Žymos archyvas: Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Lietuviškas centras – pusiausvyros ideologija (1)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Politinės ideologijos dažnai simboliškai siejamos su smegenų pusrutuliais. Vieni mąsto dešiniuoju pusrutuliu, kiti – kairiuoju. O kaip vadinami žmonės, mąstantys abiem pusrutuliais? Tikriausiai centristais. Nors tam tikra prasme centristu gali būti ir žmogus, kuriam sunkiai veikia abu pusrutuliai.

Sveikas centristas atsirenka, kas geriausia, iš dešinės ir iš kairės pozicijų. Iš dešinės jis perima prigimtinės šeimos, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesos galia ar galios tiesa? (8)

Tiesos | Alkas.lt, M.Kavaliausko nuotr.

Gamtos pasaulyje žinomas dėsnis: kas stipresnis, tas teisus. Šis principas vyrauja ir gamtinėse religijose bei kultūrose. Tai – žvėrių gaujos principas. Krikščionybė ir iš dalies – filosofija pateikė revoliucinį sprendimą, apvertusį visą natūralistinį pasaulėvaizdį aukštyn kojomis. Ne galia lemia tiesą, o tiesa – galią. Tik šį principą priėmęs žmogus iš tiesų tampa žmogumi, išeidamas iš žvėrių pasaulio. Čia žmogus gali būti fiziškai ar socialiai silpnas, bet stiprus mąstymu ir dora.

Galios kultą ant krikščioniškos ir humanistinės civilizacijos griuvėsių prikėlė fašizmas ir jo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai yra aistra, kam reikalingas protas? (5)

Lietuvos partijos | Alkas.lt nuotr.

Prieš septynetą metų vienas įžvalgiausių Lietuvos politikos apžvalgininkų Vladimiras Laučius rašė apie aistringąjį ir protingąjį pradą politinių pasaulėžiūrų spektre. Nacionalizmą jis apibūdino kaip veikiau aistringojo prado išraišką, o konservatizmą – kaip aistros pajungimą protui.

Jis pasirodė pernelyg didelis optimistas

vienais klausimais ir gal per didelis pesimistas kitais. Iš tiesų nacionalizmas ir konservatizmas – ypač šiuolaikiniame politiniame kontekste – sudaro glaudžią visumą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Teisėkūra ir teisėsauga (20)

Alkas.lt koliažas.

Lietuvoje šiandien tokia padėtis, kad jaunuolis, sužalojęs ir kėsinęsis išprievartauti merginą, gali būti atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės, o už politinį anekdotą apie liberalios politinės sistemos privilegijuotas grupes – imigrantus ar homoseksualistus – galima patekti cypėn. Kolega, šiuo metu studijuojantis teisę, apie tai tegali pasakyti – ką padarysi, tokie įstatymai.

Iš pažiūros teisėsaugos įstaigos tik vykdo politikų priimtus įstatymus. Bet ar visada problema – tik įstatymai? Tarkime, įstatymas numato bausmes už kurstymą susidoroti. Bet daina, kurioje apdainuojama teisė traiškyti vaikų galvas į sieną, pripažįstama humoru. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Prieštaringi tolerancijos standartai (nuotraukos, video) (17)

Polish_20200605_184647783-K300

Birželio 5-ąją, penktadienį, Vilniuje, prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, teroristinės organizacijos sukurstytas jaunimas parėmė šioje šalyje vykstančių riaušių organizatorius ir surengė jų generalinę repeticiją. Plaikstėsi anarchokomunistų, LGBT vėliavos, taip pat – policiją įžeidžiantys plakatai su užrašu ACAB (užšifruotas teiginys: visi policininkai – benkartai).

Sumuštas taikiai prieš riaušininkus protestavęs žmogus, bandyta sugadinti filmavusio žurnalisto įrangą, pabaigoje mėginta kabinėtis prie pusamžės mokytojos, bet ją Skaityti toliau

M. Kundrotas: Žodžio laisvės lieka vis mažiau (13)

Marius Kundrotas | Stasio Žumbio nuotr.

Taip sako politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Pastaruoju metu jo gyvenime – nemalonus laikotarpis. Už socialiniame tinkle apie homoseksualus paskelbtą įrašą, kurį jis pats priskiria juodam humorui, vyras buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Koks procesas šiuo metu vyksta?

– Man yra griežtai uždrausta kalbėti apie bylos detales. Žinau, dėl kokio įrašo tai prasidėjo, bet tai viešinti man yra uždrausta. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuvoje – jokių permainų? (15)

Prieš kiekvienus rinkimus daugiausiai galvojama apie politines permainas – kad iš apačios išrinkti politikai iš viršaus esmingai pakeis visuomenės gyvenimą. Bet permainos taip ir lieka tik lūkesčiu, nuolat palaidojamu po kiekvienų rinkimų. Verta paklausti – kodėl?

Vienas iš galimų, gal net labiausiai tikėtinų atsakymų būtų tai, kad Lietuvoje – kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių valstybių – susiformavo glaudžiai susijusių visuomenės segmentų sistema, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę? (69)

Marius Kundrotas | FB nuotr.

Žmonės ir jų visuomenės skirstomos įvairiai. Vienas iš galimų skirstymų – tai laisvės visuomenė, baimės visuomenė ir geismo visuomenė. Beje, laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.

Laisvės sąvoka – viena sunkiausiai apibrėžiamų objektyviais kriterijais. Galima pasakyti, kad vienintelė tikrai žmogui įgyvendinama laisvė – tai pasirinkti priklausomybę. Nuo vienos ar kitos moralinės pozicijos, vieno ar kito gyvenimo būdo, vienos ar kitos santvarkos. Sovietų žmogus save Skaityti toliau

M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas (15)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmo sąvoka – viena problemiškiausių politologijos, istorijos, kultūros, antropologijos ir netgi psichologijos kontekste. Dėl prieštaringų nacionalizmo formų dažnai šios sąvokos išvis baidomasi, bandant išskirti gerąjį patriotizmą ir blogąjį nacionalizmą. Lietuvoje dar linkstama nacionalizmo sąvoką keisti savu žodžiu – tautiškumas.

Iš tiesų patriotizmas – tai meilė savo valstybei arba kraštui, nacionalizmas – tai meilė savo tautai, konkrečiai žmonių bendruomenei. Skirtumas – akivaizdus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Auklėti ar bausti? Jurbarko vilkolakio atvejis (2)

Nusikaltėlis| Pixabay.com nuotr.

Pasklidus žiniai apie vadinamąjį Jurbarko vilkolakį visuomenėje kilo aštri diskusija. Jaunas vaikinas, vietos politikų sūnus, jėgos naudojimo patirties įgavęs sporto klube, kėsinosi išprievartauti merginą. Jai sulaužyta trachėja, sutrupintas žandikaulis, sužalotas poliežuvinis kaulas. Visa tai mūsų kvalifikuoti teisininkai įvardijo lengvais sveikatos sutrikdymais. Pagaliau nusikaltėliui skirti treji metai lygtinai, be realios kalėjimo bausmės.

Galima ginčytis, kas čia kaltesni – įstatymų leidėjai, palikę tokias įstatymų spragas, ar jomis pasinaudoję teisininkai. Bet kur Skaityti toliau

M. Kundrotas. Svetimas: nuo baubo iki dievybės (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Uždarose tradicionalistinėse visuomenėse svetimas dažniausiai reiškia blogą. Antikos laikais gimė „barbaro“ sąvoka, reiškianti žemesnės kultūros, žemesnio intelekto ir atitinkamai – žemesnio ar net abejotino žmogiškumo personą. Viduramžiais svetimo samprata ypač susieta su religija, nors būta ir tautinių aspektų. Ypač pavojingais laikyti tie svetimieji, kurie gyveno čia pat – toje pačioje šalyje su vyraujančia visuomene.

Jau pats svetimo elemento buvimas griovė saugų ir patogų vientisos visuomenės įvaizdį. Išskirtinumas totalumu sergančioje Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ką reikia keisti: žmogų ar jo gyvenimo sąlygas? (8)

pexels-photo-2813351

Absoliuti dauguma šiuolaikinių politikų kalba tik apie žmogaus gyvenimo sąlygas. Ateisime, duosime Jums pinigų. Dar daugiau pinigų ir dar daugiau pinigų. Arba mažiau jų atimsime, destis kokia kryptis atstovaujama – socialistinė ar liberali. Ir abi jos – materialistinės. Daug kalbama apie buitį, labai mažai – apie būtį. Vamzdžiai, šaligatviai, pilvas, papilvė ir kišenė.

Iš tiesų žmogaus gyvenimo sąlygos dažnu atveju būna tokios, koks yra pats žmogus, o taip pat – kokie yra jį supantys žmonės. Internete sklando taiklus memas, kur minios klausiama – kas nori pokyčių? Kyla miškas rankų. Tada klausiama – kas nori keistis? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar teisėtumas lygus teisingumui? (6)

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

Vilniaus mero pareigas užimantis Remigijus Šimašius ir jo vadovaujama sostinės savivaldybės taryba kursto revoliucines tendencijas. LGBT propagavimas vaivorykštinėmis perėjomis, Lietuvos patriotinės rezistencijos lyderių Jono Noreikos ir Kazio Škirpos atminimo žeminimas, užsispyrimas dėl prieštaringai vertinamos „Laisvės kalvos“ paminklo Lukiškių aikštėje kelia daug klausimų.

LGBT propagavimas vyksta be jokios sostinės gyventojų apklausos. J. Noreikos Skaityti toliau

M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas (37)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytauto Radžvilo ir jo bendražygių kuriama partija jau dabar identifikuojama įvairiai – kaip tautinė (nacionalistinė), krikdemiška (krikščioniškai demokratiška), konservatyvi ar net fašistinė. Šįsyk apsistokime ties pirmąja identifikacija, kitas aptardami jos kontekste.

Nacionalizmui esminė sąvoka yra tauta. Daugelis teoretikų skiria tautą, etnosą, naciją. Šiais laikais madinga skirti etninę tautą (kitaip tariant – sviestuotą sviestą) nuo politinės arba pilietinės tautos. Iš tiesų etnosas, tauta, nacija reiškia tą patį, tik skirtingose kalbose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalmarksizmo sąvoka – vieno asmens apologetika ar objektyvi tikrovė? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelinti metai, kaip po Lietuvą klaidžioja šmėkla. Šįsyk – liberalmarksizmo šmėkla. Šia sąvoka apibūdinamas šiuolaikinis liberalizmas, siekiantis vis platesnės ir gilesnės emancipacijos, lietuviškai tariant – „išlaisvinimo“, dažnu atveju rašytino tiktai kabutėse.

Tiesa ta, jog tokie marksizmo autoriai, kaip Antonijas Gramšis (Antonio Gramsci), Djordis Lukačas (György Lukács), o vėliau – visa Frankfurto mokykla vertė klasikinį marksizmą į modernesnę kalbą ir sudarė ideologinę bazę tam, kam šiandien atstovauja tiek liberaliosios, tiek ir kairiosios partijos. Klasikinis marksizmas pirmiausiai kalbėjo apie darbininkų – proletariato – išlaisvinimą iš kapitalistų, supraskime – engėjų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Homopropagandoje spekuliuojama statistika (22)

729_486_5c192fdf49e78

Lapkričio 14 d., liberaliai marksistinė „Laisvės TV“ išleido laidą „Motinų skausmas“, kur pasisako homoseksualių asmenų tėvai ir pateikiama šiurpinanti statistika. Homoseksualūs jaunuoliai žudosi 4-is kartus dažniau, nei vadinamieji „heteroseksualai“. Šis liūdnas faktas siejamas su „homofobija“, tai yra – paprasčiausiu prieštaravimu ar net užsidegimo stoka tokiais klausimais, kaip homoseksualios santuokos, tokių asmenų teisė įsivaikinti ar vieša šio gyvenimo būdo reklama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apibendrinimų drama. Kas išgelbės asmenybę? (9)

Pixabay.com  nuotr.

Kiekvienas mokslas daugiau ar mažiau remiasi apibendrinimais. Fizikoje ir chemijoje apibendrinimai – itin griežti: čia jie vadinami dėsniais, be jokios išimties galimybės. Biologija – šiek tiek švelnesnė, čia jau pasitaiko variacijų. Dar daugiau jų – socialiniuose moksluose. Vis dėlto kiekvienas mokslas pirmiau žiūri bendrojo atvejo ar to, kas jame laikoma tokiu atveju.

Kai žmogus padaro smurtinį nusikaltimą, išsyk pasipila prielaidos, jog jis augo smurtingoje ar bent – represyvioje aplinkoje, nors gali būti visiškai priešingai – tiesiog išlepimas. Skaityti toliau

Mitinge prie LRT bus reikalaujama „nutraukti smegenų plovimą už mokesčių mokėtojų pinigus“ (14)

homoseksualistas-su-vaiku-alkas-lt-koliazas

Lapkričio 9 d., 14-16 val. Vilniuje (S. Konarskio 49) telkiamas mitingas  „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“, kuriame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė bus raginama laikytis Lietuvos Konstitucijos, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.

Mitingo rengėjai – aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos šeimų gynimo organizacijos – žada kreiptis į LRT Tarybą, reikalaudami užtikrinti LRT Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: M. Kundrotas: Moralė ir politika – ar tai suderinama? (video) (9)

Vladimiras Putinas ir Angela Merkel | Youtube nuotr.

Moralė ir politika. Ar tai suderinami dalykai? Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kalbame su politologu, bei XFM radijo laidos „Polis ant kalvos“ autoriumi Mariumi Kundrotu. Daugiausiai kalbėjome apie užsienio politikos neatitikimą deklaruojamoms vertybinėms nuostatoms, kur dažnai akis bado atviras ciniškumas.

Vis tik sunku pateisinti atvejus, kai didžiosios valstybės išduoda savo sąjungininkus, arba, kai vienų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekiai aktyviai remiami, o tuo tarpu kitos tautos lieka už „civilizuoto“ Pasaulio dėmesio ribos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Neturi degtukų? Reiškia – esi pederastas (6)

matches-3831871_1280

Yra toks anekdotas. Eina vilkas mišku ir sutinka kiškį. „Ką veiki?“ – klausia vilkas. Kiškis išdidžiai atsako: „Studijuoju logiką“. Vilkas klausia, kas gi tai yra. Ilgaausis aiškina: „Degtukų turi? Vadinasi, rūkai. Jei rūkai – tai ir geri. Jei geri – tai ir pas moteris vaikštai. Reiškia, ne pederastas“. Apsidžiaugė vilkas tokia logika, keliauja toliau. Sutinka meškiną ir klausia: „Ar žinai, kas yra logika? Va, degtukų turi?“ „Ne“ – atsako rudnosis. „Vadinasi, esi pederastas“ – konstatuoja pilkis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Laiškas bičiuliui Moišei (6)

Žydai | LCVA nuotr.

Mielas Moiše! Kai susipažinome, aš buvau paauglys, Tu – jau garbaus amžiaus žmogus. Ligšiol menu mūsų kelionę iš Kėdainių į Vilnių, kur aš vykau į mokslus, Tu – tartis dėl savo grįžimo į savo istorinę Tėvynę. Nebuvai nei turtingas, nei įtakingas, o paprastas darbininkas. Į kelionę pasiėmei tiktai keletą mandarinų ir tuos pačius atidavei man. Toks ir įsiminei – doras, draugiškas, nuoširdus, visiškai priešingas godaus ir savanaudžio žydo stereotipui.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Nežinau, ar tebesi gyvas, ar tebevaikštai mus abu Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalų spindesys ir konservatorių skurdas (20)

vytis-kerta-neuzmirstuole-alkas-lt-koliazas

Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.

Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose (16)

 Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.

Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau

M. Kundrotas. Triguba Šimašiaus veidmainystė (27)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pelnytai pretenduoja į pirmą vietą veidmainingiausių Lietuvoje veikiančių politikų konkurse. Vienu sprendimu – pašalinti iš sostinės Kazio Škirpos alėją, o taip pat – šio sprendimo motyvais jis vienu metu įvykdė trigubą veidmainystę.

Pirmiausiai – Valstybės dieną, jau apsisprendęs ir paviešinęs savo ketinimus panaikinti dukartinio Lietuvos laisvės kovotojo atminimą sostinėje, R. Šimašius demonstratyviai traukė Lietuvos valstybės himną, imituodamas patriotą. O kas sukūrė šį himną? Vincas Kudirka. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį? (24)

atsisiųsti-2400Pasak anglų rašytojo Klaivo Steiplzo Ljuiso (Clive Staples Lewis) šėtonas apgaudinėja žmones dviem būdais. Pirmas būdas – teigti, kad jis – visagalis. Antras būdas – sakyti, kad jo išvis nėra. Pirmasis melas pakerta valią jam priešintis, antrasis panaikina motyvaciją tai daryti. Abu šie metodai plačiai naudojami ir politikoje.

Ypač tai pasakytina apie iliuminatų, masonų, bilderbergerių arba tiesiog – globalistų sąmokslą prieš tautas ir visą žmoniją. Tik apgautas žmogus arba pats apgavikas Skaityti toliau