Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

Birželio 5 d., ketvirtadienį, 10 val. Seimo posėdyje Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė  pirmąjį  metinį pranešimą Prezidento antrojoje kadencijoje.

Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, Prezidentas metiniame pranešime apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos 2025 m. metinis pranešimas Seime buvo ne tik valstybės pasiekimų apžvalga, bet ir argumentuota, išsami kritika dėl esminių spragų šalies valdyme. Prezidentas kalbėjo apie būtinybę stiprinti nacionalinę gynybą, investuoti į ateities ekonomikos augimą, puoselėti istorinę atmintį, bet kartu drąsiai įvardijo problemas – nuo neatsakingo viešųjų finansų naudojimo iki politinės kultūros stokos Seime.

Gynyba ir saugumas – absoliutus prioritetas

Prezidentas aiškiai įvardijo, kad Lietuva gyvena istoriškai sudėtingu laikotarpiu, kai karas Ukrainoje ir spartus tarptautinių normų nykimas reikalauja ne tik žodžių, bet ir ryžtingų veiksmų. Jis pabrėžė, kad „valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas“, todėl Lietuva pradėjo kurti nacionalinę diviziją, iki 2030 m. gynybai skirs ne mažiau kaip 5 proc. BVP, o ilgalaikis Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra reikšmingas atgrasymo veiksnys.

Prezidentas akcentavo, jog „šiandien nėra alternatyvos NATO“, o Lietuva turi rodyti lyderystę Europoje, skatinti sąjungininkų solidarumą ir būti pavyzdžiu regionui. Svarbu ne tik didinti investicijas į kariuomenę ir infrastruktūrą, bet ir skatinti pilietinį įsitraukimą, stiprinti Šaulių sąjungą, tobulinti mobilizacijos sistemą.

Ekonomika, finansai ir viešojo sektoriaus efektyvumas

Prezidentas atvirai kalbėjo apie ekonomikos augimo svarbą, bet pabrėžė, kad vien to neužteks – „reikės ir skolintis, ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie netaptų nepakeliama našta šalies gyventojams bei verslui“. Jis pasiūlė plėsti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didinti nacionalinio plėtros banko vaidmenį, efektyviau panaudoti pensijų fondų lėšas.

Labai aštri Prezidento kritika nukreipta į viešojo sektoriaus išlaidų efektyvumą:

„Kokias milžiniškas lėšas mes tiesiog išpučiame per kaminą? Kiek permokame už prekes ir paslaugas viešuosiuose pirkimuose? Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu? Žmonės pagrįstai piktinasi ir reikalauja, kad valdžia pirmiausia pradėtų nuo savęs, taupydama kiekvieną mokesčių eurą.“

Prezidentas pabrėžė, kad prieš reikalaujant daugiau iš visuomenės, būtina „kritiškai pažvelgti ir į save“, o mokesčių pertvarka turi būti socialiai teisinga, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo, o ne didinti skurdą ar socialinę atskirtį.

Energetinė nepriklausomybė ir infrastruktūra

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva sėkmingai užbaigė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Tai, pasak jo, galutinai įtvirtino Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

„Šiandien, nutraukę paskutinius energetinius ryšius su Rusija, esame laisvi toliau stiprinti savo energetiką. Privalome kuo greičiau plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius, užsitikrinti nuosavą elektros gamybą iki 2028 metų.“

Jis kvietė pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių, kurie galėtų užtikrinti didesnį energijos tiekimo pastovumą.

Kelių infrastruktūros srityje Prezidentas akcentavo svarbiausius projektus: „Via Baltica“ jau netrukus sujungs Lietuvą su Vakarų Europa, o „Rail Baltica“ tampa strateginiu karinio ir ekonominio mobilumo koridoriumi. Įkurto Kelių fondo lėšos, jo teigimu, neturi būti vien perkėlinėjamos “iš kišenės į kišenę”, o papildytos realiu finansavimu.

Kultūros diplomatija ir šiuolaikinė tapatybė

Prezidentas džiaugėsi Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkme ir kvietė iš šio projekto semtis įkvėpimo rengiant Lietuvos kultūros pristatymus Italijoje bei Vokietijoje.

„Kultūros diplomatija kartais tampa net galingesnė nei tradicinė. Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis.“

Jis taip pat paragino išnaudoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus Lietuvos išskirtinumui kultūros srityje pabrėžti.

Diaspora ir lietuvių gestų kalbos literatūra

Prezidentas išskyrė lituanistinių mokyklų svarbą diasporai ir akcentavo jų stiprinimą, kad „naujosios išeivijos kartos ateityje dar daugiau prisidėtų prie Lietuvos valstybės augimo“.

Jis netikėtai paminėjo ir mažai žinomą kultūros sritį:

„Kiek iš mūsų žinome, kad, pavyzdžiui, egzistuoja lietuvių gestų kalbos literatūra? Įstabus reiškinys, kuris neseniai tapo „Poezijos pavasario“ dalimi.“

Jis kritikavo informacinę erdvę, kuri dominuojama paviršutiniškų istorijų apie skandalus ir keliones, kviesdamas atsigręžti į tikrai svarbius kultūrinius reiškinius, kurie jungia bendruomenę.

Socialinė politika, šeimos stiprinimas ir regionų plėtra

Prezidentas išskyrė socialinės politikos svarbą, ypač mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Jis pabrėžė, kad „jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos. Sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.“

Prezidentas siūlo mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą šeimoms, dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti pensijų indeksavimui, o antrąją pensijų pakopą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Jis aiškiai pažymėjo, kad „ankstesnei Vyriausybei pritrūkus politinės valios, veiksmų teko imtis dabartiniams valdantiesiems“ – tai rodo, kad problemos sprendžiamos tik tada, kai jų nebegalima ignoruoti.

Prezidentas pabrėžė, kad be stipraus švietimo ir subalansuotos regionų plėtros nebus ilgalaikės sėkmės, todėl būtina užtikrinti vienodas galimybes visiems šalies gyventojams, skatinti inovacijas ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, investuoti į aukštąsias technologijas.

Švietimas – ne skaičiai, o žmonės

Prezidentas itin griežtai įvertino švietimo reformų chaosą: “Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais. Kokybiškos, prieinamos švietimo paslaugos – tai pažadas Lietuvos šeimoms, kad valstybė joms padės auginti vaikus.”

Jis pabrėžė, kad “vis iš naujo reformuodami švietimą, galiausiai paklydome. Išbarstėme intelektinį švietimo politikos potencialą. Priimdami politinius sprendimus, nesiremiame mokslo duomenimis, neįsiklausome į švietimo bendruomenės balsą.”

Prezidentas kvietė grąžinti pasitikėjimą mokytojais ir skatinti jų kūrybiškumą, o ne paversti juos tik programų vykdytojais. Taip pat akcentuota būtinybė stiprinti neformalųjį ugdymą, fizinį aktyvumą ir profesinį orientavimą.

Sveikata ir socialinė lygybė

Prezidentas pabrėžė būtinybę mažinti sveikatos nelygybę, stiprinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą, didinti gydymo kokybę regionuose: „Kol nesugebame užtikrinti viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumo, vis daugiau Lietuvos gyventojų jaučiasi priversti mokėti privatiems paslaugų teikėjams. O kaip dėl tų, kurie susimokėti negali?“

Jis pasisakė prieš sprendimus, galinčius išbalansuoti nacionalinę sveikatos sistemą, o Retų ligų komisijos pokyčius įvardijo kaip teisingą žingsnį įtraukiant gydytojų ir pacientų balsą.

Istorinės atminties ir kultūros svarba

Prezidentas savo kalboje išskirtinį dėmesį skyrė istorinei atminčiai, tautos savimonei ir kultūrai. Jis citavo tarpukario politiką Ernestą Galvanauską:

„Niekas neturi tiek daug prasmės kaip ateitis. Mes norime sukurti ateitį savo tautai, todėl negalime užmiršti gynybos, kraujo, kalbos ir žemės praeities. Jei giname savo tautą, tai giname mūsų rytdieną, o ne vakarykščią dieną.“

Prezidentas akcentavo, kad istorinė atmintis turi būti gyva ir aktuali, o valstybė turi įamžinti savo iškilius asmenis:

„Šiemet minime Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines. Tai proga ne tik pagerbti pirmąjį mūsų valstybės vadovą, bet ir dar kartą prisiminti, kad istorinė tiesa turi būti gerbiama ir saugoma.“

Kalbėdamas apie kultūrą, Prezidentas pabrėžė jos ypatingą vaidmenį stiprinant tautos dvasią, pilietiškumą ir vienybę:

„Kultūra yra mūsų dvasios ir valstybės stuburas. Ji jungia kartas, stiprina tapatybę, padeda išlaikyti vertybes ir atsparumą išorės grėsmėms. Kviečiu visus puoselėti kultūrą ir istorinę atmintį – tai mūsų stiprybės šaltinis.“

Seimo narių elgesys, verslo ir politikos interesų painiojimas: platesnė analizė ir pasekmės

Vienas aktualiausių Prezidento kalbos akcentų – aštri kritika Seimo narių neatsakingam elgesiui, kai kyla abejonių dėl verslo ir politinės veiklos painiojimo. Prezidentas pabrėžė, kad tokios situacijos ne tik žeidžia politinės bendruomenės reputaciją, bet ir daro žalą visos valstybės įvaizdžiui tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje:

„Negalime toleruoti situacijų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl verslo ir politinės veiklos painiojimo. Tikiuosi, kad Seimo nariai suvokia savo atsakomybę ir supranta, jog visuomenės pasitikėjimas politika yra tiesiogiai susijęs su jų asmeniniu elgesiu.“

Prezidentas išsamiai analizavo, kad tokie atvejai mažina visuomenės pasitikėjimą politine sistema, o ilgainiui gali lemti ir šalies, kaip skaidrios, patikimos valstybės, reputacijos praradimą tarptautiniu mastu. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri siekia būti lyderė regione ir rodyti pavyzdį kitoms šalims.

Siūlomos priemonės ir jų įgyvendinimo iššūkiai

Prezidentas neapsiribojo vien kritika – jis pasiūlė ir aiškias priemones, kaip spręsti Seimo narių elgesio problemas. Pirmiausia, Prezidentas kviečia Seimo narius asmeniškai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir elgesį, laikytis aukščiausių etikos standartų, o kilus abejonių dėl interesų konflikto – viešai deklaruoti savo interesus ir nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.

Praktiškai tokios priemonės galėtų būti įgyvendinamos stiprinant Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įgaliojimus, griežtinant interesų deklaravimo ir kontrolės tvarką, diegiant skaidrumo standartus, kurie numatytų aiškią atsakomybę už pažeidimus.

Tačiau Prezidentas supranta ir galimus iššūkius:

Politinė valia: Ne visi politikai linkę savanoriškai pripažinti ar spręsti interesų konfliktus.
Sisteminis pasipriešinimas: Gali pasireikšti bandymai „pritempti“ ar sumenkinti pažeidimus, ypač kai kyla klausimų dėl įtakingų politikų.
Visuomenės spaudimas: Tik nuoseklus viešumas ir pilietinė kontrolė gali priversti politikus laikytis aukštesnių standartų.

Neatsakingo elgesio pavyzdžiai ir platesnės problemos

Nors Prezidentas savo kalboje neminėjo pavardžių ar konkrečių bylų, jo žodžiai aiškiai atspindi pastarųjų metų viešojoje erdvėje nuskambėjusius atvejus, kai Seimo nariai buvo įtariami ar kaltinami painiojant viešus ir privačius interesus, dalyvaujant sprendimų priėmime dėl įmonių, su kuriomis yra susiję, ar naudojantis politine įtaka asmeninei ar artimųjų naudai.

Tokie atvejai rodo platesnę problemą – politinės kultūros stoką, nepakankamą skaidrumą ir savikontrolės trūkumą. Jie atskleidžia, kad egzistuoja sisteminės spragos, leidžiančios politikams išvengti atsakomybės arba manipuliuoti įstatymais savo naudai.

Verslo interesų atskyrimo nuo politikos būtinybė

Prezidentas pabrėžė, kad aiškus verslo interesų atskyrimas nuo politinės veiklos yra būtinas šalies stabilumui ir skaidrumui užtikrinti. Jis įspėjo, kad bet kokios dviprasmybės šioje srityje kelia grėsmę ne tik politinės sistemos patikimumui, bet ir valstybės gebėjimui priimti objektyvius, visuomenės interesus atitinkančius sprendimus: „Tik skaidri ir atsakinga politika gali užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir valstybės stabilumą.“

Prezidento nuomone, tik aiškūs, griežti standartai, nuoseklus jų laikymasis ir viešumas gali užkirsti kelią korupcijai, nepotizmui ir kitoms neigiamoms praktikoms, kurios ilgainiui griauna valstybės pamatus.

Kritikos poveikis visuomenės pasitikėjimui ir ilgalaikės pasekmės

Prezidento išsakytos pastabos dėl Seimo narių elgesio turi didelę reikšmę visuomenės pasitikėjimui politine sistema. Jei politikai neatsižvelgs į šią Prezidento kritiką ir nesiims realių permainų, visuomenės nusivylimas gali tik didėti, o tai skatins politinį cinizmą, mažins rinkėjų aktyvumą, didins radikalių jėgų įtaką.

Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali lemti:

• Politinės sistemos fragmentaciją – visuomenė ieškos alternatyvų už tradicinės politikos ribų.
• Valstybės įvaizdžio blogėjimą – tiek investuotojų, tiek tarptautinių partnerių akyse Lietuva gali būti vertinama kaip mažiau patikima ir skaidri šalis.
• Demokratijos silpnėjimą – mažėjantis pasitikėjimas gali sudaryti sąlygas autoritarinėms ar populistinėms jėgoms stiprėti.
• Todėl Prezidentas ragina ne tik kalbėti apie skaidrumą, bet ir imtis konkrečių veiksmų, kurie užtikrintų, kad Lietuva išliktų stipri, skaidri ir gerbiama valstybė.

Prezidento Gitano Nausėdos 2025 m. metinis pranešimas – tai ne tik valstybės pasiekimų ir iššūkių apžvalga, bet ir aiškus reikalavimas politinei bendruomenei atsigręžti į save, laikytis aukščiausių etikos standartų, užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę. Tik taip galima užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, valstybės stabilumą ir sėkmingą Lietuvos ateitį.

Visas Prezidento metinis pranešimas ČIA >>>

Prezidento metinio pranešimo vaizdo įrašas (žr. tiesioginės transliacijos pradžią):