Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Trumpiau dirbi – geriau gyveni

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2020 04 28 12:39
10
Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.
Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Komunistinė Kinijos valdžia svarsto įvesti 2,5 dienos savaitgalius. Svarsto mintį  – jei trumpiau dirbsi bus geriau ekonomikai. Svarsto laimės ekonomikos idėją. Demokratinės Lietuvos politikai jų nesvarsto. Jiems mielesnės atgyvenęs XIX a. požiūris į ekonomiką.

Penkiasdešimtaisiais praeito amžiau metai, buvo prognozuojama, kad techninis progresas, automatizacija ir darbo našumo kilimas, sutrumpins darbo laiką. Buvo manoma, kad laisvo laiko daugės, o gyvenimo kokybė gerės. Prognozuota, kad XX a. pabaigoje įsivyraus dvidešimties – trisdešimties valandų darbo savaitė. Kone prieš šimtą metų ekonomistas Džonas Meinardas Keisas (John Maynard Keynes) prognozuodamas ateitį teigė, kad gyvenimo lygis bus aštuonis kartus aukštesnis, o darbo savaitė sutrumpės iki 15 valandų. Jo turto gausėjimo prognozė buvo stebėtinai tiksli, tačiau dėl darbo laiko pokyčio jis visiškai klydo.

Moderni visuomenė turi galimybes praeitame amžiuje skelbtas prognozes įgyvendinti. Tereikia susieti laisvą laiką su platesnių ekonominių problemų sprendimu, humanizuoti darbo turinį, kurti tvarią ekonomiką, o drauge išvengti bedarbystės ir artėti prie visuotinio užimtumo. Tačiau realybė rodo, kad išvystytos ekonomikos šalyse žmonės vis daugiau laiko praleidžia darbe, vis dažniau dirba viršvalandžius. Tai faktas, kuris išryškina perėjimo prie laimės ekonomikos būtinybę.

Daugelyje šalių, skirtingose istorinėse epochose drauge su turto gausėjimu stiprėjo ir apsisprendimas trumpiau dirbti, skirti laiką turiningesniam asmeniniam gyvenimui. Šiandieną šią tendenciją bandoma neigti. Korporacijų interesus aptarnaujanti žiniasklaida šlovina darboholikus, Daugelyje modernių šalių sėkmingai įdiegtos nuostatos, kad dirbti reikia vis daugiau ir daugiau. Tačiau tyrimai patvirtina trumpesnės darbo savaitės ir laimės sąryšį. Antai, vidutiniškai ES šalyse ne visą darbo dieną  dirba 8,7% vyrų ir 32% moterų. Tarp ES ir viso pasaulio šalių pagal laimės lygį nuolat pirmauja Nyderlandai. Juose 26,8% vyrų ir 76,6% moterų dirba mažiau kaip 36 valandas per savaitę.

Anglijoje veikiančio Naujosios ekonomikos fondo (NEF) specialistai teigia, kad reikia radikaliai pakeisti „normalių dalykų“, o ypač darbo laiko sampratą. Vergai dirbo visa parą išskyrus pertraukas pavalgyti ir miegoti. Viduramžiais valstiečiai dirbo nuo aušros iki saulės laidos – vasarą apie 16-18 valandų. Panaši darbo trukmė buvo ir pirmuose fabrikuose. Tik šešiasdešimtaisiais praeito amžiaus metais pereita prie penkių dienų darbo savaitės. Taigi esamas darbo laiko standartas yra pramoninio kapitalizmo palikimas, kuris nebeatitinka visuomenės poreikių ir naujų galimybių suteiktų modernių, informacinių technologijų. NEF siūlo numatyti ir siekti naujo tikslo – perėjimo nuo 40 ar daugiau valandų darbo savaitės prie 21 valandos darbo savaitės. NEF atstovų nuomone toks sprendimas tai ir naujas kelias iš daugelio ekonominių problemų bei krizių, su kuriomis susiduria Vakarų šalių visuomenės. Nauja “normali” darbo savaitė padėtų spręsti tokias problemas, kaip nedarbas, neracionalus vartojimas, darbuotojų pervargimas ir stresas, o galiausiai suteiktų laiko, kuris leistų žmonėms tobulėti, daugiau rūpintis vieni kitais ar tiesiog džiaugtis gyvenimu.

Argumentai už darbo laiko pertvarką teikiami iš trijų visuomenės turtingumą apibudinančių sričių: gamtinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių tausojimo bei gausinimo. Trumpesnė darbo savaitė skatintų racionalesnę gamybą ir vartojimą, o todėl atsirastų prielaidos tvaresnei plėtrai. Trumpesnė darbo savaitė sudarytų geresnes prielaidas nuolatiniam asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, laimingesniam gyvenimui, kitaip sakant socialinio kapitalo augimui. Labiausiai diskutuotinas klausimas ar trumpesnė darbo savaitė prisidės prie visuomenės turto gausėjimo. Jos šalininkai teigia, kad Vakarų šalyse prilyginus neapmokamus vaikų priežiūros, namų ruošos ir pamačius darbus mokamam darbui ir įvertinus juos pagal minimalų darbo užmokestį pastebėtume, jog apie penktadalį BVP sukuria neapmokamas darbas. Trumpesnė darbo savaitė veikiausiai padidintų šią dalį. Ji taip pat skatintų naujų, efektyvesnių technologijų, gamybos būdų plėtrą.

Trumpesnė darbo savaitę tikrai padėtų platinti mokamą darbą tolygiau, drauge ji galėtų padėti ekonomikai prisitaikyti prie visuomenės ir aplinkos saugojimo poreikių. Rimčiausias finansinis argumentas už trumpesnę darbo savaitę – jau dabar dirbantys nepilną darbo dieną, dirbantys namuose savo pajamomis lenkia dirbančius tradicinėse darbo vietose, nes toks darbas labiau atitinka perspektyviausias žinių ekonomikos kryptis ir sukuria vertingiausią produktą. Chuanas Enrikesas (Juan Enriquez) pateikia duomenis, kad vidutinė namuose dirbančių JAV darbuotojų alga yra kone dvigubai didesnė negu vidutinis dirbančių įprastoje darbo vietoje atlyginimas.

Perspektyviu atrodo ir laimės ekonomikos šalininkų siūlymas netgi esmingai nekeičiant esamos darbo savaitės trukmės ją pastoviai koreguoti siejant su bedarbystės lygiu. Pavyzdžiui, bedarbių skaičiui pasiekus dešimt procentų sutrumpinti darbo savaitės laiką tokiu pat dydžiu. Panašaus principo realizavimo praktika jau sukaupta. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse 2008 m. kilus krizei ir sumažėjus gamybai, valstybės finansavo dalį darbo savaitės laiko. Pavyzdžiui, Šveicarijoje keturias darbo dienas apmokėdavo darbdavys, o viena valstybė. Turint omeny, kad atleidus dalį darbuotojų jiems tektų mokėti pašalpas pastarasis sprendimas akivaizdžiai patrauklesnis, nes išsaugomi darbuotojų profesiniai gebėjimai ir verslo pasirengimas sparčiai reaguoti į naujas galimybes. Darbo savaitės trumpinimo keliu bandė eiti Prancūzija. Joje darbo savaitė sutrumpinta nuo 40 iki 35 valandų. Prancūzijos patirtis parodė, kad aptariamas sprendimas sąlygotas ne tik ekonominio ir socialinio tikslingumo, bet ir kultūrinių tradicijų, nes prancūzai vertina laisvalaikį kaip vieną svarbesnių savo gerovės sudėtinių dalių.

Trupinant darbo savaitę, o drauge sprendžiant darbo ir bedarbystės klausimus siūloma apriboti ar ir visai uždrausti dirbti viršvalandžius, skatinti darbo vietų, kuriose dirbama ne visą darbo dieną kūrimą, ilginti tėvystės (motinystės) ar mokymosi atostogas, diegti lankstesnį darbo grafiką, teisiškai neleistų darbdaviams diskriminuoti dirbančių nepilną darbo dieną, riboti jų tarnybinę karjerą, teisę į mokymus, užimtumo garantijas.

Kiekviena krizė tai ir galimybė. Koronaviruso (COVID-19) sukelta krizė galimybė keisti įprastus požiūrius, galimybė esminiams darbo laiko pokyčiams, kurie padidintų BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą Lietuvoje, kurtų darbo ir gyvenimo darną.

Autorius yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika
  2. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)
  3. G. Navaitis. Kam naudinga mokesčių „reforma“?
  4. G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities
  5. G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai
  6. G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas
  7. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  8. G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei?
  9. G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems
  10. G. Navaitis. Atsakomybė už žodžius
  11. J. Dapšauskas. Politinio lipimo per galvas korona: nuo R.Šimašiaus, G.Landsbergio iki D.Grybauskaitės
  12. A. Juozaitis. Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas – ekonominės griūties pradžia
  13. A. Veryga. Ar aukosimės vardan tų, kurie gaus galimybę išgyventi, ar rinksimės natūralią atranką? (video)
  14. Č. Iškauskas. „Feikinė“ kritika tik augina virusą
  15. L. Galdikienė. Koronavirusas ir ekonomika: ar pakaks pelėdų išminties juodosios gulbės netikėtumams?
  16. J. Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją?
  17. Baltijos šalių Prezidentai aptarė sklandaus piliečių grįžimo užtikrinimą
  18. Įkurtas KKK – Krizės koordinavimo komitetas (video)
  19. Dar dvi savaites gyvensime karantine, nusprendė Vyriausybė (video)
  20. Profsąjungos ragina atsakingai įvertinti padėtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (tiesioginė transliacija)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Elmiras says:
    3 metai ago

    Pradedu domėtis laimės ekonomika. Panašu, kad šie žodžiai kažką reiškia

    Atsakyti
  2. galvočius says:
    3 metai ago

    na nežinau, nežinau, ko nežinau

    Atsakyti
  3. Simona says:
    3 metai ago

    Navaitis geba pateikti naujas idejas. Kaimieciai nori gyventi senoviskai. Lietuvai reikia zvelgti i ateiti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Tamsta tikra, kad kaimietis – blogai?

      Atsakyti
  4. Vytautas says:
    3 metai ago

    Navaitis geba pateikti naujas mintis ir sumanymus labai paprastai ir suprantamai. Paprasčiau tariant, net ir arkliui, turinčiam tokią didelę galvą, aišku, kad laimingas žmogus dirba našiau, sukuria daugiau.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Čia dviejų krypčių veiksmas su atoveiksmiu.
      a) kai ateini, randi nusistovėjusią neblogai organizuotą rutiną, įsijungi, tau sekasi, ir tau smagu – esi laikomas lygiaverčiu;
      b) kai randi ir psichologiškai, ir fiziškai sekinančią, nevykusiai organizuotą rutiną, bet vieną dieną tau šauna į galvą, kaip galima ją patobulinti, paversti žaisminga ir lengva, paspartinančią visus procesus. Persitvarkiusi taip, kaip įsivaizdavai, o tada padarydama per dieną tai, ką anksčiau kelias dienas ar ir savaitę dirbai, iš tiesų pasijunti ant sparnų, nuo tada darbas mažiau vargina, dirbi geresne nuotaika, patenkintas savimi.
      Bet tokiu atveju svarbu, ar tu dirbi sau vienas. Jei taip, jei gali net neatsiklausęs taip ir dirbti, kaip lengviau ir geriau, viskas paprasta. Bet jei tai komandinis darbas, jei visiems tektų pakeisti įprastą rutiną, gali kilti sunkumų iš bendradarbių ar vadovo pusės. Jeigu jie pasiūlymą atmeta, tada senoji rutina dar sunkesnė atrodys.

      Atsakyti
  5. Kęstutis says:
    3 metai ago

    Gyvename ne tam, kad dirbtume, bet dirbame tam, kad gyventume… Navaičiui pagarba, niekada nenusišneka, jei jau rašo, tai iš esmės.

    Atsakyti
  6. Gardėsis says:
    3 metai ago

    Surado Kauno miestą-dvynį. Architektas paaiškino, kaip tai galėjo nutikti
    – lrytas.lt/it/ismanyk/2020/04/28/news/surado-kauno-miesta-dvyni-architektas-paaiskino-kaip-tai-galejo-nutikti-14680733/
    Pasigėrėkite nuotraukomis!

    O dar naują žodį sužinojau – ALKONAUTAI… Žinoma, komentaro autorius ne „Alką” galvoje turėjo, bet… gal aš to nesupratau. Nusprendžiau, jog turimi galvoje tie, kas nusileidžia planetoje „Alkas” ir ten būna.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Arba tie, kas „Alkui” rašo. „Alkas” galėtų suteikti jiems garbės alkonauto vardą.

      Atsakyti
  7. Nerijus says:
    3 metai ago

    geras straipsnis, geros mintys… svarbiausia laiku…na mažiau dirbti visada smagu 🙂 ypač šiais laikas mažai kas ir benori dirbti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

2023 01 21
Pradeda veikti Galimybių pasas

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

2023 01 16
Nuotolinis darbas | pixabay.org nuotr.

Lietuviai bijo netekti darbo ir susirgti

2023 01 10
Kinija | sam.lrv.lt nuotr.

Atvykstant iš Kinijos – daugiau atsargumo

2023 01 09
Svarbūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais | Ūkininko patarėjo nuotr.

Svarbūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais

2023 01 07
fivestaruc.com nuotr.

Gripas, peršalimas ar COVID-19 – kaip juos atskirti?

2022 12 29
Prejektorius | pixsabay.com, Nitsh Lakra nuotr.

Projektorius – ne tik namų kinui

2022 12 25
Žiema | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Sniego padaryti nuostoliai jau perkopė 100 tūkst.

2022 12 19
Stipendijos | pixabay.com nuotr.

Gerėja sąlygos daliai socialinių darbuotojų

2022 12 12
Viešasis valdymas | 123RF.com nuotr.

Nedarbas Lietuvoje mažėjo daugiau nei kaimyninėse šalyse

2022 12 05
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Vidmantas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs
  • Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės
  • Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą
  • Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

by Ditė Česėkaitė
2023 01 21
0
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Darbo biure efektyvumas reikšmingai priklauso nuo komandos narių galimybių sklandžiai ir efektyviai bendrauti tarpusavyje. Tai tapo ypač aktualu įsigalėjus hibridiniam...

Skaityti toliau

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

by daiva
2023 01 16
3
Pradeda veikti Galimybių pasas

Sveikatos teisės institutas (STI) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikė rašytinę nuomonę, pagrįstą mokslinio tyrimo, kuriame vertino galimybių paso mokslinį pagrįstumą...

Skaityti toliau

Lietuviai bijo netekti darbo ir susirgti

by Ditė Česėkaitė
2023 01 10
0
Nuotolinis darbas | pixabay.org nuotr.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų. Iš jų daugiau nei pusė labiausiai bijo netekti darbo, 36 proc....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Vidmantas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Vidmantas apie Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

Kitas straipsnis
VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19

VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai