Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

G. Navaitis. Amžinas laisvės troškimas

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2020-02-15 13:30:02
10
Prof. dr. Gediminas Navaitis

Prof. dr. Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.
Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Esame tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Esame tauta, kurios laisvės troškimą nuolat bandoma menkinti; ardyti, bendro tautos likimo suvokimą, kuriai bandoma įpiršti nuomonę, kad vasario 16-oji tik atsitiktinai sutapusių aplinkybių pasekmė, paneigti, tai ką valstybės atkūrimo akte pabrėžė valstybę atstatanti Lietuvos Taryba – atkuriama valstybė nėra nauja, tai seno valstybingumo tąsa.

Šiandien, kai samprotauti apie žmonių nusivylimą valstybe tampa kone madinga, derėtų vėl prisiminti ir bandymus šią valstybę atkurti. O XX amžiuje jų tikrai netrūko.

1905 m. Vilniuje įvyko pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas. Jame buvo aptartas ir Lietuvos valstybės atkūrimo kelias. Šio suvažiavimo dalyvių priimtame sprendime skelbiama, kad „Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos). <…> Lietuvių suvažiavimas nutarė: reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje“.

Dabar lengva abejoti, ar šis sprendimas yra tapatus nepriklausomybės deklaracijai, tačiau carinės Rusijos priespaudos sąlygomis tai buvo aiškus žingsnis valstybingumo link.

1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybės deklaraciją. Joje rašoma, kad „Lietuvos Taryba, būdama vidaus ir užsienio lietuvių pripažinta vienintele įgaliota lietuvių tautos atstovybe, remdamasi pripažinta tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo 18-23 d. Vilniuje vykusios lietuvių konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir visų jos valstybinių ryšių, kuriuos ji yra turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimą“. Toliau deklaracijoje rašoma, kad Taryba, kurdama Lietuvos valstybę prašo Vokietijos apsaugos ir pagalbos.

Galima suabejoti tokia nepriklausomybe, tačiau bandymas atkurti valstybę buvo tikras.

1918 m. vasario 16 d. paskelbiama Nepriklausomybės deklaracija, kurioje rašoma: „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

1922 m. gegužės 15 d. išrinkti Lietuvos Steigiamojo seimo atstovai irgi paskelbė nepriklausomybės deklaraciją, kurioje rašė, jog „Lietuvos steigiamasis seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, su etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm“.

1941 m. birželio 23-iąją, kitądien po to, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, prasidėjo lietuvių sukilimas prieš sovietinę okupaciją ir per Kauno radiją buvo paskelbta nepriklausomybės atkūrimo deklaracija. Joje teigta: „Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo pranešimu skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę“.

1944 m. vasario 16 d. VLIK (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas) paskelbė savo programinę deklaraciją „Į Lietuvių tautą“. Joje teigiama, kad politinės lietuvių grupės, kaip tautos politinės minties reiškėjos ir vykdytojos, nutarė sujungti visas savo jėgas bendram darbui ir sudarė VLIK, kuris paskelbė, kad „suvereninė Lietuvos valstybė nei dėl Sovietų Sąjungos, nei dabartinės Reicho okupacijos nėra išnykusi, tik savarankiškų valstybės organų veikimas yra laikinai sutrukdytas“.

1949 m. vasario 10-20 d. Balandiškių ir Minaičių kaimuose (Radviliškio r.) įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kurio metu buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija. Joje rašoma: „Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, skelbia, kad LLKS Taryba <…> okupacijos metu yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovauja politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai. <…> Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai“.

1949 m. VLIK paskelbė Lietuvių chartą, kurioje teigta: „Valstybė yra aukščiausia tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę“.

1978 m. birželio 15 d. paskelbtas Lietuvos Laisvės Lygos iniciatyvinės grupės parengtas dokumentas, kuriame rašoma, kad „pagrindinis Lietuvos Laisvės Lygos tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkūrimas“.

1989 m. vasarį Kaune vyko šventinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo 3-ioji sesija. Joje buvo priimta deklaracija, kurioje teigiama, jog „juridinis tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas tebegalioja. <…> Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis reiškia tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kurio diktato.“

Ir galiausiai – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas – vasario 16-osios akto tęsinys. Jame rašoma: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nebepriklausoma valstybė“.

Ar dar kuri kita tauta tiek kartų per kiek trumpesnį laiką nei šimtmetis bandė kurti valstybingumą? Net tada, kai atrodė, jog prošvaisčių tam neliko ir laisvės fakelas jau galutinai užgesintas. Tačiau jį vėl ir vėl įžiebdavo nenumaldomas tautos nepriklausomybės troškimas. Ar tai nėra geriausias įrodymas, kad Lietuva įveiks dabartinius sunkumus ir su nauja energija imsis toliau kurti savo valstybę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. Apsisprendimas laisvei
  2. V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas
  3. G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa
  4. G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje
  5. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
  6. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  7. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
  8. M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
  9. T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
  10. A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai?
  11. E. Lukoševičius. Be istorinės atminties mes neturime savasties (nuotraukos)
  12. J. Dirvonėnas. Senoji legenda – 2013?
  13. Vasario 16-oji prieš 96-erius metus. Kas tuomet vyko Kėdainiuose?
  14. Vienybės žygis aplink Lazdijų kraštą
  15. Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė: Tik nuo mūsų priklauso, ar liksime laisvi (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Kažin says:
    5 metai ago

    Derėtų skirti Laisvės ir Nepriklausomybės sąvokas. Laisvės siekia vergai, o laisvieji nepriklausomybės. Lietuviai nėra iš prigmties vergai, todėl jų amžinas troškimas – Lietuvos Nepriklausomybė. .

    Atsakyti
    • Simonas says:
      5 metai ago

      Neigalus diedukas pats nieko parsyti nesugebes, bet “giliaminte” kritika paskelbs. Saugokites tokiu pavyduoliu. SU VASARIO 16-a.!

      Atsakyti
  2. Gedvydas says:
    5 metai ago

    Puikus straipsnis. Šventinis

    Atsakyti
  3. !!! says:
    5 metai ago

    +++

    Atsakyti
  4. Juozas says:
    5 metai ago

    AČIŪ Profesoriui , laiku ir vietoje . O geriausia straipsnio vieta – tai pabaiga. Optimistiška ir žvelgianti į rytojų

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    5 metai ago

    Kaži, ką rytojaus 18 val. LRT+ laidoje „Kultūringai su Nomeda” apie mūsų tautos šaknis šnekučiuosis naujasis VU rektorius bei kt.
    Šiandienos 21 val. „Vakaro su knyga” (Granausko „Žodžio paglostymas”) su malonumu išklausysite – įv. pastabėlių apie mūsų politikos didžiavyrių (ir moterų) kalbą… Jo replika į vienos seimūnės kalbos riktą „Vienas šaukštas degutienės gali visą Seimą sugadinti” prajuokino…

    Atsakyti
  6. Vidinis Balsas says:
    5 metai ago

    Na, lietuviui Laisvė prasideda ir baigiasi laisve nuo savo vergvaldžio pabėgti pas svetimą. Apie laisvą ir nepriklausomą savo valstybę niekas net nedrįsta ir pasvajoti.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 metai ago

      Laisvė yra suprastas būtinumas… Gyvename santykinių dydžių pasaulyje, galime laisvesni būti šiek tiek daugiau ar šiek tiek mažiau, tik tiek… Be to gyvename pasaulių kryžkelėje, ne taip kaip koks Butanas – laisviausia pasaulio šalis, belieka pasirinkti, kai yra galimybė tai kas palankiausią. O dabartinė padėtis nepalyginamai palankesnė už visišką laisvę nuo visko. Turime galimybę paskelbti net ir savo brexitą, ir pasiskelbti laisvi esantys nuo EU, nuo NATO labai ten jau niekas nepergyventų, bet tokia “visiška” laisve pasimėgautume gal iki kokių metų ne daugiau…

      Atsakyti
  7. Vytautas says:
    5 metai ago

    Pritariu minčiai, kad “Esame tauta, kurios laisvės troškimą nuolat bandoma menkinti”.

    1009 metais Vakarų Europa Lietuvą pripažino de facto. Ant šio pamato pastatyta Mindaugo Lietuva ir jos de jure pripažinimas. Ant šio pamato atstatyta vasario 16-osios ir kovo 11-osios Lietuva.

    Nemenkinkime savo valstybingumo iki 100 ar 30-ties metų. Ji turi daug garbingesnę praeitį.

    Atsakyti
  8. santaika says:
    5 metai ago

    Matome is istorijos ,kad lietuviai savo laisve savo valstybingumo pradzioje gyne nuo vakaru isiverzeju tuometines Europos sajungos vadovaujamos popieziu .Bego simtmeciai vergove svetimiesiems ,sunki baudziava lenku ponu dvaruose ir dabartiu lietuviu dauguma uz alaus buteli ir skalbimo milteliu pokeli laisvai atidave savo laisve i briuselio biurokratu ,ES imperijos rankas .Netekome vieno milijono zmoneliu ,nykimas vyksta ,kas bus neaisku ,Pasirodys dabar ar tauta yra verta LAISVES , o kaip zinome – tik tas bus vertas laisves ir gyvybes ,kuris uz tai i kova stos.
    Laisves kovu dalyvis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

2025 07 07
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.
Lietuvoje

Investavimo kultūra Lietuvoje tvirtėja

2025 07 07
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Prasideda Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas

2025 07 07
Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.
Architektūra

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje
  • Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?
  • Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas
  • Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

Kiti Straipsniai

Eugenijus Laurinaitis | M. Aleksos nuotr.

E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

2025 07 07
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – pokalbis su istoriku Gintautu Terlecku „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972-1990)“

2025 05 11
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis. Išsilaisvinimas nuo pykčio

2025 04 17
Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Netiesioginės diskusijos

2025 04 05
Kviečia paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“

2025 03 27
Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Saugesnė Lietuva. Ką siūlo laimės ekonomiką?

2025 03 22
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtoja dr. Ernesta Kazakėnaitė | O. Posaškova, Seimo kanceliarijos nuotr.

E. Kazakėnaitė: Jei žvilgterėtume į ilgą lietuvių kalbos istoriją, matytume, jog už ją reikėjo pakovoti, visai kaip už laisvę

2025 03 13
Kultūros ministerija skatina gyvą istorinės atminties puoselėjimą: skirtas finansavimas svarbiausių valstybės švenčių projektams | lrkm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerija skatina gyvą istorinės atminties puoselėjimą: skirtas finansavimas svarbiausių valstybės švenčių projektams

2025 03 12
Latvijos Saemos pirmininkė Daiga Mierinia

D. Mierinia. Lietuvos ir Latvijos kelias į laisvę: istorija ir šiandienos iššūkiai

2025 03 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Žinoma: apie Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais

Vėl kviečia Vasario 16-osios eitynės su deglais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai