Antradienis, 29 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

Baltų pėdsakais nuo Galindos iki Gintaro kelio

Gintaras Songaila, www.alkas.lt
2025-07-04 14:51:03
244
PERŽIŪROS
11
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

Milžiniškas Liubomės piliakalnis

Įsikūrę su kemperiu stovykloje netoli Liubomia kaimo, išvaikščiojome didelį piliakalnį, kurį lenkų archeologai priskyrė vienai iš penkių „galinsici“ pilių apygardų. Kaip jau rašėme, tai buvo senos galindų kolonijos palei Gintaro kelią ties Moravijos vartais.

Piliakalnis, tiksliau, miesto dydžio įtvirtinimai paliko nepaprastą įspūdį (nuotraukos neatspindi realaus įspūdžio – yra maždaug du aukšti pylimai ir du priešpiliai, o kalvos viduryje aikštelė gali siekti net kvadratinį kilometrą).

Nėra jokio informacinio užrašo ir patogaus privažiavimo, o vietiniai gyventojai šią vietą vadina tiesiog „mišku“, pasakojo kad prie jo yra kažkoks akmuo, ant kurio parašyta, kad čia palaidota kažkokia karalienė. Tačiau jokio tokio akmens mes neradome.

Apeiginė rugiapjūtė Liubomės slėnyje

Ties piliakalniu buvome liudininkai žemdirbystės (rugiapjūtės pradžios) apeigų, kurios panašios į lietuviškas, tačiau dar gyvos. Matėme kaip senoviniu pjautuvu moteris nupjovė pirmuosius pėdus, kuriuos vėliau suriš, palaimins bažnyčioje ir pakabins ant virvės. Vėliau iš jų padarys „karūną“. Su šia „karūna“ vyks procesijos aplink bažnyčią Lubomės kaime.

Po rugiapjūtės bus surenkamas paskutinis pėdas, kuris bus taip pat laiminamas ir bus saugomas iki kitų metų. Senovinį pjautuvą (istorikai tokius vadina „lietuviškais pjautuvais) moteris paveldėjo iš savo mamos ir tolimesnių protėvių). Jį galėtume pavadinti apeiginiu.

Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave

Toliau važiavome apie dvidešimt kilometrų iki Šlionsko Vodzislavo miestelio, kuriame yra puikus nemokamas Aukštutinės Silezijos muziejus. Šiame muziejuje susipažinome ir su archeologine ekspozicija apie Liubomės tvirtovę (datuojama nuo VI a. iki IX a. pradžios). Tvirtovė buvo sunaikinta po karinio įsiveržimo (galimai iš pietų, kur tuo metu įsikūrė ir plėtėsi Didžioji Moravija, pirmoji slaviška valstybė).

Ekspozicijoje matėme vietos gyventojų (galindų) aprangos rekonstrukciją. Apranga buvo aiškiai baltiška – apvali, pasaginė moters sagė su rietais galais tokia pati kaip ir Lietuvoje nuo Antikos laikų.

Strateginė tvirtovės padėtis Moravos vartuose

Fiziografinis tvirtovės žemėlapis atskleidžia, kad ji buvo labai palanki keliui per slėnį kontroliuoti.

Kai buvome ant paties piliakalnio, tai miškas kliudė pamatyti ties Lubome atsiveriantį slėnį (prūs. lubo „slėnis“), tačiau iš nuotraukos padarytos šalia, galite pamatyti atsiveriantį Lubomės kaimo, esančio žemiau, vaizdą.

Tvirtovės dydis ir įtvirtinimų pobūdis šiek tiek primena jotvingių Drogičiną (*Dragutin).      

Opava ir Golensici pėdsakai

Toliau nuvykome į Opavą – kitą Marijampolės dydžio istorinį miestą, bet jau Čekijoje. Šis miestas – kitas realus kandidatas į IX a. Bavarų Geografo paminėtas golensici pilių apygardas. Miesto pavadinimas kilo nuo čia pratekančios upės Opa (silezietiškai – Uopa).

Čekai nežino ką tai reiškia jų kalboje, todėl mokslininkai teigia, jog tai galbūt „keltiškas“ pavadinimas, kadangi keltų toponimikoje atsekami pavadinimai su priesagomis -apa, kurie, kaip ir prūsų apa ar lietuvių upė taip pat reiškia „upė“.

Šias vietas keltai buvo pasiekę, tad tokia hipotezė yra galima (skirtingai nei „keltiška“ toponimika toliau šiaurėje). Palei Čekijos ir Lenkijos pasienį teka Oderio intakas Alšia (vo. Olze, rus. Olše) Opa susidaro iš trijų susiliejančių šakų, todėl Racibužo-Opavos kunigaikštystę vokiečiai vadino Troppau (panašiai, kaip Anykščių krašto Traupis *tri-upis, traupis).

Olomoucas – kryžininkų centras

Toliau keliavome link Olomouco pro miestelį Hradec nad Moravice, vok. Gratz, kurį 1155 m. Vroclavo bulė aiškiai priskyrė golensici apygardoms. Apylinkės labai gražios, važiavome slėniu tarp kalvų iki pat Olomouco, kuris išsikūręs jau ant pietinės Moravos, Dunojaus kairiojo intako, aukštupio. Iš čia, vandenskyroje tarp Oderio ir Vyslos aukštupių bei Dunojaus, tęsėsi Gintaro kelias per Moravijos vartus.

Olomoucas – tai buvo senas arkivyskupijos centras, iš kur pagal popiežiaus bules rinkdavosi kryžininkai į kryžiaus karus prieš Prūsus ir Lietuvą. Tikėjomės pasiekti miestelį Litovel (vok. Littau, *Litovia), jis taip pat įsikūręs ant Moravos aukštupio krantų. Čekai nežino, ką šis pavadinimas reiškia jų kalboje.

Netikėtas sustojimas nepasiekus Litovel 

Tačiau dėl techninių problemų mūsų kelionė čia, dar nepasiekus Lietuvos Čekijoje, kol kas nutrūko. Turėjome grįžti į Olomoucą. 

Skiriama signataro A. Patacko atminimui

1 of 48
- +

1. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

2. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

3. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

4. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

5. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

6. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

7. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

8. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

9. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

10.

11. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

12. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

13. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

14. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

15. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

16. G. Songaila pasakoja apie galindišką Liubomės piliakalnį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

17. Liubomės piliakalnyje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

18. Vaizdas nuo Liubomės piliakalnio į slėnį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

19. Tolumoje Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

20. Vaizdas nuo Liubomės piliakalnio į slėnį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

21. Apeiginės varpos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

22. Apeiginės varpos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

23. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

24. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

25. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

26. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

27. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

28. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

29. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

30. Liubomės piliakalnio miesto maketas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

31. Liubomės piliakalnio statiniai miesto makete | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

32. Liubomės piliakalnio statiniai miesto makete | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

33. Liubomės piliakalnio statiniai miesto makete | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

34. Liubomės piliakalnio miesto maketas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

35.

36. Liubomės piliakalnis rudenį iš oro skrydžio | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

37. Liubomės piliakalnio aprašymas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47. Dirbame jau viešbūtyje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

48. Dirbame jau viešbūtyje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  2. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  3. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  4. A. Patackas, A. Sabaliauskas. Dar du nauji Galindų slėpiniai (nuotraukos)
  5. R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  6. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  7. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  8. G. Songaila. Donaldas Trampas: „Aš tikiu V. Putinu“
  9. G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas
  10. A. Patackas. Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus
  11. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  12. R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos
  13. K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  14. A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai
  15. S. Tumėnas. Kultūros baruose nieko naujo…

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Klajūnams says:
    1 metai ago

    „Kas, jeigu?“. Ar vieną dieną Europoje kalbėsime viena kalba?
    − ziniuradijas.lt/laidos/euranet-plius/kas-jeigu-ar-viena-diena-europoje-kalbesime-viena-kalba?video=1

    „Daugiakalbiškumas yra vienas iš Europos Sąjungos (ES) teisių chartijoje įtvirtintų principų – Bendrijoje oficialiomis pripažįstamos 24 kalbos, kuriomis piliečiai gali kreiptis į ES institucijas ir sulaukti atsakymo ta pačia kalba. [ … ]
    Vis tik, kalba nėra monolitas. Prieš šimtą metų lietuvių kalba skambėjo kiek kitaip nei šiandien. Keičiantis metams, keičiantis pasauliui, kinta ir kalba – jai įtaką daro ir užsienio kalbos, [ … ] Ar dėl to reikėtų nerimauti? Ar kyla rizika, jog mažiau vartojamos, mažesnių tautų kalbos ilgainiui išnyks? O gal vieną dieną visi kalbėsime viena „pasaulio kalba”?
    Gal jau laikas pasikasyti galvą?

    Atsakyti
    • juras says:
      1 metai ago

      Lietuviu kalba tiktu jusu pasiulymui ir indoeurpieciu
      renesansui ir grizimui prie savo saknu ir tikrosios savimones !!!!
      Dar ne velu ….

      Atsakyti
      • R says:
        1 metai ago

        >Juras
        Matote, Jurai, pilietis Rytų Lietuvoj, parašęs knygą apie tai, kad žmogus civilizacija grįžta į ten iš kur ji atėjo, baigia rašyti antrą, kur, tarp kitų reikalų net ir genetika papildytą knygą, kurioje apie žmogų Žemėjė rašo kaip apie gyvūną tarpe kitų gyvūnų, grįžtančių į savo egzistencijos vietą kosmoso eros platybėse. Taip kad, Jurai, neabejoju, kad kartu su savo kalba grįšim prie savo šaknų ir tikrosios savimonės tai jau tikrai !!!

        Atsakyti
  2. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Tas ŽR neturi apie ką kalbėti, tai užveda visokias nesąmones. Joks vyksmas pasaulyje neveda prie vienos kalbos, tik vienas dalykas pasaulyje buvo ir bus vienodas – tai vienoda, kad visi gimsta ir visi miršta.

    Atsakyti
  3. m says:
    1 metai ago

    Litovele verdamas puikus alus, jo gausite ir Olomouse, nepraleiskite progos atsigaivinti kol automobilį remontuos. O šiaip bravo puikūs – reportažai, labai įdomi tema laukiu tęsinio.

    Atsakyti
  4. juras says:
    1 metai ago

    Jei galetumete Gintarai aplankyti Kujavija butu idomu suzinoti apie :
    “the mystery of Poland’s Kuyavian Mounds, ancient tombs older than Egyptian pyramids”
    randasi netoli Lomzos 5000 tukst.metu senumo
    neolitiniai akmenu pilkapiai ….

    Atsakyti
    • juras says:
      1 metai ago

      Gal ne pakeliui …gal nesusije su Galinda….bet butu tikrai idomu Paciu tamstu nuomone :”The most well-preserved clusters of these ancient tombs can be found near Izbica Kujawska, in the archaeological reserves of Wietrzychowice and Sarnowo. “

      Atsakyti
  5. nenustosiu komentuoti says:
    1 metai ago

    “For history enthusiasts, archaeology lovers, or anyone intrigued by ancient mysteries, the Kuyavian Mounds are an unmissable destination—a place where the past whispers through the stones, inviting visitors to uncover the secrets of earliest civilizations….”
    Gal Jonas , Gintaras ir co… netures laiko ten nuvaziuoti …tai suprantama…laiko stoka …kiti tikslai …
    Tik isivaizduokite kokie istorijos lobiai slypi Lietuvos ir Getijos ir Brutenijos ir Rutenijos ARTOJE zemeje …ir zinoma Mozuru pelkese …!!!( cia ateities istorikams ! Atsiminkite ! :Mozuru ,vakaru Baltu pelkynai yra dar nesuvoktas archeologinis Lobynas ! toks pat kaip Amazones Dziungles….!!!! ) (daug sapnu ir pranasyciu asmeniskai esu patyres )….
    Bumbliausku ir Avinausku protai net negali isivaizduoti Baltu praeities reiksmes Europos istorijai …taip pat kaip voggieciu , lenktu ,kreiviu ,
    ir kitu kaimynu istorikai kurie net nezino ir nesidomi Baltu kalbomis ….ir ignoruoja …Baltu istorija …
    viliuosi kad entuziastai , istorijos myletojai ir megejai atras istorine tiesa ir sugebes ja irodyti ateity….laukia sunki sudetinga kova …nes sclabenu , vogieciu , maskoviu, kreiviu, lenktu valstybes ir istorikai turi tiksla sunaikinti baltus …ir musu istorija …kokia likimo ironija …jie patys yra baltu kraujo dalis ….ir tai neigia… nors genetika ir DNR tai tik patvirtina …

    Atsakyti
  6. lietuvospatriotas says:
    1 metai ago

    “For history enthusiasts, archaeology lovers, or anyone intrigued by ancient mysteries, the Kuyavian Mounds are an unmissable destination—a place where the past whispers through the stones, inviting visitors to uncover the secrets of earliest civilizations….”
    Gal Jonas , Gintaras ir co… netures laiko ten nuvaziuoti …tai suprantama…laiko stoka …kiti tikslai …
    Tik isivaizduokite kokie istorijos lobiai slypi Lietuvos ir Getijos ir Brutenijos ir Rutenijos ARTOJE zemeje …ir zinoma Mozuru pelkese …!!!( cia ateities istorikams ! Atsiminkite ! :Mozuru ,vakaru Baltu pelkynai yra dar nesuvoktas archeologinis Lobynas ! toks pat kaip Amazones Dziungles….!!!! ) (daug sapnu ir pranasyciu asmeniskai esu patyres )….
    Bumbliausku ir Avinausku protai net negali isivaizduoti Baltu praeities reiksmes Europos istorijai …taip pat kaip voggieciu , lenktu ,kreiviu ,
    ir kitu kaimynu istorikai kurie net nezino ir nesidomi Baltu kalbomis ….ir ignoruoja …Baltu istorija …
    viliuosi kad entuziastai , istorijos myletojai ir megejai atras istorine tiesa ir sugebes ja irodyti ateity….laukia sunki sudetinga kova …nes sclabenu , vogieciu , maskoviu, kreiviu, lenktu valstybes ir istorikai turi tiksla sunaikinti baltus …ir musu istorija …kokia likimo ironija …jie patys yra baltu kraujo dalis ….ir tai neigia… nors genetika ir DNR tai tik patvirtina …

    Atsakyti
  7. Ar matysim, says:
    1 metai ago

    iš kur Baltų Gintaro pėdsekiai giedos Tautišką giesmę?
    Būtų smagu.
    🙂
    Svarbu, kad po dienos žygio jiems pakaktų jėgų ant aukščiausio tenykščio piliakalnio užkopti ir balso stiprybės, kad iš tų aukštybių jų balsas Lietuvą pasiektų.
    Tegu taip ir būna 🙂

    Atsakyti
  8. juras says:
    1 metai ago

    Centrineje Europoje yra simtai vietovardziu islikusiu su Lit ir Let saknimi ….
    Broliukai patiems seniai laikas pripazinti o ne tik spelioti …gal cia Baltai gyveno ? Gintaro kelio apsauga ? Baltai ten gyveno pries vokiecius cekus
    austrus lenkus ir kitus Hunu ir Avaru benkartus…
    …..!!!!
    Uzuojauta del kemperio …bet Carieta visada galima pasikeisti …ir toliau “keliausma” …

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Čekis
Lietuvoje

Prienų rajono meras pripažintas kaltu čekiukų byloje

2026 09 29
M. Sinkevičius ir M. Riutė
Lietuvoje

Ministras Pirmininkas susitiko su NATO vadovu

2026 09 29
Šildymas
Lietuvoje

Kaune šildymas prasidės mažesne šilumos kaina nei pernai

2026 09 29
Vaikai
Lietuvoje

Svarstoma įteisinti viešą asmenų, nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, sąrašą

2026 09 29
Daugiabučiai, būstas
Lietuvoje

Seimo komitetas svarsto siūlymą įtvirtinti daugiau galimybių remti jaunas šeimas

2026 09 29
„Žygio už gyvybę 2026“ dalyviai Vilniuje neša renginio plakatą
Lietuvoje

Vilniuje „Žygis už gyvybę“ sutelkė tūkstančius žmonių

2026 09 29
Vilniaus kongresų centras
Lietuvoje

Pasirašyta Vilniaus kongresų centro projektavimo sutartis 

2026 09 28
Atšvaitų tvirtinimas
Lietuvoje

Bus vertinama laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų Lietuvos keliuose nauda

2026 09 28
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema
Lietuvoje

Bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

2026 09 28
Darbas
Lietuvoje

Nuo lapkričio 1-osios – pokyčiai Darbo kodekse

2026 09 28
Kelias
Lietuvoje

Atnaujintame „Via Baltica“ ruože planuojama įdiegti išmaniąsias greičio valdymo ir eismo stebėjimo sistemas

2026 09 28
Atliekos
Lietuvoje

Prokuratūra įpareigojo STT iš naujo vertinti atliekų krizės Vilniuje aplinkybes

2026 09 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • +++ apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (III)
  • +++ apie Sovietiniuose mūruose įkalinta A. Vivulskio šventovė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prienų rajono meras pripažintas kaltu čekiukų byloje
  • Ministras Pirmininkas susitiko su NATO vadovu
  • Kaune šildymas prasidės mažesne šilumos kaina nei pernai
  • Svarstoma įteisinti viešą asmenų, nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, sąrašą

Kiti Straipsniai

Rašytojas Romas Gudaitis ir jo romanas „Karaliaučiaus ugnikalnis“

Seimo skaitykloje bus pristatytas R. Gudaičio romanas „Karaliaučiaus ugnikalnis“

2026 09 29
„Žygio už gyvybę 2026“ dalyviai Vilniuje neša renginio plakatą

Vilniuje „Žygis už gyvybę“ sutelkė tūkstančius žmonių

2026 09 29
Algirdas Patackas

Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas

2026 09 28
Rodūnės krašto mokytojai 1931 m. Plikiuose

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (III)

2026 09 28
Saulės elektrinė

Saulė gamina dieną, namai vartoja vakare: o kada padeda kaupiklis?

2026 09 27
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo rūmai ir branduolinio ginklo dislokavimą vaizduojanti karinė technika

Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas

2026 09 26
Asociatyvi protesto prieš masinę imigraciją Vinco Kudirkos aikštėje iliustracija

Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

2026 09 26
2025 m. „Žygio už gyvybę“ dalyviai Vilniuje su renginio plakatu

Šiandien Vilniuje – „Žygis už gyvybę 2026“

2026 09 26
Donaldas Trampas ir Si Dzinpingas Ovaliajame kabinete

A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV

2026 09 25
Valdas Rakutis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdyje

V. Rakutis. Asmenvardžiai dokumentuose: siūlome vieną bendrą taisyklę visiems

2026 09 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • +++ apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (III)
  • +++ apie Sovietiniuose mūruose įkalinta A. Vivulskio šventovė
  • Naivusai apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (III)
Kitas straipsnis
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai