Komunistinė Kinijos valdžia svarsto įvesti 2,5 dienos savaitgalius. Svarsto mintį – jei trumpiau dirbsi bus geriau ekonomikai. Svarsto laimės ekonomikos idėją. Demokratinės Lietuvos politikai jų nesvarsto. Jiems mielesnės atgyvenęs XIX a. požiūris į ekonomiką.
Penkiasdešimtaisiais praeito amžiau metai, buvo prognozuojama, kad techninis progresas, automatizacija ir darbo našumo kilimas, sutrumpins darbo laiką. Buvo manoma, kad laisvo laiko Skaityti toliau
„Respublikos“ žurnalistas Ričardas Čekutis kalbasi su kelių politinės psichologijos knygų autoriumi, profesoriumi, dr. Gediminu Navaičiu.
– Šiandieną visi susirūpinę koronavirusu, priemonių, kurių imamasi jį suvaldyti, veiksmingumu. Visuomenės dėmesys nutolo nuo rudenį vyksiančių Lietuvos Seimo rinkimų, kurie lems artimiausią mūsų ateitį Skaityti toliau
Žodžiai turi kuriančią arba griaunančią galią. Vieni atima drąsą, naikina kūrybiškumą, kiti pakylėja ir įkvepia. Vienus sako linkintys mums gero, kitus šnibžda gundantis žaltys.
Dezinformacija apie koronavirusą užplūdo internetą. Todėl pats laikas aptarti informacinę higieną, pasvarstyti ką kiekvienas gali padaryti, kad stabdytų melo plitimą.
Šiandieną žinios apie koronavirusą svarbios visiems. Skaityti toliau
XXI amžius informacinių technologijų, žinių amžius. Tiek pat teisminga pasakyti – melo ir gandų amžius. Gandai tapo paveikia priemone, kurią naudoja geltonoji, bulvarinė ir panašia įvardinama žiniasklaida. Melo ir prasimanymų pilna internete.
Tyrinėti gandai irgi ne kartą. Psichologas Gordonas Vilardas Alportas (Gordon Willard Allport) pasiūlė gandų įvertinimo formulę, pagal kurią gandas gali būti aprašytas kaip įvykio reikšmingumas padaugintas iš jo dviprasmiškumo ir neaiškumo. Akivaizdu, kad koronavirusas, karantinas mums visiems svarbus įvykis. Taip pat akivaizdu, kad ir jį tiriantys mokslininkai dar daug ko apie šį virusą nežino. Skaityti toliau
Esame tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Esame tauta, kurios laisvės troškimą nuolat bandoma menkinti; ardyti, bendro tautos likimo suvokimą, kuriai bandoma įpiršti nuomonę, kad vasario 16-oji tik atsitiktinai sutapusių aplinkybių pasekmė, paneigti, tai ką valstybės atkūrimo akte pabrėžė valstybę atstatanti Lietuvos Taryba – atkuriama valstybė nėra nauja, tai seno valstybingumo tąsa.
Šiandien, kai samprotauti apie žmonių nusivylimą valstybe tampa kone madinga, derėtų vėl prisiminti ir bandymus šią valstybę atkurti. O XX amžiuje jų tikrai netrūko. Skaityti toliau
Pastarųjų savaičių įvykiai – verslininkų nusikaltimai naikinant pajūrio gamtą ir jų prijaukintų bei pamaitintų Klaipėdos valdininkų neigalumas atlikti savo pareigas skatina „Alko“ skaitytojas ar skaitytoja pažvelgti pro langą. Pamatys – žiema dingo.
Tai bus proga prisiminti vien 2017-2018 metais 1,7 proc. padidėjo šiltnamio dujų išmetimas, 90 proc. Juodosios jūros jau sudaro didelė toksišką zona, kurioje nėra deguonies, spėjama, kad pusė pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių gali išnykti iki 2050 metų. Skaityti toliau
Tenka susitikti su labai įvairiais žmonėmis, sužinoti jų nuomones apie pasaulį, Lietuvą ir gyvenimą. Čia užsieniečių nuomonės apie Sausio 13-ąją.
Verslininkas iš Jordanijos, arabas ir musulmonas. Kalbamės apie verslą. Teiraujuosi kuo Lietuva patraukli, kokie jos privalumai. Atsakymas: „Dar nežinau. Nesigilinau. Bet jūs drąsūs žmones. Be ginklų stovite prieš tankus. Tokių žmonių kitur nėra. Noriu daryti verslą su tais kuriuos gerbiu.“ Skaityti toliau
Gruodžio pradžioje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta K. Simonavičiaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaro Gedimino Navaičio knyga „Laimėtojai“.
Knygoje aptariama azartinių lošimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia, dalyvaujančia lažybose ir loterijose Lietuvos visuomenės dalimi, o ji tikrai nemaža – du trečdaliai visų gyventojų. Vien tai skatina atidžiau pažvelgti į šiuos žmones, nes paprastai azartas vertinamas ir tiriamas kaip blogis, o rašantys apie jį visų pirma nagrinėja priklausomybes ir tarsi Skaityti toliau
Gruodžio 2 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir prof. dr. Gediminas Navaitis kviečia į knygos „Laimėtojai“ pristatymą.
Knygoje aptariama azartinių lošimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia, dalyvaujančia lažybose ir loterijose Lietuvos visuomenės dalimi, o ji tikrai nemaža – du trečdaliai visų gyventojų. Vien tai skatina atidžiau pažvelgti į šiuos žmones, nes paprastai azartas vertinamas ir tiriamas kaip blogis, o rašantys apie jį visų pirma nagrinėja priklausomybes ir tarsi nepastebi, kad šiandien įvairaus pobūdžio azartiniai žaidimai tapo itin populiariu laisvalaikio leidimo būdu. Skaityti toliau
Lietuvos politikai vis dar mano, kad turtingą ir laimingą ateitį sukurs didesnis BVP (bendras vidaus produktas). Daug kas jais patiki. Todėl retai kada sakoma – svarbiausias politikų uždavinys sukurti kuo daugiau laimės. Taip pasakius būtų nuoseklu prieš priimant sprendimus išsiaiškinti, kas ją suteikia.
Deja, Lietuvoje laimės statistikos vengiama, tokio rodiklio nerasime statistinėse ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje. Taigi belieka remtis tarptautiniais laimės lygio, ją lemiančių veiksnių tyrimais. Kone išsamiausiai laimės reikšmę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report). Skaityti toliau
Gyvename karo sąlygomis. Kol kas tik informacinio, o gal reikėtų rašyti net informacinio. Priešininkas kaip ir bet kokiame kare žinomas. Dar 2000 metais Rusijos karinėje doktrinoje nurodyta, kad „dabartiniai karinei politine situacijai pasaulyje įtaka daro informacinis karas“. Jo tikslus rusų strategai apibrėžia irgi aiškiai – atgauti prarastas geopolitines pozicijas ir pirmiausia tai padaryti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.
Nuolat demaskuojamas vienas ar kitas rusiškos propagandos išpuolis. Rečiau apsvarstomi bendresni tokios propagandos teiginiai, todėl dera skirti dėmesio ir jiems. Skaityti toliau
Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
Tiesa ta, kad jokia kita transporto forma nėra taip tikrinama ir stebima kaip komercinė aviacija. Remiantis pasauline statistika, keliauti oro transportu maždaug 10 kartų saugiau nei traukiniu ir beveik 20 kartų nei rinktis automobilį. Skaityti toliau
Artėjant referendumui dėl dvigubos pilietybės, norėčiau sužinoti jūsų įžvalgas šia tema, – rašo skaitytojas Jonas iš Kelmės r.
Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.
Lietuvos migracijos departamento tinklalapyje galime rasti informaciją, kad nuo 2013 iki 2018 metų kasmet Lietuvos pilietybės atsisakydavo 30–40 žmonių. Skaityti toliau
Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei jausminiai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES pasekmių.
Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, Skaityti toliau
Lietuva – nepriklausoma, demokratiška, Europos Sąjungos valstybė. Gudija – diktatoriaus valdoma prorusiška šalis.
Politiškai labai nekorektiška sugretinti šias valstybes. O jau visiškai blogai, gal net nusikalstama, teigti, kad iš gudų ko nors galima pasimokyti.
Lietuvos sostinė Vilnius, miestas, kurio istorija ir dabartimi didžiuojamės. Skaityti toliau
Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko, filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.
Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.
Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau
Įsijungę internetinę paiešką iš kart rasime bent trisdešimt tekstų įvardintų kaip klausimas: „Kokio Prezidento reikia Lietuvai?“ Savalaikis klausimas, įdomios diskusijos, o artėjant rinkimams jų bus dar daugiau.
Šiai diskusijai galima pasiūlyti ir dar vieną, kol kas mažai svarstytą požiūrį. Jei manysime, kad Prezidentas ne antgamtinė būtybė valdanti tik jai vienai paklūstančias galias ir turinti pasirūpinti visų mūsų gerove, o žmogus, dirbantis sunkų, atsakingą darbą, tai turėtume pasiaiškinti koks tai darbas. Akivaizdu, kad išskirtinis, tačiau ir išskirtinį galime priskirti kuriai nors profesijų grupei. Skaityti toliau
Kalbėdamas Seime laisvės gynėjų dieną Jonas Kadžionis-Bėda sakė: „Man tiesiog nesuprantama, ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo?“
Lietuvai priešiškų jėgų kliudymas Vyčiui net labai suprantamas. Yra vis dar bandančių ginčyti Vilniaus priklausomybę Lietuvai. Jiems tautiniai simboliai Lietuvos sostinėje labai neparankūs. Yra vis dar svaičiojančių apie Lietuvą prijungta prie Rusijos. Jie suprantama, kad Vytis centrinėje sostinės aikštėja neatitinka tokių siekių, o kada nors jį griauti nebūtų Skaityti toliau
Labai senai, dar antikinės Graikijos filosofas Aristotelis teigė, kad turintieji per daug kenksmingi valstybei, nes rūpinasi tik savimi, o nieko neturintys neturi ir dorovinių stabdžių, nes stengiasi bet kokiu būdu išbristi iš skurdo. Valstybes atrama jis laikė „aukso vidurį“, o kalbant moderniais terminai – vidurinę klasę. Pastarosios nekenčia oligarchai, kuriems laisvas, nuo jų nepriklausantis žmogus yra kliūtis. Nepakenčia ir varguoliai, nes pavydėti oligarchui jie net svajonėse nedrįsta, o savarankiškam žmogui gali. Savo ruožtu oligarchai mėgstą skurdžius, nes gali jiems numesti skatiką ir susilaukti šlovinimo. Skaityti toliau
Politikų ir politologų kalbose yra žodžių, kurių nei aiškinti nereikia. Šiandieną spaudoje ar tiesioginėje diskusijoje, pavadinęs oponentą populistu, žino, kad jį suniekino, o jo idėjas nuvertino. Vaikiško prasivardžiavimo žaidimuose smagu būtų išgirsti atsakymą į klausimą: „Gerai, aš populistas, o tu kas?“
Veikiausiai nieko ir neišgirstume, nes besisvaidantiems kaltinimais populizmu tektų prisiminti žodžio kilme, o kilęs jis yra iš antikinės Romos ir žymėjo Skaityti toliau
Šv. Kalėdos, yra mūsų tapatybės dalis. Jos tokios, kokie esame mes. Tik vienas jų bruožas per amžius nepakinta – stebuklas. Kalėdų išvakarės yra metas, kai įvyksta paslaptingi įvykiai, iš pagrindų pakeičiantys žmonių gyvenimus.
Džiugių permainų, stebuklų viltis gali pasiteisinti, nes dažnai juos sukuriam patys. Čia tiktų prisiminti visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams būdinga nuostata: energija seka paskui mintį… Įsivaizdavęs save laimingu ir energingu padidina galimybę toks ir būti. Įsivaizdavęs ligotu ir suvargusiu Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., 16 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo tarptautinė konferencija „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Šioje asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ rengiamoje konferencijoje dalyvauja ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvykę šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.
Prieš prasidedant konferencijai ELTA Skaityti toliau
Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.
„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau
Jei kas, drauge su valdančiais, primiršo – spalio 25-oji yra Lietuvos Konstitucijos diena. Lietuvoje pagrindinį įstatymą derėtų vertinti. Lietuvos istoriją puošia pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje priimta dar 1791 metais. Dabartinė Konstitucija irgi verta pagarbos, nes buvo priimta referendume, už ją pasisakė Lietuvos piliečiai. Pirmieji jos straipsniai skelbia, kad „suverenitetas priklauso Tautai“, o jo varžyti, riboti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių niekas negali.
Kai suverenu buvo monarchas ar diktatorius, jam pakakdavo pasitarti su padlaižūnais ar ir Skaityti toliau
Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių atvykstančius. Ir matome – kasmet mūsų šalis sumažėja, o todėl emigracija tapo grėsmę Lietuvos ateičiai. Veikiausiai ji tęsis dar keletą ar net ir kelioliką metų, veikiausiai dar ne kartą TV ekrane matysime kažkieno apmokėtus vaizdus apie emigranto sėkmę, apie gerus atlyginimus Norvegijoje ar Airijoje. Kita vertus emigracijos neigiamas poveikis valstybės finansams, būsimų pensijų dydžiui vis geriau suprantamas ir dažniau svarstomas. Skaityti toliau
Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.
Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems Skaityti toliau
Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.
Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau
Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?
Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau
