Ištrinta Mariaus Kundroto „Facebook“ paskyra: kelia klausimų dėl politinio spaudimo ir saugumo

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešojoje erdvėje išryškėjo dvi, iš pirmo žvilgsnio nesusijusios žinios: visuomeniniame (socialiniame) tinkle „Facebook“ ištrinta visuomenininko Mariaus Kundroto paskyra ir tuo pat metu teisėsaugos atskleista tarptautinė byla dėl planuotų žmogžudysčių Lietuvoje.

Vis dėlto, pažvelgus atidžiau, šie įvykiai gali turėti bendrą kontekstą – stiprėjančią informacinę ir politinę įtampą, susijusią su Rusijos pavergtųjų tautų klausimu.

Šią savaitę iš visuomeninio tinklo „Facebook“ pašalinta jau antroji tautininko, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mariaus Kundroto paskyra. Pirmoji buvo užblokuota metų pradžioje, o naujai sukurta paskyra – visiškai ištrinta.

Pasak M. Kundroto, šie veiksmai sutapo su jo aktyvėjančia tarptautine veikla. Gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime buvo įkurta parlamentinė grupė ryšiams su Rusijos pavergtosiomis tautomis, kurios veikloje dalyvauja ir pats M. Kundrotas kartu su kitais visuomenininkais bei politikais.

Šio bendradarbiavimo iniciatoriai – Adas Jakubauskas, Gintaras Songaila, Fatimat Kardanova-Janonienė ir M. Kundrotas, suvedę pavergtųjų tautų atstovus su Seimo nariais. Parlamentinės grupės pirmininkas – Žygimantas Pavilionis, ją sudaro keturių Seimo partijų atstovai.

„Šiuo metu procesas įgauna pagreitį, susitikimai dažnėja, įsijungia vis daugiau pavergtųjų tautų atstovų. Būtų naivu manyti, kad Maskvos agentūra sėdės sudėjusi rankas. Ne taip seniai su vienu iš pavergtųjų tautų atstovų Lietuvoje – baškortų tautininku Ruslanu Gabasovu – bandyta susidoroti net fiziškai. Charakteringa, kad Kremliaus agentai ir neonaciai sėkmingai toliau naudojasi „Facebook“ platforma, kas daug pasako apie šios platformos administratorius“, – konstatuoja M. Kundrotas.

Ryšys su saugumo grėsmėmis

M. Kundrotas atkreipia dėmesį, kad jo paskyrų šalinimas vyksta tuo metu, kai stiprėja pavergtųjų tautų atstovų bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis. Jo teigimu, būtų naivu tikėtis, jog priešiškos jėgos į tai nereaguos.

Šį kontekstą patvirtina ir naujausi teisėsaugos duomenys. Lietuvos Generalinė prokuratūra paskelbė, kad prašo Graikijos išduoti asmenį, siejamą su planuotomis žmogžudystėmis Lietuvoje.

Tyrimo duomenimis, tarptautinė byla susijusi su Rusijos šnipų tinklu. Kaip skelbia žiniasklaida, galimi taikiniai buvo Lietuvoje gyvenantis baškirų nacionalinio judėjimo atstovas Ruslanas Gabasovas ir visuomenininkas Valdas Bartkevičius.

M. Kundrotas taip pat mini, kad prieš vieną iš pavergtųjų tautų atstovų Lietuvoje jau buvo bandyta susidoroti fiziškai, o tai leidžia manyti, kad grėsmės nėra vien teorinės.

Visuomeninių tinklų vaidmuo

M. Kundrotas kelia klausimą dėl visuomeninių tinklų politikos nuoseklumo. Jo teigimu, tuo pat metu, kai ištrinamos jo paskyros, įvairios priešiškos jėgos gali netrukdomai naudotis tomis pačiomis platformomis.

„Nesant galimybių blokuoti generolus, pradedama nuo leitenantų“, – teigia jis, primindamas, kad su panašiais apribojimais susidūrė ir kiti tautininkų judėjimo atstovai.

Pašalintas iš „Facebook“, M. Kundrotas bandė kurti naujas paskyras, tačiau jos buvo blokuojamos iš karto. Vis dėlto jis pažymi, kad informacijos sklaidai lieka ir kitų kanalų.

Žodžio laisvė ar informacinė kova?

Visa tai verčia klausti: ar čia susiduriame su pačių visuomeninių tinklų vidaus tvarka, ar su platesnės informacinės kovos, susijusios su geopolitiniais procesais, požymiais?

Kai pranešama apie galimai rengtus išpuolius Lietuvoje, o kartu ištrinamos Rusijai nepalankių visuomenininkų paskyros, sunku tai laikyti vien tik visuomeninių tinklų sprendimais – tai susiję ir su valstybės saugumu.

Ne pavienis atvejis

Po straipsnio paskelbimo paaiškėjo, kad tai – ne vienintelis toks atvejis.

Apie panašų įvykį Alkas.lt redakcijai pranešė ir kalbininkas dr. Antanas Smetona. Jis pranešė, kad jo paskyra „Facebook“ taip pat buvo ištrinta, tad savo rašinius šiuo metu skelbia asmeninėje svetainėje smetona.lt.

Atsakydamas į redakcijos paklausimą, A. Smetona nurodė, kad paskyra buvo panaikinta balandžio 4 dieną. „Tiesiog pranešė, kad neatitinku bendruomenės standartų“, – teigia jis. Bandymai prisiregistruoti kitais vardais nebuvo sėkmingi, nes sistema, pasak jo, atpažįsta vartotoją. Taip pat jis nurodo pateikęs pretenziją, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.

Kalbininkas atkreipia dėmesį, kad dalis jo įrašų vis dar randami paieškos sistemose, tačiau jų atverti neįmanoma – vietoje jų rodomi klaidinantys pranešimai apie esą autoriaus pakeistus matomumo nustatymus. „Tai netiesa“, – pabrėžia jis.

Savo požiūrį į šią situaciją A. Smetona yra išdėstęs ir rašinyje „Cenzūra gyvai“, kuriame teigia, kad tokie sprendimai susiję su tuo, jog jo nuomonė nepritampa prie vyraujančios viešosios erdvės krypties: „Žodžiu, tiesa tokia – nepataikiau į meinstrymą, todėl manęs ten (Feisbuke –Alkas.lt) ir neliko“.