Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2013 04 23 12:39
28
Į Jorės šventę – kelionė „Joribusu“ (nuotraukos)

Šventinė eisena - Jorė

Šventinė eisena - Jorė
Šventinė eisena – Jorė

Balandžio 27-28 dienomis, jau 17-tą kartą, tradicinės baltų kultūros puoselėtojai ketina susirinkti Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventės – Jorės.

Tuomet kai liaudiškame kalendoriuje atverčiame balandžio 23-os dienos lapelį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai ruošiasi paskutinį balandžio savaitgalį iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitikti savo Naujuosiu metus – Jorę.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Į šventę gali atvykti visi norintys pasisemti galių iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės.

Pirmąją šventės dieną – balandžio 27 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventvietę. Po Talkos apeigos persikels į Kulionių kaimišką pirtį. Čia bus kaitinamasi ir periamasi. Pasitelkus pagrindinius Visatos pradus – ugnį, akmenis, vandenį, orą, garą, medį, žemę – šventės dalyviai sieks visiems metams sustiprinti savo kūno ir dvasios galias.

Jorė - džiaugsmas vaikams  | V.Daraškevičiaus nuotr.
Jorė – džiaugsmas vaikams | V.Daraškevičiaus nuotr.

Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai. Kiekvienas norintis galės išbandyti savo jėgas pats sau pasigamindamas papuošalą. Kaip tai padaryti parodys ir patars kasmetinis Jorės šventėjas, senovinių papuošalų gamybos meistras Rimantas Ordinas. Norintys galės nebrangiai įsigyti R.Ordino pagamintų papuošalų. Veiks menininkės Elvyros Teresės Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda.

Pavakaryje norintys pasigilinti į baltų kultūros esmes, rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje padiskutuoti su mitologu dr. Dainiumi Razausku, etnokosmologu Jonu Vaškūnu ir kitais Lietuvos Romuvos atstovais. Vakaro sutemas praskaidrins „Ugnies ženklų“ atliekami ugningi reginiai ir įsuks šokių sūkurys prie šventinio laužo.

Antrosios šventės dieną – balandžio 28 d., iš pat ryto bus užkaistas didelis apeiginis šventinio viralo katilas, kunkuliuosiantis visą pusdienį. O 11 val. visi apeigų dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, ir vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, iš ten nešini vėliavomis darnia eisena, lydima apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ giesmių ir būgnų, patrauks į Želvų ežero kyšulyje iškilusį Kulionių piliakalnį.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.
Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Piliakalnyje giesmėmis ir aukomis bus pagerbtas pilėnų ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Protėvių vėlės bus kviečiamos įsijungti į švenčiančiųjų gretas. Prie seniausio piliakalnio medžio ir liepsnojančio aukuro įvyks pasišventimo Romuvai apeiga. Kiekvienas pasiryžęs eiti Tautos keliu ir tęsti protėvių pradėtus darbus galės susirinkusiųjų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Vėliau baltų kariai sukryžiuos kalavijus ir pagal karių papročius pagerbs už mūsų Tėvynę ir gyvybes čia ir kitur kritusių Kulionių pilėnų atminimą.

Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių, ir pakvietę jas švęsti kartu, šventės dalyviai užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro darnia eisena sugrįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi įkurtame aukure bus aukojama seniesiems dievams, dėkojama už teikiamas galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės šlovinančios baltų Dievų galybę ir Jorę.

Karinės apeigos ant Kulionių piliakalnio | Alkas.lt nuotr.
Karinės apeigos ant Kulionių piliakalnio | Alkas.lt nuotr.

Atskira apeiga bus palaiminti visi – ir dideli ir maži, gavę pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią primenančius vardus: Jorės, Joriai, Jorigės, Jorūnai, Jorūnės, Jurgiai, Jurgitos….

Vėliau kiekvienas šventės dalyvis Perkūno šventovei iškilmingai aukos savo atvežtą lauko akmenį. Šventės dalyvių rankų bei širdžių šilumos ir linkėjimo žodžių galių pripildyti akmenys bus padėti į pagrindinio šventovės aukuro pamatus.

Po to visi pasiėmę šaukštus ir dubenėlius trauks prie visą šventę Perkūno šventovėje kunkuliavusio didžiulio apeiginio katilo su šventiniu viralu. Bendros šventės dalyvių vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – juk valgymas ir gėrimas tai veiksmas, kuomet priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą ir traukome mirties vis spendžiamas gijas.

Jorė | S.Kvietkos nuotr.
Jorė | S.Kvietkos nuotr.

O kur dar joručių ridenimas, apeiginis supimasis, šokimas lenton, jorės kiaušinienės kepimas, dainos ir šokiai…

„Pirmoji pavasario žaluma mums kasmet aiškiai apreiškia kada gamtoje vyksta viso kas gyva prisikėlimas, kada prasideda tikrieji Naujieji metai. Tuomet privalome išeiti į gamtą, atsiverti jos galioms. Užuot tūnoję tarp dirbtinių sienų eikime į mišką, prisilieskime prie pirmųjų gležnų pumpurų, pasigrožėkime žibuoklėmis, atsigerkime beržų sulos, pavaikščiokime basi po pirmuosius želmenis. Jorė – tai tik akimirka gamtos virsmų rate. Pirmoji žaluma netruks virsti vešliais lapais, pražįsti žiedais, prinokti vaisiais… Bet jei pražiopsosime pradžią – kuomet kaip tik ir sprendžiasi kokie bus tie vaisiai tai – būsime neišnaudoję progos sustiprinti savo galias, nukreipti jas brandos, skalsos ir darnos kelin“, – sako jau 17-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, primindamas, kad Jorės šventės esmė yra įsisąmonintas įsijungimas į gyvybinių galių atgavimo vyksmą, pasinaudojant gamtos teikiamomis dovanomis ir galimybėmis.

Jorės šventės dienotvarkę ir kitas žinias rasite ČIA.

Iš Kauno atvykti į Jorę yra užsakytas autobusas, kuriame dar yra vietų. Skambinkite telefonu 8-67843472.

Jorės šventės akimirkos:

20120428_164121
20120428_164137
20120428_164235
20120428_164254
20120428_164319
20120428_164808
20120428_164836
20120428_164932

20120429_112030
20120429_112524
20120429_114150
20120429_121647
20120429_124003
20120429_124619
20120429_124631
20120429_125220
20120429_130946
20120429_131352
20120429_135823
20120429_140818
20120429_141210
20120429_152033
20120429_155436
20120429_162737

mg_2678
mg_2680
mg_2681
mg_2709
mg_2740
mg_2758
mg_2762
mg_2781
mg_2833
mg_2837
mg_2855
mg_2859
mg_2865
mg_2875
mg_2884
mg_2893
mg_2895
mg_2898
mg_2905
mg_2915
mg_2922
mg_2930
mg_2932
mg_2933
mg_2935
mg_2936
mg_2939
mg_2943
mg_2953
mg_2961
mg_2964
mg_2966
mg_2970
mg_2973
mg_2974
mg_2977
mg_2982
mg_2997
mg_3005
mg_3016
mg_3031
mg_3041
mg_3067
mg_3071
mg_3078
mg_3093
mg_3095
mg_3098
mg_3102
mg_3104
mg_3107
mg_3109
mg_3114
mg_3126
mg_3134
mg_3142
mg_3149
mg_3160
mg_3166
mg_3176
mg_3183
mg_3189
mg_3192
mg_3197
mg_3223

p1110572
p1110574
p1110575
p1110577
p1110578
p1110579
p1110580
p1110581
p1110582
p1110583
p1110584
p1110585
p1110586
p1110587
p1110589
p1110590
p1110592
p1110593
p1110594
p1110595
p1110596
p1110598
p1110599
p1110600
p1110601
p1110602
p1110603
p1110604
p1110605
p1110606
p1110607
p1110609
p1110610
p1110614
p1110615

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
  2. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  3. Į Jorės šventę – kelionė „Joribusu“ (nuotraukos)
  4. Kulionių kaime jau 16-tą kartą švenčiama Jorės šventė (nuotraukos, video)
  5. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  6. Baltų kultūros ir religijos mokykloje – indiška dvasia ir Baltų panteonas (nuotraukos, video) (IV)
  7. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  8. Penktoji baltų kultūros ir religijos mokykla buvo skirta Jorei ir „Pavasario mitui“ (V) (video, nuotraukos)
  9. Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas. Kirkiliškių Jorės stovykla (nuotraukos)
  10. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  11. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  12. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  13. Kviečia „Sutartinių ramuva“ (nuotraukos)
  14. Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II)
  15. Ramuva kviečia kurti darną
  16. Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)
  17. Kuriama Baltų kultūros ir religijos mokykla
  18. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  19. Planetariume pristatyta J.Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ (video)
  20. Įvyks antrasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas
  21. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  22. Knygų mugėje pristatyta J.Vaiškūno knygą apie lietuvišką Zodiaką (video)
  23. „Mėnuo Juodaragis“ paskaitų kraitėje – sutartinių magija, kalbos turtai ir mitologijos paslaptys (video)
  24. Norbertui Vėliui šiandien būtų sukakę 75-eri (video)
  25. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  26. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  27. Pusiaužiemis Vilniaus Romuvoje
  28. Knygų mugėje bus pristatyta knyga apie senovės lietuvių Zodiaką
  29. Kaip iš knygos apie Lietuvą pradingo tai kas lietuviams giliai širdyje?
  30. Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija)

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Kemblys says:
    8 m. ago

    Sėmėjai, jūs ten GALIŲ sėmėjai 🙂
    Ir iš PRAEITIES semiate, ir ,,iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės” galias semiate.
    Ką su tomis galiomis darysite? (jei paslaptis, tai galite neatsakyti 🙂 )
    O gal bundančiai augalijai, medžiams tos galios dabar reikalingos? Savo ‘galiomis’, sukauptomis miestuose, pasidalinkite!

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 m. ago

      Pasisemkite ir Tamsta, mums negaila, nebebūsite toks surūgęs.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        Jums, romuviams, siūlau pasidžiaugti bundančia Gamta. Ar jau tokie išsekėliai esate?

        Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 m. ago

      Nevalgyk, Kembįy, ir būsi teisus.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        Atsiprašau, pamiršau dar vieną pastabėlę iš straipsnio: ,,Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių…”

        Atsakyti
  2. kamane says:
    8 m. ago

    Nejaugi pagaliau atgimsta musu tikrasis tikejimas? Pagarba kriviams!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 m. ago

      Romuviai skelbiasi, kad gimdo tą jų tikėjimą nuo 1967 metų…

      Atsakyti
  3. Alberto Kaluzevicius says:
    8 m. ago

    Ne zinau kaip paaiskinti koks jausmas man ateina i sirdi kai ziuriu ta informacija…. kaip man patiktu ismokti apie senu lietuviu paprociu…as tikiu i senu lietuviu tikybe, bet gyvenant Urugvajuje yra labai sunku pajausti.

    Su pagarba.

    Alberto Kaluzevicius

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Va čia jėga. Neapsakomas jausmas, kai matai tas visas nuotraukas – tą neapsakomą šventę Dievams sukuria tie visi dalyvaujantys nuostabūs dieviški žmonės. Dievai ir Protėviai tiems visiems žmonėms tikrai atsilygins.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      Jo – tegul liaudis linksminasi (kiekvienam savo – buvo parašyta ant Buchenvaldo vartų 🙂 ).
      Bet dievo nėra, nebuvo ir nebus.
      To prašome nepamiršti.
      Ir nebeblūsti. 😉

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Tikiesi, kad ims Tave čia kas “atvertinėti”? Nesvaik.
        Galiu tik palinkėti, kad maždaug tomis dienomis nesišukuok — vasarą vištos daržus iškapstys. Gali tai vadinti ūkio mitika, mistika, prietarais, pasaulėžiūra… . Matai, o ten yra aukštesnė religinė praktika.

        Atsakyti
  5. Li Bo says:
    8 m. ago

    Hmm, dėl visatos pradų stipriai pafantazuota. Manau, kad jums tikrai vertėtų pasikonsultuoti su fizikais, chemikais ar astronomais, nes kaip tai infantiliai atrodote. Ir jau tikrai juokinga kai nuolatos kartojate apie galių gavimą iš augalų, pumpurų, saulės, žemės… Aš tai save laikau racionaliu žmogum, ir man vis tik indomu kaip ten jau tas galias jūs pasiimate. Man pavasarį norisi vitaminų, tai kartais pakramsnoju kokius liepų pumpurus, pienių lapų pasiskinu, tai čia jūs tai vadinate galios pasiėmimu? Tuomet pas jus kažkas su terminais netvarkoj. Spėju, kad tikslingai, nes romantizuotam aplinkos suvokimui netinka paprasti žodžiai “pavalgyti”, “pasišildyti saulėje”, “pasigėrėti besiskleidžiančiais pumpurais”… Va, “pasisemti galių” jau kažkaip dvasingiau skamba, ane? 🙂

    Ir dar man indomu kas per žmonės yra tie vėlių kvietėjai, ta prasme, kaip gali normalus žmogus skelbtis galintis tai padaryti, o kiti- tuo tikėti? Taigi čia reikia būti melagiu kaip reikalas, beveik aferistu. “Ateikite vėlės prie mūsų stalo” :)), ir visi rimtais veidais po tokia nesąmone pasirašo? O jeigu aš pasiskelbsiu aukščiausiuoju superiniu kriviu ir pakviesiu Kentauro žvaigždyno nematomus gyventojus, ar irgi patikėsit?

    Vaiškūnai, negi tu rimtai manai, kad gamta mums ką nors dovanoja?! Ne nu… tai gal pakalbėk su biologais kokiais ar šiaip su protingesniais žmonėm, kad bent jau suvoktum kas ta gamta yra ir kokią vietą joje užima žmogus su visais savo paistalais.

    Labai gražus tas ožys kur vaikai žaidžia- meistrui didelis pliusas nuo manęs.
    Labai negražūs tie kariai, žaidžiantys karą. Niekaip negaliu suprasti kam jie apskritai čia kviečiami. Nežinot kas yra kariai? Tai žmonės, kurie savu noru mokosi laužyti kaukoles, badyti ir kitaip žaloti vidaus organus, ir žudyti kitus žmones, dažnai gaunant už tai pinigus. Šlykštūs tipai, ir jei jau skelbiatės tokiais dvasinguoliais, tai derėtų atmesti tokias pramogas.

    Linkiu gero oro renginio metu, nes matau, kad paliegę tie miesčionys gamtameldžiai. Pavydėčiau pirties malonumų, bet kai tiek chėbros, tai mažai šansų kokybiškam garui ir procedūroms. Bet jūs bandykit…

    Atsakyti
    • Algis, Dievų siųstas says:
      8 m. ago

      O tu LI BO nuramink protą ir pabandyk per kitokią gyvenimo prizmę pažiūrėti, ne viskas paaiškinama moksliškai ir protu, nes galimą suprasti kitus dalykus ir jausmu ir kitokiais būdais. Sakai pakramsnoji liepų pumpurus, tu tik materiją sukramsnoji, o ar suvoki kiek tame mažame pumpurėlyje gyvybinės galios sukaupta, arba bet kuriame kitame žolynėlyje, nes pavasarį visi bunda ir kaupia tam budimui galią, o tu tik matai procesu kaip tai vyksta, nes pasikliauji aklai savo protu, o toliau nebeįžvelgi, o protas yr ribotas, yra pas žmogų daug ir kitokių jutimų pajautimų ir supratimų ne tik protiškas, nes nevisada, o gan dažnai nepaaiškinsi kai kurių dalykų protu…. 🙂

      Atsakyti
      • Li Bo says:
        8 m. ago

        Tai aš ir sakau, pakalbėkit su biologais ir gal apmažės kliedesių apie pumpuruose sukauptas “gyvybines galias”. O jausmus aš turiu ir jais naudojuosi, bet ne iki tokio lygio, kad galėčiau rimtu veidu kalbėti apie “miegančius”, o vėliau “atbundančius” žolynus, nes kaip ne kaip, o pumpurų skleidimosi mechanizmas išaiškintas iki smulkmenų, kaip ir lapų kritimo ar naujos žolės dygimo, ir patikėkit, jokios romantikos, mistinių galių, ir dievų įtakos tame nėra. Aš nesu prieš romantiką, bet viskam yra sava vieta. Romantika puikiai tinka, pvz., poezijoje, bet tuo aiškinti realų pasaulį- atsiprašau, bet tai yra totali nesąmonė. Dargi pavojinga nesąmonė, nes iškreiptas pasaulio suvokimas anksčiau ar vėliau sukelia problemas.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          8 m. ago

          Li Bo, parašyk kaip suvoki gyvybę, jei tau taip viskas aišku?

          Atsakyti
        • Artūras Gotautas says:
          8 m. ago

          Mokslas nieko bendro neturi su Išsilavinimu ..
          Teisėsauga nieko bendro neturi su Teisybę ..
          Medicina nieko bendro neturi su Sveikata ..
          Religijos nieko bendro neturi su Pasaulėžiūrą ..
          ir t.t …
          Žydų sukurtas Pasaulis tarnauja žydams.Lietuviai ir Latviai tuo išskirtiniai Pasaulyje ,kad jie gebą Žydėti savam Rate be tarnysčių žydams ..
          “Li Bo” remiasi žydų (su)kurtu mokslu ir jų rašoma isTorija ..

          Atsakyti
          • Amelija says:
            8 m. ago

            Na jau čia tai gražiausia – žydai sukūrė pasaulį… Beveik kaip tamsta rašybą su didžiosiomis raidėmis vidury žodžio. Ir kiek lietuvių (procentais) ” žydi savam rate be tarnysčių žydams”? Po kablelio nulis ar vienetas?

  6. Klodas says:
    8 m. ago

    Pavasarinis jausminis pakilimas lietuvių prigimtiniame pavelde švenčiamas gegužėje, kada deivė Milda žiedais sužadina žemės gyvybės jėgas. Tokio Jorės baltiškame pavelde nėra, tai tik mimikrija nuo Jurginių į Lietuvą atėjus krikščionybei, užgožia gražią pavasarinę meilės šventę.

    Atsakyti
    • Algis, Dievų siųstas says:
      8 m. ago

      Nu tu čia ir pavarai žmogau, matosi tikras tundra, tai kad yr tokia šventė yr, o Mildos meilės deivės šventė gegužės 13d. Matai velykos yr pavasario pabudimo šventė, Jorė jau yra augimo šventė, o Kupolė jau yra link brandos šventė, tuo metu viskas jau aplink žaliuoja ir auga pilnu tempu ir vaisius nokina

      Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Atgyja Dievų valių sielos, susijungia praeitis ir dabartis. Ir mūsų Protėvių sielos gaus nusiraminimą, o jų darbai neužmiršti ir pagerbti. Didžiuokis, Lietuva, savo Dievais!
    Tai (ar panašiai taip) yra sakęs vaidila Jonas Vaiškūnas, o gal kažkas kitas čia Alke.
    —————————————————————————-
    Nežinau, gal netiksliai išsireikšiu, tačiau tikiu, kad Dievų būtybės tiesiog slypi lietuvybės būtyje, tereikia jas tik kiekvienam savaip pakalbinti – gal net nebūtinai žodžiais. Tą parodo ir šitos nuotraukos.

    Atsakyti
  8. leitis says:
    8 m. ago

    Nėr ką par daug džiaugtis su sąvą Joręm, niekas tą tikėjimą nebedgaivins. Kur tę Lętuvąs Dęvai? Miestų gatvių dulkęse? Visi (nu, gal dauguma) Dęvų skelbėjai gi miestąs gyvena, jir nenori iš ti išsikraustyt. Labai nąrava iš sąvą lungą skelbt baltų tikėjimų, apę katrų nieką nežinai, tik spęlioji. Jir didžiausiąs pagoniškų čėsų atramąs- gamtąs nebėr, baigia sunykt. Iš tų jūsų žaidimų tik juokas jama. Geriau savą tarmęm labjau pasdąmėkit šęmęt, jeigu dą mokat. Nąrs labai didelą abejonę, kad daug kas iš jūsų tas tarmes išlaikęt, asfaltą vaikai (naujieji pagonys). Bet sękmęs (geranoriškai) bejieškant.

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      8 m. ago

      Tarmės tokios pat išnaikintos , kaip ir lietuvių Tikėjimas . Nei to , nei to niekur nemoko , niekur nėra pripažinti. Viskas yra savasties supratimo lygyje . Jei Tamsta manote kad esate tarmės saugotojas-vartotojas , nors nesant jokio mokymo ar oficialaus pripažinimo tai yra tik Tamstos asmeninis jos supratimas , tai kodėl kiti negali išpažinti Tikėjimą ,kaip jį supranta . Ir ką galit pasiūlyti į vietą -prieš porą tūkstantmečių pradėtą kurti naujadarą ?Tai kad jis taip pat kuriamas ir lopomas pastoviai . Ir vis reikalingas tolimesnio remonto . Čia aš nematau kad kuris tai turėtu kokį tai pranašumą pastovumo ar naujadaro prasme.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        ,,…tai kodėl kiti negali išpažinti Tikėjimą ,kaip jį supranta…” – romuviai įkūrė WCER ir ECER, ten skelbia visam pasauliui, kad atkūrė TIKĖJIMĄ

        Atsakyti
        • Lamatas says:
          8 m. ago

          nesikeik (WCER,ECER) -negražu.Bet pas juos lyg tai nėra to Tikėjimo kokio tai išaiškinimo – belieka pačiam sau perprasti .Tiesa , kitas skrosdamas žiurkę gali sakyti ,kad tai JIS .

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            8 m. ago

            O, taip, – jie tiki, kad protėviai taip tikėjo 😀

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Paliekant ramybėje terminus “tikėjo” ar tau išvedžiojant -kažkaip “tik ėjo”, ar dar kitaip, tai, pastebėjau, romuviams išties buvo palaiminga toje Baltiškos kultūros vietoje, o ypač ant to Pilionių Piliakalnio. Pastebėjau, žmonių veidai išties pasikeitė Protėvių gyvybingų pavidalų akivaidoje.
            Jiems Protėviai – tai dvasinis gylis, kaip palaimintos Žemės gėla ir galia.
            —
            Pabūti šalia tų visų žmonių, tai man buvo stulbinama dovana.

  9. Ženklas says:
    8 m. ago

    Buvau, švenčiau kartu su visais romuviais. Per bendravimą su žmonėmis ir Dievais apeigų metu pasisėmiau dvasios ramybės. Gyvo – žalio! Gyvo – žalio!

    Atsakyti
    • BirutėK says:
      8 m. ago

      🙂 Tebūnie darna 😉 Uch, gerai būgnais kalėm 😀

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

2021 04 08
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Šiandien – Gandrinės!

2021 03 25
Šiaurės Amerikos romuva pripažinta JAV

Šiaurės Amerikos romuva pripažinta JAV

2021 03 21
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

2021 03 12
G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

2021 03 10
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Arūnas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Į sporto sales grįžta žiūrovai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 949; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 519; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 469; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 300; komentarų: 16
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
9
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami...

Skaityti toliau

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 27
6
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Kovo 20 d. švenčiant Pavasario lygiadienį (Lieldiena) šalia Jelgavos esančioje dievturių bendruomenės „Svēte“ (Šventoji) šventykloje nuo tekančios saulės spindulių buvo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Arūnas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • jo apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
Kitas straipsnis
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Turėtų sumažėti vagonėlių saugomose teritorijose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai