Žymos archyvas: Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Vytautas Landsbergis – Lietuvos problema? (67)

2018 10 13 00:10

Vytautas Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Landsbergis – vienas iš tų politikų, kurie retai vertinami kritiškai. Jis arba garbinamas, arba taip pat be atodairos smerkiamas. Nėra niuansų. Tik absoliutinimas. Vieniems jis – beveik ketvirtas Dievo asmuo, kitiems – pats šėtonas iš pragaro.

V. Landsbergio klaidas ar net nuodėmes galima vardyti ilgai. Pirmąsyk vadovaujant Lietuvos valstybei drastiškai liberalizuota ūkinė ir socialinė sistema, sunaikinant ištisus sektorius ir daugybę piliečių paleidžiant ubagais. Visa tai pratęsė ir išplėtojo Algirdo Brazausko ekskomunistų Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

2018 10 10 23:12

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei (69)

2018 09 29 02:01

Anksčiau objektyvi ir patriotiška žurnalistė Indrė Makaraitytė įsijungė į kovą su Lietuvos partizanais. Retoriniu klausimu – „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ Iš tos perspektyvos raginama vertinti visą Lietuvos istoriją. Tiek Joną Noreiką, tiek – tarp eilučių – Kazį Škirpą, Juozą Ambrazevičių ir visą Laikinąją Vyriausybę.

Argumentavimas čia grindžiamas jausmais. Žinia, kad jais lengviau Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ką pasakė Eurika Masytė? (173)

2018 09 25 14:00

Atgimimo laikų dainininkę Euriką Masytę sunku apkaltinti politinio korektiškumo stoka. Dainą apie Tėvynę ir laisvę lydėjo palankūs žodžiai apie homoseksualistų judėjimą. Vis dėlto kai ko pasirodė per daug net itin tolerantiškai dainininkei. Popiežiui Pranciškui lietuvių tautą pristatė italų ir lietuvių kilmės mergaitė, apsirėdžiusi lietuvių tautiniais drabužiais. Eurikos nuomone geriau būtų pristatęs koks ufonautas.

Kosmopolitai įsiuto. Pasipiktino ir kai kurie patriotai. Tamsesnio gymio vaiko aptarimas įvardytas atviru rasizmu. Praktiškai bet Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Laimė ir laisvė (6)

2018 09 16 08:00

Jau daugelį kartų platesniame kontekste aptartos valstiečių ir žaliųjų valdžios reformos sukelia tiek diskusijų, kad kai kurios jų vertos platesnio ir gilesnio išnagrinėjimo. Šiaip linkdamas į bendresnio pobūdžio svarstymus ir vengdamas nuorodų į savo mažareikšmį asmenį šįsyk padarysiu išimtį, žengdamas nuo atskiro prie bendro. Asmeninės išpažintys kartais leidžia per atskiro asmens pavyzdžius suprasti kiek bendresnius dėsnius.

Labai mėgstu bulvinius patiekalus – ypač cepelinus pagal specialų giminės receptą, Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Pirmenybių skalė ir dialogo prielaidos (1)

2018 09 13 18:00

Tiek tautos, tiek žmonijos lygiu esminė bendrabūvio sąlyga – susikalbėjimas. Jis ypač svarbus politikoje, kur principingas savos pozicijos atstovavimas privalo derėti su kompromisų menu. Pozicijas galima skirstyti dviem pjūviais: pritarimo-prieštaravimo ir didesnės svarbos-mažesnės svarbos. Didžioji problema, jog dėl svarbos susitarti dažnai būna taip pat sunku, kaip ir dėl turinio. Kas vienam – mažareikšmis dalykas, kitam – tiesiog esminis.

Viena iš galimų skalių tautinėje-konservatyvioje pasaulėžiūroje būtų ši. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu? (12)

2018 09 05 15:00

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis | darnilietuva.lt nuotr.

Dvarponio vadovaujama parlamentinė dauguma ir jos suformuota vyriausybė kėsinasi į pačius demokratijos pamatus ir į žmogaus apsisprendimo teisę. Lietuva po truputį verčiama dvarponio kumetynu, kuriame visi vykdytų pono ir jo tijūnų valią, kuriame galiausiai dingtų žmogus, pilietis, asmenybė. Juk ponas ir tijūnai geriausiai žino, ko reikia jų kumečiams.

Žaliųjų valstiečių vyriausybė svarsto įstatymą, kuriuo būtų uždrausta politinių partijų nariams ir valdininkams valdyti žiniasklaidos priemones, o jų valdytojams – dalyvauti partijų veikloje arba užimti pareigas valdžioje. Tai motyvuojama žiniasklaidos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ideologijos problema (16)

2018 09 01 12:30

Pirminė ideologijos problema – tai, kad bet kuri ideologija susiaurina žmogiškąją būtį iki vieno, geriausiu atveju – iki kelių aspektų ir jais bando paaiškinti visą politinę, kultūrinę ar socialinę visumą. Liberalizmas virš visko iškelia laisvę, socializmas – lygybę ir vienybę, nacionalizmas – tautiškumą, o konservatizmas – tradiciją bei rezervuotą požiūrį į pokyčius.

Tiesa, iš šių keturių klasikinių ideologijų konservatizmo atstovai mažiausiai norėtų vartoti žodį „ideologija“. Dėl tam tikrų priežasčių jie tiesiog vengia šios sąvokos ir tam Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė (29)

2018 08 28 10:00

Paauglystė – tai laikotarpis, kai žmogus atranda save, atsiribodamas, o dažnai ir susipriešindamas su kitais. Vaikystėje žmogus save suvokia kaip didesnės, bendresnės visumos dalį, pirmiausiai – šeimos. Psichologų teigimu kūdikis ankstyviausioje fazėje apskritai suvokia save kaip vieną esybę su motina. Vėliau savos, atskiros tapatybės suvokimas stiprėja, nors daugeliu atvejų globos, pagalbos, patarimo, išminties tebeieškoma šeimoje, bendruomenėje.

Paauglystėje savivoka ir saviraiška įgauna itin radikalias formas. Paradoksalu, bet kaip tik Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Dviguba pilietybė? O kas toliau? (6)

2018 08 23 14:00

Teologijoje yra tokia sąvoka: dvivietumas. Tikima, jog žmogus, turintis šią savybę, gali būti dviejose ar net keliose vietose tuo pat metu. Panašu, jog „didesnės Lietuvos“ patriotai tiki, jog šią savybę galima suteikti politinėmis ar teisinėmis priemonėmis. Jie mano, kad Lietuva padidės, kai po pasaulį pasklidę lietuviai ir kitų tautybių Lietuvos išeiviai, esantys kitų šalių piliečiai, gaus Lietuvos pasus.

Tokia politinė ir teisinė pozicija – suteikti dvigubą ar daugybinę pilietybę, kitaip tariant – po kelias pilietybes tam pačiam žmogui – suteikia pagrindo svarstyti ištisą eilę reformų. Jei tas pats žmogus gali būti kelių valstybių pilietis, tą pačią normą galima Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia (39)

2018 08 11 10:04

Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.

Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Prieš fanatizmą – fanatizmu? (24)

2018 08 03 08:02

Kovotojas su „sektomis“ Aleksandras Dvorkinas | jw-real.ru nuotr.

Yra žmonių, kurių akys, vos išgirdus ar perskaičius vieną kodinį žodį, pabąla. Tokie žmonės nuteikia laikytis nuo jų atokiau. Užkabinus juos kodiniu žodžiu mąstymas išsijungia. Įsijungia vaizduotė ir jausmai, pereinantys tai į egzaltaciją, tai į isteriją. Šie žmonės puikiai mato priešingos pusės trūkumus, o dažnai juos ir sutirština, bet jiems sunku išvysti savo panašumą į kraštutinius priešingos pusės atstovus. Dar sunkiau suprasti aukso vidurį, pusiausvyrą ir net pačią jų galimybę. Jie – daltonikai. Jie – fanatikai. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Jaunas? Tautiškas? Marš mokytis! (18)

2018 07 20 15:00

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jūs – jaunas? Tautiškas? Konservatyvių ar krikščioniškų pažiūrų? Marš mokytis! Baikite mokslus, susiraskite gerai apmokamą darbą, užsitikrinkite kuo aukštesnę padėtį visuomenėje. Tada galėsite pagalvoti apie politinę veiklą. Jeigu elgsitės priešingai, pradėdamas nuo politikos, didžiausia tikimybė, jog liksite be mokslo, be darbo ir politikos užribyje.

Liberalai ir kairieji turi privilegiją pradėti nuo politikos ir per ją pasiekti visko. Tautinės, konservatyvios ir krikščioniškos pažiūros šiandien yra antisisteminės. Jums ta privilegija užginta. Esate idealistas? Norite suteikti naudos savo tautai, Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija (6)

2018 07 18 10:00

Vėlyvaisiais sovietų laikais buvo įprasta praktika susidoroti su laisvės kovotojais ir kitaminčiais – uždaryti juos į psichiatrines ligonines. Jos iš dalies pakeitė įprastus lagerius Sibire ir kitose atkampiose Sovietų Sojūzo vietovėse. Ši praktika turėjo tam tikrą vidinę logiką. Sovietų santvarka ir sovietų valstybė – tobuliausia ir geriausia, ką galima sukurti. O jei taip, prieštarauti joms galėjo tiktai piktavaliai arba psichiniai ligoniai.

Prieš devynerius ar dešimtį metų vienas psichiatras, labiau žinomas kaip politikas, priklausantis sparčiai liberalėjančiai, bet Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

2018 07 10 01:11

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Atkurti monarchiją ar atsiimti respubliką? (53)

2018 07 08 09:00

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybės erozija, valdžios atotrūkis nuo piliečių, socialinė atskirtis, tautiškumo ir patriotizmo nyksmas vis labiau skatina nusivylimą susiklosčiusia politine santvarka. Šalia siūlymų gerinti ir taisyti tai, kas ligšiol sukurta, pasigirsta kvietimų naikinti ir keisti iš esmės.

Vieni ragina panaikinti Konstitucinį teismą, jo galias perduodant Aukščiausiajam teismui, lyg tai spręstų pagrindinę problemą – konstitucinės teisės monopolį siauroje grupėje. Kiti reikalauja panaikinti sąrašinę rinkimų sistemą, paliekant tik vienmandatinę oligarchų ir nomenklatūrinių partijų džiaugsmui. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui (25)

2018 06 30 09:49

Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Liaukimės verkti (6)

2018 06 15 21:09

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį žymi aštrios diskusijos, atskleidžiančios didelę psichologinę atskirtį. Žmonės, kuriems pasisekė, džiaugiasi tuo, kaip visos Lietuvos sėkme. Žmonės, kuriems pasisekė mažiau, o taip pat – pastaruosius užjaučiantys skundžiasi trūkumais, ydomis ir bėdomis. Diskusijos vis dažniau pereina į priešiškumą, kurdamos „dviejų Lietuvų“ įspūdį, kur vis mažiau susišnekėjimo ir vis daugiau tarpusavio priešiškumo.

Išties Lietuvoje yra, dėl ko liūdėti ir nuogąstauti. Valstybės suverenumo ardymas, vis Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Pavergianti priešo idėja (8)

2018 06 06 12:00

Politiniame gyvenime vis labiau įsigali priešo idėja. Bet koks žmogus su kitokia nuomone automatiškai tampa priešu. O su priešais… Nediskutuojama. Jie naikinami. Taip – daug paprasčiau. Be abejo, kitas kraštutinumas būtų toks pat pragaištingas. Priešai realiai egzistuoja. Tiek politikoje, tiek ir gyvenime apskritai. Bet kiekvieną žmogų su skirtingu požiūriu skelbti priešu – primityvu. Ir vargu, ar kur nors veda.

Negalima girti Zbignevo Jedzinskio už jo paramą šeimos politikai: juk jis – lenkas ir galimai – „vatnikas“. Negalima girti Dovilės Šakalienės už jos paramą gyvūnų gerovei: Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

2018 05 29 07:00

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nemeilė kitokiems ir pakanta gyvybės naikinimui (3)

2018 05 27 10:27

Dalyvaujant kontrakcijoje prieš pirmą Lietuvoje homoseksualistų propagandinę demonstraciją teko išvysti plakatą su užrašu: „Kodėl mano meilė sukelia tau neapykantą?“ Puikus propagandinis teiginys, vertas pagyrimo už profesionalumą. Akcentai sudėlioti taip, kad priešinga pozicija privedama iki absurdo. Bet apmąsčius klausimą į jį atsakyti gana lengva. Todėl, kad tai nėra meilė.

Vienas gražiausių vyriškos draugystės aprašymų – Aleksandro Diuma tėvo keturių muškietininkų trilogija. Šie keturi vyrai išties Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą (4)

2018 05 18 09:00

Daugelis kolegų dalija visas pasaulėžiūras į juodai baltas diadas. Arba esi nacionalistas, arba tolerastas. Arba katalikas, arba komunistas. Arba ruso/polono/judofilas, arba fobas.

O kas, jei esi nacionalistas, kuris gerbia visas tautas, o savoje tautoje palaiko etninių grupių, religijų, subkultūrų įvairovę? Jei esi protestantas, romuvietis arba katalikas, pripažįstantis istorines savo Bažnyčios klaidas? Jei smerki Vladimiro Putino diktatūrą, bet mielai skaitai Levą Tolstojų? Arba smerki Efraimą Zurofą, bet palaikai Izraelio teisę gyvuoti savo etnoistorinėse žemėse? Pagaliau, jei smerki Armijos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

2018 05 13 08:00

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

2018 05 08 19:00

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Radžvilogeitas ir melagėliai skarolskiai (12)

2018 04 30 09:19

Aplink asmenis verdančios audros jau baigia įgristi. Paksogeitas, Venckogeitas, Radžvilogeitas. Vis labiau tolstama nuo modernios politikos sampratos, kur svarbiausia – idėjos. Svarbiausiais tampa asmenys ir simpatijos bei antipatijos jų atžvilgiais. Konservatyvioje politikoje normalu turėti autoritetų ir jais sekti, bet autoritetai tėra idėjų iliustracijos. Priešingai, ikimodernioje politikoje svarbiausia – ar tu už karalių Artūrą, ar už karalių Edvardą.

Radžvilogeitas – tragikomiška istorija. Primenanti Anglijos ir Škotijos karaliaus Karolio Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė (12)

2018 04 27 22:41

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Apkaltą hipokritams! (6)

2018 04 24 09:07

Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.

XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

2018 04 19 12:00

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

2018 04 14 09:07

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra (0)

2018 04 11 08:00

Ar dažnai susimąstome apie sąvokas ir jų vaidmenį mūsų pasaulėžiūrose? Kas tos sąvokos – objektyvių esmių atspindžiai ar tiesiog tuščios tūtelės, į kurias galima sukišti bet ką?

Apie tai kalbasi profesorius Filipas Preobraženskis ir daktaras Ivanas Bormentalis filme „Šuns širdis“. Kai I. Bormentalis betvarkę ir skurdą aiškina krize (rusiškai – „razrucha“), F. Preobraženskis iškart jo klausia – o ką Jūs norite pasakyti šiuo žodžiu? Galutinė profesoriaus išvada, jog tos krizės išvis nėra, tai – išsigalvotas žodis, pridengiantis sovietų santvarkos idiotizmą. Pasak jo užtektų, kad kiekvienas gerai dirbtų savo darbą, ir krizė išnyktų savaime. Skaityti toliau →