Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2013-04-23 12:39:29
28
Į Jorės šventę – kelionė „Joribusu“ (nuotraukos)

Šventinė eisena - Jorė

Šventinė eisena - Jorė
Šventinė eisena – Jorė

Balandžio 27-28 dienomis, jau 17-tą kartą, tradicinės baltų kultūros puoselėtojai ketina susirinkti Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventės – Jorės.

Tuomet kai liaudiškame kalendoriuje atverčiame balandžio 23-os dienos lapelį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai ruošiasi paskutinį balandžio savaitgalį iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitikti savo Naujuosiu metus – Jorę.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Į šventę gali atvykti visi norintys pasisemti galių iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės.

Pirmąją šventės dieną – balandžio 27 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventvietę. Po Talkos apeigos persikels į Kulionių kaimišką pirtį. Čia bus kaitinamasi ir periamasi. Pasitelkus pagrindinius Visatos pradus – ugnį, akmenis, vandenį, orą, garą, medį, žemę – šventės dalyviai sieks visiems metams sustiprinti savo kūno ir dvasios galias.

Jorė - džiaugsmas vaikams  | V.Daraškevičiaus nuotr.
Jorė – džiaugsmas vaikams | V.Daraškevičiaus nuotr.

Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai. Kiekvienas norintis galės išbandyti savo jėgas pats sau pasigamindamas papuošalą. Kaip tai padaryti parodys ir patars kasmetinis Jorės šventėjas, senovinių papuošalų gamybos meistras Rimantas Ordinas. Norintys galės nebrangiai įsigyti R.Ordino pagamintų papuošalų. Veiks menininkės Elvyros Teresės Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda.

Pavakaryje norintys pasigilinti į baltų kultūros esmes, rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje padiskutuoti su mitologu dr. Dainiumi Razausku, etnokosmologu Jonu Vaškūnu ir kitais Lietuvos Romuvos atstovais. Vakaro sutemas praskaidrins „Ugnies ženklų“ atliekami ugningi reginiai ir įsuks šokių sūkurys prie šventinio laužo.

Antrosios šventės dieną – balandžio 28 d., iš pat ryto bus užkaistas didelis apeiginis šventinio viralo katilas, kunkuliuosiantis visą pusdienį. O 11 val. visi apeigų dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, ir vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, iš ten nešini vėliavomis darnia eisena, lydima apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ giesmių ir būgnų, patrauks į Želvų ežero kyšulyje iškilusį Kulionių piliakalnį.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.
Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Piliakalnyje giesmėmis ir aukomis bus pagerbtas pilėnų ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Protėvių vėlės bus kviečiamos įsijungti į švenčiančiųjų gretas. Prie seniausio piliakalnio medžio ir liepsnojančio aukuro įvyks pasišventimo Romuvai apeiga. Kiekvienas pasiryžęs eiti Tautos keliu ir tęsti protėvių pradėtus darbus galės susirinkusiųjų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Vėliau baltų kariai sukryžiuos kalavijus ir pagal karių papročius pagerbs už mūsų Tėvynę ir gyvybes čia ir kitur kritusių Kulionių pilėnų atminimą.

Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių, ir pakvietę jas švęsti kartu, šventės dalyviai užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro darnia eisena sugrįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi įkurtame aukure bus aukojama seniesiems dievams, dėkojama už teikiamas galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės šlovinančios baltų Dievų galybę ir Jorę.

Karinės apeigos ant Kulionių piliakalnio | Alkas.lt nuotr.
Karinės apeigos ant Kulionių piliakalnio | Alkas.lt nuotr.

Atskira apeiga bus palaiminti visi – ir dideli ir maži, gavę pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią primenančius vardus: Jorės, Joriai, Jorigės, Jorūnai, Jorūnės, Jurgiai, Jurgitos….

Vėliau kiekvienas šventės dalyvis Perkūno šventovei iškilmingai aukos savo atvežtą lauko akmenį. Šventės dalyvių rankų bei širdžių šilumos ir linkėjimo žodžių galių pripildyti akmenys bus padėti į pagrindinio šventovės aukuro pamatus.

Po to visi pasiėmę šaukštus ir dubenėlius trauks prie visą šventę Perkūno šventovėje kunkuliavusio didžiulio apeiginio katilo su šventiniu viralu. Bendros šventės dalyvių vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – juk valgymas ir gėrimas tai veiksmas, kuomet priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą ir traukome mirties vis spendžiamas gijas.

Jorė | S.Kvietkos nuotr.
Jorė | S.Kvietkos nuotr.

O kur dar joručių ridenimas, apeiginis supimasis, šokimas lenton, jorės kiaušinienės kepimas, dainos ir šokiai…

„Pirmoji pavasario žaluma mums kasmet aiškiai apreiškia kada gamtoje vyksta viso kas gyva prisikėlimas, kada prasideda tikrieji Naujieji metai. Tuomet privalome išeiti į gamtą, atsiverti jos galioms. Užuot tūnoję tarp dirbtinių sienų eikime į mišką, prisilieskime prie pirmųjų gležnų pumpurų, pasigrožėkime žibuoklėmis, atsigerkime beržų sulos, pavaikščiokime basi po pirmuosius želmenis. Jorė – tai tik akimirka gamtos virsmų rate. Pirmoji žaluma netruks virsti vešliais lapais, pražįsti žiedais, prinokti vaisiais… Bet jei pražiopsosime pradžią – kuomet kaip tik ir sprendžiasi kokie bus tie vaisiai tai – būsime neišnaudoję progos sustiprinti savo galias, nukreipti jas brandos, skalsos ir darnos kelin“, – sako jau 17-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, primindamas, kad Jorės šventės esmė yra įsisąmonintas įsijungimas į gyvybinių galių atgavimo vyksmą, pasinaudojant gamtos teikiamomis dovanomis ir galimybėmis.

Jorės šventės dienotvarkę ir kitas žinias rasite ČIA.

Iš Kauno atvykti į Jorę yra užsakytas autobusas, kuriame dar yra vietų. Skambinkite telefonu 8-67843472.

Jorės šventės akimirkos:




1 2 3 ►


1 2 ►

httpv://youtu.be/e1XSn7GpLhs

httpv://youtu.be/XUfXqevIDRc

httpv://youtu.be/qv3yuVCldLg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  2. Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
  3. Kulionių kaime jau 16-tą kartą švenčiama Jorės šventė (nuotraukos, video)
  4. Į Jorės šventę – kelionė „Joribusu“ (nuotraukos)
  5. Baltų kultūros ir religijos mokykloje – indiška dvasia ir Baltų panteonas (nuotraukos, video) (IV)
  6. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  7. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  8. Penktoji baltų kultūros ir religijos mokykla buvo skirta Jorei ir „Pavasario mitui“ (V) (video, nuotraukos)
  9. Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas. Kirkiliškių Jorės stovykla (nuotraukos)
  10. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  11. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  12. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  13. Kviečia „Sutartinių ramuva“ (nuotraukos)
  14. Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II)
  15. Ramuva kviečia kurti darną

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Kemblys says:
    12 metų ago

    Sėmėjai, jūs ten GALIŲ sėmėjai 🙂
    Ir iš PRAEITIES semiate, ir ,,iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės” galias semiate.
    Ką su tomis galiomis darysite? (jei paslaptis, tai galite neatsakyti 🙂 )
    O gal bundančiai augalijai, medžiams tos galios dabar reikalingos? Savo ‘galiomis’, sukauptomis miestuose, pasidalinkite!

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      12 metų ago

      Pasisemkite ir Tamsta, mums negaila, nebebūsite toks surūgęs.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        12 metų ago

        Jums, romuviams, siūlau pasidžiaugti bundančia Gamta. Ar jau tokie išsekėliai esate?

        Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Nevalgyk, Kembįy, ir būsi teisus.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        12 metų ago

        Atsiprašau, pamiršau dar vieną pastabėlę iš straipsnio: ,,Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių…”

        Atsakyti
  2. kamane says:
    12 metų ago

    Nejaugi pagaliau atgimsta musu tikrasis tikejimas? Pagarba kriviams!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      12 metų ago

      Romuviai skelbiasi, kad gimdo tą jų tikėjimą nuo 1967 metų…

      Atsakyti
  3. Alberto Kaluzevicius says:
    12 metų ago

    Ne zinau kaip paaiskinti koks jausmas man ateina i sirdi kai ziuriu ta informacija…. kaip man patiktu ismokti apie senu lietuviu paprociu…as tikiu i senu lietuviu tikybe, bet gyvenant Urugvajuje yra labai sunku pajausti.

    Su pagarba.

    Alberto Kaluzevicius

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Va čia jėga. Neapsakomas jausmas, kai matai tas visas nuotraukas – tą neapsakomą šventę Dievams sukuria tie visi dalyvaujantys nuostabūs dieviški žmonės. Dievai ir Protėviai tiems visiems žmonėms tikrai atsilygins.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Jo – tegul liaudis linksminasi (kiekvienam savo – buvo parašyta ant Buchenvaldo vartų 🙂 ).
      Bet dievo nėra, nebuvo ir nebus.
      To prašome nepamiršti.
      Ir nebeblūsti. 😉

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Tikiesi, kad ims Tave čia kas “atvertinėti”? Nesvaik.
        Galiu tik palinkėti, kad maždaug tomis dienomis nesišukuok — vasarą vištos daržus iškapstys. Gali tai vadinti ūkio mitika, mistika, prietarais, pasaulėžiūra… . Matai, o ten yra aukštesnė religinė praktika.

        Atsakyti
  5. Li Bo says:
    12 metų ago

    Hmm, dėl visatos pradų stipriai pafantazuota. Manau, kad jums tikrai vertėtų pasikonsultuoti su fizikais, chemikais ar astronomais, nes kaip tai infantiliai atrodote. Ir jau tikrai juokinga kai nuolatos kartojate apie galių gavimą iš augalų, pumpurų, saulės, žemės… Aš tai save laikau racionaliu žmogum, ir man vis tik indomu kaip ten jau tas galias jūs pasiimate. Man pavasarį norisi vitaminų, tai kartais pakramsnoju kokius liepų pumpurus, pienių lapų pasiskinu, tai čia jūs tai vadinate galios pasiėmimu? Tuomet pas jus kažkas su terminais netvarkoj. Spėju, kad tikslingai, nes romantizuotam aplinkos suvokimui netinka paprasti žodžiai “pavalgyti”, “pasišildyti saulėje”, “pasigėrėti besiskleidžiančiais pumpurais”… Va, “pasisemti galių” jau kažkaip dvasingiau skamba, ane? 🙂

    Ir dar man indomu kas per žmonės yra tie vėlių kvietėjai, ta prasme, kaip gali normalus žmogus skelbtis galintis tai padaryti, o kiti- tuo tikėti? Taigi čia reikia būti melagiu kaip reikalas, beveik aferistu. “Ateikite vėlės prie mūsų stalo” :)), ir visi rimtais veidais po tokia nesąmone pasirašo? O jeigu aš pasiskelbsiu aukščiausiuoju superiniu kriviu ir pakviesiu Kentauro žvaigždyno nematomus gyventojus, ar irgi patikėsit?

    Vaiškūnai, negi tu rimtai manai, kad gamta mums ką nors dovanoja?! Ne nu… tai gal pakalbėk su biologais kokiais ar šiaip su protingesniais žmonėm, kad bent jau suvoktum kas ta gamta yra ir kokią vietą joje užima žmogus su visais savo paistalais.

    Labai gražus tas ožys kur vaikai žaidžia- meistrui didelis pliusas nuo manęs.
    Labai negražūs tie kariai, žaidžiantys karą. Niekaip negaliu suprasti kam jie apskritai čia kviečiami. Nežinot kas yra kariai? Tai žmonės, kurie savu noru mokosi laužyti kaukoles, badyti ir kitaip žaloti vidaus organus, ir žudyti kitus žmones, dažnai gaunant už tai pinigus. Šlykštūs tipai, ir jei jau skelbiatės tokiais dvasinguoliais, tai derėtų atmesti tokias pramogas.

    Linkiu gero oro renginio metu, nes matau, kad paliegę tie miesčionys gamtameldžiai. Pavydėčiau pirties malonumų, bet kai tiek chėbros, tai mažai šansų kokybiškam garui ir procedūroms. Bet jūs bandykit…

    Atsakyti
    • Algis, Dievų siųstas says:
      12 metų ago

      O tu LI BO nuramink protą ir pabandyk per kitokią gyvenimo prizmę pažiūrėti, ne viskas paaiškinama moksliškai ir protu, nes galimą suprasti kitus dalykus ir jausmu ir kitokiais būdais. Sakai pakramsnoji liepų pumpurus, tu tik materiją sukramsnoji, o ar suvoki kiek tame mažame pumpurėlyje gyvybinės galios sukaupta, arba bet kuriame kitame žolynėlyje, nes pavasarį visi bunda ir kaupia tam budimui galią, o tu tik matai procesu kaip tai vyksta, nes pasikliauji aklai savo protu, o toliau nebeįžvelgi, o protas yr ribotas, yra pas žmogų daug ir kitokių jutimų pajautimų ir supratimų ne tik protiškas, nes nevisada, o gan dažnai nepaaiškinsi kai kurių dalykų protu…. 🙂

      Atsakyti
      • Li Bo says:
        12 metų ago

        Tai aš ir sakau, pakalbėkit su biologais ir gal apmažės kliedesių apie pumpuruose sukauptas “gyvybines galias”. O jausmus aš turiu ir jais naudojuosi, bet ne iki tokio lygio, kad galėčiau rimtu veidu kalbėti apie “miegančius”, o vėliau “atbundančius” žolynus, nes kaip ne kaip, o pumpurų skleidimosi mechanizmas išaiškintas iki smulkmenų, kaip ir lapų kritimo ar naujos žolės dygimo, ir patikėkit, jokios romantikos, mistinių galių, ir dievų įtakos tame nėra. Aš nesu prieš romantiką, bet viskam yra sava vieta. Romantika puikiai tinka, pvz., poezijoje, bet tuo aiškinti realų pasaulį- atsiprašau, bet tai yra totali nesąmonė. Dargi pavojinga nesąmonė, nes iškreiptas pasaulio suvokimas anksčiau ar vėliau sukelia problemas.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Li Bo, parašyk kaip suvoki gyvybę, jei tau taip viskas aišku?

          Atsakyti
        • Artūras Gotautas says:
          12 metų ago

          Mokslas nieko bendro neturi su Išsilavinimu ..
          Teisėsauga nieko bendro neturi su Teisybę ..
          Medicina nieko bendro neturi su Sveikata ..
          Religijos nieko bendro neturi su Pasaulėžiūrą ..
          ir t.t …
          Žydų sukurtas Pasaulis tarnauja žydams.Lietuviai ir Latviai tuo išskirtiniai Pasaulyje ,kad jie gebą Žydėti savam Rate be tarnysčių žydams ..
          “Li Bo” remiasi žydų (su)kurtu mokslu ir jų rašoma isTorija ..

          Atsakyti
          • Amelija says:
            12 metų ago

            Na jau čia tai gražiausia – žydai sukūrė pasaulį… Beveik kaip tamsta rašybą su didžiosiomis raidėmis vidury žodžio. Ir kiek lietuvių (procentais) ” žydi savam rate be tarnysčių žydams”? Po kablelio nulis ar vienetas?

  6. Klodas says:
    12 metų ago

    Pavasarinis jausminis pakilimas lietuvių prigimtiniame pavelde švenčiamas gegužėje, kada deivė Milda žiedais sužadina žemės gyvybės jėgas. Tokio Jorės baltiškame pavelde nėra, tai tik mimikrija nuo Jurginių į Lietuvą atėjus krikščionybei, užgožia gražią pavasarinę meilės šventę.

    Atsakyti
    • Algis, Dievų siųstas says:
      12 metų ago

      Nu tu čia ir pavarai žmogau, matosi tikras tundra, tai kad yr tokia šventė yr, o Mildos meilės deivės šventė gegužės 13d. Matai velykos yr pavasario pabudimo šventė, Jorė jau yra augimo šventė, o Kupolė jau yra link brandos šventė, tuo metu viskas jau aplink žaliuoja ir auga pilnu tempu ir vaisius nokina

      Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Atgyja Dievų valių sielos, susijungia praeitis ir dabartis. Ir mūsų Protėvių sielos gaus nusiraminimą, o jų darbai neužmiršti ir pagerbti. Didžiuokis, Lietuva, savo Dievais!
    Tai (ar panašiai taip) yra sakęs vaidila Jonas Vaiškūnas, o gal kažkas kitas čia Alke.
    —————————————————————————-
    Nežinau, gal netiksliai išsireikšiu, tačiau tikiu, kad Dievų būtybės tiesiog slypi lietuvybės būtyje, tereikia jas tik kiekvienam savaip pakalbinti – gal net nebūtinai žodžiais. Tą parodo ir šitos nuotraukos.

    Atsakyti
  8. leitis says:
    12 metų ago

    Nėr ką par daug džiaugtis su sąvą Joręm, niekas tą tikėjimą nebedgaivins. Kur tę Lętuvąs Dęvai? Miestų gatvių dulkęse? Visi (nu, gal dauguma) Dęvų skelbėjai gi miestąs gyvena, jir nenori iš ti išsikraustyt. Labai nąrava iš sąvą lungą skelbt baltų tikėjimų, apę katrų nieką nežinai, tik spęlioji. Jir didžiausiąs pagoniškų čėsų atramąs- gamtąs nebėr, baigia sunykt. Iš tų jūsų žaidimų tik juokas jama. Geriau savą tarmęm labjau pasdąmėkit šęmęt, jeigu dą mokat. Nąrs labai didelą abejonę, kad daug kas iš jūsų tas tarmes išlaikęt, asfaltą vaikai (naujieji pagonys). Bet sękmęs (geranoriškai) bejieškant.

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      12 metų ago

      Tarmės tokios pat išnaikintos , kaip ir lietuvių Tikėjimas . Nei to , nei to niekur nemoko , niekur nėra pripažinti. Viskas yra savasties supratimo lygyje . Jei Tamsta manote kad esate tarmės saugotojas-vartotojas , nors nesant jokio mokymo ar oficialaus pripažinimo tai yra tik Tamstos asmeninis jos supratimas , tai kodėl kiti negali išpažinti Tikėjimą ,kaip jį supranta . Ir ką galit pasiūlyti į vietą -prieš porą tūkstantmečių pradėtą kurti naujadarą ?Tai kad jis taip pat kuriamas ir lopomas pastoviai . Ir vis reikalingas tolimesnio remonto . Čia aš nematau kad kuris tai turėtu kokį tai pranašumą pastovumo ar naujadaro prasme.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        12 metų ago

        ,,…tai kodėl kiti negali išpažinti Tikėjimą ,kaip jį supranta…” – romuviai įkūrė WCER ir ECER, ten skelbia visam pasauliui, kad atkūrė TIKĖJIMĄ

        Atsakyti
        • Lamatas says:
          12 metų ago

          nesikeik (WCER,ECER) -negražu.Bet pas juos lyg tai nėra to Tikėjimo kokio tai išaiškinimo – belieka pačiam sau perprasti .Tiesa , kitas skrosdamas žiurkę gali sakyti ,kad tai JIS .

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            12 metų ago

            O, taip, – jie tiki, kad protėviai taip tikėjo 😀

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Paliekant ramybėje terminus “tikėjo” ar tau išvedžiojant -kažkaip “tik ėjo”, ar dar kitaip, tai, pastebėjau, romuviams išties buvo palaiminga toje Baltiškos kultūros vietoje, o ypač ant to Pilionių Piliakalnio. Pastebėjau, žmonių veidai išties pasikeitė Protėvių gyvybingų pavidalų akivaidoje.
            Jiems Protėviai – tai dvasinis gylis, kaip palaimintos Žemės gėla ir galia.
            —
            Pabūti šalia tų visų žmonių, tai man buvo stulbinama dovana.

  9. Ženklas says:
    12 metų ago

    Buvau, švenčiau kartu su visais romuviais. Per bendravimą su žmonėmis ir Dievais apeigų metu pasisėmiau dvasios ramybės. Gyvo – žalio! Gyvo – žalio!

    Atsakyti
    • BirutėK says:
      12 metų ago

      🙂 Tebūnie darna 😉 Uch, gerai būgnais kalėm 😀

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Naivus klausimas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar tikrai valgote tai, kas kūnui vasarą naudingiausia?
  • Kaip susikurti jaukią užuovėją namuose?
  • Darbo stalas gali apie jus papasakoti daugiau, nei manote
  • Kad telefonas tarnautų ilgai ir patikimai

Kiti Straipsniai

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

2025 07 10
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Derybos?

J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

2025 05 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Naivus klausimas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Turėtų sumažėti vagonėlių saugomose teritorijose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai