Jorės šventė kviečia patirti slėpiningą kosminį virsmą (2)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 28-29 dienomis, šalia Molėtų observatorijos Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir senojoje dangaus šviesulių stebykloje, jau 22-ąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų į didžiausią pavasario šventę, mūsų protėviams buvusią tikraisiais Naujaisiais metais.

Jorė prasidės šventine talka: bus atnaujinti ir pirmąja pavasario žaluma papuošti Jorės šventės vartai, Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpai, Perkūno šventovė. Po talkos visi norintys galės išsikaitinti ir išsiperti apeiginėje kaimo pirtyje.Etnografinėje sodyboje abi šventės dienas kurs amatininkai. Galima bus ne tik įsigyti, bet ir pačiam pabandyti pasigaminti įvairių dirbinių, pasigaminti baltišką žiedą, segę, apyrankę ar kita žalvarinį papuošalą.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pavakaryje, bus mokoma senovinių tautinių žaidimų, jorės dainų, sutartinių, o vakare prie šventinio laužo – pasigrožėti šokių su ugnimi vaizdais, pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Apie vidurnaktį, šviečiant priešpilniui Mėnuliui, šventės dalyviai išsiruoš į naktinį žygį su deglais į Želvų ežero iškyšulyje stūksantį Kulionių piliakalnį, kuriame pasak padavimų, apie vidurnaktį pasirodo pilies valdovo vėlė.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29 d., iš pat ryto šalia Etnografinės sodybos esančioje Perkūno šventovėje, bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame šventinį Jorės viralą virs Molėtų Romuvos nariai. 11 val., Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, prasidės šventinės apeigos. Visi nešini savo vėliavomis, skambant Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmėms ir aidint būgnams, darnia eisena žygiuos į didingą Kulionių piliakalnį pagerbti Lietuvą kūrusių ir gynusių karžygių atminimo. Čia prie seniausios piliakalnio pušies vyks įšventimo į romuvius apeiga. Kiekvienas, pasiryžęs tęsti savo protėvių kelią ir visų šventės dalyvių akivaizdoje iškilmingai apie tai pareiškęs, gaus savo pasiryžimo ir stiprybės ženklą, palaimintą protėvių, ir taps tikru romuvių bendruomenės nariu.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje įrengtoje Perkūno šventovėje prie visą šventę kunkuliavusio apeiginio viralo katilo bus palabinta svarbiausia baltų dievybė – galingasis Perkūnas. Jam skirtus iš įvairių baltų žemių atvežtus akmenis tardami linkėjimus šventės dalyviai iškilmingai padės prie šventovės viduj rymančio rymio.

Jore-2018-v-daraskeviciaus-PLAKATASVaikai ir suaugę rungsis ridendami atsivežtus margintus kiaušinius – joručius, sūpuosis Jorės sūpuoklėmis, ragaus apeiginį viralą ir ant didžiulės lauko keptuvės pačirškintą gardžią apeiginę Jorės kiaušinienę. Savo gamybos gira jarėnus tradiciškai vaišins kaunietis Algimantas Sabaliauskas, o Žaliųjų klubas „Gojus“ parūpins šviežios beržų sulos.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pasak jau 22-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiančių muziejininkų, senosios baltų kultūros puoselėtojų Jono ir Daivos Vaiškūnų, Jorės šventės esmę sudaro sąmoningas bendruomenės įsijungimas į kosminį prisikėlimo vyksmą, kuomet visus apjungianti ir suvienijanti dieviškoji gamta mums patiki savo galią – Jorę.

_MG_3401-K300„Japonai turi plačiai juos garsinančią sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai esame apdovanoti nepakartojama Jore. Jorė tai tai tikras kosminis virsmas, kai susitraukusios ir nuožmų žiemos kalėjimą iškentusios Pasaulio gyvybinės galios veržiasi į dievišką šviesą ir sprogsta vešėjimui, gyvybės sklaidai ir gausinimui, kad naujais brandžiasis vaisiais užpildytų mūsų kūnų, sielų ir būstų aruodus. Tuomet vakaro žarose slepiasi Sietyno žvaigždės, pirmą kartą užkukuoja gegutė, nugriaudi pirmas Perkūnas… Tomis dienomis prieš mūsų akis per amžius tumpam išsiskleidžianti pirmoji pavasario žaluma – Jorė visus kviečia eiti į gamtą, pabūti prisikeliančios gyvasties glėbyje, pajusti gyvybinių galių proveržį iki tol tartum snūduriavusiame kūne ir sieloje“, – sako J. Vaiškūnas.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų, kaip ir ankstesnių Jorės švenčių, pagrindiniais rengėjais bus Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva, Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“.  Šventės rengėjų triūsą iš dalies parems nuolatinė Jorės rėmėja Molėtų rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Jorės 2018 dienotvarkė:

Šeštadienį balandžio 28 d.

  • 11–17 Talka šventvietėje. Pirmąja pavasario žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.
  • 11–21 Amatininkai pristato bei parduoda savo darbus. Mokomės baltiškų papuošalų gamybos ir kitų amatų.
  • 16–21 Periamasi apeiginėje pirtyje (Kulionių kaime pirties šeimininkas Nerijus Lamanauskas, Etnografinėje sodyboje kilnojamosios pirties šeimininkai – Panevėžio pirties partija).
  • 17–18  Jorės dainas dainuoja apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ (vadovė I. Trinkūnienė).
  • 18–19 Sutartinių mokymasis (moko Jaunimo Ramuva).
  • 19–21  Senoviniai žaidimai (moko gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“).
  • 21–24 Vakaro laužas, vakaronė, šokiai.
  • 24 Naktinis žygis su deglais į Kulionių piliakalnį.

Sekmadienį balandžio 29 d. 

  • 10.30 Apeiginio viralo užkaitimas Perkūno šventovėje.
  • 11 Susibūrimas Dangaus šviesulių stebykloje. Krivės ir vaidilos sveikinimas.
  • 11.30 Eisena į Kulionių piliakalnį su savo bendrijų vėliavomis ir žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti. Giedame „Ričiau rotų, dobilio” ir „Eisim broliai tūta tūtava“ ir kt.
  • 12 Protėvių vėlių pagerbimas piliakalnyje. Giedame „Oi kalnas kalnas“. Krivė ir vaidilos sako kalbas. Aukojame protėvių vėlėms, ugniai. Giedame protėvių atminimo ir karines giesmes.
  • 12.30 Romuvių įšventimas. Įšvenčiamieji privalo turėti baltišką papuošalą, kuris po įšventimo apeigų tampa Romuvio Galios ženklu.
  • 13.30 Karžygių kova skirta pilėnų atminimui. Atlieka gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“
  • 14 Eisena į Dangaus stebyklą. Šventą Ugnį, nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, nešame į Dangaus stebyklą.
  • 14.20 Įeiname pro Jorės vartus. Apšlakstomi Jorės vandeniu. Giedama „Dūno upė“.
  • 14.30 Užkuriamas Aukuras Dangaus stebykloje. Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“ ir kt.
  • Labinami Gabija, Žemyna, Perkūnas. Giedame „Žemynėle, žiedkelėle“.
  • Vaišinamės Joručiais ir Duona.
  • Žemyneliavimas. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt.
  • Įsišventusių romuvių ir Joriukų palabinimas (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos giedame „Tu žilvitėli, dabile“.
  • 15.10 Akmenių aukojimas Perkūno šventovei. Aukodami iš įvairių baltų žemių kampelių atvežtus akmenis ir tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems ir Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, šokame ratelius.
  • 15.45 Ragaujamas šventinis Viralas. Rengiame suneštines Vaišes, ridename Joručius. Supamės sūpuoklėmis. Šokame lenton. Kepame apeiginę kiaušinienę.
  • 16.00 Linksminamasi darnoje su atgimstančia gamta. Ridename joručius. Žaidžiame (su „Šeimų Romuva“). Dainuojame ir šokame.  Įsitraukiame kiekvienas ir užvedame kitus.
  • 17.30 Išplėstinis Lietuvos Romuvos Vaidilų ratas skirtas Senojo baltų tikėjimo nūdienai aptarti. Dalyvauja Romuvos Krivė I. Trinkūnienei, Romuvos garbės vaidila, mitologas dr. D. Razauskas, vaidilės: etnomuzikologė dr. D. Urbanavičiene, etnologė N. Balčiūnienė, vaidila, etnokosmologas J.Vaiškūnas ir kiti vaidilos bei svečiai.

Kur atvykti:

Ką turėti:

ŠVENTĖS DALYVIAI TURI TURĖTI:
1.    Savo valstybės, krašto, savo bendrijos vėliavą (politinių partijų vėliavas paliekame namuose).
2.    Akmenį(is) iš Jums brangių vietų, skirtą(us) Perkūno šventovei.
3.    Žvakių (1- Perkūno šventovei, 2-Protėvių vėlėms Kulionių piliakalnyje).
4.    Margučių ridenimui, kiaušinių – kiaušinienei…
5.    Žalvarinį papuošalą – įšventimui į romuvius (šeštadienį jį galima pasigaminti ir šventėje).
6.    Maisto suneštiniam šventiniam stalui.
7.    Lėkštę ir šaukštą apeiginiam viralui srėbti.

NAKVYNĖ
Dėl nakvynės iš anksto užsisakykite:
Observatorijoje 8-383 45444
Arlausko A. sodyboje 8-612 67349
Michailino V. sodyboje 8-687 10795
„Santa Barbara“ viloje 8-671 70995

Jei nebijote šalnų galite nakvoti nemokamai ir Etnografinėje sodyboje savo palapinėse.

Daugiau žinių: 8-682 14559, 8-616 4596 (Etnografinė sodyba, Kulionių k., Molėtų r.).

Jorė’2018 lankstinukas 1 lapas, 2 lapas [jpg]
Jorė’2018 lankstinukas [pdf]
Jorė’2018 plakatas [jpg]

Jore2018_bukletas_Page_1

Jore2018_bukletas_Page_2

 

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *