jų – absoliuti žmogaus raiškos laisvė, deja – galima tik teoriškai. Netgi didžiausi liberalai pripažįsta: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus! (34)

2018 10 29 17:00

Lietuvos informacinėse erdvėse jau kuris laikas vyrauja skirtis tarp Rytų ir Vakarų vertybių. Valstybės ekspansija į privatų gyvenimą, kartu iškeliant transnacionalines ir globalias galias virš valstybių, atsivėrimas viso pasaulio perėjūnams, kosmopolitinės sąmonės diegimas, lyties ir šeimos perkonstravimas pagal liberaliai kairuoliškas dogmas – visa tai priskiriama vakarietiškų vertybių diskursui. Pats Vakarų-Rytų skirties tapatinimas su gėrio-blogio skirtimi – tiek pat naivus, kiek ir apgaulingas, bet kyla klausimas, ar pats Vakarų vaizdas – adekvatus? Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ar išgelbėsime šeimas iš pragaro? (24)

2018 10 24 11:25

Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas Lietuvos šeimoms užkūrė pragarą. Pasinaudodami degradavusio patėvio ir jam talkinusios atitinkamos motinos užmušto Matuko istorija šiedu kairieji libertarai inicijavo įstatymą, kuriam pritarė visas Seimas. Šiuo įstatymu net už paprastą plekštelėjimą iš tėvų gali būti atimtas vaikas. Skandinaviškas košmaras perkeltas į Lietuvą.

Klykiantys vaikai atplėšinėjami nuo tėvų, motinos kalinamos antisanitarinėmis sąlygomis, drauge su alkoholiu pašvinkusiomis valkatomis, prieš tėvus naudojamos smurtinės priemonės. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Bolševizmas atgimsta populizmo pavidalu (13)

2018 10 21 08:00

Jau senokai Lietuvoje klaidžioja žodis „valdžiažmogis“. Užuot vertinus žmogų pagal jo pasaulėžiūrą, dorą ar gebėjimus jis vertinamas pagal tai, ar yra valdžioje, ar už jos ribų. Kiek vėliau pasirodė dar piktesnė sąvoka – „valdžiagyvis“, taip atimant iš politikų paskutinius žmogiškumo likučius.

Mąstant logiškai vertinti žmogų pagal užimamą padėtį atstovaujamoje valdžioje – tas pats, kaip stigmatizuoti mokytojus, ūkininkus ar santechnikus. Politika iš esmės yra darbas, viena iš daugybės galimų profesijų, be kurios dingtų valstybė. Juk Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Vytautas Landsbergis – Lietuvos problema? (67)

2018 10 13 00:10

Vytautas Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Landsbergis – vienas iš tų politikų, kurie retai vertinami kritiškai. Jis arba garbinamas, arba taip pat be atodairos smerkiamas. Nėra niuansų. Tik absoliutinimas. Vieniems jis – beveik ketvirtas Dievo asmuo, kitiems – pats šėtonas iš pragaro.

V. Landsbergio klaidas ar net nuodėmes galima vardyti ilgai. Pirmąsyk vadovaujant Lietuvos valstybei drastiškai liberalizuota ūkinė ir socialinė sistema, sunaikinant ištisus sektorius ir daugybę piliečių paleidžiant ubagais. Visa tai pratęsė ir išplėtojo Algirdo Brazausko ekskomunistų Skaityti toliau →