Žymos archyvas: Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (35)

2018 05 23 00:05

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečiu jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisviu, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai Skaityti toliau →

Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą (0)

2018 05 19 10:20

Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.

Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau →

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

2018 05 03 07:33

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau →

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

2018 03 10 17:00

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau →

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

2018 02 16 06:00

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau →

G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas (7)

2018 01 13 00:10

Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.

Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.

Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau →

G. Navaitis. Idėja Lietuvai: Nustebinkime pasaulį balsų skaičiavimu (5)

2017 12 17 14:00

XXI a. idėja – laimės ekonomika. Ji atsako į daugelį šių dienų klausimų. Ją remdamiesi paaiškinsime kodėl gerovei būtina nacionalinė valstybė, kodėl turi didėti mokesčiai turtingiesiems ir mažėti mokytojams, medikams, policininkams t. y. vidurinei klasei, kodėl norint geriau gyventi reikia plėsti piliečių dalyvavimą valdyme.

Įtakingų rupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta. Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo Skaityti toliau →

G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems (9)

2017 11 12 15:00

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pasiūlė pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, supilti kilometro aukščio kalvą ar aerouostus pavadinti garsių menininkų vardais.

Kas nutiks panašias idėjas įgyvendinus? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi, kad po to sumažės emigruojančių, girtaujančių ir savižudžių. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja.

Idėja verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna Skaityti toliau →

G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai (18)

2017 09 18 12:00

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau →

G. Navaitis. Kelias į karalystę (6)

2017 07 06 00:05

Spektaklis „Mindaugo tiltas“ | rengėjų nuotr.

Valstybės diena primena – ant mūsų karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna.

Mindaugo dėka Lietuva įėjo į Vakarų krikščioniškos kultūros erdvę, kas gerai dera su dabartiniais valstybiniais tikslais. Mindaugas tapo istoriniu lietuvių herojumi įkūrusių valstybę. Jo vardu vadiname gatvės ir aikštės, jam statome paminklus. Bet gal net daugiau nei istorijos studijos karaliaus Mindaugo vaizdinį ugdė Justino Marcinkevičiaus dramą kurioje nors ir minėti istoriniai vardai vis dėlto, kaip pripažino ir pats autorius, siekta nepavaizduoti XIII a. Lietuvą, o visai kitų tikslų. Skaityti toliau →

Prie Tautininkų sąjungos prisijungė Respublikonų partija (4)

2017 06 27 17:09

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 27 d. Teisingumo ministerija (TM) išplatino pranešimą, kad prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungė Respublikonų partija (RP), vienijanti beveik 1 300 narių. TM patvirtino šių partijų reorganizavimui skirtų dokumentų tikrumą. Dabar ši politinė partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS).

Respublikonų partija neatitiko Politinių partijų įstatymo reikalavimo – savo gretose turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl nusprendė susijungti su TS. Vasario 24 d. vykusiame neeiliniame suvažiavime buvo priimtas sprendimą dėl partijos pertvarkymo – prisijungti Skaityti toliau →

Tautininkai ir respublikonai susijungė į vieną partiją (nuotraukos) (5)

2017 05 06 19:36

Tautininkų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis ir prie TS prisijungiančios Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas TS suvažiavime | R. Garuolio nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, „Corner“ viešbutyje, įvykusioje Tautininkų sąjungos suvažiavimo antrojoje dalyje buvo nutarta pritarti Biržų mero Valdemaro Valkiūno vadovaujamos Respublikonų partijos prisijungimui prie Tautininkų sąjungos. Atsižvelgdamas į tai, Tautininkų sąjungos suvažiavimas priėmė nutarimą papildyti Tautininkų sąjungos pavadinimą. Nuo šiol partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga. Joje bus 3300 narių.

Pirmojoje Tautininkų sąjungos suvažiavimo dalyje, įvykusioje sausio 14 d. jau buvo pritarta būsimam Respublikonų partijos prisijungimui prie Tautininkų sąjungos. Tuo metu buvo išrinktas ir naujas partijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis bei 21 Tarybos Skaityti toliau →

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III) (17)

2017 03 31 16:00

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II)“

Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau →

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I) (6)

2017 03 24 00:28

Žmonės norėtų būti laiminti. Šis noras patrauklus dar ir todėl, kad laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga kodėl jautri, demokratiška valdžia neturėtų kreipti savo politikos siekdama piliečiams padėti pasiekti didesnį laimės lygį?

Akivaizdu, kad valdžia arba nenori rūpintis piliečių laimę arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį BNL (bendros nacionalinės laimės indeksą) ji net nekalba, nes Lietuva pagal jį pastoviai atsiduria šeštame pasaulio šalių Skaityti toliau →

G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika (10)

2017 03 13 11:53

Žiniasklaida pranešė apie „sėkmingą“ trišalės tarybos sprendimą – darbuotojų atostogos per metus sieks vos 20 darbo dienų, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų. Premjerui ir kitiems besidžiaugiantiems sutarimu tiktų priminti, kad gyvename XXI amžiuje, kuriame vis dažniau kalbama ne apie rinkos, o apie laimės ekonomika. Ją bent porą kartų minėjo ir pritariantis XIX amžių tinkančiai atgyvenai premjeras

Tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek visuomenė suvokė darbo ir laimės sąryšį ir geba pertvarkyti darbo sferą, yra darbo problemų sprendimo būdai. Šiandieną daugelis Skaityti toliau →

G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės (7)

2017 02 26 08:00

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.

Demokratiją galima ir įkainoti

Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji ir Skaityti toliau →

G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities (7)

2017 02 14 07:00

Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.

Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“ Skaityti toliau →

D. Zalepūga. Kokią nemalonią tiesą suprato doc. G. Navaitis? (0)

2016 11 07 21:17

Lapkričio 4 d. Delfi portale buvo paskelbtas doc. G. Navaičio straipsnis „Azartiniai lošimai Lietuvoje: tyrimas atskleidė nemalonią tiesą“. Šiame straipsnyje doc. G. Navaitis komentuoja „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus (tyrimo užsakovas neatskleistas), tačiau nemalonios tiesos tiesiogiai neįvardija. Todėl bandyti suprasti kokią žinią nori pateikti docentas tenka remiantis straipsnio teiginiais: „Loterijos bilietus pirko 54 proc. apklaustųjų“; „lošiančių lošimų automatų salonuose tebuvo 1 proc.”; „Vienas probleminio, nebekontroliuojamo lošimo požymių – jo sukeliamos negatyvios finansinės pasekmės. Lietuvoje jas paminėjo Skaityti toliau →

Dalykai, kuriuos reikia žinoti perkant telefoną vaikui (0)

2016 09 10 10:10

Išleisdami į mokyklą savo vaikus, daugelis tėvų deda pastangas, kad jų atžalos būtų pasiekiamos bet kuriuo metu. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien vis daugiau suaugusiųjų mano, kad jų mokyklinio amžiaus vaikams reikia mobilaus telefono. Specialistų teigimu, išmanusis įrenginys išsprendžia ne tik saugumo klausimą, bet ir skatina vaiko atsakomybę. Vis dėlto, prieš perkant telefoną, tėvai turėtų prisiminti, jog dalis pareigų tenka ir jiems. Skaityti toliau →

Tautininkai ir jaunalietuviai Seimo rinkimuose kelia bendrą sąrašą (40)

2016 08 05 14:58

Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ emblemos | Tautininkai.lt koliažas

Tautininkų sąjunga ir partija „Jaunoji Lietuva“ paskelbė, kad sudarė koalicinį sąrašą, kuris dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot tautininkų pranešimo spaudai, lietuviškos tautinės partijos vienijasi kovai ir kūrybiniam darbui valstybės politikos baruose. Koalicija 2016 m. rugpjūčio 4 d. užregistruota Vyriausioje rinkimų komisijoje.

„S. Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją „Prieš korupciją ir skurdą“ sudaro įvairių sričių profesionalai, kuriuos vienija doros, šeimos, tautos, tautinės valstybės, demokratijos ir socialinio teisingumo idealai. Kol biudžetinės partijos 24-erius metus dalijosi postus ir valstybės lėšas, lietuvių tautai parlamente iš esmės niekas neatstovavo, tačiau atėjo laikas šį nesusipratimą ištaisyti. Šiandien kiekvienas Lietuvos patriotas jau turi tikrą alternatyvą ir geriausią pasirinkimą“, – sakoma tautininkų pranešime. Skaityti toliau →

A. Veryga. „Absoliuto“ gamintojai mokyklose vaikus moko gerti (8)

2016 03 03 21:00

Kreipiuosi į visus Lietuvos tėvelius prašydamas susikaupti. Būtent. Susikaupti ir labai labai rimtai paklausyti. Jūsų vaikai ir jų mokytojai Lietuvoje mokomi nuosaikiai žiūrėti į alkoholį t.y. saikingai jį vartoti. Pasirodo, kad alkoholio gamintojai ne šiaip „svaičioja“ viešojoje erdvėje apie tai, kad reikia šviesti vaikus ir jie negers, bet ir realiai imasi veiksmų.

Lietuvos mokyklose, kaip beja ir kitų šalių, (per tarpininkus) tokius kaip „Šiuolaikinių didaktikų centras“, rengiamas ir galimai alkoholio pramonės finansuojamas projektas „Kalbėkimės“. O už to stovi kompanija Skaityti toliau →

G. Navaitis. Apsisprendimas laisvei (2)

2016 02 15 16:00

Vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę vėl prisiminti ir bandymus atkurti valstybę. O dramatiškame XX amžiuje jų tikrai netrūko.

1905 m. Vilniuje įvyko pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas. Jame buvo aptartas ir Lietuvos valstybės atkūrimo kelias. Šio suvažiavimo dalyvių priimtame sprendime skelbiama, kad „Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos). /…/ Lietuvių suvažiavimas nutarė: reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje“. Skaityti toliau →

G. Navaitis. Postūmis emigracijai (10)

2016 02 06 18:20

Emigracija iš Lietuvos tapo rimta, gal net rimčiausia, socialine ir ekonomine problema. Jos priežastys tikrai gausios ir įvairios, nors vis dar supaprastintai aiškinamos aukštesniu materialinio gyvenimo lygių vakarų Europoje. Kita vertus, akivaizdu, kad ir ten yra skurstančių. Tačiau emigruojantys pastebi ne juos, o geriau gyvenančius. Čia ir tiktų paklausti: „Ką reiškia geriau?“ Veikiausiai labai jau retas kuris atliko išsamią įvairių gyvenimo kokybės rodiklių analizę, tačiau kažkaip sužinojo, pajuto, suprato, kad kitur geriau nei Tėvynėje.

Žurnalas „International Living“ organizavo tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo Skaityti toliau →

G. Navaitis. Kas perša Lietuvai „nepavykusios valstybės“ įvaizdį? (7)

2016 01 31 17:30

Pati puikiai suvokiu, kaip vykdoma Rusijos propaganda, ir tikiu, kad esu jai atspari. Tačiau nemaža dalis giminių, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, regis, galėtų galvą guldyti už Rusiją. Jie tiki viskuo, ką rodo rusiški kanalai. Kodėl propaganda tokia paveiki? – klausia Rugilė iš Kauno r.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. Gediminas Navaitis.

Vis dažniau kalbame apie priešišką mūsų valstybei propagandą, apie informacinį karą. Todėl ir klausiama: „Kas tai? Kaip visa valstybė ir kiekvienas žmogus turėtų jam Skaityti toliau →

G.Navaitis. Koalicijos siūlymas išgirstas (13)

2012 09 21 19:33

Gediminas Navaitis | DELFI, J.Markevičiaus nuotr.

Lietuvoje nebalsuoja trys iš penkių turinčių rinkimų teisę piliečių. O iš balsavusių kone penktadalis savo balsus skiria partijoms, kurioms nepavyksta peržengti 5 proc. barjero.

Didžiąsias partijas aptarnaujantys politologai lengva ranka priskiria šiuos nebalsavusius ar balsavusius „ne už tuos, už kuriuos reikia“ prie nesidominčių, neišprususių, laukiančių „gelbėtojo“ ir pan. Taigi bando įteigti ir jiems, ir didžiųjų partijų elektoratui, kad kone du trečdaliai Lietuvos piliečių nieko nenutuokia ir yra nesvarbūs.

Be abejo, yra ir tokių, tačiau jiems priskiriamųjų skaičius akivaizdžiai per didelis. Skaityti toliau →

Spaudos konferencija „Teisingumas ir signatarų teismas“ (tiesioginė transliacija, video) (1)

2012 07 04 22:47

2012 m. liepos 5 d. 10:30 val. Seime įvyks Seimo nario Gedimino Navaičio ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo spaudos konferencija „Teisingumas ir signatarų teismas“. Dalyvaus advokatas Tomas Bakučionis.

Spaudos konferencijos transliacija ČIA. [transliacija baigta].

Klausimų uždavimas ČIA [įšjungta] Skaityti toliau →

G.Navaitis. Tėvo diena: primiršta šventė – nuvertintas vaidmuo (4)

2012 06 02 13:59

Pirmasis birželio sekmadienis – kalendoriuje įrašyta Tėvo diena. Graži, rami šventė be valstybės vadovių ir vadovų sveikinimų. Ne vienoje šeimoje pamiršta šventė. Netgi kovotojų už tradicinę šeimą neprisiminta šventė.

Kaip ir bet kokia šventė – gera proga papokštauti. Antai JAV psichologas R.Simonas atliko interneto svetainėse skelbiamų anekdotų analizę. 42 proc. anekdotų apie tėvus – tai anekdotai, kuriuose šaipomasi iš vyro bendravimo su savo vaikais. Pavyzdžiui, tėvas klausia sūnaus: “Kur buvai iki vėlumos?”. Sūnus atsako: “Kariuomenėje tarnavau.” Anekdotai išryškina ir atspindi realybę. Skaityti toliau →

„Lenkų kortos“ turėtojams siūloma neleisti būti renkamiems į Seimą (10)

2012 04 05 17:31

Balandžio 5 d. Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila grupė Seimo narių vardu įregistravo įstatymo projektą dėl Lenko kortos – XIP-4293, kuriuo siūloma Lietuvos piliečiams paėmusiems „Lenkų kortą“ ir nenorintiems jos atsisakyti neleisti būti renkamiems į Lietuvos Respublikos Seimą.

Įregistruotame „LR Rinkimų įstatymo 2, 38, 96 straipsnių pakeitimo įstatymo” projekte siūloma, kad „Seimo nariu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis užsienio valstybės dokumentą, Skaityti toliau →

L.Tautkuvienė. Ar Seime tėra tik vienuolika Lietuvos patriotų?! (26)

2012 03 17 10:05

Ligija Tautkuvienė | biciulyste.com nuotr.

Ketvirtadienį, kovo 15 d., Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei perduotas 11 Seimo narių pasirašytas pareiškimas dėl kovo 17 d. išduoto leidimo Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetams mitingui ir eitynėms. „Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus (1938 m. kovo 17 d. – red.). Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų
duomenų, yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Skaityti toliau →

Seimo nariai prašo atšaukti lenkakalbių mitingą Vilniuje – savivaldybė nesutinka (4)

2012 03 16 00:14

Kovo 15 d. Tautininkų sąjungos pirmininko, Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva vienuolika Seimo narių kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami nukelti šeštadienį, kovo 17 d., numatytą vadinamos Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetų mitingą.

Seimo nariai savivaldybės prašė atšaukti ar atidėti eitynes ir mitingą, kuriame reikalaujama atšaukti Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą.

„Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus. Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų duomenų, yra realių galimybių, kad Skaityti toliau →