Vilniaus mero pareigas užimantis Remigijus Šimašius ir jo vadovaujama sostinės savivaldybės taryba kursto revoliucines tendencijas. LGBT propagavimas vaivorykštinėmis perėjomis, Lietuvos patriotinės rezistencijos lyderių Jono Noreikos ir Kazio Škirpos atminimo žeminimas, užsispyrimas dėl prieštaringai vertinamos „Laisvės kalvos“ paminklo Lukiškių aikštėje kelia daug klausimų.
LGBT propagavimas vyksta be jokios sostinės gyventojų apklausos. J. Noreikos Skaityti toliau
Vytauto Radžvilo ir jo bendražygių kuriama partija jau dabar identifikuojama įvairiai – kaip tautinė (nacionalistinė), krikdemiška (krikščioniškai demokratiška), konservatyvi ar net fašistinė. Šįsyk apsistokime ties pirmąja identifikacija, kitas aptardami jos kontekste.
Nacionalizmui esminė sąvoka yra tauta. Daugelis teoretikų skiria tautą, etnosą, naciją. Šiais laikais madinga skirti etninę tautą (kitaip tariant – sviestuotą sviestą) nuo politinės arba pilietinės tautos. Iš tiesų etnosas, tauta, nacija reiškia tą patį, tik skirtingose kalbose. Skaityti toliau
Jau kelinti metai, kaip po Lietuvą klaidžioja šmėkla. Šįsyk – liberalmarksizmo šmėkla. Šia sąvoka apibūdinamas šiuolaikinis liberalizmas, siekiantis vis platesnės ir gilesnės emancipacijos, lietuviškai tariant – „išlaisvinimo“, dažnu atveju rašytino tiktai kabutėse.
Tiesa ta, jog tokie marksizmo autoriai, kaip Antonijas Gramšis (Antonio Gramsci), Djordis Lukačas (György Lukács), o vėliau – visa Frankfurto mokykla vertė klasikinį marksizmą į modernesnę kalbą ir sudarė ideologinę bazę tam, kam šiandien atstovauja tiek liberaliosios, tiek ir kairiosios partijos. Klasikinis marksizmas pirmiausiai kalbėjo apie darbininkų – proletariato – išlaisvinimą iš kapitalistų, supraskime – engėjų. Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., liberaliai marksistinė „Laisvės TV“ išleido laidą „Motinų skausmas“, kur pasisako homoseksualių asmenų tėvai ir pateikiama šiurpinanti statistika. Homoseksualūs jaunuoliai žudosi 4-is kartus dažniau, nei vadinamieji „heteroseksualai“. Šis liūdnas faktas siejamas su „homofobija“, tai yra – paprasčiausiu prieštaravimu ar net užsidegimo stoka tokiais klausimais, kaip homoseksualios santuokos, tokių asmenų teisė įsivaikinti ar vieša šio gyvenimo būdo reklama. Skaityti toliau
Kiekvienas mokslas daugiau ar mažiau remiasi apibendrinimais. Fizikoje ir chemijoje apibendrinimai – itin griežti: čia jie vadinami dėsniais, be jokios išimties galimybės. Biologija – šiek tiek švelnesnė, čia jau pasitaiko variacijų. Dar daugiau jų – socialiniuose moksluose. Vis dėlto kiekvienas mokslas pirmiau žiūri bendrojo atvejo ar to, kas jame laikoma tokiu atveju.
Kai žmogus padaro smurtinį nusikaltimą, išsyk pasipila prielaidos, jog jis augo smurtingoje ar bent – represyvioje aplinkoje, nors gali būti visiškai priešingai – tiesiog išlepimas. Skaityti toliau
Lapkričio 9 d., 14-16 val. Vilniuje (S. Konarskio 49) telkiamas mitingas „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“, kuriame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė bus raginama laikytis Lietuvos Konstitucijos, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.
Mitingo rengėjai – aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos šeimų gynimo organizacijos – žada kreiptis į LRT Tarybą, reikalaudami užtikrinti LRT Skaityti toliau
Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.
Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau
Moralė ir politika. Ar tai suderinami dalykai? Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kalbame su politologu, bei XFM radijo laidos „Polis ant kalvos“ autoriumi Mariumi Kundrotu. Daugiausiai kalbėjome apie užsienio politikos neatitikimą deklaruojamoms vertybinėms nuostatoms, kur dažnai akis bado atviras ciniškumas.
Vis tik sunku pateisinti atvejus, kai didžiosios valstybės išduoda savo sąjungininkus, arba, kai vienų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekiai aktyviai remiami, o tuo tarpu kitos tautos lieka už „civilizuoto“ Pasaulio dėmesio ribos. Skaityti toliau
Yra toks anekdotas. Eina vilkas mišku ir sutinka kiškį. „Ką veiki?“ – klausia vilkas. Kiškis išdidžiai atsako: „Studijuoju logiką“. Vilkas klausia, kas gi tai yra. Ilgaausis aiškina: „Degtukų turi? Vadinasi, rūkai. Jei rūkai – tai ir geri. Jei geri – tai ir pas moteris vaikštai. Reiškia, ne pederastas“. Apsidžiaugė vilkas tokia logika, keliauja toliau. Sutinka meškiną ir klausia: „Ar žinai, kas yra logika? Va, degtukų turi?“ „Ne“ – atsako rudnosis. „Vadinasi, esi pederastas“ – konstatuoja pilkis. Skaityti toliau
Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.
Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau
Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.
Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau
Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?
Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau
Mielas Moiše! Kai susipažinome, aš buvau paauglys, Tu – jau garbaus amžiaus žmogus. Ligšiol menu mūsų kelionę iš Kėdainių į Vilnių, kur aš vykau į mokslus, Tu – tartis dėl savo grįžimo į savo istorinę Tėvynę. Nebuvai nei turtingas, nei įtakingas, o paprastas darbininkas. Į kelionę pasiėmei tiktai keletą mandarinų ir tuos pačius atidavei man. Toks ir įsiminei – doras, draugiškas, nuoširdus, visiškai priešingas godaus ir savanaudžio žydo stereotipui.
Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Nežinau, ar tebesi gyvas, ar tebevaikštai mus abu Skaityti toliau
Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.
Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, Skaityti toliau
Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.
Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau
Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pelnytai pretenduoja į pirmą vietą veidmainingiausių Lietuvoje veikiančių politikų konkurse. Vienu sprendimu – pašalinti iš sostinės Kazio Škirpos alėją, o taip pat – šio sprendimo motyvais jis vienu metu įvykdė trigubą veidmainystę.
Pirmiausiai – Valstybės dieną, jau apsisprendęs ir paviešinęs savo ketinimus panaikinti dukartinio Lietuvos laisvės kovotojo atminimą sostinėje, R. Šimašius demonstratyviai traukė Lietuvos valstybės himną, imituodamas patriotą. O kas sukūrė šį himną? Vincas Kudirka. Skaityti toliau
Pasak anglų rašytojo Klaivo Steiplzo Ljuiso (Clive Staples Lewis) šėtonas apgaudinėja žmones dviem būdais. Pirmas būdas – teigti, kad jis – visagalis. Antras būdas – sakyti, kad jo išvis nėra. Pirmasis melas pakerta valią jam priešintis, antrasis panaikina motyvaciją tai daryti. Abu šie metodai plačiai naudojami ir politikoje.
Ypač tai pasakytina apie iliuminatų, masonų, bilderbergerių arba tiesiog – globalistų sąmokslą prieš tautas ir visą žmoniją. Tik apgautas žmogus arba pats apgavikas Skaityti toliau
Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.
Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau
Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.
1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau
Pirma ryškesnė antisisteminė subkultūra Vakarų, o taip pat – ir mūsų pasaulyje buvo hipiai. Šioje subkultūroje būta daug prieštaringų reiškinių – absoliuti seksualinė anarchija, narkotikai, pacifizmas, kosmopolitizmas, iššūkiai patriotizmui ir krikščioniškajai kultūrai. Hipiai kilo kaip protesto judėjimas, prieš puritonišką, kapitalistinę ir jų požiūriu – militaristinę Vakarų civilizaciją. Toks judėjimas Vakaruose, be jokios abejonės, buvo naudingas sovietų blokui.
Yra versijų, kad šį judėjimą tiesiogiai įkūrė sovietų specialiosios tarnybos, siekdamos Skaityti toliau
Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.
Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau
Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui. Skaityti toliau
Lietuvių tautininkų sąjungai jungiantis prie Tėvynės sąjungos profesorius Vytautas Radžvilas graudeno, jog naikinama garbinga partija su šlovinga istorine tradicija. Pabrėžtina, kad iki to laiko veikusi tautiška partija mažai jį tedomino. Bet staiga sudomino, kai atsirado galimybė bent dviems tautininkams patekti į Seimą ir imtis realios teisėkūros veiklos.
Tautininkams atsiskyrus nuo vis labiau liberalėjančių konservatorių patriotinės jėgos atgimimą pasveikino tiek Centro Skaityti toliau
Apie kartų konfliktus prirašyti ištisi tomai. Dažniausiai kalbama apie fizinių kartų konfliktus. Tuo tarpu kova tarp seno ir naujo reiškiasi daug plačiau, tarp ištisų visuomenės grupių, judėjimų, organizacijų ir net valstybių.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pasaulio tvarką sprendė trys didžiosios kolonijinės valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija. Už Atlanto sau tvarkėsi Jungtinės Valstijos, įsisavinusios vis daugiau teritorijų savo žemyne, bet mažai tesidomėjusios Senuoju pasauliu. Skaityti toliau
Profesorius Vytautas Radžvilas, Europos Parlamento rinkimams subūręs savo vardo komitetą, paskelbė straipsnį, kuriame kratosi tautinių jėgų skaldytojo vaidmens, jį permesdamas varžovams dėl įtakos tautiniame politiniame lauke. Pirmiausiai – Arvydui Juozaičiui ir Gintarui Songailai. Gaila, kai galimi kolegos tampa varžovais, bet, jeigu jau taip susiklostė, tenka įvardyti realius faktus, dėl ko taip įvyko, ir atsakyti į klausimą: ką daryti?
Pirmiausia pabrėžtina, jog V. Radžvilo įkvėpti sambūriai „Pro Patria“ ir „Tautos forumas“ Skaityti toliau
Prieš gerą dvidešimtmetį bulvarinė spauda gąsdino sektų pavojumi. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, vakarykštės sektos tapo respektabiliomis denominacijomis, jų tekstai spausdinami oficiozinėje žiniasklaidoje, o pačios šios bendruomenės įrašomos tarp gintinų visuomenės grupių, šalia imigrantų ir homoseksualų, kuo vargu, ar jos pačios džiaugiasi.
Atėjo laikas aptarti vadinamąsias ir tikrąsias sektas racionaliai, be aistrų ir stereotipų. Sektos sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio, reiškiančio sekimą – tam tikru mokymu ar Skaityti toliau
Lietuvos prezidento rinkimai jau trečią kartą iš eilės pasirodė visiškai nuobodūs. Vienintelė rimtesnė intriga buvo tai, ar Gitanas Nausėda II-jame rate susirems su apyliberaliu „valstiečiu“, ar su kraštutinai liberalia „konservatore“. Galutinė pergalė buvo aiški bet kuriam įžvalgesniam Lietuvos politinės tikrovės stebėtojui. Vis dėlto ir šie rinkimai leidžia darytis tam tikras išvadas, kurios gali pasitarnauti tolesnių tikimybių numatymui.
Pirmiausia – akivaizdu, kad susirėmus apylygiams kandidatams, iš kurių vienas iškeltas Skaityti toliau
Debilumas arba lengvoji silpnaprotystė atpažįstama pagal įvairius kriterijus. Paprastai pabrėžiamas silpnas arba nulinis gebėjimas mąstyti abstrakčiai, kurti ar suvokti teorijas, apsiribojimas konkrečiais ir praktiškais dalykais, egocentriškumas, bet kartu – imlumas įtakai, empatijos (gebėjimo suprasti kitą ir kitokį) stoka, didelis emocingumas. Kiti dar pažymi šiurkštumą, perdėtą polinkį į smurtą arba seksą, arba į juos abu.
Sumuojant šiuos požymius išeitų, jog debilai sudaro gausesnę Skaityti toliau
Daugelis ideologinių kovų pasižymi apeliacijomis į žmonių jausmus, apeinant protą. Šiuolaikinė imigracija į Vakarų pasaulio šalis taip pat yra ideologinės kovos dalis – kovos tarp kosmopolitų ir nacionalistų. Viena pusė manipuliuoja skęstančių vaikų nuotraukomis, kitos pusės atstovai ypač mėgsta piktų, kažin ką rėkiančių, smurtingų atvykėlių iliustracijas. Prie tokių emocinių apeliacijų priskirtina ir tendencija keisti migranto sąvoką pabėgėlio terminu.
Tokiu sąvokų keitimu siekiama sukelti gailestį, empatiją ir solidarumą. Skaityti toliau
Atsakymas Vytautui Sinicai
Ilgametis kolega, o dabar – pilietinio karo dalyvis Vytautas Sinica atsakė į mano straipsnį apie patriotus skaldančią ir juodinančią Vytauto Radžvilo komiteto propagandą. Kaip ir reikėjo tikėtis, atsakyme „užmiršta“ pakomentuoti tendencingus savo komandos išpuolius prieš tautininkus ir tautinius konservatorius, kaip Laurynas Kasčiūnas ar Audronius Ažubalis. Pašnekovui bandomi priskirti emociniai argumentai, kas matyti iš sąvokų „išjausta“ ir „pasipiktinimas“. Taip pašnekovas deracionalizuojamas, o jo pozicija – nureikšminama. Skaityti toliau
