Remigijus Šimašius savo veiksmais, nukreiptais prieš istorinę tautos atmintį ir garbę, sugebėjo per kelias dienas sukelti masinę patriotizmo bangą, privertė lietuvius labiau pasidomėti savo istorija, šaknimis ir tie, kas nežinojo, kas yra Kazys Škirpa bei Jonas Noreika-Generolas Vėtra, dabar apie šiuos žymius lietuvius žino neblogiau už mokyklos istorijos mokytoją.
R. Šimašiaus dėka mes pamatėme tikrąjį Seimo narių veidą. Kai aš asmeniškai kreipiausi į visus, kad būtų R. Šimašiaus darbai įvertinti teisėsaugos, tai padarė tik keli Seimo nariai iš 141 nario. Tai rodo, kad valstybės pavojaus atveju 90% Seimo narių pabėgtų iš Lietuvos arba „persidažytų“. Mes pamatėme bedantę kai kurių taip vadinamų patriotinių partijų ir organizacijų, ypač jų vadovų laikyseną, kai realūs veiksmai, stabdant R. Šimašiaus siautėjimą, buvo pakeisti į apsimestinį susirūpinimą bei pasipiktinimą, idant neprarasti rinkėjų balsų.
Mes pamatėme, kad tikra jėga ir patriotizmas slypi eilinio lietuvio, mokytojo, darbininko, pensininko, studento ir kitų sieloje. Jie aukoja savo asmeninį laiką, kuklias lėšas, piketuoja, rašo, degina žvakutes, neturėdami pinigų ir teisinio išsilavinimo kreipiasi į valstybės institucijas, bando priešintis Lietuvos dvasinei okupacijai ir mankurtizmui. Šioje situacijoje išryškėjo kas yra kas – dauguma politikų, ministrų, visuomenės veikėjų pasirodė labai blogai- jie bailiai ir abejingai stovėjo ir toliau stovi nuošalyje…
Parašykite komentarą