Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.
Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu.
Visgi neįmanoma trumpai, vienu žodžiu susumuoti šio susitikimo rezultatų, nes ir didžiųjų pasaulio valstybių vadovų susitikimų eiga vyko kiek kitaip, nei įprasta, tokiems svarbiems susitikimams.
Ilgas Prezidentų pokalbis prie „keturių akių“, tik su savais vertėjais ir jau vėliau spaudos konferencija. Visgi, iš spaudos, iš žmonių reakcijų galima suprasti, kad buvo daug daugiau tikėtasi iš šio susitikimo: buvo laukiama kiek kitokios pačios susitikimo eigos, ir kiek aiškesnių, konkretesnių susitikimo rezultatų.
Ypač susitikimų eiga ir jų baigtimi liko nepatenkinta JAV Demokratų partija, ją atstovaujanti spauda ar ir ją remiantys JAV gyventojai. Jų požiūriu – susitikime D. Trumpas laikėsi per „minkštos“, per švelnios taktikos V. Putino atžvilgiu, ypač, tuo momentu, kai Rusijos Prezidentas tvirtai paneigė, bet kokį Rusijos įsikišimą į 2016 metų JAV Prezidento rinkimus.
Pats šis klausimas – neva, Rusija buvo kažkaip įsikišusi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus – sudėtingas ir sunkiai išsprendžiamas, nebent Rusija pati savanoriškai prisipažintų – kažkaip trukdžiusi demokratiškiems 2016 m. rinkimams.
Bet kita dalis žmonių, visiškai ir nesistebėjo tokia neįprastai draugiška susitikimo atmosfera, nes dar anksčiau – ir ne kartą – D. Trumpas, paklaustas apie jo požiūrį į Rusiją, atsakydavo, kad „Rusijoje jis mato tik tam tikrą konkurentą, bet jokiu būdu ne savo priešą“.
Dar savo rinkimų kampanijos metu, D. Trumpas yra sakęs, kad jei jis bus išrinktas JAV prezidentu, jis viską darys dėl įtampos pasaulyje mažinimo, sieks kuo draugiškesnių santykių su visomis šalimis, net ir su tokiomis valstybėmis, kaip Kinija ir Rusija, kurios, kaip žinome, niekada nebuvo Šiaurės Amerikos draugėmis ar svarbiomis biznio partnerėmis.
Pasaulio spauda šiomis dienomis mirgėte mirga ivairių straipsnių antraštėmis – aptariamos smulkiausiosto susitikimo detalės ir niuansai – nuo Prezidentų žvilgsnių iki rankų paspaudimų, ir balso tembrų, nes visgi reikia pripažinti – JAV Prezidentas turi savąjį, individualų visų reikalų sprendimų būdą, braižą – tiek sprendžiant JAV vidaus einamuosius reikalus, tiek ir dalyvaujant tarptautiniuose susitikimuose. Bet tas ir suprantama – D. Trumpas vienas sėkmingiausių pasaulio biznio žmonių, jis įpratęs reikalų sprendimuose remtis savo patirtimi ir savo nuovoka, dažnai atsisakydamas, bet kokių išankstinių protokolų.
Taigi, pats Helsinkio susitikimas vertinamas įvairiai ir labai skirtingai. Viena visiems aišku ir visi su tuo sutinka – šis susitikimas tapo JAV – Rusijos prezidentų geresnio vienas kito supratimo pradžia, šiame susitikime buvo padėti svarbūs pamatai ir būsimiems šių vadovų susitikimams.
Betgi nemažiau svarbus buvo ir JAV Prezidento D.Trumpo praeitos savaitės vizitas Briuselyje, jo susitikimas su NATO organizacijos lyderiu Jensu Stoltenbergu, ir kitais NATO organizacijos nariais.
Kaip jau žinome, šiame susitikime buvo aptarta bendra NATO Sąjungos veikla, jos tolimesnės gairės, bet, visgi – pats didžiausias dėmesys buvo skirtas NATO finansiniam stiprinimui, jos narių pilnutinam finansiniam atsiskaitymui su NATO: pagal ankstesnius NATO nutarimus, kiekviena NATO narė į bendrą iždą įneša ne mažiau kaip 2% savojo BVP.
Stiprus NATO finansinis pajėgumas, tai stipresnė ir geresnė NATO šalių apsauga, tuo pačiu – garantuotesnis saugumas visame pasaulyje.
Susitikime su J. Stoltenbergu , JAV prezidentas labai griežtai kritikavo kai kurias NATO nares dėl jų finansinio neatsiskaitomumo su NATO. Anot, JAV Prezidento – tik penkios iš 29 NATO dalyvių yra pilnai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus, kitos gi – nepilnai ar net visiškai nėra atsiskaitę su šia organizacija.
Kaip teigiama spaudoje (CNN.com) – JAV yra pati svarbiausia NATO remėja, kasmet į NATO iždą įnešanti mažų mažiausiai 4,2 % savojo BVP (kai tuo tarpu Vokietija vos 1% savojo BVP), taip pat JAV karių skaičius, skirtas NATO šalių apsaugai, yra pats skaitlingiausias.
Briuselio susitikime, D. Trumpas negailėjo kritikos Vokietijai. JAV vadovas kritikavo Vokietiją dėl jos menko finansinio aktyvumo NATO rėmime, taip pat išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Vokietijos glaudžių ekonominių ryšių su Rusiją, dėl jos tiesioginio dalyvavimo Rusijos dujotiekio tiesimo reikaluose.
Kaip jau paaiškėjo iš vėlesnių įvykių – Vokietijos vyriausybė ir ypač kanclerė Angela Merkel griežtai paneigė JAV Prezidento teiginius, esą – „70% visos Vokietijos energijos bus gaunama iš Rusijos“, savo ruožtu pateikdama visai kitokius skaičius, anot, A. Merkel, pasakCNN.com, „tik 9% visos Vokietijos energijos ateis is Rusijos“.
Ilgai vyravęs nerimas tarp Lietuvos žmonių, kad, gal D.Trumpas kažkaip nustos rūpintis NATO, o tuo pačiu ir Pabaltijo šalimis, manau, jau turėtų atslūgti, matant, kad dabar pradėta labai rimtai rūpintis NATO stiprinimu, didesniu jos narių saugumu – vienas svarbesniu to aspektų yra NATO Sąjungos biudžeto didinimas, visų NATO Sąjungos narių visiškas atsiskaitymas su šia organizacija, taip pat glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas, ir visapusiškas vienas kito rėmimas.
Neblogas informatyvus straipsnis