Balandžio 23–24 dienomis, Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos senųjų baltų tradicijų puoselėtojai šiemet jau 20-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Lietuvos nacionalinio parko Kulionių kraštovaizdžio draustinyje, vaizdingoje miškų apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši tradicinė šventė kasmet švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį.
“Šiemet Jorė bus neilinė, mat sukanka lygiai 20 metų kai šalia Observatorijos ir Kulioniųkaime įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje buvo atšvęsta pirmoji Jorė.
Nuo to laiko Jorės šventimas čia tapo jau tikru papročiu sutraukiančiu šimtus žmonių iš visos Lietuvos”, – sako vienas pagrindinių šventės rengėjų, Molėtų krašto muziejaus muziejininkas, ir Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas.Jorė 2014 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
“Jorės šventę švęsti siūlo pati gamta. Balandžio pabaigoje, vakaro žaroje skęstant Sietyno žvaigždėms – sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, visa gamta apsigaubia pirmąja pavasarinės žalumos skraiste. Dar pro medžių šakas matosi toliai, tačiau viskas aplinkui jau būna nuspalvinta gaiviu pavasariniu žalesiu – jore”, – jam antrina nepamainoma šios, jau 20 metų švenčiamos, šventės rengėja muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.
“Visi žinome garsiąją japonų sakurų žydėjimo šventę, o mes turime – Jorę. Juk Jorė yra nepaprastas metas, kuomet po žiemos įkalinimo naujam gyvybės metui keliasi visa kas gyva. Tai trumpalaikis kosminis virsmas, kurį atitrūkusiems nuo gamtos miesto žmonėms nesunku pražiopsoti, todėl ir kviečiame visus atvykti į šventę. Šiuo laiku ne tik sprogsta ir skleidžiasi pirmoji pavasario žaluma, bet ir pirmą kartą nugriaudi Perkūnas visa kas gyva aplink mus ir mūsų viduje iš žiemos miego perkūnijantis gyvybinių galių sklaidai ir brandai. Tad kiekvienam turime surasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos glėbyje”, – sako etnokosmologas J. Vaiškūnas ir kviečia visus kasmet paskutinį balandžio savaitgalį nelaukiant asmeninio pakvietimo atvykti į Kulionių kaime esančią Molėtų krašto muziejaus Etnografinę sodybą ir Senovinę dangaus šviesulių stebyklą patiems pajusti gamtos prisikėlimo vyksmo.Jorė | Romuvos nuotr.
Šiemet, kaip ir kasmet, balandžio 23 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai pirmiausia talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasarine žaluma puoš šventvietę. Paskui visi keliaus pertis į apeiginę kaimišką pirtį.
Etnografinėje sodyboje visą dieną triūs amatininkai. Visi norintys galės patys pasigaminti baltišką žalvarinį papuošalą. Šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Galima bus nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.
Molėtų krašto muziejininkai pamokys kaip tradiciškai marginti šventinius kiaušinius – joručius.
Į Etnografinės sodybos pirkią kvies fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų “Jore atrakink Žemę”, Ingos ir Kęsto Samušių iš vilnos veltų dirbinių, Jurgitos Badaraitės šiaudinių Sodų ir Lietuviško Zodiako ženklų parodos.
Pavakaryje bus galima pasimokyti šaudymo iš lanko ir tautinių žaidimų, o temstant, prie didžiulio šventinio laužo pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Na, o mėgstantys nuotykius bus pakviesti į naktinį žygį su deglais į legendomis apipintą Kulionių pilaikalnį…Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Balandžio 24 d., iš pat ryto Perkūno šventykloje bus užkaistas didelis šventinio viralo katilas, kuriame kunkuliuos apeiginis viralas. 11 val. visi šventės dalyviai susirinks Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, kad Romuvos vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, nešini vėliavomis ir įkvepiami Lietuvos Romuvos apeigų grupės “Kūlgrinda” giesmių bei būgnų garsų, darnia eisena iškeliautų į didvyriškus protėvių žygius menančio Kulionių piliakalnio viršukalnę.
Ant pilies kalno bus pagerbtas Kulionių pilėnų ir visų Tautos didvyrių atminimas, o jų vėlės bus pakviestos įsilieti į švenčiančiųjų gretas. Po to Lietuvos Romuvos Krivė ir vaidilos čia atliks savo bendražygių įšventimo į vaidilas apeigą. O kiekvienas, kas pasiryš eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti jų kelią, protėvių vėlių ir visų gyvųjų šventės dalyvių akivaizdoje, padedami Romuvos vaidilų, galės iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Tam tereikės tikro ryžto ir pasiryžimą įkūnijančio senovinio papuošalo.
Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio rimtai sukryžiuos gyvosios istorijos klubo “Leitgiris” karžygiai.Akmenų aukojimas Perkūno šventovėje | Alkas.lt, A. Daraškevičiaus nuotr.
Po to šventės dalyviai darnia eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atnešta ugnimi bus įkurtas šventinis aukuras ir bus aukojama didiesiems baltų dievams – Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Žmonės, įvardinti pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančiais Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardais bus pagerbti atskira apeiga.Jorė 2014 | A. Baltusio nuotr.
Vėliau visi šventės dalyviai bus kviečiami Perkūno šventovei aukoti savo atsivežtus akmenis. Aukojimas bus palydėtas gražiais žodžiais ir palinkėjimais. Visi kartu su vaikais galės pasirungti ridendami atsivežtus margučius. O tuomet jau ir metas vaišintis. Visus susirinkusius į Jorę, šventės rengėjai vaišins apeiginiu viralu, šalia bus kepama jorės kiaušinienė.
Prie darnoje su atgimstančia gamta besilinksminančių šiemet Jorės 20-mečio proga prisijungs ir Aistė Smilgevičiūte bei Rokas Radzevičius su grupe SKYLĖ surengsiantys Jorės šventei skirtą šventinį koncertą.
Šių metų Jorės šventę, kaip ir ankstesnes, rengia Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas “Gojus” bei Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva. Šventę nuosekliai remia Lietuvos Kultūros Taryba ir Molėtų rajono savivaldybė. Šiemet Jorės globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs Molėtų rajono meras Valentinas Stundys, o medžiaginiais ištekliais paremti pažadėjo miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas”.
Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ – “Žalia daina”:
2015 m. Jorės vakaronė prie laužo ir šokis su ugnimi:
2015 m. Jorės eisena į Kulionių piliakalnį ir apeigos ant piliakalnio:
2015 m. Jorės įšventimas į romuvius, eisena nuo Kulionių piliakalnio, apeigos Dangaus stebykloje ir Perkūno šventovėje, švento viralo ragavimas ir kiaušinienės kepimas:
,,…senųjų baltų tradicijų puoselėtojai…” – …senųjų baltų (tarmėmis kalbančiųjų?) PAPROČIŲ puoselėtojai…? ,,…ši tradicinė šventė kasmet švenčiama…” – …ši PAPROTINĖ šventė kasmet švenčiama…? ( toliau rašoma: …Jorės šventimas čia tapo jau tikru papročiu…) ,,…trumpalaikis kosminis virsmas…” – …trumpalaikis VISATOS virsmas…? ,,…bus pakviesti į naktinį žygį su deglais į legendomis apipintą Kulionių pilaikalnį…” – …bus pakviesti į naktinį žygį su deglais į PADAVIMAIS apipintą Kulionių piliakalnį…” ? ,,…muziejininkai pamokys kaip tradiciškai marginti šventinius kiaušinius – joručius.” – …muziejininkai pamokys kaip LAIKANTIS PAPROČIŲ marginti šventinius kiaušinius – joručius. ? ,,…gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai…” – MINKŠTAKŪNIAI ?
Ačiū brangiajam pastebėtojui (svetimyb. komentatoriui) Kembliui – už nuolatinį rūpestį mūsų gimtąja kalba. Kviečiame atvykti į Jorę ir švęsti kartu. Gyvo Žaliooooooooo !!!
Kembly, man labai gražu. Gerbiamas Jonas jau pastebėjo ir padėkojo Tamstai už pastangas, gelbėjant Lietuvių kalbą. Dabar galėtų ir kiti “Alko” gerbėjai tą padaryti. Ar savimyla to neleidžia? Lietuviai – Gyvo Žalio!
Ačiū, Bartai, ir Tau Gyvo Žalio! ‘Kembliui’ nereikia padėkų. Jie jau girdi svetimžodžius visur: darbe, per visas žiniasklaidos laidas, mato visuose raštuose. Vieni pagalvos, kad jau nieko neįmanoma pakeisti, kiti mes SAU iššūkį – pradės patys saugoti lietuvių kalbą. Aš, kai tariu svetimžodžius, girdžiu dūžtančio stiklo skambesį.
Aš tai jau seniai Kembliui dėkojau ir ne kartą… Sakyčiau tokia proga Jonas Vaiškūnas galėtų Kembliui suteikti kokį paaukštinimą ar karininko laipsnį… Na kiek gi laiko kalbos sargyboje tiek “tempsi”, būdamas tik eilinis savanoris :)…
Kęstuti, nebuvau, nesu ir nebūsiu romuviu, tad manęs niekas negali nei aukštinti, nei žeminti 🙂
Mano, pavadinčiau ‘gamtameldžio’ ar ‘gamtatikio’, įsitikinimai kažkiek siejasi su Romuvos skelbiama pasaulėžiūra, todėl laaabai gerai matau jų klaidas.
Kad jau žalio, ir sujorėtų visa: bent vieną, bent vieną mažutėlaitytį akmenuką – paimkim ir nukelkim (kam taip smarkiai laikyt-spaust save, net ir čia – Alką); tad idant sujorėt ir Alkui, reiktų IKI Balandžio 22 d. šio Gyvo Žalio …nuimt “komentarą” 🙁 ir įsirašyt SAVA KALBA. Lai žodis sujorės… nuo pat Jaroslavlio, per visas “jarmarkas ir Jahrhundertus”, naujuosius senuosius “happy new year’us” 🙂
net vokietukai, nemcai, tyskai, germanai-alemanai (ar kaip juos ten) apie Jahr metus “Anm. Nach Zahlwörtern dieses Wort im Singular zu setzen, sie ist erst sechzehn Jahr alt, Gell. für Jahre, ist wohl im gemeinen Leben üblich, klingt aber in der anständigen Sprechart unangenehm. Dieses Wort lautet schon bey dem Kero Jar, im Isidor Jaar, im Nieders. Jar, im Engl. Year, bey dem Ulphilas Jer, im Angels. Ger, Gear. Rudbeck und Wachter leiten es von dem Schwed. yra, im Kreise herum drehen, Griech. – hier nichtlateinischer Text, siehe Image – ab, andere aber von dem Griech. – hier nichtlateinischer Text, siehe Image – , Frühling. Allein die erste Ableitung ist für die Einfalt der ersten Spracherfinder zu künstlich, und die letzte zu unerweislich. Richtiger leitet man es von dem alten Ar, Schwed. Ur, die Ernte, ab, welches auch im Schwed. das Jahr bedeutet, so wie das Isländ. Aar und Dän. Aar. Das voran gesetzte Jod ist der müßige Laut, welcher, so wie das S mehrern Deutschen Wörtern vorgesetzet wird; S. J. Die Gewohnheit, die Zeit nach Ernten zu berechnen, ist bey allen Völkern sehr alt, und noch nicht ganz abgestorben. S. Ernte und Herbst. das mittlere Lat. Aera bedeutete so wohl ein Jahr, als auch eine Jahrrechnung.”
…sava kilme visgi pripažįstą – PAVASARIO ATSKAITĄ M E T A M S – Jahr(Jorė) “…ist bei allen Völkern sehr alt, und noch nicht ganz abgestorben.” …yra labai nuo seno ir visų tautų, IR NE VISAI NUMIRUS.
T.y. ne visai išnyko (ir mūsų dėka), nuo žemės paviršiaus (tik lengvai užslėgtas dar visokių svetimybių, kad ir bereikalingu skolinėliu “k o m e n t a r ą” ar pan.)
,,…senųjų baltų tradicijų puoselėtojai…” – …senųjų baltų (tarmėmis kalbančiųjų?) PAPROČIŲ puoselėtojai…?
,,…ši tradicinė šventė kasmet švenčiama…” – …ši PAPROTINĖ šventė kasmet švenčiama…? ( toliau rašoma: …Jorės šventimas čia tapo jau tikru papročiu…)
,,…trumpalaikis kosminis virsmas…” – …trumpalaikis VISATOS virsmas…?
,,…bus pakviesti į naktinį žygį su deglais į legendomis apipintą Kulionių pilaikalnį…” – …bus pakviesti į naktinį žygį su deglais į PADAVIMAIS apipintą Kulionių piliakalnį…” ?
,,…muziejininkai pamokys kaip tradiciškai marginti šventinius kiaušinius – joručius.” – …muziejininkai pamokys kaip LAIKANTIS PAPROČIŲ marginti šventinius kiaušinius – joručius. ?
,,…gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai…” – MINKŠTAKŪNIAI ?
Romuviai, ar teisingai jus supratau? 😀 😀
Ačiū brangiajam pastebėtojui (svetimyb. komentatoriui) Kembliui – už nuolatinį rūpestį mūsų gimtąja kalba. Kviečiame atvykti į Jorę ir švęsti kartu. Gyvo Žaliooooooooo !!!
Ačiū už pakvietimą. Atvažiuosime.
Gyvo Žalio!
Aušra ir Paulius
Kembly, man labai gražu. Gerbiamas Jonas jau pastebėjo ir padėkojo Tamstai už pastangas, gelbėjant Lietuvių kalbą. Dabar galėtų ir kiti “Alko” gerbėjai tą padaryti.
Ar savimyla to neleidžia?
Lietuviai – Gyvo Žalio!
Ačiū, Bartai, ir Tau Gyvo Žalio!
‘Kembliui’ nereikia padėkų. Jie jau girdi svetimžodžius visur: darbe, per visas žiniasklaidos laidas, mato visuose raštuose. Vieni pagalvos, kad jau nieko neįmanoma pakeisti, kiti mes SAU iššūkį – pradės patys saugoti lietuvių kalbą. Aš, kai tariu svetimžodžius, girdžiu dūžtančio stiklo skambesį.
Aš tai jau seniai Kembliui dėkojau ir ne kartą… Sakyčiau tokia proga Jonas Vaiškūnas galėtų Kembliui suteikti kokį paaukštinimą ar karininko laipsnį… Na kiek gi laiko kalbos sargyboje tiek “tempsi”, būdamas tik eilinis savanoris :)…
Kęstuti, nebuvau, nesu ir nebūsiu romuviu, tad manęs niekas negali nei aukštinti, nei žeminti 🙂
Mano, pavadinčiau ‘gamtameldžio’ ar ‘gamtatikio’, įsitikinimai kažkiek siejasi su Romuvos skelbiama pasaulėžiūra, todėl laaabai gerai matau jų klaidas.
Kad jau žalio, ir sujorėtų visa: bent vieną, bent vieną mažutėlaitytį akmenuką
– paimkim ir nukelkim (kam taip smarkiai laikyt-spaust save, net ir čia – Alką);
tad idant sujorėt ir Alkui, reiktų IKI Balandžio 22 d. šio Gyvo Žalio …nuimt
“komentarą” 🙁 ir įsirašyt SAVA KALBA.
Lai žodis sujorės…
nuo pat Jaroslavlio, per visas “jarmarkas ir Jahrhundertus”,
naujuosius senuosius “happy new year’us” 🙂
net vokietukai, nemcai, tyskai, germanai-alemanai (ar kaip juos ten) apie Jahr metus
“Anm. Nach Zahlwörtern dieses Wort im Singular zu setzen, sie ist erst sechzehn Jahr alt, Gell. für Jahre, ist wohl im gemeinen Leben üblich, klingt aber in der anständigen Sprechart unangenehm. Dieses Wort lautet schon bey dem Kero Jar, im Isidor Jaar, im Nieders. Jar, im Engl. Year, bey dem Ulphilas Jer, im Angels. Ger, Gear. Rudbeck und Wachter leiten es von dem Schwed. yra, im Kreise herum drehen, Griech. – hier nichtlateinischer Text, siehe Image – ab, andere aber von dem Griech. – hier nichtlateinischer Text, siehe Image – , Frühling. Allein die erste Ableitung ist für die Einfalt der ersten Spracherfinder zu künstlich, und die letzte zu unerweislich. Richtiger leitet man es von dem alten Ar, Schwed. Ur, die Ernte, ab, welches auch im Schwed. das Jahr bedeutet, so wie das Isländ. Aar und Dän. Aar. Das voran gesetzte Jod ist der müßige Laut, welcher, so wie das S mehrern Deutschen Wörtern vorgesetzet wird; S. J. Die Gewohnheit, die Zeit nach Ernten zu berechnen, ist bey allen Völkern sehr alt, und noch nicht ganz abgestorben. S. Ernte und Herbst. das mittlere Lat. Aera bedeutete so wohl ein Jahr, als auch eine Jahrrechnung.”
…sava kilme visgi pripažįstą – PAVASARIO ATSKAITĄ M E T A M S –
Jahr(Jorė)
“…ist bei allen Völkern sehr alt, und noch nicht ganz abgestorben.”
…yra labai nuo seno ir visų tautų, IR NE VISAI NUMIRUS.
T.y. ne visai išnyko (ir mūsų dėka), nuo žemės paviršiaus
(tik lengvai užslėgtas dar visokių svetimybių, kad ir
bereikalingu skolinėliu “k o m e n t a r ą” ar pan.)
Grazi svente
Tikra Pagonybės apraiška.
Kada svente?
Valioo tradiciaaa