Žymos archyvas: Marius Kundrotas

M. Kundrotas: Žodžio laisvės lieka vis mažiau (1)

Marius Kundrotas | Stasio Žumbio nuotr.

Taip sako politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Pastaruoju metu jo gyvenime – nemalonus laikotarpis. Už socialiniame tinkle apie homoseksualus paskelbtą įrašą, kurį jis pats priskiria juodam humorui, vyras buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Koks procesas šiuo metu vyksta?

– Man yra griežtai uždrausta kalbėti apie bylos detales. Žinau, dėl kokio įrašo tai prasidėjo, bet tai viešinti man yra uždrausta. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuvoje – jokių permainų? (15)

Prieš kiekvienus rinkimus daugiausiai galvojama apie politines permainas – kad iš apačios išrinkti politikai iš viršaus esmingai pakeis visuomenės gyvenimą. Bet permainos taip ir lieka tik lūkesčiu, nuolat palaidojamu po kiekvienų rinkimų. Verta paklausti – kodėl?

Vienas iš galimų, gal net labiausiai tikėtinų atsakymų būtų tai, kad Lietuvoje – kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių valstybių – susiformavo glaudžiai susijusių visuomenės segmentų sistema, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę? (69)

Marius Kundrotas | FB nuotr.

Žmonės ir jų visuomenės skirstomos įvairiai. Vienas iš galimų skirstymų – tai laisvės visuomenė, baimės visuomenė ir geismo visuomenė. Beje, laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.

Laisvės sąvoka – viena sunkiausiai apibrėžiamų objektyviais kriterijais. Galima pasakyti, kad vienintelė tikrai žmogui įgyvendinama laisvė – tai pasirinkti priklausomybę. Nuo vienos ar kitos moralinės pozicijos, vieno ar kito gyvenimo būdo, vienos ar kitos santvarkos. Sovietų žmogus save Skaityti toliau

M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas (15)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmo sąvoka – viena problemiškiausių politologijos, istorijos, kultūros, antropologijos ir netgi psichologijos kontekste. Dėl prieštaringų nacionalizmo formų dažnai šios sąvokos išvis baidomasi, bandant išskirti gerąjį patriotizmą ir blogąjį nacionalizmą. Lietuvoje dar linkstama nacionalizmo sąvoką keisti savu žodžiu – tautiškumas.

Iš tiesų patriotizmas – tai meilė savo valstybei arba kraštui, nacionalizmas – tai meilė savo tautai, konkrečiai žmonių bendruomenei. Skirtumas – akivaizdus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Auklėti ar bausti? Jurbarko vilkolakio atvejis (2)

Nusikaltėlis| Pixabay.com nuotr.

Pasklidus žiniai apie vadinamąjį Jurbarko vilkolakį visuomenėje kilo aštri diskusija. Jaunas vaikinas, vietos politikų sūnus, jėgos naudojimo patirties įgavęs sporto klube, kėsinosi išprievartauti merginą. Jai sulaužyta trachėja, sutrupintas žandikaulis, sužalotas poliežuvinis kaulas. Visa tai mūsų kvalifikuoti teisininkai įvardijo lengvais sveikatos sutrikdymais. Pagaliau nusikaltėliui skirti treji metai lygtinai, be realios kalėjimo bausmės.

Galima ginčytis, kas čia kaltesni – įstatymų leidėjai, palikę tokias įstatymų spragas, ar jomis pasinaudoję teisininkai. Bet kur Skaityti toliau

M. Kundrotas. Svetimas: nuo baubo iki dievybės (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Uždarose tradicionalistinėse visuomenėse svetimas dažniausiai reiškia blogą. Antikos laikais gimė „barbaro“ sąvoka, reiškianti žemesnės kultūros, žemesnio intelekto ir atitinkamai – žemesnio ar net abejotino žmogiškumo personą. Viduramžiais svetimo samprata ypač susieta su religija, nors būta ir tautinių aspektų. Ypač pavojingais laikyti tie svetimieji, kurie gyveno čia pat – toje pačioje šalyje su vyraujančia visuomene.

Jau pats svetimo elemento buvimas griovė saugų ir patogų vientisos visuomenės įvaizdį. Išskirtinumas totalumu sergančioje Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ką reikia keisti: žmogų ar jo gyvenimo sąlygas? (8)

pexels-photo-2813351

Absoliuti dauguma šiuolaikinių politikų kalba tik apie žmogaus gyvenimo sąlygas. Ateisime, duosime Jums pinigų. Dar daugiau pinigų ir dar daugiau pinigų. Arba mažiau jų atimsime, destis kokia kryptis atstovaujama – socialistinė ar liberali. Ir abi jos – materialistinės. Daug kalbama apie buitį, labai mažai – apie būtį. Vamzdžiai, šaligatviai, pilvas, papilvė ir kišenė.

Iš tiesų žmogaus gyvenimo sąlygos dažnu atveju būna tokios, koks yra pats žmogus, o taip pat – kokie yra jį supantys žmonės. Internete sklando taiklus memas, kur minios klausiama – kas nori pokyčių? Kyla miškas rankų. Tada klausiama – kas nori keistis? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar teisėtumas lygus teisingumui? (6)

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

Vilniaus mero pareigas užimantis Remigijus Šimašius ir jo vadovaujama sostinės savivaldybės taryba kursto revoliucines tendencijas. LGBT propagavimas vaivorykštinėmis perėjomis, Lietuvos patriotinės rezistencijos lyderių Jono Noreikos ir Kazio Škirpos atminimo žeminimas, užsispyrimas dėl prieštaringai vertinamos „Laisvės kalvos“ paminklo Lukiškių aikštėje kelia daug klausimų.

LGBT propagavimas vyksta be jokios sostinės gyventojų apklausos. J. Noreikos Skaityti toliau

M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas (37)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytauto Radžvilo ir jo bendražygių kuriama partija jau dabar identifikuojama įvairiai – kaip tautinė (nacionalistinė), krikdemiška (krikščioniškai demokratiška), konservatyvi ar net fašistinė. Šįsyk apsistokime ties pirmąja identifikacija, kitas aptardami jos kontekste.

Nacionalizmui esminė sąvoka yra tauta. Daugelis teoretikų skiria tautą, etnosą, naciją. Šiais laikais madinga skirti etninę tautą (kitaip tariant – sviestuotą sviestą) nuo politinės arba pilietinės tautos. Iš tiesų etnosas, tauta, nacija reiškia tą patį, tik skirtingose kalbose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalmarksizmo sąvoka – vieno asmens apologetika ar objektyvi tikrovė? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelinti metai, kaip po Lietuvą klaidžioja šmėkla. Šįsyk – liberalmarksizmo šmėkla. Šia sąvoka apibūdinamas šiuolaikinis liberalizmas, siekiantis vis platesnės ir gilesnės emancipacijos, lietuviškai tariant – „išlaisvinimo“, dažnu atveju rašytino tiktai kabutėse.

Tiesa ta, jog tokie marksizmo autoriai, kaip Antonijas Gramšis (Antonio Gramsci), Djordis Lukačas (György Lukács), o vėliau – visa Frankfurto mokykla vertė klasikinį marksizmą į modernesnę kalbą ir sudarė ideologinę bazę tam, kam šiandien atstovauja tiek liberaliosios, tiek ir kairiosios partijos. Klasikinis marksizmas pirmiausiai kalbėjo apie darbininkų – proletariato – išlaisvinimą iš kapitalistų, supraskime – engėjų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Homopropagandoje spekuliuojama statistika (22)

729_486_5c192fdf49e78

Lapkričio 14 d., liberaliai marksistinė „Laisvės TV“ išleido laidą „Motinų skausmas“, kur pasisako homoseksualių asmenų tėvai ir pateikiama šiurpinanti statistika. Homoseksualūs jaunuoliai žudosi 4-is kartus dažniau, nei vadinamieji „heteroseksualai“. Šis liūdnas faktas siejamas su „homofobija“, tai yra – paprasčiausiu prieštaravimu ar net užsidegimo stoka tokiais klausimais, kaip homoseksualios santuokos, tokių asmenų teisė įsivaikinti ar vieša šio gyvenimo būdo reklama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apibendrinimų drama. Kas išgelbės asmenybę? (9)

Pixabay.com  nuotr.

Kiekvienas mokslas daugiau ar mažiau remiasi apibendrinimais. Fizikoje ir chemijoje apibendrinimai – itin griežti: čia jie vadinami dėsniais, be jokios išimties galimybės. Biologija – šiek tiek švelnesnė, čia jau pasitaiko variacijų. Dar daugiau jų – socialiniuose moksluose. Vis dėlto kiekvienas mokslas pirmiau žiūri bendrojo atvejo ar to, kas jame laikoma tokiu atveju.

Kai žmogus padaro smurtinį nusikaltimą, išsyk pasipila prielaidos, jog jis augo smurtingoje ar bent – represyvioje aplinkoje, nors gali būti visiškai priešingai – tiesiog išlepimas. Skaityti toliau

Mitinge prie LRT bus reikalaujama „nutraukti smegenų plovimą už mokesčių mokėtojų pinigus“ (14)

homoseksualistas-su-vaiku-alkas-lt-koliazas

Lapkričio 9 d., 14-16 val. Vilniuje (S. Konarskio 49) telkiamas mitingas  „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“, kuriame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė bus raginama laikytis Lietuvos Konstitucijos, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.

Mitingo rengėjai – aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos šeimų gynimo organizacijos – žada kreiptis į LRT Tarybą, reikalaudami užtikrinti LRT Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: M. Kundrotas: Moralė ir politika – ar tai suderinama? (video) (9)

Vladimiras Putinas ir Angela Merkel | Youtube nuotr.

Moralė ir politika. Ar tai suderinami dalykai? Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kalbame su politologu, bei XFM radijo laidos „Polis ant kalvos“ autoriumi Mariumi Kundrotu. Daugiausiai kalbėjome apie užsienio politikos neatitikimą deklaruojamoms vertybinėms nuostatoms, kur dažnai akis bado atviras ciniškumas.

Vis tik sunku pateisinti atvejus, kai didžiosios valstybės išduoda savo sąjungininkus, arba, kai vienų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekiai aktyviai remiami, o tuo tarpu kitos tautos lieka už „civilizuoto“ Pasaulio dėmesio ribos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Neturi degtukų? Reiškia – esi pederastas (6)

matches-3831871_1280

Yra toks anekdotas. Eina vilkas mišku ir sutinka kiškį. „Ką veiki?“ – klausia vilkas. Kiškis išdidžiai atsako: „Studijuoju logiką“. Vilkas klausia, kas gi tai yra. Ilgaausis aiškina: „Degtukų turi? Vadinasi, rūkai. Jei rūkai – tai ir geri. Jei geri – tai ir pas moteris vaikštai. Reiškia, ne pederastas“. Apsidžiaugė vilkas tokia logika, keliauja toliau. Sutinka meškiną ir klausia: „Ar žinai, kas yra logika? Va, degtukų turi?“ „Ne“ – atsako rudnosis. „Vadinasi, esi pederastas“ – konstatuoja pilkis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Laiškas bičiuliui Moišei (6)

Žydai | LCVA nuotr.

Mielas Moiše! Kai susipažinome, aš buvau paauglys, Tu – jau garbaus amžiaus žmogus. Ligšiol menu mūsų kelionę iš Kėdainių į Vilnių, kur aš vykau į mokslus, Tu – tartis dėl savo grįžimo į savo istorinę Tėvynę. Nebuvai nei turtingas, nei įtakingas, o paprastas darbininkas. Į kelionę pasiėmei tiktai keletą mandarinų ir tuos pačius atidavei man. Toks ir įsiminei – doras, draugiškas, nuoširdus, visiškai priešingas godaus ir savanaudžio žydo stereotipui.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Nežinau, ar tebesi gyvas, ar tebevaikštai mus abu Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalų spindesys ir konservatorių skurdas (20)

vytis-kerta-neuzmirstuole-alkas-lt-koliazas

Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.

Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose (16)

 Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.

Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau

M. Kundrotas. Triguba Šimašiaus veidmainystė (27)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pelnytai pretenduoja į pirmą vietą veidmainingiausių Lietuvoje veikiančių politikų konkurse. Vienu sprendimu – pašalinti iš sostinės Kazio Škirpos alėją, o taip pat – šio sprendimo motyvais jis vienu metu įvykdė trigubą veidmainystę.

Pirmiausiai – Valstybės dieną, jau apsisprendęs ir paviešinęs savo ketinimus panaikinti dukartinio Lietuvos laisvės kovotojo atminimą sostinėje, R. Šimašius demonstratyviai traukė Lietuvos valstybės himną, imituodamas patriotą. O kas sukūrė šį himną? Vincas Kudirka. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį? (24)

atsisiųsti-2400Pasak anglų rašytojo Klaivo Steiplzo Ljuiso (Clive Staples Lewis) šėtonas apgaudinėja žmones dviem būdais. Pirmas būdas – teigti, kad jis – visagalis. Antras būdas – sakyti, kad jo išvis nėra. Pirmasis melas pakerta valią jam priešintis, antrasis panaikina motyvaciją tai daryti. Abu šie metodai plačiai naudojami ir politikoje.

Ypač tai pasakytina apie iliuminatų, masonų, bilderbergerių arba tiesiog – globalistų sąmokslą prieš tautas ir visą žmoniją. Tik apgautas žmogus arba pats apgavikas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Septynios didžiosios Vakarų klaidos (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.

1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Priešsroviniai ir pasroviniai: subkultūros vakar ir šiandien (15)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Pirma ryškesnė antisisteminė subkultūra Vakarų, o taip pat – ir mūsų pasaulyje buvo hipiai. Šioje subkultūroje būta daug prieštaringų reiškinių – absoliuti seksualinė anarchija, narkotikai, pacifizmas, kosmopolitizmas, iššūkiai patriotizmui ir krikščioniškajai kultūrai. Hipiai kilo kaip protesto judėjimas, prieš puritonišką, kapitalistinę ir jų požiūriu – militaristinę Vakarų civilizaciją. Toks judėjimas Vakaruose, be jokios abejonės, buvo naudingas sovietų blokui.

Yra versijų, kad šį judėjimą tiesiogiai įkūrė sovietų specialiosios tarnybos, siekdamos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) (15)

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nusilpusi politinė įžvalga ar sąmoningas patriotų žlugdymas? Vytauto Radžvilo atvejis (36)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjungai jungiantis prie Tėvynės sąjungos profesorius Vytautas Radžvilas graudeno, jog naikinama garbinga partija su šlovinga istorine tradicija. Pabrėžtina, kad iki to laiko veikusi tautiška partija mažai jį tedomino. Bet staiga sudomino, kai atsirado galimybė bent dviems tautininkams patekti į Seimą ir imtis realios teisėkūros veiklos.

Tautininkams atsiskyrus nuo vis labiau liberalėjančių konservatorių patriotinės jėgos atgimimą pasveikino tiek Centro Skaityti toliau