Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai

Yra du būdai nužudyti sąjūdį

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2023-05-12 05:29:44
12
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

Daugeliui lietuvių, gyvenusių Sąjūdžio laikais, šis vardas turi legendinę prasmę. Prisiminus mitingą Vingio parke, Baltijos kelią ir sausio 13-ąją gali atrodyti, jog Sąjūdis buvo vienintelis ir vientisas.

Iš tiesų sąjūdžių buvo ir prieš tai, ir po to, o Sąjūdis, apie kurį kalbama, buvo sudarytas iš daugybės srovių.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, vėliau tapęs Atgimimo ir Nepriklausomybės Sąjūdžiu, o oficialiai vadintas tiesiog Lietuvos Sąjūdžiu, suvienijo revoliucionierius ir reformatorius, tautininkus ir kosmopolitus, dešiniuosius ir kairiuosius.

Sąjūdžio kulminacijos laikais dar veikė Komunistų partija ir jau gyvavo atkurtos istorinės – demokratų, krikščionių demokratų, tautininkų ir socialdemokratų – partijos. Jas visas vienijo siekis, kad Lietuva išeitų iš Sovietų Sąjungos. O toliau…

O toliau Sąjūdis nusavintas siauros jo lyderio Vytauto Landsbergio grupės. Ši grupė formalizavosi į partiją, pasivadinusią Tėvynės sąjunga.

Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Ji dengėsi Sąjūdžio tęstinumu, nors daugelis senųjų Sąjūdžio lyderių – nuo Romualdo Ozolo ir Kazimiero Uokos iki Aloyzo Sakalo ir Broniaus Genzelio – jau buvo pasitraukę arba patraukti iš bendros komandos.

Pats Sąjūdis tapo eiline visuomenine organizacija, viena iš daugybės, kuri palaipsniui virto Tėvynės sąjungos priedėliu.

Buvusių sąjūdiečių keliai išsiskyrė. Išėjus iš Sovietų Sąjungos vieni norėjo laisvos tautinės valstybės, kiti suskubo integruotis į kitą Sąjungą, vieni norėjo konservatyvios, kiti – liberalios, treti – socialistinės santvarkos.

Kurį laiką Sąjūdžio visuomeninė organizacija dar telkė įvairių partijų ir nepartinius patriotus, bet ilgainiui net tokie seni rezistentai kaip monsinjoras Alfonsas Svarinskas eliminuoti už menkiausią nukrypimą nuo V. Landsbergio ir jo komandos kurso.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse vienas iš senojo Sąjūdžio lyderių K. Uoka su bendraminčiais įkūrė Lietuvos piliečių judėjimą. Jį subūrė tikslas išsaugoti Lietuvos žemę Lietuvos valstybei ir jos piliečiams.

Buvo įspūdingi mitingai, užpildę visą Nepriklausomybės aikštę, bet po to šis judėjimas tapo judėjimu už viską ir už nieką.

Siekiant atsiverti visiems atsiverta sociopatams, kuriems įsivyravus judėjime protingesni žmonės tiesiog pasitraukė. Judėjimas mirė.

Praėjus kiek laiko kitas senojo Sąjūdžio veteranas Vytautas Radžvilas įkūrė judėjimą „Kitas pasirinkimas“, turėjusį didžiulės pridėtinės vertės – intelektualų patriotinį laikraštį „Baltijos kelias“.

Apie „Baltijos kelią“ susitelkė įvairių partijų žmonės. Deja, šiam judėjimui užgesus, toliau V. Radžvilo iniciatyva ar palaiminimu kurti judėjimai „Pro Patria“ ir Tautos forumas išsižadėjo tikslo telkti įvairių partijų patriotus ir būti vienijančiu veiksniu. Galimai jau tada buvo projektuojama nauja partija.

Nenuostabu, kad kitų partijų atstovams užkirstas kelias dalyvauti šiose iniciatyvose. Kam reikalingos kitos partijos, kai kuriama sava? Taip gimė Nacionalinis susivienijimas.

Neformalus sąjūdis buvo ir Pranciškaus Šliužo suburtas „žemiečių“ judėjimas. Deja, ginant Lietuvos žemę išsiskyrė tikslai: vieni priešus matė tik Vakaruose, o Rytuose – draugus, kiti vadovavosi vizija „nei Rytams, nei Vakarams“, norėdami matyti Lietuvą kaip savarankišką subjektą.

Dėl ankstyvos ir mįslingos P. Šliužo mirties, o taip pat – dėl naujų politinių realijų Rusijos-Ukrainos konflikto kontekste šis judėjimas tiesiog išsisklaidė. Buvę bendražygiai vieni kitiems tapo priešais.

Dabar apie savo partiją prabilo Lietuvos šeimų sąjūdis. Kiek žinoma iš pusiau formalių šaltinių, ši organizacija, kaip anksčiau „Pro Patria“, reikalavo iš kandidatų į savo narius tos pačios sąlygos: rinktis šią organizaciją arba savo partiją. Tai – jau mažiausiai trečias pavyzdys, kaip sąjūdis virsta partija.

Pagrindinis skirtumas tarp sąjūdžio ir partijos yra tai, kad narystė sąjūdyje nėra trukdis narystei kitose politinėse organizacijose.

Sąjūdis telkia, partija – skirsto. Sąjūdžio uždavinys – sutelkti įvairių partijų ir už partijų ribų esančius žmones bendrai veiklai. Tokio sąjūdžio dabar trūksta.

O jungtys tokiam sąjūdžiui – gana aiškios: prigimtinė šeima, klasikinė dora, tautinė valstybė.

Jei susiburtų vieningas sąjūdis, atstovaujantis tautinės valstybės ir socialinio konservatizmo idėjoms, telkiantis visų šias idėjas atitinkančių partijų žmones, masinis ir galingas sąjūdis, jis galėtų diktuoti savas sąlygas pačioms partijoms.

Tarp jų – pačią svarbiausią sąlygą: rinkimuose dalyvauti bendru sąrašu.

Deja, toks uždavinys reikalauja daug laiko ir daug daugiau darbo nei dar vienos partijos įkūrimas. Kalbant apie naujas partijas – Nacionalinis susivienijimas jau įrodė, kad naujų partijų kūrimas gali pasiteisinti.

Ligtol naujoms partijoms, orientuotoms į senųjų nišą, dažniausiai sekdavosi prasčiau nei senosioms. Gal pavyks ir Šeimų sąjūdžio partijai.

Beveik būtų galima palinkėti sėkmės, jei ne dar vienos to paties elektorato dalybos. Nebent Šeimų sąjūdis orientuojasi į kitokį elektoratą. Jei taip – kokį?

Būtų amoralu arba kvaila ignoruoti tą bendrąjį gėrį, kurį sukūrė kiekvienas iš čia paminėtų sąjūdžių. Lietuvos Sąjūdis išvedė mus iš baisiausio tautų kalėjimo ligtolinėje tautų istorijoje.

Piliečių judėjimas sutelkė brandžią, kad ir siaurą komandą, kuri ateityje vedė į priekį tautines partijas.

„Kitas pasirinkimas“, „Pro Patria“ ir Tautos forumas sukūrė milžinišką ir beveik beprecedentį intelektualinį potencialą, atlikdami didžiulį šviečiamąjį darbą.

O Šeimų sąjūdis tapo jėga, su kuria teko skaitytis valdantiesiems liberalams. Ne be šio sąjūdžio indėlio stoja šeimų devalvacijos projektai.

Visgi ten, kur gimsta partija, sąjūdis miršta. Yra partijų, kurios vadinasi sąjūdžiais, bet tai – tik pavadinimai.

Yra du būdai nužudyti sąjūdį. Vienas – išplėsti jo idėjines ribas iki begalybės. Taip žuvo K. Uokos piliečių ir P. Šliužo „žemiečių“ judėjimai.

Kitas – susiaurinti tas ribas iki vieno žmogaus ar siauros grupės interesų lauko. Taip baigėsi Persitvarkymo Sąjūdis, Tautos forumas, kas išeis iš Šeimų sąjūdžio – dar pamatysime, bet akivaizdu, jog misijos telkti plačiąsias mases jau dabar atsisakoma.

Galbūt teisus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, tautininkas Gintaras Songaila, sakydamas, jog sąjūdžiai ateina ir praeina, o sąjungos – išlieka.

Sąjūdžiai sutelkia žmones vienam trumpam tikslui. Sąjungos ir partijos artikuliuoja ilgalaikes strategijas.

Dabar artėja esminiai Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Ir vienintelis veiksnys, galintis sutelkti bent jau iš dalies protautiškas ir prokonservatyvias jėgas, yra naujas masinis sąjūdis, su kuriuo skaitytųsi partijos ir sąjungos.

Kai kas sako, kad laikai kuria asmenybes, kai kas – kad asmenybės kuria laikus. Gal teisingiau teigti, jog ir asmenybes, ir laikus kuria idėjos.

Belieka laukti idėjos, įkvėpsiančios naują sąjūdį. Kuris telktų ir vestų į rinkimus vieningą sąrašą ir teiktų bendrą kandidatą į valstybės vadovus.

Ar sulauksime?

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  2. M. Kundrotas. Nusilpusi politinė įžvalga ar sąmoningas patriotų žlugdymas? Vytauto Radžvilo atvejis
  3. M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija
  4. M. Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys
  5. M. Kundrotas. Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas?
  6. M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva?
  7. M. Kundrotas. Moralinis pučas: radikalai prieš konservatorius
  8. M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?
  9. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  10. M. Kundrotas. Kai valstybė – tai aš
  11. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  12. M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau?
  13. M. Kundrotas. Radžvilogeitas ir melagėliai skarolskiai
  14. M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas
  15. M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kažin says:
    2 metai ago

    Rašytojui samprotaujant, nepasakyta svarbiausio, kad sąjūdžiai kyla, kai tauta, žmonės nėra laisvi. Dabar tauta yra laisva, taigi manyti, kad galėtų rastis tautos masto sąjūdis, yra klaida arba iš tikrųjų sąmoningas valdžioje esantiems naudingas žmonių vedžiojimas už nosies artėjant rinkimams. Tokiu atveju reikalinga grupelė lyderių, kurie iki rinkimų jau turėtų būti žmonėms (70-80 % jų) žinomi ir pelnę jų pasitikėjimą. Ta grupelė neturėtų rastis kaip ką atstovaujanti, o tiesiog turinti gebėjimų geriau(lietuviškiau) valdyti šalį kaip tokią – kaip Lietuvą. Bėda ta, kad pasiryžtančių eiti valdyti šalį ir tokių gebėjimų turinčiųjų Lietuva neišaugina.
    Partijos yra atstovaujančio principo politiniai dariniai, jų tikslas tokiomis ir likti, taigi savo veikla jos yra priešingos laisvų ir gebančių demokratiškai valstybę valdyti žmonių grupelės radimuisi. Suprantama, kad tokia grupelė gali tapti politine jėga, jeigu ji, pvz., propaguojant demokratinio valstybės valdymo pakeitimų projektą, sugebėtų jo realumu įtikinti apie 60 % balsuojančiųjų rinkėjų. Taigi, gal ne apie sąjūdžius derėtų galvoti norint kitokių žmonių valdžioje.

    Atsakyti
    • Nejau? says:
      2 metai ago

      “Dabar lietuvių tauta yra laisva” – užskaitau gerą humorą 😀 Teisės normos sprendžiamos Briuselyje, bet kuris opozicinis veikėjas sekamas VSD, įstatymais draudžiama turėti kitokią, nei teigiama, nuomonę apie tautinę ar lytinę egzotiką, bet jo, jo, mes – laisvi. Tik yra laisvi ir laisvesni, perfrazuojant Orvelą 🙂

      Atsakyti
      • >>>Nejau says:
        2 metai ago

        Matote, kiekvienas turi savąjį laisvės supratimą. Papūgėlė narvely laiminga – ten ji jaučiasi laisva. Kad trupinių laiku pabertų. Bet žvirblis, žiūrint iš šalias, yra laisvas, o ne papūgėlė. Jei laisvės yra, bet labai apribotos, tai jau ne laisvės, o viena pajuoka.

        Atsakyti
      • Tomas Jakutis says:
        2 metai ago

        Man Žemaitaitis pasirodė laisvas. Visi turim taip elgtis, nebijoti.

        Atsakyti
      • Kažin says:
        2 metai ago

        Na ir susiraukęs esi. Nepatinka, kad arti 80 % tautos žmonių mano, kad jie yra laisvi, kad ko ne visi nori būti tauta, lytiškai – vyrai ir moterys…

        Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    2 metai ago

    Šį mėnesį Landsbergių partija atšventė savo 30-metį. Ta proga parašiau jiems viešą sveikinimą:
    –
    Dekriminalizavimo įtraukumas
    orientacinis neįgalumas,
    Kovidinis dalyvumas
    GP pasų diskriminuotumas.
    Nepriklausomų tiekėjų bumas
    lygu elektros brangumas.
    Konservatorių kvailumas –
    bus rinkėjų aktyvumas!
    Naratyvas paradoksas
    homosantuokos ir koksas.
    Tautos bėdos šitiems dzin –
    jukš bjaurybės užmarštin !

    Atsakyti
    • Maestro! :) says:
      2 metai ago

      Na, pasidarbavot. Ar tik ne Poezijos pavasariui tai skirta?

      Atsakyti
  3. Hibridinės pavardės? says:
    2 metai ago

    Ar reikia praplėsti moterų pavardžių rašybos taisykles?
    – ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-reikia-praplesti-moteru-pavardziu-rasybos-taisykles?video=1
    „Seimo narė Ieva Pakarklytė registravo įstatymo pataisą, kad dokumentuose moterų pavardes būtų galima rašyti su galūne -a. Šiuo metu moterys, kurios po vedybų pasirenka vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net ir tuo atveju jei vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a, kaip pavyzdžiui Šarka ar Tyla. Tai matoma, kaip tam tikra diskriminacija, nes jei vyro pavardė baigiasi -ė, identišką ją gali pasirinkti ir moteris. Visgi, kitokią nuomonę turi Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir dalis kitų politikų. Pasak jų, tai ilgametė lietuvių kalbos tradicija, kurios nevalia keisti. Kas svarbiau – įsikerojusios tradicijos ar laisvė rinktis?
    Diskutuojame su Seimo narėmis, Laisvės partijos nare Ieva Pakarklyte ir valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare Aušrine Norkiene , kalbininke Loreta Vaicekauskiene ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vyriausiąja specialiste Aiste Pangonyte . ”
    Valio neraštingumui! Jis labai praverčia kaip hibridinis ginklas, naikinant tautinės tapatybės ženklus ir galiausiai nutautinant.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Iš kur ta nuožmi neapykanta istorijai, kalbai, papročiams, tautiškumui? Kas tą neapykantą apmoka? Atspėčiau, manau, lengvai. Ir kam tai būtent naudinga, atspėčiau. Labai įdomu pastebėti, kad svarstyme dalyvauja tik VLKK vyr. specialistė (kas dirbo valstybės tarnyboje, tas iškart supras mane), o ne įstaigos vadovas.

      Atsakyti
  4. Prašo pagalbos says:
    2 metai ago

    Laisvės partijos Feisbuke vaizdo įrašas ir pagalbos prašymas
    Vilniuje vyras išdaužė Laisvės partijos būstinės langą
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vilniuje-vyras-isdauze-laisves-partijos-bustines-langa/
    O aš, būdama iš tų, kas svetimus pinigus skaičiuoti mėgsta, mąstau: jaunutė partija nuomoja patalpas brangiausioje sostinės vietoje? Pati moka, ar koks geradaris globoja?

    Atsakyti
    • Kažin says:
      2 metai ago

      Taip, tas “geradaris” gali būti tik tarpininkas patalpų nuomai už nedidelę sumą partijai įforminti…

      Atsakyti
  5. Antanas (1) says:
    2 metai ago

    Reikia pripažinti, kad Sąjūdis buvo tautos išsivadavimo judėjimas, o žodis “Persitvarkymo” prilipdytas prisitaikant prie Garbačiovo retorikos. Todėl jis buvo priimtinas beveik visų pažiūrų žmonėms. Tautos laisvės nereikėtų tapatinti su vidine žmogaus laisve. Pvz. Sadūnaitė buvo visada laisva (nors ir uždaryta), o Brazauskas paliko pasaulį visada priklausomas. Dabar kratomės tautiškumo, nes manom, kad jis apribos kiekvieno iš mūsų laisvę. Taigi, tautininkams neturi trukdyti krikščioniškos, liberalios ar kitokios pažiūros. Kariauja Ukrainos tauta, nors kovotojų (todėl jie tokie stiprūs) pažiūros į kitus dalykus labai skirtingos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

2025 07 11
J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

2025 07 10
Kultūros ministerija

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

2025 07 10
Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

2025 07 10
Delta Akvaridai, meteoras, meteorai

J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai

2025 07 09
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną

2025 07 09
Geomagnetinė audra

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (II)

2025 07 09
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

2025 07 08
Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
MRU doc. Alvydas Medalinskas ir MRU Viešojo saugumo akademijos (VSA) profesorė, Darnių inovacijų laboratorijos vadovė dr. Žaneta Simanavičienė | MRU nuotr.

MRU Senato Garbės ženklais už pagalbą Ukrainai įvertinti doc. A. Medalinskas ir prof. Ž. Simanavičienė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai