G. Navaitis. Dvasinė kelionė link laimės

Artėjančios Šv. Kalėdos krikščionių šventė, kurios metu jie mini Kristaus gimimas. Yra žmonių, kuriems tai dar viena proga pirkiniams ir vaišėms. Galima rinktis vieną ar kitą požiūrį, galima mėginti suderinti abu juos. Galima užduoti klausimą: „Ar praktiškame XXI amžiuje tikėdamas žmogus tampa laimingesnis?“

Tikintis viliasi, kad anapusiniame pasaulyje jo laukia džiaugsmas ir atlygis už vargus šiame. Netikintis mano, kad anapusiniame pasaulyje jo niekas nelaukia, taigi ir bausmė už blogus darbus negresia. Abu šie požiūriai gali ir palengvinti, ir apsunkinti gyvenimą.

Taigi, vien pasvarstymų, kuris pasirinkimas sėkmingesnis nepakaks. Teks remtis psichologiniais tyrimais ir apklausomis.

Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ apklausė 1005 vyresnių nei 18 metų žmonių iš 19 miestų ir 31 kaimo. Apklaustieji, jų nuomonės atstovauja Lietuvos visuomenę. Apklausa siekta sužinoti, kokios yra tikėjimo/netikėjimo ir laimės/ nusivylimo gyvenimu sąsajas.

Laimė vertinta pagal E. Dienerio pasiūlyta subjektyvios gerovės samprata. Ją naudojasi ir Gallup“ tyrimų bendrovė, kuri kasmet matuoja Pasaulinio laimės indeksą (angl. World Happiness Index).

Kam tai įdomu galėtų paskaityti Pasaulio laimės ataskaita ir sužinoti įdomių dalykų apie laimingiausias ir nelaimingas šalis.

Čia pakaks pažymėti, kad Lietuvos žmones galima suskirstyti į keturias grupes – laimingiausius, kurie atsakėt „praėję metai buvo laimingi, o ateityje gerovė dar labiau stiprės“; irgi laimingus, maniusius, kad „praėję metai buvo laimingi, bet teks daug stengtis, kad gerovė išliktų.“

Buvo ir nesidžiaugiančių praėjusiais metais, tačiau tikinčių permainų į gerą, atsakiusių, kad ateitis bus geresnė. Gražios viltys vertingos pačios savaimę ir skatina veikti. Deja, netrūko ir pasirinkusių atsakymą „metai nebuvo laimingi, gerų permainų nesitikiu“.

Šias grupes lengva susieti arba, kaip sakoma pristatant socialinius tyrimus, apskaičiuoti koreliacijas su lytimi, amžiumi, išsilavinimu, pajamomis ir pan.

Galima tai padaryti gretinant ir tikėjimą/netikėjimą bei laimę. Tam reikia žinoti, kiek apklausoje dalyvavo tikinčių ir netikinčių, kokioms iš paminėtų, skirtingo laimės lygio grupėms, jie priklauso.

Minėtas tūkstantis ir penki apklaustieji pasiskirstė taip: Tikinčiųjų, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje ir dalyvauja tikinčiųjų bendruomenės veikloje buvo 57; tikinčiųjų, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje, bet tikinčiųjų bendruomenės veikloje nedalyvauja – 118. Tikinčiųjų, kurie bažnyčioje lankosi per didžiąsias religines šventes, taigi tikėtina, kad ir per šv. Kalėdas apsilankys buvo 443.

Tikinčių savo asmeninį Dievą, vyriausią pasaulio architektą ir nesiejančių savęs su konkrečiu tikėjimu/bažnyčia – 240; abejojančių, neapsisprendusių dėl tikėjimo – 59; netikinčių – 80 ir ateistų – 8.

Paskutinis skaičius turėtų sukelti dar gal kur nors likusių ateizmo propagandistų neviltį – tiek sovietinės valdžios metais stengtasi, tiek paskaitų perskaitytą, tiek brošiūrėlių išspausdinta ir tik aštuoneri ateistai beliko.

Sugretinus tikinčių/netikinčių su laimingų/nelaimingų grupėmis žinosime atsakymą į klausimą ar tikėjimas padeda jaustis laimingesniu Lietuvoje.

Toks sugretinimas parodė, kad labiausiai save siejančių su tikėjimu – reguliariai besilankančių bažnyčioje ir dalyvaujančių tikinčiųjų bendruomenės veikloje, žmonių laimės lygis aukštesnis. Tuo tarpu netikinčių ir ateistų grupės laimės lygis žemesnis.

Tačiau (visada reikšmingiausias dalykas parašomas po žodžio „tačiau“) abi aptartos grupės ir tvirtai tikintys bei dalyvaujantys tikinčiųjų veikloje, ir aiškiai netikintys nėra gausios. Todėl belieka įvairiais būdais grupuoti apklaustuosius, skaičiuoti koreliacijas ir patikimumo intervalus tarp vienokio ar kitokio atsakymų pasiskirstymo.

Šios moksliniuose tyrimuose įprastos procedūros leidžia statistiškai pagrįstai tvirtinti – jei visus apklaustuosius padalintume į atsakiusius, kad nors kiek tiki Dievą, tegu ir asmeninį savarankiškai išmąstytą ir tuos, kurie vis dar neapsisprendė ar jau nutarė gyventi be Dievo paaiškėtų, kad patikimai galima teigti: Lietuvoje silpnesnis tikėjimas laimės nors kiek prideda, o netikėjimas ir abejonės ją sumažina.

Kodėl yra taip, o ne kitaip? Būtų labai paprasta jei pavyktų vienareikšmiškai atsakyti kodėl žmogus tiki ar netiki, kodėl pasijunta lamingas ar nuolat kamuojasi, nes kažko trūksta. Nekelia abejonių tik tai kad pamatinės vertybės, kuriomis vadovaujasi asmenybė, lemia jos savijautą, gyvenimo prasmės suvokimą ir galiausiai laimę.

Tarp šių vertybių esmingą vietą užima pasaulietinės ar religinės vertybės, tikėjimas (netikėjimas), priklausymas ar atsiribojimas nuo konfesinės bendruomenės. Ne vienas panašus į pristatytą tyrimas bandė atskleisti tikėjimo ir laimės sąsajas.

Keleto jų paminėjimas nors iš dalies paaiškins pažiūrų ir laimės sąryšį. Antai, Ch. Grehemas (Graham) nurodo, kad dalyvavimas konfesinės bendruomenės renginiuose, pamaldų lankymas susijęs su pasitenkinimu profesine veikla ir didesniu atlyginimu.

Jo nuomone, toks priežastinis ryšys atsiranda, nes konfesinė bendruomenė stiprina jaunimo pasitikėjimo ir įsipareigojimo jausmus.

Tai tampa geresnio mokymosi prielaida ir savo ruožtu siejasi su aukštesniu išsilavinimu, o aukštesnis išsilavinimas – su geresnėmis jį įgijusių asmenų galimybėmis pasirinkti polinkius atitinkančią profesinės veiklos sritį ir didesniu atlyginimu.

M. Batenas (Batten) apžvelgęs įvairių autorių tyrinėjimus, teigia, kad religiniai įsitikinimai, dalyvavimas konfesinės bendruomenės veikloje gali skatinti asmenybės augimą, stiprinti priklausymo, psichinių sunkumų įveikos jausmus.

Jo nuomone, ypač svarbu tai, kad tikėjimas suteikia galimybę rasti gyvenimo prasmę, o kartu pajusti stipresnius laimės išgyvenimus. K. Kendleris (Kendler) nustatė, kad religingumas sumažina psichinių sutrikimų tikimybę, A. Brooksas teigia, kad laimės pagrindas yra tikėjimas, šeima, draugai ir darbas. Panašių tyrimų galima būtų paminėti ir daugiau.

Šiame straipsnyje glaustai pristatytas Lietuvoje atliktas tyrimas irgi patvirtina – tikinčio žmogaus kelias link laimės tiesesnis.

Pagal knygą „Sėkmės formulės“ (čia)