Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei jausminiai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES pasekmių.
Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, Skaityti toliau
Lietuva – nepriklausoma, demokratiška, Europos Sąjungos valstybė. Gudija – diktatoriaus valdoma prorusiška šalis.
Politiškai labai nekorektiška sugretinti šias valstybes. O jau visiškai blogai, gal net nusikalstama, teigti, kad iš gudų ko nors galima pasimokyti.
Lietuvos sostinė Vilnius, miestas, kurio istorija ir dabartimi didžiuojamės. Skaityti toliau
Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko, filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.
Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.
Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau
Įsijungę internetinę paiešką iš kart rasime bent trisdešimt tekstų įvardintų kaip klausimas: „Kokio Prezidento reikia Lietuvai?“ Savalaikis klausimas, įdomios diskusijos, o artėjant rinkimams jų bus dar daugiau.
Šiai diskusijai galima pasiūlyti ir dar vieną, kol kas mažai svarstytą požiūrį. Jei manysime, kad Prezidentas ne antgamtinė būtybė valdanti tik jai vienai paklūstančias galias ir turinti pasirūpinti visų mūsų gerove, o žmogus, dirbantis sunkų, atsakingą darbą, tai turėtume pasiaiškinti koks tai darbas. Akivaizdu, kad išskirtinis, tačiau ir išskirtinį galime priskirti kuriai nors profesijų grupei. Skaityti toliau
Kalbėdamas Seime laisvės gynėjų dieną Jonas Kadžionis-Bėda sakė: „Man tiesiog nesuprantama, ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo?“
Lietuvai priešiškų jėgų kliudymas Vyčiui net labai suprantamas. Yra vis dar bandančių ginčyti Vilniaus priklausomybę Lietuvai. Jiems tautiniai simboliai Lietuvos sostinėje labai neparankūs. Yra vis dar svaičiojančių apie Lietuvą prijungta prie Rusijos. Jie suprantama, kad Vytis centrinėje sostinės aikštėja neatitinka tokių siekių, o kada nors jį griauti nebūtų Skaityti toliau
Labai senai, dar antikinės Graikijos filosofas Aristotelis teigė, kad turintieji per daug kenksmingi valstybei, nes rūpinasi tik savimi, o nieko neturintys neturi ir dorovinių stabdžių, nes stengiasi bet kokiu būdu išbristi iš skurdo. Valstybes atrama jis laikė „aukso vidurį“, o kalbant moderniais terminai – vidurinę klasę. Pastarosios nekenčia oligarchai, kuriems laisvas, nuo jų nepriklausantis žmogus yra kliūtis. Nepakenčia ir varguoliai, nes pavydėti oligarchui jie net svajonėse nedrįsta, o savarankiškam žmogui gali. Savo ruožtu oligarchai mėgstą skurdžius, nes gali jiems numesti skatiką ir susilaukti šlovinimo. Skaityti toliau
Politikų ir politologų kalbose yra žodžių, kurių nei aiškinti nereikia. Šiandieną spaudoje ar tiesioginėje diskusijoje, pavadinęs oponentą populistu, žino, kad jį suniekino, o jo idėjas nuvertino. Vaikiško prasivardžiavimo žaidimuose smagu būtų išgirsti atsakymą į klausimą: „Gerai, aš populistas, o tu kas?“
Veikiausiai nieko ir neišgirstume, nes besisvaidantiems kaltinimais populizmu tektų prisiminti žodžio kilme, o kilęs jis yra iš antikinės Romos ir žymėjo Skaityti toliau
Šv. Kalėdos, yra mūsų tapatybės dalis. Jos tokios, kokie esame mes. Tik vienas jų bruožas per amžius nepakinta – stebuklas. Kalėdų išvakarės yra metas, kai įvyksta paslaptingi įvykiai, iš pagrindų pakeičiantys žmonių gyvenimus.
Džiugių permainų, stebuklų viltis gali pasiteisinti, nes dažnai juos sukuriam patys. Čia tiktų prisiminti visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams būdinga nuostata: energija seka paskui mintį… Įsivaizdavęs save laimingu ir energingu padidina galimybę toks ir būti. Įsivaizdavęs ligotu ir suvargusiu Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., 16 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo tarptautinė konferencija „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Šioje asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ rengiamoje konferencijoje dalyvauja ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvykę šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.
Prieš prasidedant konferencijai ELTA Skaityti toliau
Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.
„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau
Jei kas, drauge su valdančiais, primiršo – spalio 25-oji yra Lietuvos Konstitucijos diena. Lietuvoje pagrindinį įstatymą derėtų vertinti. Lietuvos istoriją puošia pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje priimta dar 1791 metais. Dabartinė Konstitucija irgi verta pagarbos, nes buvo priimta referendume, už ją pasisakė Lietuvos piliečiai. Pirmieji jos straipsniai skelbia, kad „suverenitetas priklauso Tautai“, o jo varžyti, riboti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių niekas negali.
Kai suverenu buvo monarchas ar diktatorius, jam pakakdavo pasitarti su padlaižūnais ar ir Skaityti toliau
Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių atvykstančius. Ir matome – kasmet mūsų šalis sumažėja, o todėl emigracija tapo grėsmę Lietuvos ateičiai. Veikiausiai ji tęsis dar keletą ar net ir kelioliką metų, veikiausiai dar ne kartą TV ekrane matysime kažkieno apmokėtus vaizdus apie emigranto sėkmę, apie gerus atlyginimus Norvegijoje ar Airijoje. Kita vertus emigracijos neigiamas poveikis valstybės finansams, būsimų pensijų dydžiui vis geriau suprantamas ir dažniau svarstomas. Skaityti toliau
Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.
Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems Skaityti toliau
Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.
Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau
Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?
Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau
Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.
Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečiu jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisviu, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai Skaityti toliau
Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.
Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau
Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.
Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau
Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.
Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau
Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.
Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau
Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.
Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.
Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau
XXI a. idėja – laimės ekonomika. Ji atsako į daugelį šių dienų klausimų. Ją remdamiesi paaiškinsime kodėl gerovei būtina nacionalinė valstybė, kodėl turi didėti mokesčiai turtingiesiems ir mažėti mokytojams, medikams, policininkams t. y. vidurinei klasei, kodėl norint geriau gyventi reikia plėsti piliečių dalyvavimą valdyme.
Įtakingų rupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta. Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo Skaityti toliau
Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pasiūlė pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, supilti kilometro aukščio kalvą ar aerouostus pavadinti garsių menininkų vardais.
Kas nutiks panašias idėjas įgyvendinus? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi, kad po to sumažės emigruojančių, girtaujančių ir savižudžių. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja.
Idėja verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna Skaityti toliau
Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.
Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?
Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau
Valstybės diena primena – ant mūsų karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna.
Mindaugo dėka Lietuva įėjo į Vakarų krikščioniškos kultūros erdvę, kas gerai dera su dabartiniais valstybiniais tikslais. Mindaugas tapo istoriniu lietuvių herojumi įkūrusių valstybę. Jo vardu vadiname gatvės ir aikštės, jam statome paminklus. Bet gal net daugiau nei istorijos studijos karaliaus Mindaugo vaizdinį ugdė Justino Marcinkevičiaus dramą kurioje nors ir minėti istoriniai vardai vis dėlto, kaip pripažino ir pats autorius, siekta nepavaizduoti XIII a. Lietuvą, o visai kitų tikslų. Skaityti toliau
Birželio 27 d. Teisingumo ministerija (TM) išplatino pranešimą, kad prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungė Respublikonų partija (RP), vienijanti beveik 1 300 narių. TM patvirtino šių partijų reorganizavimui skirtų dokumentų tikrumą. Dabar ši politinė partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS).
Respublikonų partija neatitiko Politinių partijų įstatymo reikalavimo – savo gretose turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl nusprendė susijungti su TS. Vasario 24 d. vykusiame neeiliniame suvažiavime buvo priimtas sprendimą dėl partijos pertvarkymo – prisijungti Skaityti toliau
Šeštadienį Vilniuje, „Corner“ viešbutyje, įvykusioje Tautininkų sąjungos suvažiavimo antrojoje dalyje buvo nutarta pritarti Biržų mero Valdemaro Valkiūno vadovaujamos Respublikonų partijos prisijungimui prie Tautininkų sąjungos. Atsižvelgdamas į tai, Tautininkų sąjungos suvažiavimas priėmė nutarimą papildyti Tautininkų sąjungos pavadinimą. Nuo šiol partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga. Joje bus 3300 narių.
Pirmojoje Tautininkų sąjungos suvažiavimo dalyje, įvykusioje sausio 14 d. jau buvo pritarta būsimam Respublikonų partijos prisijungimui prie Tautininkų sąjungos. Tuo metu buvo išrinktas ir naujas partijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis bei 21 Tarybos Skaityti toliau
Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II)“
Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau
