Dešimtajame 2021 m. kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje spausdinami trečiajame Kalbos forume „Ar šiuolaikiniame moksle yra vietos lietuvių kalbai?“ (rengia VLKK) skaityti pranešimai, rašoma apie valstybinės lietuvių kalbos mokymosi patirtį ir pokyčius, apžvelgiamas pandemijos meto rusų kalbos naujovėms skirtas dvitomis – žodynas ir straipsnių rinkinys, komentuojamos Tikrinių vardų transkripcijos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą taisyklės…
Turinys:
Gediminas Navaitis. Laimės ekonomikos būdai švietime ….. 3
Straipsnio autorius, psichologijos profesorius, remdamasi BNL (bendros nacionalinės laimės) samprata, svarsto, kas yra šiuolaikinės asmenybės identitetas ir kokie veiksniai daro jam įtaką.
Apžvelgiamos korporacinio, konfesinio ir nacionalinio identiteto sankirtos, jų susidūrimo apraiškos švietimo ir mokslo sistemose.
Pabrėžiamas nacionalinio identiteto ir asmenybės laimės sampratos ryšys: „Nacionalinio identiteto griovimas – tai ir itin svarbios laimės sudedamosios dalies – gyvenimo prasmės – griovimas, nes savo gyvenimo užduotį, konkretų pašaukimą asmenybė įprasmina kartų grandinėje suvokdama save kaip paveldėtoją ir būsimų kartų protėvį.
Tai leidžia jai nesijausti atskirtai nuo tų, kurie ateis po jos, o tokia vienybė su gyvenimo tėkme kuria gelminę sėkmingo ir laimingo žmogaus identiteto esmę.“
Gediminas Karoblis. Kalbos laisvė ir prievarta ….. 7
Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NTNU) profesorius pasakoja apie savo kalbinę patirtį gyvenant Norvegijoje ir dirbant šios šalies aukštojoje mokykloje, lygina nacionalinės kalbos ir aukštojo mokslo tarptautiškumo santykių padėtį Norvegijoje ir Lietuvoje.
Bonifacas Stundžia. Ar mažėja vietos lietuvių kalbai moksle? ….. 8
Akademikas, VLKK narys pabrėžia: „Ne tik aukšto tarptautinio lygio mokslas, bet ir mokslo sklaida sklandžia akademine lietuvių kalba turėtų būti valstybės ir atsakingų mokslo ir studijų institucijų pirmenybė.
Be mokslinio diskurso lietuvių kalba nebus visavertė. […] Reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad moksle lietuvių kalbai vietos nemažėtų.
Be toliaregės valstybės politikos per atgautą Nepriklausomybę atkariauti mokslo kalbos plotai pamažu ims dirvonuoti.“
Laimantas Jonušys. Tikrinių vardų transkripcijos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą taisyklių komentaras ….. 10
Pristatomos VLKK 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdyje patvirtinos Tikrinių vardų transkripcijos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą taisyklės, aptariami kai kurie sudėtingesni jų atvejai, glaustai apžvelgiama transkribavimo būdų kaita.
Svarbiausi dalykai:
Valstybinė kalba – visų Lietuvos tautų gyventojų savastis (kalbina Rita Urnėžiūtė) ….. 12
„Pirmaisiais Nepriklausomybės metais daugiausia buvo laikančiųjų valstybinės kalbos egzaminą dėl reikalavimo einant tam tikras pareigas turėti tam tikrą valstybinės kalbos mokėjimo lygį, dabar daugiausia laiko norėdami įgyti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.“
Apie suaugusiems kitakalbiams skirtą valstybinės kalbos mokymo sistemą, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų reikalavimus, egzaminų rengimą, valstybinės kalbos mokėjimo tikrinimą pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus metodininkė Jūratė Veniūtė-Vaičikauskienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Įspūdžiais, kas geriausiai sekasi ir kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos, dalijasi keletas Tautinių bendrijų namų rengiamų mokymų lankytojų.
Mokytojo užrašai:
Kūrybinių varžytuvių „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės III vietos laimėtojų rašiniai:
Arnas Jodelis. Mano lietuvių kalbos atradimai ….. 19
Patricija Pupinė. Širdies kalba ….. 21
Justina Sokolova. Prisiminimai iš vaikystės ….. 21
Apžvalga:
Словарь русского языка коронавирусной эпохи; Русский язык коронавирусной эпохи, 2021 (pristato Rita Urnėžiūtė) ….. 22
Apžvelgiamas Sankt Peterburge veikiančio Rusijos mokslų akademijos Lingvistinių tyrimų instituto parengtas dvitomis: „Rusų kalbos koronaviruso epochos žodynas“ ir kolektyvinė monografija „Koronaviruso epochos rusų kalba“.
Teisės aktai:
VLKK nutarimas Nr. N-6 (189), žr. čia.
VLKK protokoliniai nutarimai Nr. PN-12, PN-13, PN-15, žr. čia.
Kronika ….. 28
Kronikos skyrelyje „Valstybinė kalba“ apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos kalbinio gyvenimo ir kalbos tvarkybos naujienos.
Žiupsneliai
Gairės prieš kalbos atgyvenas ….. 35
Ironiškai svarstoma, ar Vilniaus universiteto Lyčiai jautrios kalbos gairių kūrėjai nepasiklydo savo pasiūlytuose jautrumo šabakštynuose.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė.
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m. Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
Jis niekur nedingo – persikėlė į naujus namus.
– ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/apie/DŽ Apie žodyną