Milžiniškas Liubomės piliakalnis
Įsikūrę su kemperiu stovykloje netoli Liubomia kaimo, išvaikščiojome didelį piliakalnį, kurį lenkų archeologai priskyrė vienai iš penkių „galinsici“ pilių apygardų. Kaip jau rašėme, tai buvo senos galindų kolonijos palei Gintaro kelią ties Moravijos vartais.
Piliakalnis, tiksliau, miesto dydžio įtvirtinimai paliko nepaprastą įspūdį (nuotraukos neatspindi realaus įspūdžio – yra maždaug du aukšti pylimai ir du priešpiliai, o kalvos viduryje aikštelė gali siekti net kvadratinį kilometrą).
Nėra jokio informacinio užrašo ir patogaus privažiavimo, o vietiniai gyventojai šią vietą vadina tiesiog „mišku“, pasakojo kad prie jo yra kažkoks akmuo, ant kurio parašyta, kad čia palaidota kažkokia karalienė. Tačiau jokio tokio akmens mes neradome.
Apeiginė rugiapjūtė Liubomės slėnyje
Ties piliakalniu buvome liudininkai žemdirbystės (rugiapjūtės pradžios) apeigų, kurios panašios į lietuviškas, tačiau dar gyvos. Matėme kaip senoviniu pjautuvu moteris nupjovė pirmuosius pėdus, kuriuos vėliau suriš, palaimins bažnyčioje ir pakabins ant virvės. Vėliau iš jų padarys „karūną“. Su šia „karūna“ vyks procesijos aplink bažnyčią Lubomės kaime.
Po rugiapjūtės bus surenkamas paskutinis pėdas, kuris bus taip pat laiminamas ir bus saugomas iki kitų metų. Senovinį pjautuvą (istorikai tokius vadina „lietuviškais pjautuvais) moteris paveldėjo iš savo mamos ir tolimesnių protėvių). Jį galėtume pavadinti apeiginiu.
Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave
Toliau važiavome apie dvidešimt kilometrų iki Šlionsko Vodzislavo miestelio, kuriame yra puikus nemokamas Aukštutinės Silezijos muziejus. Šiame muziejuje susipažinome ir su archeologine ekspozicija apie Liubomės tvirtovę (datuojama nuo VI a. iki IX a. pradžios). Tvirtovė buvo sunaikinta po karinio įsiveržimo (galimai iš pietų, kur tuo metu įsikūrė ir plėtėsi Didžioji Moravija, pirmoji slaviška valstybė).
Ekspozicijoje matėme vietos gyventojų (galindų) aprangos rekonstrukciją. Apranga buvo aiškiai baltiška – apvali, pasaginė moters sagė su rietais galais tokia pati kaip ir Lietuvoje nuo Antikos laikų.
Strateginė tvirtovės padėtis Moravos vartuose
Fiziografinis tvirtovės žemėlapis atskleidžia, kad ji buvo labai palanki keliui per slėnį kontroliuoti.
Kai buvome ant paties piliakalnio, tai miškas kliudė pamatyti ties Lubome atsiveriantį slėnį (prūs. lubo „slėnis“), tačiau iš nuotraukos padarytos šalia, galite pamatyti atsiveriantį Lubomės kaimo, esančio žemiau, vaizdą.
Tvirtovės dydis ir įtvirtinimų pobūdis šiek tiek primena jotvingių Drogičiną (*Dragutin).
Opava ir Golensici pėdsakai
Toliau nuvykome į Opavą – kitą Marijampolės dydžio istorinį miestą, bet jau Čekijoje. Šis miestas – kitas realus kandidatas į IX a. Bavarų Geografo paminėtas golensici pilių apygardas. Miesto pavadinimas kilo nuo čia pratekančios upės Opa (silezietiškai – Uopa).
Čekai nežino ką tai reiškia jų kalboje, todėl mokslininkai teigia, jog tai galbūt „keltiškas“ pavadinimas, kadangi keltų toponimikoje atsekami pavadinimai su priesagomis -apa, kurie, kaip ir prūsų apa ar lietuvių upė taip pat reiškia „upė“.
Šias vietas keltai buvo pasiekę, tad tokia hipotezė yra galima (skirtingai nei „keltiška“ toponimika toliau šiaurėje). Palei Čekijos ir Lenkijos pasienį teka Oderio intakas Alšia (vo. Olze, rus. Olše) Opa susidaro iš trijų susiliejančių šakų, todėl Racibužo-Opavos kunigaikštystę vokiečiai vadino Troppau (panašiai, kaip Anykščių krašto Traupis *tri-upis, traupis).
Olomoucas – kryžininkų centras
Toliau keliavome link Olomouco pro miestelį Hradec nad Moravice, vok. Gratz, kurį 1155 m. Vroclavo bulė aiškiai priskyrė golensici apygardoms. Apylinkės labai gražios, važiavome slėniu tarp kalvų iki pat Olomouco, kuris išsikūręs jau ant pietinės Moravos, Dunojaus kairiojo intako, aukštupio. Iš čia, vandenskyroje tarp Oderio ir Vyslos aukštupių bei Dunojaus, tęsėsi Gintaro kelias per Moravijos vartus.
Olomoucas – tai buvo senas arkivyskupijos centras, iš kur pagal popiežiaus bules rinkdavosi kryžininkai į kryžiaus karus prieš Prūsus ir Lietuvą. Tikėjomės pasiekti miestelį Litovel (vok. Littau, *Litovia), jis taip pat įsikūręs ant Moravos aukštupio krantų. Čekai nežino, ką šis pavadinimas reiškia jų kalboje.
Netikėtas sustojimas nepasiekus Litovel
Tačiau dėl techninių problemų mūsų kelionė čia, dar nepasiekus Lietuvos Čekijoje, kol kas nutrūko. Turėjome grįžti į Olomoucą.
„Kas, jeigu?“. Ar vieną dieną Europoje kalbėsime viena kalba?
− ziniuradijas.lt/laidos/euranet-plius/kas-jeigu-ar-viena-diena-europoje-kalbesime-viena-kalba?video=1
„Daugiakalbiškumas yra vienas iš Europos Sąjungos (ES) teisių chartijoje įtvirtintų principų – Bendrijoje oficialiomis pripažįstamos 24 kalbos, kuriomis piliečiai gali kreiptis į ES institucijas ir sulaukti atsakymo ta pačia kalba. [ … ]
Vis tik, kalba nėra monolitas. Prieš šimtą metų lietuvių kalba skambėjo kiek kitaip nei šiandien. Keičiantis metams, keičiantis pasauliui, kinta ir kalba – jai įtaką daro ir užsienio kalbos, [ … ] Ar dėl to reikėtų nerimauti? Ar kyla rizika, jog mažiau vartojamos, mažesnių tautų kalbos ilgainiui išnyks? O gal vieną dieną visi kalbėsime viena „pasaulio kalba”?
Gal jau laikas pasikasyti galvą?
Lietuviu kalba tiktu jusu pasiulymui ir indoeurpieciu
renesansui ir grizimui prie savo saknu ir tikrosios savimones !!!!
Dar ne velu ….
>Juras
Matote, Jurai, pilietis Rytų Lietuvoj, parašęs knygą apie tai, kad žmogus civilizacija grįžta į ten iš kur ji atėjo, baigia rašyti antrą, kur, tarp kitų reikalų net ir genetika papildytą knygą, kurioje apie žmogų Žemėjė rašo kaip apie gyvūną tarpe kitų gyvūnų, grįžtančių į savo egzistencijos vietą kosmoso eros platybėse. Taip kad, Jurai, neabejoju, kad kartu su savo kalba grįšim prie savo šaknų ir tikrosios savimonės tai jau tikrai !!!
Tas ŽR neturi apie ką kalbėti, tai užveda visokias nesąmones. Joks vyksmas pasaulyje neveda prie vienos kalbos, tik vienas dalykas pasaulyje buvo ir bus vienodas – tai vienoda, kad visi gimsta ir visi miršta.
Litovele verdamas puikus alus, jo gausite ir Olomouse, nepraleiskite progos atsigaivinti kol automobilį remontuos. O šiaip bravo puikūs – reportažai, labai įdomi tema laukiu tęsinio.
Jei galetumete Gintarai aplankyti Kujavija butu idomu suzinoti apie :
“the mystery of Poland’s Kuyavian Mounds, ancient tombs older than Egyptian pyramids”
randasi netoli Lomzos 5000 tukst.metu senumo
neolitiniai akmenu pilkapiai ….
Gal ne pakeliui …gal nesusije su Galinda….bet butu tikrai idomu Paciu tamstu nuomone :”The most well-preserved clusters of these ancient tombs can be found near Izbica Kujawska, in the archaeological reserves of Wietrzychowice and Sarnowo. “
“For history enthusiasts, archaeology lovers, or anyone intrigued by ancient mysteries, the Kuyavian Mounds are an unmissable destination—a place where the past whispers through the stones, inviting visitors to uncover the secrets of earliest civilizations….”
Gal Jonas , Gintaras ir co… netures laiko ten nuvaziuoti …tai suprantama…laiko stoka …kiti tikslai …
Tik isivaizduokite kokie istorijos lobiai slypi Lietuvos ir Getijos ir Brutenijos ir Rutenijos ARTOJE zemeje …ir zinoma Mozuru pelkese …!!!( cia ateities istorikams ! Atsiminkite ! :Mozuru ,vakaru Baltu pelkynai yra dar nesuvoktas archeologinis Lobynas ! toks pat kaip Amazones Dziungles….!!!! ) (daug sapnu ir pranasyciu asmeniskai esu patyres )….
Bumbliausku ir Avinausku protai net negali isivaizduoti Baltu praeities reiksmes Europos istorijai …taip pat kaip voggieciu , lenktu ,kreiviu ,
ir kitu kaimynu istorikai kurie net nezino ir nesidomi Baltu kalbomis ….ir ignoruoja …Baltu istorija …
viliuosi kad entuziastai , istorijos myletojai ir megejai atras istorine tiesa ir sugebes ja irodyti ateity….laukia sunki sudetinga kova …nes sclabenu , vogieciu , maskoviu, kreiviu, lenktu valstybes ir istorikai turi tiksla sunaikinti baltus …ir musu istorija …kokia likimo ironija …jie patys yra baltu kraujo dalis ….ir tai neigia… nors genetika ir DNR tai tik patvirtina …
“For history enthusiasts, archaeology lovers, or anyone intrigued by ancient mysteries, the Kuyavian Mounds are an unmissable destination—a place where the past whispers through the stones, inviting visitors to uncover the secrets of earliest civilizations….”
Gal Jonas , Gintaras ir co… netures laiko ten nuvaziuoti …tai suprantama…laiko stoka …kiti tikslai …
Tik isivaizduokite kokie istorijos lobiai slypi Lietuvos ir Getijos ir Brutenijos ir Rutenijos ARTOJE zemeje …ir zinoma Mozuru pelkese …!!!( cia ateities istorikams ! Atsiminkite ! :Mozuru ,vakaru Baltu pelkynai yra dar nesuvoktas archeologinis Lobynas ! toks pat kaip Amazones Dziungles….!!!! ) (daug sapnu ir pranasyciu asmeniskai esu patyres )….
Bumbliausku ir Avinausku protai net negali isivaizduoti Baltu praeities reiksmes Europos istorijai …taip pat kaip voggieciu , lenktu ,kreiviu ,
ir kitu kaimynu istorikai kurie net nezino ir nesidomi Baltu kalbomis ….ir ignoruoja …Baltu istorija …
viliuosi kad entuziastai , istorijos myletojai ir megejai atras istorine tiesa ir sugebes ja irodyti ateity….laukia sunki sudetinga kova …nes sclabenu , vogieciu , maskoviu, kreiviu, lenktu valstybes ir istorikai turi tiksla sunaikinti baltus …ir musu istorija …kokia likimo ironija …jie patys yra baltu kraujo dalis ….ir tai neigia… nors genetika ir DNR tai tik patvirtina …
iš kur Baltų Gintaro pėdsekiai giedos Tautišką giesmę?
Būtų smagu.
🙂
Svarbu, kad po dienos žygio jiems pakaktų jėgų ant aukščiausio tenykščio piliakalnio užkopti ir balso stiprybės, kad iš tų aukštybių jų balsas Lietuvą pasiektų.
Tegu taip ir būna 🙂
Centrineje Europoje yra simtai vietovardziu islikusiu su Lit ir Let saknimi ….
Broliukai patiems seniai laikas pripazinti o ne tik spelioti …gal cia Baltai gyveno ? Gintaro kelio apsauga ? Baltai ten gyveno pries vokiecius cekus
austrus lenkus ir kitus Hunu ir Avaru benkartus…
…..!!!!
Uzuojauta del kemperio …bet Carieta visada galima pasikeisti …ir toliau “keliausma” …