Žymos archyvas: Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei? (10)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Lietuvos politikai vis dar mano, kad turtingą ir laimingą ateitį sukurs didesnis BVP (bendras vidaus produktas). Daug kas jais patiki. Todėl retai kada sakoma – svarbiausias politikų uždavinys sukurti kuo daugiau laimės. Taip pasakius būtų nuoseklu prieš priimant sprendimus išsiaiškinti, kas ją suteikia.

Deja, Lietuvoje laimės statistikos vengiama, tokio rodiklio nerasime statistinėse ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje. Taigi belieka remtis tarptautiniais laimės lygio, ją lemiančių veiksnių tyrimais. Kone išsamiausiai laimės reikšmę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report). Skaityti toliau

G. Navaitis. Informacinio karo taikiniai (44)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvename karo sąlygomis. Kol kas tik informacinio, o gal reikėtų rašyti net informacinio. Priešininkas kaip ir bet kokiame kare žinomas. Dar 2000 metais Rusijos karinėje doktrinoje nurodyta, kad „dabartiniai karinei politine situacijai pasaulyje įtaka daro informacinis karas“. Jo tikslus rusų strategai apibrėžia irgi aiškiai – atgauti prarastas geopolitines pozicijas ir pirmiausia tai padaryti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Nuolat demaskuojamas vienas ar kitas rusiškos propagandos išpuolis. Rečiau apsvarstomi bendresni tokios propagandos teiginiai, todėl dera skirti dėmesio ir jiems. Skaityti toliau

Kaip įveikti skrydžio baimę? (0)

pixabay,org nuotr.

Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.

Tiesa ta, kad jokia kita transporto forma nėra taip tikrinama ir stebima kaip komercinė aviacija. Remiantis pasauline statistika, keliauti oro transportu maždaug 10 kartų saugiau nei traukiniu ir beveik 20 kartų nei rinktis automobilį. Skaityti toliau

G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (22)

Gediminas Navaitis | Valstietis.lt nuotr.

Artėjant referendumui dėl dvigubos pilietybės, norėčiau sužinoti jūsų įžvalgas šia tema, – rašo skaitytojas Jonas iš Kelmės r.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Lietuvos migracijos departamento tinklalapyje galime rasti informaciją, kad nuo 2013 iki 2018 metų kasmet Lietuvos pilietybės atsisakydavo 30–40 žmonių. Skaityti toliau

Keturi iš penkių grįžtančių emigrantų pripažįsta: namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys (4)

Keturi iš penkių grįžtančių emigrantų pripažįsta: namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys | Pixabay nuotr.

Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei jausminiai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl Jungtinės Karalystės  (JK) pasitraukimo iš ES pasekmių.

Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, Skaityti toliau

G. Navaitis. Paminklai: politiškai nekorektiškas sugretinimas (41)

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Lietuva – nepriklausoma, demokratiška, Europos Sąjungos valstybė. Gudija – diktatoriaus valdoma prorusiška šalis.

Politiškai labai nekorektiška sugretinti šias valstybes. O jau visiškai blogai, gal net nusikalstama, teigti, kad iš gudų ko nors galima pasimokyti.

Lietuvos sostinė Vilnius, miestas, kurio istorija ir dabartimi didžiuojamės. Skaityti toliau

A. Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ (nuotraukos, video) (33)

P1650007-2400

Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko,  filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.

Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.

Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau

G. Navaitis. Prezidento profesija: Kokio Prezidento reikia šiandieną? (apklausa) (54)

Alkas.lt koliažas

Įsijungę internetinę paiešką iš kart rasime bent trisdešimt tekstų įvardintų kaip klausimas: „Kokio Prezidento reikia Lietuvai?“ Savalaikis klausimas, įdomios diskusijos, o artėjant rinkimams jų bus dar daugiau.

Šiai diskusijai galima pasiūlyti ir dar vieną, kol kas mažai svarstytą požiūrį. Jei manysime, kad Prezidentas ne antgamtinė būtybė valdanti tik jai vienai paklūstančias galias ir turinti pasirūpinti visų mūsų gerove, o žmogus, dirbantis sunkų, atsakingą darbą, tai turėtume pasiaiškinti koks tai darbas. Akivaizdu, kad išskirtinis, tačiau ir išskirtinį galime priskirti kuriai nors profesijų grupei. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kam kliudo mūsų Vytis? (12)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalbėdamas Seime laisvės gynėjų dieną Jonas Kadžionis-Bėda sakė: „Man tiesiog nesuprantama, ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo?“

Lietuvai priešiškų jėgų kliudymas Vyčiui net labai suprantamas. Yra vis dar bandančių ginčyti Vilniaus priklausomybę Lietuvai. Jiems tautiniai simboliai Lietuvos sostinėje labai neparankūs. Yra vis dar svaičiojančių apie Lietuvą prijungta prie Rusijos. Jie suprantama, kad Vytis centrinėje sostinės aikštėja neatitinka tokių siekių, o kada nors jį griauti nebūtų Skaityti toliau

G. Navaitis. Kam naudinga mokesčių „reforma“? (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labai senai, dar antikinės Graikijos filosofas Aristotelis teigė, kad turintieji per daug kenksmingi valstybei, nes rūpinasi tik savimi, o nieko neturintys neturi ir dorovinių stabdžių, nes stengiasi bet kokiu būdu išbristi iš skurdo. Valstybes atrama jis laikė „aukso vidurį“, o kalbant moderniais terminai – vidurinę klasę. Pastarosios nekenčia oligarchai, kuriems laisvas, nuo jų nepriklausantis žmogus yra kliūtis. Nepakenčia ir varguoliai, nes pavydėti oligarchui jie net svajonėse nedrįsta, o savarankiškam žmogui gali. Savo ruožtu oligarchai mėgstą skurdžius, nes gali jiems numesti skatiką ir susilaukti šlovinimo. Skaityti toliau

G. Navaitis. Pagiriamas žodis populizmui (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Politikų ir politologų kalbose yra žodžių, kurių nei aiškinti nereikia. Šiandieną spaudoje ar tiesioginėje diskusijoje, pavadinęs oponentą populistu, žino, kad jį suniekino, o jo idėjas nuvertino. Vaikiško prasivardžiavimo žaidimuose smagu būtų išgirsti atsakymą į klausimą: „Gerai, aš populistas, o tu kas?“

Veikiausiai nieko ir neišgirstume, nes besisvaidantiems kaltinimais populizmu tektų prisiminti žodžio kilme, o kilęs jis yra iš antikinės Romos ir žymėjo Skaityti toliau

G. Navaitis. Kalėdinis sėkmės talismanas (3)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus notr.

Šv. Kalėdos, yra mūsų tapatybės dalis. Jos tokios, kokie esame mes. Tik vienas jų bruožas per amžius nepakinta – stebuklas. Kalėdų išvakarės yra metas, kai įvyksta paslaptingi įvykiai, iš pagrindų pakeičiantys žmonių gyvenimus.

Džiugių permainų, stebuklų viltis gali pasiteisinti, nes dažnai juos sukuriam patys. Čia tiktų prisiminti visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams būdinga nuostata: energija seka paskui mintį… Įsivaizdavęs save laimingu ir energingu padidina galimybę toks ir būti. Įsivaizdavęs ligotu ir suvargusiu Skaityti toliau

G. Navaitis. Kas kliudo laimingai ir turtingai gyventi? (19)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau

Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai (tiesioginė transliacija, nuotraukos) (2)

Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 4 d., 16 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo tarptautinė konferencija „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Šioje asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ rengiamoje konferencijoje dalyvauja ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvykę šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

Prieš prasidedant konferencijai ELTA Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“ (34)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau

G. Navaitis. Pamiršta suvereno diena (32)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kas, drauge su valdančiais, primiršo – spalio 25-oji yra Lietuvos Konstitucijos diena. Lietuvoje pagrindinį įstatymą derėtų vertinti. Lietuvos istoriją puošia pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje priimta dar 1791 metais. Dabartinė Konstitucija irgi verta pagarbos, nes buvo priimta referendume, už ją pasisakė Lietuvos piliečiai. Pirmieji jos straipsniai skelbia, kad „suverenitetas priklauso Tautai“, o jo varžyti, riboti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių niekas negali.

Kai suverenu buvo monarchas ar diktatorius, jam pakakdavo pasitarti su padlaižūnais ar ir Skaityti toliau

G. Navaitis. Neapskaitomas nuostolis (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių atvykstančius. Ir matome – kasmet mūsų šalis sumažėja, o todėl emigracija tapo grėsmę Lietuvos ateičiai. Veikiausiai ji tęsis dar keletą ar net ir kelioliką metų, veikiausiai dar ne kartą TV ekrane matysime kažkieno apmokėtus vaizdus apie emigranto sėkmę, apie gerus atlyginimus Norvegijoje ar Airijoje. Kita vertus emigracijos neigiamas poveikis valstybės finansams, būsimų pensijų dydžiui vis geriau suprantamas ir dažniau svarstomas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Ką ruošia Lietuvos švietimo sistema? (5)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.

Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems  Skaityti toliau

Tautinių jėgų sąskrydyje nutarta kovoti prieš daugybinę pilietybę ir telktis Atgimimo Prezidento rinkimams (32)

Tautinių jėgų sąskrydis rie Lūksto ežero | A. Stalilionio nuotr.

Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį  „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.

Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (36)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečiu jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisviu, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai Skaityti toliau

Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą (0)

Pixabay.com nuotrt.

Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.

Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau

G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas (7)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.

Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.

Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau

G. Navaitis. Idėja Lietuvai: Nustebinkime pasaulį balsų skaičiavimu (5)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XXI a. idėja – laimės ekonomika. Ji atsako į daugelį šių dienų klausimų. Ją remdamiesi paaiškinsime kodėl gerovei būtina nacionalinė valstybė, kodėl turi didėti mokesčiai turtingiesiems ir mažėti mokytojams, medikams, policininkams t. y. vidurinei klasei, kodėl norint geriau gyventi reikia plėsti piliečių dalyvavimą valdyme.

Įtakingų rupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta. Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo Skaityti toliau

G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems (9)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pasiūlė pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, supilti kilometro aukščio kalvą ar aerouostus pavadinti garsių menininkų vardais.

Kas nutiks panašias idėjas įgyvendinus? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi, kad po to sumažės emigruojančių, girtaujančių ir savižudžių. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja.

Idėja verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna Skaityti toliau

G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai (18)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau