M. Kundrotas. Kai vata patenka į valdžią

Lietuvos patriotai gerą dešimtmetį grumiasi su Kremliaus agentais, populiariai vadinamais vata. Informacinių kovų dalyviams puikiai žinomos Algirdo Paleckio ir Erikos Švenčionienės, Vaido Lekstučio ir Kazimiero Juraičio, Lauryno Ragelskio ir Vyganto Kelerto pavardės.

Tarp pačių patriotų nėra vieningos nuomonės, ar tai – apmokami agentai, ar tiesiog nuoširdūs tautinės valstybės priešai ir imperijos garbintojai.

Ko gero, vertėtų paklausyti, ką šia tema yra pasakęs geras Kremliaus technologijų žinovas Algimantas Čekuolis. „Netikiu, kad Kremliui reikėtų samdyti durnius“. Dar pridurta: tokie veisiasi natūraliai.

Visų įvardytų veikėjų išmintis, gal išskyrus A. Paleckį, baigiasi ties antru sakiniu, jie kalba šūkiais, primityvia plebėjų kalba, epitetais ir apskritai – jausmais.

Šalia A. Paleckio dar būtų galima išskirti Kristoferį Voišką, ne taip seniai buvusį radikaliu nacistu, o dabar – aršų Kremliaus šalininką. Šiedu veikėjai, ypač K. Voiška, turi analitinių ir teorinių gebėjimų, jų kalbose yra, ko paklausyti ir oponentui, kuris vertina mąstymą.

Bet šiais dviem praktiškai ir baigiasi žmogiškasis arsenalas, į kurį galėtų investuoti Kremlius. O gal ne?

Šiandien išryškėja, jog įtakingiausia vata sėdi valdančiojoje Seimo koalicijoje, trims kartoms į priekį įslaptinusioje KGB-istų sąrašus. Kol KGB agentai – įslaptinti, jų paslaptimi galima manipuliuoti, juos šantažuoti ir taip priversti vykdyti savo valią.

Kas jau kas, o Kremliaus režimas jų sąrašus žino. Tad beveik tvirtai galima pasakyti, kad jis šiais agentais ir manipuliuoja, o Seimo dauguma jam padeda.

Blogiau už atvirą vatą gali būti tiktai slapta vata. Palyginkime saujelę marginalų su valdančiąja koalicija, ir suprasime, kurie iš jų – pavojingesni. Žinoma, slaptoji vata viešai smerkia Rusiją bei remia Ukrainą, o kokia praktika?

Praktiškai Aliaksandras Lukašenka galutinai pastūmėtas į Vladimiro Putino glėbį. Nepaliekant bulviniam fiureriui kito pasirinkimo.

Slaptajai vatai ir niekam kitam reikia „dėkoti“ už šiandien vykstantį karą Ukrainoje. Be Baltarusijos citadelės Kremlius vargu, ar būtų ryžęsis pulti.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir Lenkijos valdžia prisidėjo prie Batkos slinkties kremliop. Visgi, žinant Lenkiją valdančios „Teisės ir teisingumo“ partijos kovą už desovietizaciją, tai tenka aiškinti idealistiniu naivumu, siekiant demokratizuoti Baltarusiją, sunkiai suvokiant realią šios šalies padėtį.

Kurį laiką idealistiniu naivumu buvo galima kaltinti ir Lietuvos Seimo daugumą. Iki KGB-istų įslaptinimo. Šis sprendimas nuplėšė visas kaukes ir viską sudėliojo į vietas. Dabar viskas vertintina per šią prizmę.

Valdančią parlamentinę koaliciją net lenkia visuomeniniu transliuotoju vadinama LRT. Pasiklausius Ritos Miliūtės, Monikos Garbačiauskaitės Budrienės, Indrės Makaraitytės, didžiausi priešai – nacionalistai, lietuviškai sakant – tautininkai.

Tie patys tautininkai, kurie Ukrainoje sudaro veiksmingiausius kovinius būrius, tie patys lietuvių tautininkai, kurie veža savo broliams paramą. Palyginkite I. Makaraitytės ir V. Lekstučio tekstus apie tautininkus ir raskite dešimt skirtumų.

Šiandien už LRT produkciją, tobulai kopijuojančią Kremliaus „Protesto anatomijas“, moka visi Lietuvos piliečiai – mokesčių mokėtojai.

Tai jau seniai nėra visuomenės transliuotoja ir net ne valdžios transliuotoja. Kai valdžioje buvo valstiečiai, LRT jų atžvilgiu net peržengdavo korektiškos kritikos ribas. Dabar ji draudžia savo darbuotojams net privačiai kritikuoti esamą valdžią.

Tai – vieno konkretaus klano transliuotoja. Klano, kuris vis labiau reiškiasi kaip Kremliaus penktoji kolona.

Neturėtų stebinti, kad Seimo dauguma žodžiais remia Ukrainą ir smerkia Rusiją. Jeigu ji kalbėtų kitaip, jos elektoratas apsiribotų V. Lekstučio ir L. Ragelskio auditorija.

Lietuvių tauta pakankamai gerai suvokia, kur šiame konflikte gėris, o kur – blogis. Tai supranta ir dauguma rinkėjų. Daugelis valdančiosios koalicijos rinkėjų yra padorūs žmonės, tik suklaidinti veidmainiškos retorikos.

Šis elektoratas ilgą laiką galvojo, kad įvairių pakraipų liberalai yra tikri patriotai. Nes taip aiškina LRT ir krūva sisteminių portalų. Bet vis daugiau rinkėjų praregi. Tai rodo ir rinkimų rezultatai.

O kas nuoširdžiai galvoja, kad KGB įslaptinimas turi ką nors bendro su Lietuvos nacionaliniais interesais ar kova su Kremliumi, tuos jau vargu, ar kas pakeis.

Šiame kontekste kompartijos kriminalizavimas – tik jaukas, masalas. Ne kas kitas, o dabartiniai valdantieji kėlė į prezidentus komunistę Dalią Grybauskaitę.

Eilinis komunistėlis, prisitaikęs prie aplinkybių, pasak šios koalicijos – didesnis nusikaltėlis nei represinių okupacinių struktūrų darbuotojas. Iš esmės kompartijos kriminalizavimo iniciatyva nukreipta prieš vieną žmogų – prezidentą Gitaną Nausėdą, kaip kadais tariama desovietizacija buvo nukreipta prieš pagrindinį tuometinį konkurentą – Algirdą Brazauską.

Tikrą desovietizaciją tuomet siūlė tautininkai, bet šis – platesnis – desovietizacijos projektas būtų pakenkęs valdantiesiems, todėl buvo atmestas.

Išties geriau vėliau nei niekad, geriau mažiau nei nieko. Bet turime suprasti motyvus. Viešinant kompartijos narius ir slepiant KGB-istus aiškiai matyti veidmainystė. Kas slepia, tas turi, ką slėpti.

Jei būnant kompartijoje buvo galima būti inžinieriumi ar mokytoju, gydytoju ar miškininku, tai būti KGB reiškė būti budeliu. Kas galėtų paneigti, kad šiandien valdžioje – šių budelių atstovai ir palikuonys?

Šiame kontekste svarstytina ir Civilinės sąjungos įstatymo iniciatyva. Ja siekiama suerzinti liaudį (kuri nėra tapati tautai), sukiršinti ją prieš Vakarus, kurie tokiu būdu siejami su ištvirkimu ir iškrypimais.

O bendru mastu vykdomas Lietuvos išvalstybinimas ir ištautinimas po Europos Sąjungos priedanga veda link to, kad liaudžiai bus tas pats, kuriai imperijai priklausyti.

Lietuvos istorijos, kultūros, kalbos devalvacija kuria padriką masę, kuri, reikiamai pakreipus, bus pasirengusi pasiduoti ir Rusijai.

Ši komanda savo laiku įteisino Rusijos aneksiją Karaliaučiaus krašte, kolonijinį karą Čečėnijoje, dabar – daugiau ar mažiau tiesiogiai – pakurstė karinę invaziją prieš Ukrainą. Medį iš vaisių pažinsi.

Tad svarstykime, kas dabar pavojingesni – saujelė marginalų, atvirai remiančių Kremlių, ar slaptoji penktoji kolona, darbais tarnaujanti agresyviam autoritariniam režimui.

Autorius yra politologas