Grįžtama į Mėnulį: Šiąnakt – žmonija pradėjo naują savo istorijos tarpsnį

Balandžio 2 d., naktį, 01:24 val. Lietuvos laiku Jungtinėse Amerikos Valstijose, raketa nešėja Space Launch System iškelė „Orion“ erdvėlaivį su keturiais astronautais. Keturi astronautai pakilo į vieną svarbiausių pastarųjų dešimtmečių žmonijos kelionių – „Artemis II“ skrydį aplink Mėnulį pagal NASA „Artemis“ programą.

 „Artemis II“  tai pirmas toks žmogaus sugrįžimas į Mėnulio erdves nuo 1972 metų, kai baigėsi JAV „Apollo“ programa.  Šis įvykis žymi ne tik technologinį pasiekimą, bet ir naujo kosmoso amžiaus pradžią.

Sugrįžimas po daugiau nei pusės amžiaus

„Orion“ skrydis truks apie 10 dienų. Astronautų kapsulė „Orion“ pirmiausia apskris Žemę, tuomet leisis į kelių dienų kelionę Mėnulio link, apskries jį ir grįš į Žemę, o galiausiai nusileis Ramiajame vandenyne JAV pietvakariuose, netoli San Diego.

Nors šioje misijoje dar nenumatytas nusileidimas Mėnulyje, ji laikoma esminiu žingsniu ruošiantis būsimoms ekspedicijoms. Jei viskas vyks pagal planą, jau artimiausiais metais žmonės turėtų vėl išsilaipinti Mėnulio paviršiuje.

Į šią kelionę leidosi keturi JAV astronautai – Reidas Vaismanas (Reid Wiseman), Viktoras Gloveris (Victor Glover), Christina Koch (Kristina Koch) ir Kanados kosminės agentūros astronautas (CSA) Džeremi Hansenas (Jeremy Hansen).

Astronautai pasiruošę neeiliniam skrydžiui | NASA nuotr.

Paskutinį kartą žmogus vaikščiojo Mėnulyje 1972 metais. Nuo tada Mėnulis tokio žmonijos dėmesio nesusilaukė. 

„Artemis II“ raketa – milžiniškas technologinis kūrinys: apie 98 metrų aukščio įrengimas, sveriantis daugiau nei 2,6 mln. kilogramų.

Skrydis patikrins žmogaus galimybių ribas

Šiame skrydyje pirmą kartą kosminėmis sąlygomis bus išbandytos gyvybės palaikymo sistemos, būtinos ilgesniems žmogaus skrydžiams kosmose kuomet astronautai keliauja už Žemės magnetinio lauko ribų, kur juos veikia padidinta kosminė radiacija.

Taip pat bus patikrintos: gyvybės palaikymo sistemos, ryšio su Žeme priemonės, erdvėlaivio manevravimo galimybės, astronautų gebėjimas veikti ekstremaliomis sąlygomis.

Tad šis skrydis – tai bandymas, nuo kurio priklausys tolesni žmonijos žingsniai kosmose.

Mėnulis – ne tikslas, o tarpinė stotelė

„Artemis II“ yra platesnės programos dalis. Jos tikslas – ne tik sugrįžti į Mėnulį, bet ir įsitvirtinti jame ilgesniam laikui.  Artimiausi planai apima: žmonių išsilaipinimą Mėnulyje, nuolatinių Mėnulio bazių kūrimą, Mėnulio išteklių naudojimą, pasirengimą skrydžiams į Marsą.

Mėnulis šiuo atveju tampa savotiška „laboratorija“, kurioje bus išbandomos technologijos būsimoms tarpplanetinėms kelionėms.

„Artemis“ misijos sieks įkurti tarptautinę Lunar Gateway kosminę stotį Mėnulio orbitoje. „Artemis III“ skrydžiu ketinama išsilaipinti Mėnulio paviršiuje 2027 m. viduryje. „Artemis IV“numato  keturių astronautų skrydį į Lunar Gateway kosminę stotį, kurioje jie įrengs gyvanamąjį stoties modulį Lunar I-Hab, kuris šiuo metu yra statomas Europos kosmoso agentūros.

Prasideda naujosios varžytuvės

Po ilgos pertraukos vėl  prasideda kosminės varžytuvės, kuriose dalyvauja ne tik JAV, bet ir kitos kylančios kosminės galios. Todėl šis skrydis turi ne tik mokslinę, bet ir aiškią politinę bei civilizacinę reikšmę. „Artemis II“ kelionė gali atverti kelius būsimoms ekspedicijoms, kurios sieks ne tik apskristi Mėnulį, bet ir vėl jame išsilaipinti. O kosmosas iš vienkartinių skrydžių erdvės jau gali tapti nuolatine žmogaus buveine.

Po „Apollo“ programos pabaigos skrydžiai į Mėnulį buvo nutraukti pirmiausia dėl milžiniškos kainos ir pasikeitusių politinių prioritetų. Šiandien padėtis yra jau kitokia: kosminės technologijos gerokai pažengusios, atsirado naujų mokslinių tikslų, Mėnulyje aptikti svarbūs ištekliai (pvz., vandens ledas).

Šiandien Mėnulis jau nebėra tik tyrimų objektas. Kosmosas vėl tampa strategine valstybių varžymosi erdve: technologinių bandymų vieta, būsimų bazių kūrimo aikšte, atramos tašku tolesniems skrydžiams į Marsą ir galios ženklu pasaulinėje politikoje.

Be Jungtinių Valstijų, aktyviai savo Mėnulio programas vysto ir kitos valstybės – ypač Kinija ir Indija. Kas pirmas įsitvirtins Mėnulyje, tas įgis pranašumą: technologijų srityje, kosmoso ekonomikoje, ir ilgalaikėje geopolitikoje.

Žingsnis į tarpplanetinę civilizaciją

Mėnulis netrukus gali tapti ne tik tyrimų objektu, bet ir būsimos žmonijos veiklos, o galiausiai ir ilgalaikio žmogaus buvimo už Žemės ribų gyvenamąja erdve ir starto aikštele skrydžiams į Marsą. Ir šios nakties startas tai ženklas,  kad žmonija pradeda šį naują savo istorijos tarpsnį. 

Tiesioginę „Artemis II“ starto transliaciją galima stebėti čia:

Spaudos konferencija po „Artemis II“ starto: