Sekmadienis, 3 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Dovilas Petkus, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2017 m. Nr. 1/19, www.alkas.lt
2017-04-26 07:00:59
8
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos vardu pavadintas gatves, atspindi daugelio mūsų tautiečių vidinę būseną. Atrodo, jie nesuvokia, kas tokie yra, iš kur jie atėjo ir kas jiems patikėta saugoti ateičiai.

Visa tai yra pasekmė to, kad mes vis dar taip ir neturime istorinės atminties politikos. Nors tautą telkiantis istorinis pasakojimas yra būtina jos kaip politinės bendruomenės egzistavimo sąlyga, aplink mus išbujojo skaldantis diskusijų laukas, kur akivaizdūs tautos ir valstybės išdavikai ir toliau gerbiami ir vertimai, mokyklose pateisinami ar užtariami vien dėl to, kad pirmas buvo poetas, antras – jautrus, o trečias – nesuprato. Lietuvoje net nesuvokiama tokia banalybė kaip simbolikos galia, ir vis tenka priminti, kad paminklas viešojoje erdvėje ir paminklas Grūto parke nėra viena ir tas pat, kad viešojoje erdvėje paminklas yra gyva simbolika, visada palaikanti reikalingą sąmonės režimą.

Taigi kodėl susiklostė toks vaizdinys ir kaip tai įvyko?

Neveltui prieš trejetą dešimtmečių Sąjūdis prasidėjo nuo grupelės susirūpinusių paminklosaugininkų („Talkos“ ir jaunimo paminklosaugos klubų – Alkas.lt pastaba). Jau anuomet Sąjūdžio žmonės puikiai žinojo, kad tas, kas kontroliuoja praeitį, kontroliuos ir ateitį, tad kova už tautinės ir valstybinės atminties išsaugojimą bei pastangos gelbėti bent jos likučius buvo būtina Sąjūdžio atsiradimo ir Nepriklausomybės atkūrimo prielaida.

Atkūrus valstybę tikėtasi, kad bus gaivinama ir stiprinama sovietmečiu niokota ir sumenkusi tautinė bei valstybinė sąmonė, bus vykdoma jai atkurti palanki valstybinė istorinės atminties politika. Tačiau šito neįvyko, nes Lietuvai sugrįžus į Vakarų geopolitinę erdvę, joje jau viešpatavo tautas ir valstybes neigianti neoliberalistinė ideologija, kuriai buvo pajungta ir į šią erdvę besiintegruojančios mūsų valstybės istorijos politika.

Liberalus požiūris į istorijos ir politikos santykį šiandien leidžia paaiškinti vykstančių permainų kryptį. XX a. antrojoje pusėje atsirado daug paskatų imtis politinio istorijos neutralizavimo. Tai paskatino Antrojo pasaulinio karo metais vykdyti vokiečių nacių nusikaltimai ir prieš kelis dešimtmečius kilusi kosmopolitizmo banga, susijusi su globalizacija ir Europos Sąjungos integracija. Šie du procesai sustiprino įsitikinimą, kad politinis gyvenimas gali būti tvarkomas universaliais, nuo istorijos skirtumų nepriklausančiais principais. 

Vakarų Europos šalyse kiek anksčiau prasidėjęs istorijos neutralizavimo procesas po SSRS griūties greitai persimetė į visą žemyną, įskaitant ir pokomunistines valstybes. Vidurio ir Rytų Europos šalių istorinę savivoką ištiko Vakarų visuomenių religijos, moralės ir metafizikos likimas – ji buvo patraukta iš politinio gyvenimo arenos. Politikai suformulavo reikalavimą „kuo mažiau istorijos“, primenantį garsųjį liberalių ekonomistų reikalavimą „kuo mažiau politikos“.

Pasibaigus komunistiniam laikotarpiui, liberalus istorijos ir politikos santykis tapo sudėtine visuomenės liberalizacijos proceso dalimi. Privatizuodami ūkį, staiga privatizavom ir istoriją. Kuo labiau įsigalėjo liberalūs politiniai principai, tuo stipriau girdėjosi balsų, reikalaujančių istoriją pradėti suvokti kaip asmeninio pasirinkimo dalyką, nesiskiriantį nuo piliečių sugebėjimo rinktis profesiją, gyvenamąją vietą ar prekes.

Tokiu būdu įgyvendintas ekonominis visuomenės išskaidymas į savo asmenine nauda besirūpinančius individusatomus palietė kultūros, istorijos ir politikos supratimą. Šiandien lietuviai vis mažiau pajėgia telktis bendriems politiniams veiksmams. Tai rodo ne tik politinio dalyvavimo nuosmukis, bet ir didėjantis nesugebėjimas susitarti dėl istorijos. Ankstesniais laikais istorinėms asmenybėms statėme paminklus – tautos vieningumo simbolius. Dabar jie tapo visuomenę skaldančių ginčų objektu. Nesutariama dėl paminklų reikšmės, jų ryšio su pastatymo vieta ar meninių savybių. Grožis mums tapo didesnio sutarimo objektu negu istorija.

Šitokia būsena tapo patogi tam, kad nepriklausomoje valstybėje būtų tęsiamas sovietmečiu vykdytas istorijos perrašinėjimas ištautinimo ir išvalstybinimo dvasia. Kryptingai konstruojamu istoriniu pasakojimu, kurio pagrindinis leitmotyvas primena sovietinį, siekiama įtikinti, kad visos Lietuvos istorijos ir Sąjūdžio kovos galutinis tikslas esąs įsilieti „į broliškų Europos tautų šeimą“ ir į vadinamąją pasaulio pilietinę visuomenę.

Tokią suklastotą ir iškreiptą tautos atmintį diegiantį istorinį pasakojimą, kaip ir sovie tmečiu, konstruoja prisitaikėliškų pažiūrų istorikai bei jų sekėjai: Alfredas Bumblauskas – Vilniuje, Alvydas Nikžentaitis – Klaipėdoje, Šarūnas Liekis – Kaune. A. Bumblausko darbus puikiai iliustruoja jo paties teiginys, esą Lenkijos ir Lietuvos karinis konfliktas dėl Vilniaus krašto tebuvo „jaunalietuvių“ ir „senalietuvių“ konfliktas. Taip A. Bumblauskas faktiškai teigia, kad Vidurio Lietuva išties buvo legitimus politinis darinys, o Lietuvos kariai krito pilietiniame kare, kuriame lietuviai patys vieni kitus esą išsišaudė. Savi vėl šaudo į savus. Panašią giesmę apie partizaninį karą giedojo ir sovietiniai istorikai savo darbuose. Esą komunizmu įtikėję lietuviai žudė kitus tautiečius, kurie buvo įsitikinę naciai ir Hitlerio draugovininkai.

Nevalia nutylėti to, kaip naikindami viešos pagarbos ženklus mūsų valstybės patriotams ir statydami paminklus kolaborantams, taip pat palaikydami šią neutralios, jokio bendrumo nekuriančios ir į visuotinę anomiją vedančios istorinės sąmonės kūrybą, mes išties galimai rengiame dirvą naujai tos pačios Rusijos okupacijai, kurios metu būsime visiškai nepasirengę priešiškos jėgos informacijai ir istorijos perrašinėjimui. Nepadarę išvadų ir neprivertę savo valdžios tarnauti tautai ir jos telkimui, tapsime kąsneliu bet kokiai dvasinei ar fizinei okupacijos formai.

Kalba Signatarų namuose 2017 m. sausio 31 d. vykusioje diskusijoje „Telkianti ar skaldanti istorinė atmintis?“

Nepriklausomybes_sasiuviniai_logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  2. V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)
  3. V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri
  4. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  5. J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu?
  6. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  7. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  8. A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo)
  9. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  10. V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas
  11. Ruošiamasi paminėti 103-ąjį Česlovo Milošo gimtadienį
  12. Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus?
  13. Signatarų klubas ir R. Ozolo fondas kviečia į pokalbį apie istorinę atmintį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Giedrius (apie..."pagal poreikį") says:
    7 metai ago

    Dabar “lengvosios žinios”, – užpernai tekę asmeniškai pakovot su vaško kandžių (jų lervučių) antpuolio
    padariniais po žiemos, – tekę gan ženklų kiekį “užpuolikių” sunaikinti ugnyje (suprantam, dėl korių – bičių būstų);
    šįryt …paskelbta, kad mokslininkai radę gyvą polietileno antplūdžio gausos ant žemės naikinamąjį padarą-darbštuolį
    – tą pačią l e r v ą vaško kandies, ji vienintelė ne vien tuberkuliozės lazdelę, bet netgi dirbtiną polimerą į s a v i n a
    (perdirba). Štai tau ir kandis, štai ir žinia, žinia apie “okupantų naikinimą” ir n e u t r a l i z a c i j ą, kai tuos pat
    A T B Ė G Ė L I U S pas bites (vaško pagraužt). Pasaulis labai geistų įdarbint savųjų durnysčių (celofaninių) padaro
    š a l i n i m u i. Gamta tikrai įdomi; todėl – “Nevalia…” ar “Nepadarę…” paskutiniųjų abiejių šio staripsnio pradžių
    neiginių… galbūt irgi KOL KAS nesuprantam.

    Todėl apie “atbėgėlius” (dar ne okupantus, bet bet… anot Z.Vaišvilos, akip neteisėtus pavojingus nelegalus kt.) kai
    jie iš p a b ė g ė l i ų jau įsikūrus čia virstą (atbėgus Lietuvon), nerašom. Tik apie vašką (t.y. istorinę terpę), – kaip nori, kada nori, kiek nori lydyk, bet vašku ir liks (jei kandys, kiek naudingos būt galinčios …jo “neperdirbs”).

    Atsakyti
  2. Sklandytojas says:
    7 metai ago

    Skaitau Petkaus straipsnį ir apima nuostabus pojūtis – Lietuvoje atsiranda pažangių, patriotiškai mąstančių piliečių, kurie aiškiai suvokia liberalių istorikų daromą žalą Lietuvos istorijai, įvardija juos, kenkiančius pačiai Lietuvos valstybei, lietuvių tautai. Džiugu.

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    7 metai ago

    Paskaičius jauno žmogaus mintis, iškarto nuotaika pasitaisė. Šaunuolis. Įsidėmėsiu šį Jauną Lietuvį.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 metai ago

      Bartai, mes žengiame vis pirmą ir pirmą žingsnį – palaikome teisingas mintis, nuostatas. Nerandame būdo kaip suburti mūsų pažiūrų žmones, tai būtų jau antras žingsnis. Jei nežengsime antro žingsnio – pralaimėsime.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        O, geras – kas “kembliui” atsitiko, kad pradėjo bandyti kažką rišliai rašyti, užuot prisikabinęs prie žodžių “neutralios”, “istorijos” ir “okupaciją”, nebesivargindamas suprasti, ką autorius (vėl tarptautinis žodis!) norėjo pasakyti? 🙂

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          7 metai ago

          Kemblys daro tai, ką PRIVALĖJO daryti tautininkų ,,ideologas”. Anas, užuot telkęs Tautą, ieškojo ką paniekinti, pažeminti, o savo darbą prilygino ,,tautininkystei” (įvesk šį žodį alkas.lt paieškoje ir rasi jo straipsnius).

          Atsakyti
  4. Geras says:
    7 metai ago

    Ačiū jaunam žmogui už įvardintą tiesą. Nedaug, bet dar turime šiek tiek padoraus ir išsilavinusio jaunimo, kurie drąsiai įvardina išdavikiškus “mokslininkus” .

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    7 metai ago

    Bene labiausiai neutralios istorijos keliu Lietuva drožia Lenkijos atžvilgiu. Kas reiškia ne ką kitą, o istorinės sąmonės lenkizaciją Lietuvoje, dirvos rengimą šalies pavertimui Lenkijos “kresu”. Čia yra didžiausias pavojus Lietuvai išlikti, yra ėjimas prie eilinio “savų šaudymo į savus” istorinio tarpsnio. Matyti čia tik tai, kad tuo “galimai rengiame dirvą tos pačios Rusijos okupacijai”, yra maža. Akivaizdu, kad šia prasme nėra šventa ir Lenkija. Juk tarpukaris sukūrė Kauną su lenkizuota istorine sąmone, privedusia Lietuvą prie valstybės žlugimo. Tokios lenkizuotos istorinės sąmonės apraiškos valstybės, miesto valdyme, o ir apskritai Lietuvoje, įžvelgtinos ir šiandien.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimo narys A. Ažubalis, V. Juraitis, Z. Jankauskas, Seimo pirmininko pavaduotojas P. Saudargas, A. Baniulaitienė, D. Smalinskas | lzs.lt nuotr.

V. Juraitis. Ką mena fotoparoda, skirta lietuvių valstybinės kalbos 35-mečiui

2023 11 26
Lietuvių kalba | smm.lt nuotr.

Minėsime valstybinės kalbos statuso atkūrimo sukaktį

2023 11 15
Vėlinės. A. Ramanausko- Vanago kapas | Vanago Lietuva nuotr.

Vėlinės: Laisvės kovotojų pagerbimas tapo masiniu reiškiniu Lietuvoje

2023 11 07
Kamuntavičiaus litvinizmas | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Kamuntavičiaus testas: tu lietuvis ar lietuvistas?

2023 10 30
Lenkija Lietuvoje | Alkas.lt nuotr.

V. Radžvilas. Vilnius priklauso Lenkijai!

2023 10 21
Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.

A. Juozaitis, Z. Vaišvila. Vargšė „inteligentė“

2023 10 19
Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras | I. Tvaronavičiūtės nuotr.

Kultūros ministerijos premijos – Šilalės ir Jonavos rajonų bei Nidos kultūros centrams

2023 09 22
LGGRTC atstovė R. Driaučiūnaitė pristato parodą | LGGRTC nuotr.

Istorija gyva – gyvuose liudytojuose

2023 09 15
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

2023 09 06
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija | Youtube nuotr.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia teikti siūlymus dėl 2026 atmintinų metų

2023 09 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nemanau, apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Gabrielė apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar gebate atskirti jausminį ir kūnišką alkį?
  • Prastėjant orams sparčiau sukasi kelių sukčiai
  • Ar visas cinamomas yra tikras?
  • Vilniuje tęsiamas medžių surašymas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Juraitis. Ką mena fotoparoda, skirta lietuvių valstybinės kalbos 35-mečiui

by Kristina Aleknaitė
2023 11 26
0
Seimo narys A. Ažubalis, V. Juraitis, Z. Jankauskas, Seimo pirmininko pavaduotojas P. Saudargas, A. Baniulaitienė, D. Smalinskas | lzs.lt nuotr.

Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius) pradėjo veikti fotoparoda „Kalba turi Tėvynę“, skirta lietuvių valstybinės kalbos 35-mečiui. Prasidėjus „Sąjūdžiui“...

Skaityti toliau

Minėsime valstybinės kalbos statuso atkūrimo sukaktį

by Kristina Aleknaitė
2023 11 15
0
Lietuvių kalba | smm.lt nuotr.

Lapkričio 17 d., Kovo 11-osios Akto salėje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija su Lietuvos Respublikos Seimu ir Valstybine kalbos inspekcija, rengia...

Skaityti toliau

Vėlinės: Laisvės kovotojų pagerbimas tapo masiniu reiškiniu Lietuvoje

by Kristina Aleknaitė
2023 11 07
0
Vėlinės. A. Ramanausko- Vanago kapas | Vanago Lietuva nuotr.

Lietuviams ypatingas Vėlinių laikotarpis – tiltas tarp praeities ir ateities. Visoje Lietuvoje artimųjų kapų lankymas yra nacionalinis paprotys. Laisvės kovotojų pagerbimas,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nemanau, apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Gabrielė apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
Kitas straipsnis
Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai