Žymos archyvas: Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą (3)

2018 05 18 09:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugelis kolegų dalija visas pasaulėžiūras į juodai baltas diadas. Arba esi nacionalistas, arba tolerastas. Arba katalikas, arba komunistas. Arba ruso/polono/judofilas, arba fobas.

O kas, jei esi nacionalistas, kuris gerbia visas tautas, o savoje tautoje palaiko etninių grupių, religijų, subkultūrų įvairovę? Jei esi protestantas, romuvietis arba katalikas, pripažįstantis istorines savo Bažnyčios klaidas? Jei smerki Vladimiro Putino diktatūrą, bet mielai skaitai Levą Tolstojų? Arba smerki Efraimą Zurofą, bet palaikai Izraelio teisę gyvuoti savo etnoistorinėse žemėse? Pagaliau, jei smerki Armijos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

2018 05 13 08:00

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

2018 05 08 19:00

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Radžvilogeitas ir melagėliai skarolskiai (12)

2018 04 30 09:19

Aplink asmenis verdančios audros jau baigia įgristi. Paksogeitas, Venckogeitas, Radžvilogeitas. Vis labiau tolstama nuo modernios politikos sampratos, kur svarbiausia – idėjos. Svarbiausiais tampa asmenys ir simpatijos bei antipatijos jų atžvilgiais. Konservatyvioje politikoje normalu turėti autoritetų ir jais sekti, bet autoritetai tėra idėjų iliustracijos. Priešingai, ikimodernioje politikoje svarbiausia – ar tu už karalių Artūrą, ar už karalių Edvardą.

Radžvilogeitas – tragikomiška istorija. Primenanti Anglijos ir Škotijos karaliaus Karolio Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė (12)

2018 04 27 22:41

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Apkaltą hipokritams! (5)

2018 04 24 09:07

Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.

XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

2018 04 19 12:00

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

2018 04 14 09:07

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra (0)

2018 04 11 08:00

Ar dažnai susimąstome apie sąvokas ir jų vaidmenį mūsų pasaulėžiūrose? Kas tos sąvokos – objektyvių esmių atspindžiai ar tiesiog tuščios tūtelės, į kurias galima sukišti bet ką?

Apie tai kalbasi profesorius Filipas Preobraženskis ir daktaras Ivanas Bormentalis filme „Šuns širdis“. Kai I. Bormentalis betvarkę ir skurdą aiškina krize (rusiškai – „razrucha“), F. Preobraženskis iškart jo klausia – o ką Jūs norite pasakyti šiuo žodžiu? Galutinė profesoriaus išvada, jog tos krizės išvis nėra, tai – išsigalvotas žodis, pridengiantis sovietų santvarkos idiotizmą. Pasak jo užtektų, kad kiekvienas gerai dirbtų savo darbą, ir krizė išnyktų savaime. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl? (3)

2018 04 02 12:31

Radikalumo ir nuosaikumo sąvokos – viena dažniausiai politikoje, etikoje ir net religijoje vartojamų diadų. Šiais laikais radikalumas dažnai siejamas su blogiu, nuosaikumas – su gėriu. Nuosaikumo bei radikalumo skirtis suskaldė ne vieną judėjimą. Peržvelkime šiuos du principus jų esmės, sampratų, tikslingumo, atskaitos ir įkvėpimo atžvilgiais.

1. Radikalumo sąvoka yra kilusi iš lotyniškos sąvokos radix, reiškiančios šaknį. Priešingai, nei galėtų atrodyti, radikalai dažniausiai nėra tie, kurie laikosi šaknų – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

2018 03 30 19:00

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo? (4)

2018 03 28 14:53

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Lietuvos politika: tarp sektantizmo ir UAB (7)

2018 03 16 09:00

Daugumą Lietuvos politinių partijų galima skirstyti į du tipus. Pirmasis tipas – sekta, antrasis – uždara akcinė bendrovė. Kai kurios partijos gali turėti bruožų, būdingų abiems tipams, tačiau dažniausiai tam tikroje partijoje vyrauja vieno tipo bruožai.

Žodis „sekta“ kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio „sequi“, reiškiančio „sekti“. Iš kitų bendrijų sektą labiausiai išskiria keletas bruožų, kuriuos lengvai rasime Lietuvos politikoje – tiek partijose, tiek – ir dar dažniau – pusiau formaliuose sambūriuose, sekančiuose paskui tam tikrus lyderius arba tam tikras doktrinas. Skaityti toliau →

Kovo 17-ąją Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje bus pristatyta nauja knyga (0)

2018 03 14 13:00

Kovo 17-ąją, 15 val., Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga „Tautinis idealas politikoje: keturių šalių atvejai“. Tai – antroji šio autoriaus knyga. Pirmoji buvo „Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje“, išleista 2009-aisiais. Pateikiamos pagrindinės pristatymo mintys.

Jei kas tikisi politinės agitacijos ar apologetikos, nusivils. Tai nėra ideologinis kūrinys – toks iš dalies buvo „Tauta amžių kelyje“, kur filosofiniais, Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas prieštaringo šūkyje „Lietuva – lietuviams“? (20)

2018 03 07 11:48

1902 m. dr. Vinco Kudirkos įsteigtas laikraštis „Varpas“ paskelbė Lietuvių demokratų partijos programą. Joje, be viso kito, išsakytas politinis principas: Lietuva – lietuviams. Čia pat paaiškinta šio principo reikšmė. Tai – laisva, jokioms kitoms tautoms ir viešpatystėms nepriklausanti Lietuva, kurioje lietuviai patys save valdytų, o jų kultūra galėtų skleistis laisvai, be svetimtaučių įtakų ar varžymų. Šaltinis – Varpas, 1902 m., Nr. 12.

Ar šis principas aktualus šiandien? Taip ir net keliais aspektais. Pirmiausiai Europos Sąjungą bandoma iš suverenių tautinių valstybių sandraugos paversti sąjungine valstybe. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas (5)

2018 02 22 20:12

Vladimiro Putino šalininkai, tautoje vadinami „vatnikais“, jau kelerius metus linksniuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ši tema – tokia opi, o reakcijos į ją – tokios audringos, kad retam užtenka jėgų ar laiko šaltesniems jos apmąstymams. Įvairius reiškinius galima tirti dviem būdais: nuo bendro – prie atskiro arba nuo atskiro – prie bendro. Šįsyk aptarkime trijų žmonių istorijas, o per jas – ir bendresnę Lietuvos problematiką.

Pirmasis atvejis. Pavadinkime šį asmenį Jonu. Jonas – paprastas, nuoširdus Lietuvos gyventojas. Praeityje – aktyvus pilietis, dalyvavo patriotinėje veikloje. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose (17)

2018 02 15 08:00

Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Profesorius ir vabalėliai (4)

2018 01 09 07:00

Marius Kundrotas | Asmeninio albumo nuotr.

Būrys pradinukų žaidė žalioje vasaros pievoje. Triukšmingos gaudynės truko jau pusvalandį, o vaikai įraudusiais žandais dar buvo kupini jėgų. Tik Audrius gulėjo kniūbsčias, pasirėmęs rankomis, tarsi bandydamas įžiūrėti, kaip auga žolė.

– Žiūrėkite! Sprakšys! – staiga sušuko stebėtojas. Vaikai supuolė, tikėdamiesi išvysti kažką įdomaus.

– Tik pamanykit! Kažkoks vabalas! – vyptelėjo ilgšis Benas. Audrius šypsodamasis apvertė gyvąjį radinį aukštyn pilvu. Šis spragtelėjo, persivertė ore ir žybt – atsistojo ant kojų. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas atveria pragarą? (14)

2017 12 22 13:00

Žymus anglų rašytojas Klaivas Steiplzas Ljuisas (Clive Staples Lewis) savo knygoje „Didžiosios skyrybos“ aprašo vietą, kurioje pildosi visi žmonių norai, tačiau tik tie, kurie susiję vien su jais pačiais. Čia žmonės taip susitelkę į save, kad prarado gebėjimą tiek teikti dovanas, tiek jas priimti. Nėra nieko, kas juos jungtų, išskyrus jų pačių vienišumą. Autorius šią vietą vadina pragaru.

Anot kito žymaus mąstytojo Čarlzo Teiloro (Charles Taylor) knygos „Autentiškumo etika“ žmogų sudaro tai, ką jis mąsto, ką jis myli, ką jis daro. Žmogaus vertė nėra tai, ką jis turi, o tai, ką jis ir tik jis gali duoti. Skamba instrumentiškai, jei to reikalaujame sau iš kitų, Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kai jie ateina tavęs (17)

2017 12 14 16:30

Vokietijoje įsitvirtinus naciams vienas pastorius-disidentas taip įvardijo savo šalies padėtį. Kai jie atėjo sunaikinti žydų, aš jų negyniau, nes žydas nebuvau. Tada jie atėjo sunaikinti profsąjungų, aš jų negyniau, nes jokiai profsąjungai nepriklausiau. Po to jie atėjo sunaikinti katalikų, aš ir jų negyniau, kadangi buvau protestantas. O kai jie atėjo sunaikinti manęs, tai manęs ginti jau nebebuvo kam.

Susidūrimai su totalitarinėmis ideologijomis visada panašūs. Jos palaipsniui naikina atskiras visuomenės ir politinės Skaityti toliau →

S.-J. Bukrejevas: Rusų tautos problema – daugiatautė imperija (7)

2017 12 12 14:00

Sergejus-Jaromiras Bukrejevas | Asmeninė nuotr.

Jūsų dėmesiui pokalbis su rusų tautininku, Šiaurės brolijos nariu Sergejumi-Jaromiru Bukrejevu, kovojusiu Ukrainos pusėje su Vladimiro Putino remiamais Donbaso separatistais. Kalbėjosi politologas, tautininkas, Tautos santalkos pirmininkas Marius Kundrotas.

– Pirmiausiai – pažintis. Kaip Jūs tapote rusų tautininku ir kas yra rusų nacionalizmas Rusijos tautų-senbuvių ir kaimynų atžvilgiu? Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

2017 12 03 23:41

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tikrasis karas (14)

2017 11 29 09:00

Tikrasis karas vyksta kur kas gilesniuose žmogiškosios būties sluoksniuose, nei tautos ar valstybės. Net kova tarp politinių ideologijų tiktai atspindi pagrindinę fronto liniją. Tikrasis karas vyksta tarp egoistų ir normatyvistų. Pirmieji gyvena sau, antrieji – kitiems.

Egoistai yra tie verslininkai, kurie uždeda savo darbininkams sunkiai pakeliamas naštas, mokėdami grašius. Egoizmas skatina juos verčiau įsivežti užsienietišką darbo jėgą, nei kelti atlyginimus saviems piliečiams. Egoizmas kuria sistemą, kurioje stambūs kapitalistai ryja smulkiuosius savininkus, sudarančius sveikąjį tautos stuburą. Sistemą, kurioje vis plečiasi socialinės Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva? (9)

2017 11 22 15:25

Liberaliosios žiniasklaidos atstovas Paulius Gritėnas piktinasi Laisvės premijos skyrimu lietuvių rezistentei, laisvės kovų dalyvei Nijolei Sadūnaitei. Ypač jam kliūva rezistentės dalyvavimas Garliavos istorijoje, siekiant apginti Deimantę Kedytę nuo galimo pavojaus jos orumui, sveikatai ir net gyvybei iš pedofilų klano pusės.

Išties galima įvairiai svarstyti, ar šis klanas turėjo ką nors bendro su Garliavos istorija. Nestovėjus su žvake prie lovos labai sunku spręsti. Aišku viena – rezistentės motyvas buvo apsaugoti vaiką. Žmogaus ir Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis? (8)

2017 11 16 15:00

Jei kam teko derinti styginį muzikos instrumentą, tas žinos: įtempsi per mažai – prastai skambės, pertempsi – nutrūks. Dažnu atveju tai galioja ir politikai, ir apskritai – žmogaus būčiai. Tiek santykiams tarp žmonių, tiek santykiams tarp idėjų.

Viena didžiausių klaidų idėjų pasaulyje – įsivaizdavimas, kad viena idėja galima paaiškinti visą žmogaus ir pasaulio būtį. Ar tai būtų individo, ar tautos, ar žmonijos, ar religijos, ar mokslo, ar tvarkos, ar vienybės, ar laisvės idėja. Kraštutinis užsiangažavimas ties viena idėja reiškia Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai (49)

2017 11 14 00:29

Dažnas scenarijus diskusijose su Kremliaus šalininkais, populiariai vadinamais vata, būna toks:

JAV ir NATO – visiškas blogis. Tiesiog a priori. Jei kyla klausimų, pereinama prie kito punkto.
JAV ir NATO yra globalistai. Taip į vieną krūvą suplakami iliuminatai, bilderbergeriai, masonai, transnacionalinės korporacijos, įvairių krypčių liberalai, konkreti valstybė – JAV, tarptautinis suverenių valstybių gynybos blokas – NATO, gana dažnai ir konkreti tauta – žydai. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)

2017 11 06 00:09

Zurofas, Tapins, Vanagaitė | Alkas.lt koliažas

Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.

Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? (15)

2017 11 02 22:49

Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūrio idėja labiausiai siejama su Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio asmenybe. Jau po Pirmojo pasaulinio karo jis planavo federaciją, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija, Vengrija, tuometinė Čekoslovakija ir tuometinė Jugoslavija. Ši idėja turėjo priešininkų pačioje Lenkijoje – ypač iš Romano Dmovskio ir jo šalininkų – tautinių demokratų (endekų) pusės.

Lenkų endekai siekė unitarinės etninės Lenkijos valstybės, kurioje tautinės mažumos būtų sulenkintos. Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai ši federacija siejosi su Abiejų Tautų Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

2017 10 29 22:21

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės? (32)

2017 10 27 13:00

Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!

Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau →