Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Aleksandravičius. Kaip mirs Vladimiras Putinas?

Arnas Aleksandravičius, www.aleksandravicius.lt
2014 06 11 15:00
17
Arnas Aleksandravičius | aleksandravicius.lt nuotr.

Arnas Aleksandravičius | aleksandravicius.lt nuotr.

Arnas Aleksandravičius | aleksandravicius.lt nuotr.
Arnas Aleksandravičius | aleksandravicius.lt nuotr.

Klausimai, kurie jau keletą mėnesių puošia viso pasaulio nuomonių ringus, yra šie: Kas laimi nervų karą dėl Ukrainos? Kas blefuoja? Kas ne laiku sumirksėjo? Rašytojų atsakymai į juos skiriasi taip, kaip skiriasi Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja, bet juk dėl to tik įdomiau.

Pavyzdžiui, „Newsweek“ autorius Ovenas Metjusas (Owen Matthews) tvirtina, kad turime leisti Putinui pasilikti Krymą, nes tai jį sunaikins, o Ukrainą išgelbės. „The New York Times“ apžvalgininkas Tomas Fridmanas (Thomas Friedman) kalba dar paprasčiau – anot jo, Putinas „viską padarė blogai“, kadangi ir susilpnino Rusiją, ir atgaivino NATO.

Tačiau yra ir visai kitokių nuomonių. Jei galvojate, kad Rusija puldama kaimyninę šalį susimovė, Harvardo profesorius Stivenas Voltas (Stephen Walt) atsakys, kad jūs apie tai nieko nesuprantate – mat iš tikrųjų Rusija yra Ukrainos konflikto nugalėtoja. Štai kokius Rusijos laimėjimus jis nurodo: gavo Krymo kontrolę ir Sevastopolį; priminė būsimiems Ukrainos vadovams, kad nuo Rusijos nepabėgsi; sukėlė abejonių dėl ankstesnės NATO plėtros į Rytus pagrįstumo; sudarė 500 mlrd. dolerių kontraktą su Kinija dėl dujų, nors ir už mažesnę kainą nei su europiečiais, bet vis tiek gana pelningą.

Walto iššūkis

Svarbiausia Rusijos pergale profesorius įvardija tai, kad šalis apgynė savo gyvybiškai svarbius interesus ir sustabdė NATO plėtrą Ukrainoje ir kitose posovietinėse šalyse labai ilgam, nes parodė, kad Rusija to neleis.

Problema, kad taip manyti, kaip mano ponai Metjusas ir Fridmanas ar juolab profesorius Voltas, gali tik tas, kuris nemato skirtumo tarp režimo ir Rusijos. Prieš diskutuodami apie konflikto naudą ar žalą, mes turime užsirašyti ir matomoje vietoje pasikabinti paprastą (bet esminį) viso šio konflikto veiksnį – Putino interesai ne tik nėra lygūs Rusijos interesams, bet dažniausiai kertasi bei vienas kitam trukdo. Jeigu Putino tikslas yra bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje, atimant iš gyventojų didelę dalį teisių ir laisvių, statant kortų namelio ekonomiką vien ant naudingųjų iškasenų, tai tikrieji Rusijos piliečių interesai yra kuo greičiau atsikratyti diktatoriaus ir tapti modernia, demokratine valstybe, kurios ekonomika būtų vystoma darniai.

Todėl jeigu kas nors iš visų rusų ir laimėjo Ukrainoje, tai buvo Vladimiras Putinas, kurio reitingai tėvynėje išaugo iki neregėtų 80% ir kuris galės dar ilgai melžti savo šalį, kol bus išmirkytas ir paguldydas po stiklu šalia kito Vladimiro, tai yra šalia Lenino. Jo bendrapiliečių durnumas ir karo su Ukraina troškimas tik rodo, kad šios tautos psichika jau yra gerokai paveikta putinistinės propagandos ir kad tie žmogeliai patys nebežino, kas jiems yra geriau. Bet ar galime stebėtis, kai net pas mus nuolat iš kažkur išlenda Darbo partiją renkančių mužikų minia? Tai va, o Rusijoje tokių yra dauguma. Tačiau, kad ir ką jie patys manytų, tie, kurie yra Rusija, bet nėra Putinas, šiame mūšyje pralošė, ir labai skaudžiai, nes siautėjimas Ukrainoje bet kuriuo atveju smogs primityviai kasinėjimo-pardavinėjimo ekonomikai. Tai nuskurdins 140-ties milijonų rusų tautą, kurios daugelis gyventojų ir taip gyvena kaip bomžai, išskyrus 97 milijardierius, kartu valdančius 380 mlrd. dolerių turto.

O kaip dėl kitų Rusijos „laimėjimų“, kuriuos nurodo profesorius Stivenas Voltas?

Pirmiausia, Krymo kontrolės įgijimas visai nėra toks reikšmingas, kaip gali atrodyti pažiūrėjus į žemėlapį. Ekonomine regiono verte galima smarkiai abejoti jau vien dėl to, kad Krymas net Ukrainos sudėtyje negebėjo pats savęs išlaikyti – maždaug pusė jo metinio biudžeto finansuodavo Kijevas, o likusi dalis šiaip taip prikapsėdavo iš turizmo. Liūdna žinia #1 – daugelis turistų būdavo ukrainiečiai, todėl dabar jie sakys „eikit po velnių jūs, ruskiai, su visu Krymu“. Liūdna žinia #2 – net ir tada regiono biudžeto deficitas siekė 1,5 mlrd. dolerių, kuriuos iš savo kišenės turės sumokėti kuklūs rusų mokesčių mokėtojėliai. Žinoma, jei ekonominė Krymo vertė menka, tai jo karinė-strateginė vertė yra tikrai didžiulė. Tačiau tai niekaip nekeičia okupacijos beprasmybės – juk ir taip Sevastopolio uostu rusai jau seniai pilnai naudojasi pagal ilgametę sutartį, juk ir taip regione turi įkūrę savo karines bazes, kurių iš ten nebūtų iškrapštęs net labai drąsus ukrainiečių prezidentas. Dėl šių priežasčių Krymo okupacija Rusijai, kaip valstybei, neatnešė jokios apčiuopiamos naudos, tačiau atneš naudos Putinui – kylančius reitingus kartu su nuo girtumo aplinkoje nesigaudančios, galios demonstravimo pasiilgusios liaudies palaikymo šūksniais.

Antra, priminimas Ukrainos politikams, kad su Rusija jiems visada teks skaitytis, ilgalaikėje perspektyvoje sudaužė visas galimybes šioms šalims tapti tikromis partnerėmis. Bendrystė per prievartą visada baigiasi išlaisvinančiu dūriu į paširdžius, kai tironas susilpnėja. Šiuo klausimu ukrainiečių požiūris kaip niekada pakito – vis daugiau šalies gyventojų, pajutę kaimynų agresiją, tampa NATO & ES gerbėjais ir Rusijos priešais. Šiandien 67% tautos, kurią V.Putinas vadina broliška, nemėgsta Rusijos. Tai ta pati tauta, kuri nebijo spręsti savo likimo, kuri ilgus žiemos mėnesius šąla miestų aikštėse vardan laisvės, kuri verčia žudikus diktatorius nuo sostų, priversdama juos gėdingai sprukti. Šios išdidžiai prabudusios ukrainiečių tautos pavergti jau nebeįmanoma, su ja galima nebent susidraugauti – ir šią galimybę Rusija prarado mažiausiai keliems dešimtmečiams.

Trečia, profesorius netiki NATO atsigavimu ir rašo, kad „dar niekada labiau neabejota, ar ankstesnė NATO plėtra buvo išmintingas žingsnis“. Baltijos šalyse besisvečiuojantys NATO bendražygių lėktuvai, kariai ir tankai, Varšuvoje tiesiog išrėkti Baracko Obamos pažadai, 1 mlrd. dolerių gynybos planas Rytų Europai – visa tai jam nedaro įspūdžio, todėl aš nežinau, kuo galėčiau ponui profesoriui padėti. Man tik kyla klausimas, ar tas, kuris abejoja NATO plėtros prasme, turi teisę tvirtinti, kad demokratija yra vertybė, kurią reikia skatinti ir puoselėti visame pasaulyje? Nes būtent tai NATO ir daro – gina tokias savo nares, kaip Lietuva, kurios pasuko demokratiniu laisvės keliu. Ukrainiečiai, kaip savo kalboje minėjo Prezidentas Obama, taip pat nusipelnė šio šanso.

Ketvirta, laikyti Rusijos pergale kontraktą su Kinija, kai už dujas rusai gaus mažiau nei galėtų, o susitarimas priimtas paskubomis, nėra tikslinga. Aišku, kad tai vis tiek papildys šalies biudžetą, tačiau sprendimo priėmimo tempas ir sąlygos greičiau jau atskleidžia Putino desperaciją ieškoti naujų rinkų (juk ES tvirtai apsisprendė mažinti energetinę priklausomybę) ir pinigų (juk šalį smaugia sankcijos). Kitaip tariant, pragaran garmėsianti ekonomika bus šiek tiek atgaivinta minėto sandėrio, bet šis sandėris vis tiek yra toli nuo Rusijai naudingiausiu galėjusio tapti varianto. Ir ant šių spąstų Putinas pats užvairavo Rusijos Kamazą. Kodėl? Todėl, kad Putinui rūpi Putinas, o ne Rusija.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad mažai tėra vertos Europos šalių kalbos apie karinių biudžetų didinimą, nes iki šiol tokių pažadų taip pat pasigirsdavo, bet skiriamos lėšos stabiliai mažėjo. Pasišaipydamas jis dar priduria, kad bet kuriuo atveju tokios kalbos tikrai nesukelia Putinui nemigos.

Ironiška, bet būtent čia – dėl nemigos – su profesoriumi galima sutikti. Ši jo paties frazė geriausiai iliustruoja jo ankstesnio ir svarbiausio tvirtinimo (kad Rusija apgynė savo gyvybiškai svarbius interesus ir sustabdė NATO plėtrą Ukrainoje ir kitose posovietinėse šalyse labai ilgam, nes parodė, kad Rusija to neleis) trūkumą. O tas trūkumas toks, kad NATO plėtros sustabdymas Ukrainoje ir kitose Rytų Europos šalyse visai nėra gyvybiškai svarbus Rusijai. Demokratiškos visuomenės turi ką prarasti, todėl be priežasties į karą neina. Putinas, kaip minėjo profesorius, miega ramiai, nes žino, kad NATO net sapne jo nepuls, nors jis ir praranda svarbiausią rytinę „buferio“ zoną – Ukrainą.

Be to, ar tikrai Ukrainos galimybės ateityje tapti NATO nare jau yra palaužtos? Palyginkime, kokia situacija Ukrainoje galėtų būti po metų nuo šiandien, kai šaliai prisiekė provakarietiškas prezidentas, su ta situacija, kuri buvo dar visai neseniai – auksinio batono globėjo, kriminalinio Putino pakaliko valdžios laikais. Pamatysime, kad ateitis po sunkių išbandymų nusimato daug šviesesnė už praeitį. Net jei Ukraina ir netaps NATO ir ES nare, po Euromaidano įvykių būtų sunku įsivaizduoti dar vieną jos virsmą į Rusijos marionetę.

O kokia ateitis laukia Rusijos? Kas nutiks šaliai, kuriai, anot profesoriaus Volto, įvykiai Ukrainoje išeis į naudą?  Kaip mirs Vladimiras Putinas?

Mano prognozė trumpa ir paprasta: Rusija taps vis skurdesne ir vis labiau izoliuota valstybe, o jos gyventojai ir toliau dievins savo lyderį Vladimirą Putiną. Jie jaus neapykantą Vakarams ir manys, kad visi trokšta Rusiją užpulti, bet nepuola, nes bijo jų lyderio. Vladimiras Putinas mirs ne kartuvėse ir ne purvinoje kalėjimo kameroje. Jo širdis sustos ramiai ir neskausmingai, politikui miegant savo jaukioje lovoje. Bus likusios vos kelios dienos iki vado 80-ies metų jubiliejaus, todėl Maskva jau bus pradėta puošti spalvingomis girliandomis ir dar didesniais nei įprasta lyderio portretais. Tie keliolika Rusijos piliečių, kuriems teks lemtis sostinės gatvėse nukabinėti spalvotas šventines girliandas ir vietoje jų užrišinėti juodus gedulingus kaspinus, tai darydami nubrauks vieną kitą ašarą. Kai kurie pratrūks raudoti, ir tos emocijos bus tikros. Šį gražų rudens rytą skurdo nualinta ir prie vergiško gyvenimo įpratusi tauta susidurs su gąsdinančiu klausimu – kas toliau?

Kad ir iš kurios pusės žiūrėčiau, toks scenarijus, kaip ir dabartiniai įvykiai Ukrainoje, reiškia visišką Rusijos ir rusų tautos pralaimėjimą – santykiai su kaimynais ir visu civilizuotu pasauliu eina velniop, ekonomika eina velniop, iš tiesų, tai viskas eina velniop. Užtat pergalę gali švęsti Vladimiras Putinas – jis įtikino savo tautą, kurią veda pražūties keliu, kad yra jos išgelbėtojas. Tai tikrai yra įspūdinga, nors ir niekšiška, pergalė. Todėl nesunku būtų atspėti, kas profesoriui Stivenui Voltui yra Rusija, kai jis kalba apie jos „pergales“ – ar rusų tauta, ar korumpuotų nusikaltėlių režimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  2. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  3. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  4. „Putinas pralaimėjo rinkimus“ – „Putin won…“
  5. V. Putinas paskelbtas išrintuoju Rusijos prezidentu (video)
  6. Vakarams stebint Putinas jau aneksavo Krymą (video)
  7. V. Putinas tiesioginiame eteryje „bendrauja su gyventojais” (tiesioginė transliacija)
  8. V. Putinas pasistengė, kad „Gazprom“ be Rusijos valdžios žinios nebūtų liečiamas
  9. V. Putinas įsakė baigti nuodugnią patikrą Lietuvos ir Rusijos pasienyje
  10. A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė
  11. Rusijos prezidento rinkimai baigėsi – Putinas laimi 63,71% (video)
  12. V. Putinas prisaikdintas Rusijos prezidentu
  13. V. Putinas paleido iš kalėjimo M. Chodorkovskį
  14. L.Linkevičius: Nebegalime su Rusija bendrauti taip, kaip anksčiau
  15. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  16. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  17. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  18. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  19. A. Kubilius. Europietiška Ukrainos ateitis – saugi mūsų pačių ateitis
  20. M. Šiškinas. Ukrainietiška Rusijos ateitis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Kas per pavadinimas? says:
    8 metai ago

    Žmogau, ar tu pats tokį pavadinimą beprotišką straipsniui sugalvojai??O iš veido iš kart nepasakytum…

    O pats , aržinai?????

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Vydūnas jaunystėje ?

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        8 metai ago

        Nenuvertinkite taip Vyduno…

        Atsakyti
        • Duosiu Vydūną žydišku veidu says:
          8 metai ago

          Žydas dabartyje. Jis kelia grėsmę Lietuvai. Šį autorių reikia persekioti.

          Atsakyti
  2. bartas says:
    8 metai ago

    Jeigu rusui įteigsi (o tai labai nesunku), kad dėl pergalės prieš kažką reikia pakentėti, tai jis metų , metus, sėdėdamas iki kaklo šūde , tai ir padarys. Ir tai nėra pagyrimas šitai Tautos. Tai kvietimas labai rimtai suklusti , kas šalia tūno. Tokia tiesa. O ” vakarai”, taukuotais snukiais, to niekada nesuprato ir nesupras.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Dar nepamiršk, kad rosija kiaurai militarizuota. O bet koks celiulitinis rusgenerolas net naktimis svajoja apie nors menkiausią kariuką. Kad juos kur Perkūnas.

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    8 metai ago

    Didelio čia daikto, kaip jis mirs. Tegul miršta, kaip nori, mirs šitas atsiras kitas, Putinų Rusija nepritruks… Kurkime Lietuvą, užuot kitur mirčių laukdami!…

    Atsakyti
    • bartas says:
      8 metai ago

      Geras patarimas. Kurkime Lietuvą. Gražu, man patinka.

      Atsakyti
      • Gustavas says:
        8 metai ago

        Graži mintis.

        Atsakyti
  4. kaunietis says:
    8 metai ago

    Išlenda mužiku minia balsuojanti ne už “Bet ar galime stebėtis, kai net pas mus nuolat iš kažkur išlenda Darbo partiją renkančių mužikų minia?” o už konservų partiją.

    Atsakyti
  5. ir dar says:
    8 metai ago

    Jei ne Rusija, tokios valstybės kaip Lietuva, išvis nebūtų pasaulio žemėlapyje. O jei kas netikit skaitykit istoriją.

    Atsakyti
    • bartas says:
      8 metai ago

      O jeigu Lietuvos Karaliai , pradedant Gediminu ir baigiant Vytautu , būtų tokie nepakantųs Maskvos kunigaikštystei, tai klausimas ; ar tokia rasų valstybę su Maskva priešaky pasaulis būtų girdėjęs . Kas ne tikit skaitykit kitą būtovę, o ne rasų imperialistų.

      Atsakyti
  6. Dar says:
    8 metai ago

    A.Aleksandravičius dar per mažai košės suvalgęs.

    Atsakyti
  7. Skalvis says:
    8 metai ago

    Nėra Lietuvai kilnesnės užduoties, nei padėti Rusijai, Baltarusijai, Ukrainai susigražinti savastį ir savivaldą – po šimtmečius trukusios svetimųjų marazmo, bet …

    Atsakyti
  8. Skalvis says:
    8 metai ago

    … pirma patiems būtina tai padaryti 🙂 ir niekas čia nepadės …

    Atsakyti
  9. S says:
    8 metai ago

    Autorių kažkoks šišas pagavo rašant… Įdomu, ką Putinas asmeniškai Lietuvai padarė, kad čia reikia “vudu” užsiimt (kaip mirs, ar ilgai nemirs ir t.t.)? Kuo Putinas skiriasi nuo Vakarų veikėjų? Gerai, nepirko pieno. Milijoniniai nuostoliai. Bet ES privertė uždaryt atominę elektrinę, milijardais nuostolius skaičiuojam. Ir kokioje Sąjungoj Lietuva prisidarė virš 50 milijardų skolų, kurioms galo nematyt?
    Ar čia dėl Krymo tiktai, Ukrainos? Aneksavo Krymą, pamanyk. Čia dar dalis tik valstybės, o ES sugebėjo visą Lietuvą aneksuot, čia normalu? Referendumas stojimui į ES labai panašaus “legitimumo”, kaip ir Krymo referendumas. Gal jau laikas pašamanaut tada, kaip Barozo ir Rompėjus mirs? Autorius tam turi polėkį, sugebėtų tikrai. 🙂

    Atsakyti
    • )..( says:
      8 metai ago

      lb.teisingas komentaras..

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mūšis dėl Chersono 2022 m. vasario 24–kovo 2 d. | wikipedia.org nuotr.

S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

2022 08 08
Laurynas Kasčiūnas | Facebook.com, V. Sarpausko nuotr.

L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

2022 08 08
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

2022 08 07
Ledai | pixabay.com nuotr.

Daugiausiai ledų atkeliauja iš Ukrainos

2022 08 07
Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragina tarptautinę bendruomenę priversti Rusiją pasitraukti iš Zaporožės atominės elektrinės | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 06 12:29

2022 08 06
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30

2022 08 05
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-04 12:32

2022 08 04
Karinėse jūrų pajėgose įsteigta nauja tarnyba

Karinėse jūrų pajėgose įsteigta nauja tarnyba

2022 08 04
Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

2022 08 04
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-03 11:04

2022 08 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.
Lietuvoje

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje

2022 08 08
6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata | vlkk.lt nuotr.
Kalba

6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

2022 08 08
„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje | „Atalyja“nuotr.
Etninė kultūra

„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje

2022 08 08
Parodoje pristatomos trys kalvių šeimos | manokrastas.lt nuotr.
Etninė kultūra

Parodoje pristatomos trys kalvių šeimos

2022 08 08
Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką | Unsplash nuotr.
Lietuvoje

Dirbti nuotoliu, turintys teisę, gali reikalauti visą darbo laiką

2022 08 08
Moterys prie motociklo vairo – ne išimtis
Lietuvoje

Perkant motociklą klysta net patyrę

2022 08 08
pexels.com, A. Piakuadio nuotr.
Sveikata

Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

2022 08 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Global-Kapitalistas apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas
  • Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 598; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 467; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 461; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 459; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 08
0
Mūšis dėl Chersono 2022 m. vasario 24–kovo 2 d. | wikipedia.org nuotr.

Kare, sporte yra toks posakis: „Geriausia gynyba yra puolimas“. Puolantysis turi iniciatyvą, todėl geriau valdo padėtį nei tik besiginantis. Puolimas...

Skaityti toliau

L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 08
2
Laurynas Kasčiūnas | Facebook.com, V. Sarpausko nuotr.

Šiomis dienomis daug pagrįstos kritikos ir pasmerkimo sulaukė daugiau nei skandalinga, Rusijos propagandą atkartojanti ir taip Kremliaus karo nusikaltimus pridengianti...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 07
0
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos (ir Baltarusijos) užvirta smala didina slėgį pasaulio katile. Mes labai norėtume, kad žmonija šiandien pat atmerktų akis ir nutrauktų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Global-Kapitalistas apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Global-Kapitalistas apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

Kitas straipsnis
Apdovanojimo akimirka | rengėjų nuotrauka.

M. Valančiaus kūrinių skaitymas subūrė moksleivius (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai