Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

G. Vaičiūnas. Kodėl Turkija ir Azerbaidžanas – mums artimesni nei Armėnija

Gintaras Vaičiūnas, www.alkas.lt
2015 04 13 08:18
13
Gintaras Vaičiūnas | asmeninė nuotr.

Gintaras Vaičiūnas | asmeninė nuotr.

Gintaras Vaičiūnas  | asmeninė nuotr.
Gintaras Vaičiūnas | asmeninė nuotr.

Turkija ir Azerbaidžanas šiuo metu mums artimesni nei Armėnija. Šitaip sakydamas rizikuoju sulaukti proarmėniškai nusiteikusiųjų lietuvių nuostabos. Tačiau savąją mintį apginsiu į pagalbą pasitelkdamas mažų mažiausiai tris svarbius argumentus.

Turkija – įtakinga NATO narė

Turkija – įtakinga NATO narė, turinti skaitlingą kariuomenę. Turkija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė sprendžiant sudėtingus konfliktus musulmoniškuose kraštuose. Todėl turkai – ir mūsų, lietuvių, sąjungininkai. Tuo tarpu Armėnija nėra Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso narė ir nepanašu, jog artimiausiu metu oficialusis Jerevanas būtų linkęs tapti NATO šeimos nariu.

Turkija jau senokai trokšta įstoti į Europos Sąjungą. Turkų troškimus Strasbūras ir Briuselis iki šiol atmesdavo ir, regis, turkų prašymai dar ilgai bus ignoruojami. Galbūt Turkija niekad netaps ES nare. Bet, skirtingai nei Armėnija, Turkija bent jau beldžiasi į ES duris, bent jau bando ieškoti vienijančių, o ne skiriančių dalykų. Tuo tarpu Armėnija praėjusiais metais akivaizdžiai nusisuko nuo Europos.

Proeuropietiškas Azerbaidžanas

Turkijai gimininga Azerbaidžano valstybė nepriklauso NATO aljansui. Azerbaidžanas taip pat nepriklauso ES. Tačiau Azerbaidžane, skirtingai nei Armėnijoje, nėra karinių Rusijos bazių. Šiandieninis Azerbaidžanas – savarankiškas tarptautinis žaidėjas.

Beje, Azerbaidžanas – proeuropietiškų nusiteikimų šalis. Tik aklas ir kurčias nemato, kiek daug tarptautinių forumų, susitikimų, koncertų, sporto varžybų nūnai rengia oficialusis Baku. Jau vien ko vertas Baku Tarptautinis Humanitarinis Forumas, kasmet rengiamas Azerbaidžano sostinėje Baku !

Šių brangiai kaštuojančių renginių tikslas akivaizdžiausias – Europą supažindinti su Azerbaidžanu, o Azerbaidžaną – su Europa. Dėl šių pastangų Azerbaidžanas nusipelnė nuoširdžios europietiškos pagarbos.

Armėnijoje – karinės rusų bazės

O kokių proeuropietiškų iniciatyvų pastaraisiais metais ėmėsi oficialusis Jerevanas? Šiandieninė Armėnija – Moldovą, Gruziją ir Ukrainą skriaudžiančios agresyviosios Rusijos sąjungininkė. Galbūt dabartinė Armėnijos vadovybė ir nėra nuoširdi Kremliaus gerbėja. Bet kas iš tiesų dedasi dabartinių Armėnijos vadovų galvose, tikriausiai nežino net Lietuvos užsienio reikalų ministerijos analitikai.

Net jei Armėnija ir nėra nuoširdi Rusijos sąjungininkė – maža paguodos. Jei tavo žemėje dislokuota bent viena mažytė karinė Rusijos bazė, tu negali netenkinti Kremliaus užgaidų.

Štai kodėl Lietuva privalėtų Turkiją ir Azerbaidžaną laikyti artimesnėmis šalimis už Armėniją. Štai kodėl išmintingas Lietuvos Seimo sprendimas neleist už valstybės pinigus Seimo narių Kęstučio Masiulio ir Dalios Kuodytės važiuot į Armėniją minėti armėnams skaudžių 1915-ųjų įvykių. Į šalis, kur dislokuotos Rusijos karinės bazės, Lietuvos Seimo nariai turėtų skristi tik išskirtiniais atvejais.

Be to, negalima pamiršti, jog 1915-ųjų įvykiai – sudėtingas istorijos puslapis.

Kada išgirsime Turkijos poziciją?

Oficiali Armėnijos pozicija mums žinoma: „1915-1923 metais per Turkijos vyriausybės vykdytas smurto akcijas žuvo daugiau kaip milijonas armėnų“. Tarp šalių, kurios armėnams tragiškus 1915 – 1923 įvykius traktuoja kaip genocidą, – įrašytas ir Lietuvos vardas (šį sprendimą Lietuva priėmė 2005-aisiais metais).

Taip pat teko skaityti pranešimų, jog armėnų tautai tragiškų 1915-ųjų įvykių 100-osios metinės balandžio antrojoje pusėje bus iškilmingai paminėtos visoje Lietuvoje.

Pavyzdžiui, balandžio 18-ąją Klaipėdos skulptūrų parke bus atidengtas armėnų architektūros religinis paminklas chačkaras, skirtas šios tautos genocido šimtmečiui pagerbti.

Numatyta, kad net tris dienas iš Armėnijos atvykę dailininkai Lietuvos sostinės gatvėse tapys paveikslus, susijusius su armėnų genocidu, net dovanos mums tuos paveikslus.

XXX

Lietuva gražiai elgiasi, pagerbdama armėnų tragediją. Čia nederėtų įžvelgti jokių blogų užmačių. Lietuva – demokratinė valstybė.

Bet jei esame demokratai, privalome būti pasiruošę išgirsti ir Turkijos argumentus. Ar po Armėnijos tragedijos minėjimų suteiksime deramą tribūną atsakomąjam Turkijos žodžiui?

Tikriausiai – ne. Prisiminkime, kaip praėjusiais metais liguistai reagavome į azerbaidžaniečių pastangas Lietuvos visuomenę supažindinti su Hodžaly tragedija (1992-aisiais šis azerbaidžaniečių miestas armėnų ir rusų kariškių buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus kartu su civiliais gyventojais).

Vos tik azerbaidžaniečiai garsiau prabilo apie savo praradimus dėl Armėnijos – Rusijos agresijos, čia pat atsirado keletas oficialių lietuviškų paklausimų, ar ant Vilniaus troleibusų bei autobusų šonų priklijuoti azerbaidžanietiški plakatai, informuojantys, kokių aukų patyrė Hodžaly, nekursto nacionalinės nesantaikos.

Tuomet elgėmės tarsi neišmanėliai. Lyg be prokuratūros ir etikos sargų paaiškinimų nepajėgtume suvokti, jog informacija, kiek 1992-aisiais Hodžaly miestelyje žuvo azerbaidžaniečių moterų, vaikų ir senelių, tėra skaudus šiuolaikinės istorijos puslapis.

Todėl bus įdomu stebėti, kaip, suteikusi tribūną Armėnijai, Lietuva stengsis nesusipykti su Turkija.

Ar nesusipyksime su Turkija?

Nesusipykti su turkais bus sunku. Turkija turi rimtų kontrargumentų. Kai tarp turkų ir armėnų kyla ginčai dėl 1915-ųjų įvykių traktuotės, oficialioji Turkija dažnai remiasi 1985-ųjų gegužės 19-ąją JAV Atstovų rūmų nariams adresuotu JAV akademinės bendruomenės laišku. Perspėjančio pobūdžio laišku.

Lietuva privalo ne tik žinoti, jog tokia rekomendacija buvo išsiųsta JAV politikams. Mes turėtume žinoti, kas joje parašyta, kas ją pasirašė.

Pateikiu visą perspėjančio laiško vertimą į lietuvių kalbą.

Pasirašė 69 žinomi JAV istorikai

Žemiau pasirašę JAV akademinės bendruomenės atstovai, Turkijos, Osmanų imperijos ir Artimųjų Rytų specialistai yra susirūpinę, kad bendrojoje Rūmų rezoliucijoje (BBR) Nr. 192 pateikiama klaidinanti arba/ir keliais aspektais netiksli informacija.

Nors mes visiškai pritariame „Nacionalinės žmogaus nehumaniškumo kitam žmogui atminties dienos“ koncepcijai, pagarbiai išskiriame vieną konkrečią teksto dalį: „…vienas ar pusantro milijono armėnų protėvių, tapusių genocido aukomis Turkijoje 1915 – 1923 m. …“

Nerimą kelia žodžiai „Turkija“ ir „genocidas“, o mūsų susirūpinimą būtų galima apibendrinti taip:

Nuo XIV amžiaus iki 1922 metų teritorija, dabar vadinama Turkija, arba tiksliau – Turkijos Respublika, buvo dalis teritorijos, sudarančios daugiatautę ir multireliginę valstybę, kuri žinoma Osmanų imperijos vardu. Dėti lygybės ženklą tarp Osmanų imperijos ir Turkijos Respublikos yra taip pat klaidinga, kaip lyginti Hasburgų imperiją ir Austrijos Respubliką.

Osmanų imperija, žlugusi 1922 metais sėkmingai pasibaigus Turkijos revoliucijai, kuri leido 1923-aisiais sukurti šiuolaikinę Turkijos Respubliką, apėmė žemes ir tautas, kurios šiandien sudaro daugiau nei 25 skirtingas valstybes Pietryčių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, o Turkijos Respublika yra tik viena iš šių valstybių.

Turkijos Respublika nėra atsakinga už tai, kas buvo įvykdyta Osmanų imperijos laikais, tačiau minėdami rezoliucijoje „Turkiją“ jos autoriai apkaltino ją „genocidu“, neva vykdytu 1915 – 1923 metais;

Kalbėdami apie kaltinimus „genocidu“ nė vienas iš žemiau pasirašiusiųjų nenori sumenkinti armėnų patirtų kančių. Tačiau mes esame įsitikinę, kad šis reiškinys negali būti nagrinėjamas atskirai nuo tų kančių, kurias patyrė regiono musulmonai. Iki šiol surinkta daug informacijos, bylojančios apie Pirmojo pasaulinio karo metais vykusius rimtus karinius bendruomenių konfliktus (vykdytus nereguliarių musulmonų ir krikščionių pajėgų), apsunkintus ligų, bado, kančių ir žudynių Anatolijoje bei gretimose teritorijose. Iš tiesų nagrinėjamu laikotarpiu regionas beveik nuolatos buvo karo veiksmų zona, kuri mažai skyrėsi nuo pastarąjį dešimtmetį Libane besirutuliojančios tragedijos.

Musulmonų ir krikščionių bendruomenių nuostoliai šiame regione buvo neapsakomai dideli. Tačiau dar reikia surinkti daugybę faktų, kad istorikai galėtų aiškiai atskirti kaltuosius nuo nekaltųjų ir sugebėtų identifikuoti prežastis, lėmusias daugybės šio regiono gyventojų – tiek musulmonų, tiek krikščionių – mirtį ar tremtį.

Valstybės veikėjai ir politikai kuria istoriją, o mokslininkai ją rašo. Kad šis procesas veiktų, mokslininkams turi būti leidžiama susipažinti su praeities valstybės veikėjų ir politikų užrašais. Šiandien tokie archyvai Sovietų Sąjungoje, Sirijoje, Bulgarijoje ir Turkijoje lieka neprieinami nešališkiems istorikams. Kol jie nepasidarys prieinami, Osmanų imperijos istorijos laikotarpis, minimas BRR 192 (1915 -1923), negalės būti tinkamai ištirtas.

Manome, kad pati tinkamiausia pozicija, kurią šiuo ir kitais susijusiais klausimais galėtų užimti JAV Kongresas, – skatinti visavertį ir atvirą priėjimą prie visų istorinių archyvų ir nesimėtyti kaltinimais tais istorijos klausimais, kurie dar nėra visiškai suvokti.

Tokie kaltinimai, kokie pateikti BRR 192, neišvengiamai neigiamai paveiks Turkijos žmones ir gal net nepataisomai pasuks progresą atgal. Šiandien istorikai tik pradeda suprasti šiuos tragiškus įvykius.

Kaip matyti iš anksčiau pateiktų komentarų, mokslininkai plačiai diskutuoja osmanų – armėnų istorijos klausimais ir daugelis jų nesutinka su prielaidomis, išdėstytomis BRR 192. Priimdami šią rezoliuciją Kongresas gali teisiškai įvertinti vienos iš diskutuojančių šalių teisumą.

Tokia rezoliucija, paremta istoriškai abejotinomis prielaidomis, gali tik pakenkti sąžiningo istorinio tyrimo eigai ir sukompromituoti JAV įstatymų leidybos proceso patikimumą.

Pareiškimą dėl Bendrosios Rūmų rezoliucijos Nr. 192, adresuotą JAV Atstovų rūmų nariams, 1985 metų gegužės 19-ąją pasirašė 69 žinomi Amerikos istorikai, pradedant Kalifornijos valstijos universiteto istorijos profesoriumi Rifaatu Abou-El-Haj ir baigiant Čikagos universiteto Artimųjų Rytų istorijos asocijuotu profesoriumi John Woods.

XXX

Kas pasikeitė po 1985-ųjų? Armėnijos ir Rusijos archyvai – vis dar neprieinami tyrinėtojams. Turkijos ir Azerbaidžano archyvai – jau atviri istorikams, mokslininkams, žurnalistams. Vadinasi, prieinami ir mums, lietuviams. Taigi Lietuvos istorikai turi unikalią galimybę be trukdžių dirbti Turkijos bei Azerbaidžano archyvuose.

Bet ar jūs žinote bent vieną lietuvį, pasinaudojusį šia unikalia galimybe? O juk mums, 2005-aisiais pripažinusiems armėnų tragediją esant genocidu, nepakenktų susipažinti su turkiškais bei azerbaidžanietiškais dokumentais. Taip pasielgti derėtų bent jau tam, kad turėtume savąją, niekieno neprimestą, nuomonę apie lemtinguosius 1915-ųjų įvykius.

Autorius yra istorikas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Turkija įšaldo karinį bendradarbiavimą su Prancūzija
  2. R. Garuolis. Kodėl euro įvedimas Lietuvoje pradžiugins V.Putiną
  3. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  4. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  5. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  6. B. Nemcovas: V. Putino „Naujosios Rusijos“ projektas baigtas
  7. V. D. Hansonas. NATO pabaiga?
  8. R. Alaunis. Osama bin Ladenas – teroristas ar CŽV agentas?
  9. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  10. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  11. Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą
  12. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  13. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  14. A. Aleksandravičius. Kaip mirs Vladimiras Putinas?
  15. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  16. A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja
  17. V. Rubavičius. Naujasis Rusijos kelias – agresija ir melas
  18. M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai
  19. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  20. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  21. A. Andriušaitis. Ar naujoji valdžia pasiduos Maskvos diriguojamai Lenkijai?
  22. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…
  23. Prezidentė su JAV senatoriais aptarė Europos saugumo situaciją (video)
  24. A. Kubilius. Europietiška Ukrainos ateitis – saugi mūsų pačių ateitis
  25. D. Stancikas. Ar Lietuvai gresia branduolinis teroras?
  26. D. Stancikas. Apie drąsą ir patirtį
  27. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  28. JAV ir Lietuva sutarė pasirašyti naują susitarimą dėl gynybinio bendradarbiavimo
  29. Kiek dar turime drąsos ir narsos?
  30. P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. vertybių krizė says:
    6 m. ago

    Naujas anekdotas-turkai europiečiai, armėnai- azijiečiai
    Autorius teisina turkus del armėnų genocido, motyvuodamas tuo, kad armėnus žude ne turkai, o Osmanų imperijos gyventojai -bulgarai ,graikai ,jugoslavai na pasitaike tarp jų vienas kitas turkas atseit autoriaus. Rašau su ironija, nors tai visai nejuokinga. Teisinti panašaus likimo lietuviams tautos genocidą yra žemas užsiėmimas.
    Jei jau rėžt ,tai rėžk is peties-lietuvius į sibirą irgi trėmė lietuviai, latviai ,estai,ukrainiečiai ir t.t. O rusai tik malšino kitų SSRS tautų įkarstį, kad per daug savų neištremtų…

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      6 m. ago

      sunku nepavadinti genocidu reiškinį, kai išnaikinama 1/3 tautos. Jeigu nusikaltimą įvykdė Osmanų imperija (jei Kemalis Atatiurkas prie to neprisidėjo), tai Turkijos respublika neturėtų ginti anos valstybės nusikaltimų. Tačiau faktas, kad Turkijos respublika neigia buvus nusikaltimą, tai labai panašu kaip Rusijos federacija neigia Rusijos imperijos ir SSSR skriaudas padarytas lietuviams ir kitoms dabar išsilaisvinusioms tautoms. Atsakymas vienas- tiek turkai, tiek rusai tęsia imperijų politiką, todėl nejaučia dėl savo praeities net moralinės skriaudos.
      Tai , kad Armėnija flirtuoja su Rusija, gal būt ir be meilės, yra paaiškinama tuo, kad taip siekia užsitikrinti paramą savo požiūriui į Kalnų Karabachą. Kadangi ir Rusija siekia pakeisti pokarines valstybių sienas, tai čia abiejų valstybių interesai sutampa. Bet tokie jų siekiai neduos amžino rezultato.
      Tačiau kalbant apie Azerbaidžaną nereikia užmiršti, kad tai ne demokratinė valstybė, o Turkija, nepripažinusi savo klaidų, taip pat vargu ar yra teisi. Kadangi šios šalys yra ne mūsų kaimynės, tai nemanau, kad mums reikėtų būti jų ginčų teisėjais, tuo labiau, kad guldyti galvą už kurios nors teisumą negalima

      Atsakyti
    • Pikc says:
      6 m. ago

      Labai geras komentaras – ir palyginimas su sovietų sajūzu vykęs, nes būtent tokią paralelę galima išvsti, remiantis to “perspėjančio pobūdžio laiško” logika. Beje, dėl “turkų-euiropiečių” anekdoto: jis ne vienintelis – prisiminkite, kad Izraelio komanda lošia Eurolygoj. 🙂
      Dėl vieno dalyko autorius teisus – tais archyvais pasinaudoti reiktų, užuot šokus į kraštutines nuomones (ką, beje, ir pats autorius daro ;)).

      Atsakyti
    • Alvydas says:
      6 m. ago

      Grynai geografiškai armėnai yra azijiečiai. Kaip ir gruzinai, azerbaidžaniečiai, žydai. Dėl turkų – vakarinė Turkijos dalis yra Europoje.

      Atsakyti
      • vertybių krizė says:
        6 m. ago

        Turėta omeny mentaliteto prasme. Šiuo atžvilgiu netgi Libano krikščionys ar Egipto koptai yra didesni europiečiai nei turkai. Arba albanai, pavadinti juos europiečiais neapsiverčia liežuvis.

        Atsakyti
  2. Aldona says:
    6 m. ago

    Baisokai mąsto “istorikas”….

    Atsakyti
  3. Lamatas says:
    6 m. ago

    Kažkoks įtartinas krebždėjimas prasidėjo Lietuvoje . Tai ir A. Praninsko straipsnis , ir šitas . Ir Lietuvos dvarų renginiuose rusiška kultūta pateikiama kaip sudėtinė, bet aukštenio lygio , lietuviškos kultūros sudedamoji dalis. Čia sutapimai?Ar kažkas užsakė šią “muziką”?

    Atsakyti
  4. Goda says:
    6 m. ago

    1915 metais otomanų imperija jau buvo susitraukusi, todėl atsakomybė už genocidą tenka būtent turkams.

    Be to, Turkija nė nemano atsiriboti nuo otomanų imperijos, ji didžiuojasi šiuo istorijos periodu – stato apie tai serialus, vienas jų neatsitiktinai pavadintas “Didinguoju amžiumi”. Ir stengiasi skleisti savo propagandą (tame tarpe ir muilo operomis, matyt pigiai tiekiamomis Lietuvos televizijoms). Turkija siekia įtakos Balkanuose ir neabejotinai neatsisako savo imperinių, otomaninių ambicijų.

    Taip kad Turkija turi daug panašumų su Rusija, gal tik mažesnė ir subtiliau veikianti, pastarasis faktas, o taip pat islamas, daro ją labai pavojinga. Aišku, Turkija netiesioginė sąjungininkė – jai irgi kelia pavojų Rusija.

    Armenijos padėtis nepavydėtina – be Rusijos ji tiesiog neišliktų, apsupta priešiškai nusiteikusių musulmonų azerų (kuriuos remia Turkija, azerai – gimininga turkams tauta). Aišku Rusija ne tik tuo naudojasi, bet ir pati sukūrė tą konfliktą SSSR sudėtyje perdalydama armėnų ir azerų teritorijas ir perkėlinėdama gyventojus – taip užprogramavo nacionalinius ir religinius konfliktus.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 m. ago

      Manau , kad su “imperinėm” užmačiomis Turkija per silpna. Europa jau ne ta. Bet į Europos sąjunga “mameliukai” patekti labai norėtų.

      Atsakyti
  5. Getas says:
    6 m. ago

    Jaučiasi, kad pantiurkizmo ideologija atgimsta pasaulyje ir jei visa tai vyks ne Europos link, bet Azijos kryptimi, kur plačiai paplitę tiurkų kalbos, tai galėtų įvykti kai kurių didelių valstybių susiskaldymas. Tiurkų kalbomis kalba turkmėnai, uzbekai, kazachai, totoriai, baškirai, jakutai ir uigūrai, gyvenantys Kinijoje. Todėl straipsnis yra svarbus šia minėta prasme bei svarbus tuo, kad reikia tyrinėti Azerbaidžiano ir Turkijos archyvus, kol galima. Juolab Konstantinopolyje (Stambule) yra diplomatinių dokumentų susijusių su LDK, kurie mūsų istorikams nežinomi.
    Dėl armėnų genocido skaičiau, kad tai darė Osmanų imperijos tauta kurdai (jų kalba -indoeuropiečių grupės), bet gal tai tik propaganda, todėl ir dėl šito reikia tyrinėti archyvus, nes imperinės valstybės specialiai kiršina tautas, kad vėliau uždėti savo leteną.

    Atsakyti
  6. Valdas says:
    6 m. ago

    Labai objektyvus, konkretus straipsnis, nemažai faktinės istorinės, vertos politinės įžvalgos ir apžvalgos.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 m. ago

      Valdas:
      ,,objektyvus, konkretus, faktinės istorinės, politinės”

      Nors išmoktum tas kalbas, kurių žodžius vartoji… 😀 😀

      Atsakyti
  7. MK says:
    6 m. ago

    Negirdėtų azerpropo falsifikacijų kronika: https://www.facebook.com/groups/stopazerprop/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje

2021 03 05
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

2021 03 04
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

2021 03 02
Eurasiadyary.notr

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)

2021 02 25
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba Džordžijos valstijoje Doltono miestevykusiame mitinge | Alkas.lt, ekrano nuotr.

A. Švarplys. D. Trampo apkalta – tiesioginis JAV prezidento rinkimų klastojimo rezultatas (video)

2021 02 15
Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

2021 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos

2021 03 08
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

2021 03 08
kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
  • Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
  • Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1249; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 969; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 638; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 532; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 05
7
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akis į akį su vaivorykštine grupuote šiais laikais susidurti neteko. O sovietmečiu žinojome, kad televizijos ir radijo darbuotojų gretose yra...

Skaityti toliau

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo žinių rinkimo technikas,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
3
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

Šiandieniniai Seimo liberalai rengia Lietuvai keturių priemonių paketą lyčių perkūrimo srityje. Tai – Stambulo konvencijos ratifikavimas, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
medstak.com nuotr.

Kauno klinikose atlikta išskirtinė menisko persodinimo operacija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai