Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Ir ką reiškia simbolis Žalčių svastika? Laidoje – išskirtinis pokalbis su I. Trinkūniene, kultūros sociologe, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadove:
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė, videomontažo inžinierius Algis Galatiltis, operatorė Natalija Kolesnik. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, informaciniai partneriai dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt.
Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė:
,,Jorė tarsi toks pavasario KONCENTRATAS,
senoji TRADICIJA tai yra ėjimas ant kapų,
giesmės sukuria AURĄ, ATMOSFERĄ,
Rasos šventimo JUBILIEJUS,
atėjus atgimimui, tas labai SUINTENSYVĖJO,
OFICIALIAI, tai Rasos arba Joninių šventė,
rengsime KONFERENCIJĄ,
KULTŪROS šerdis,
darna yra REZULTATAS,
žalčiai labiau su vandens STICHIJA…”
koncentrãtas [↗ koncentracija]:
1. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo produktas, kuriame vertingojo komponento yra daugiau negu iškasenoje;
2. sausi (briketų arba miltelių pavidalo) specialiai apdoroti maisto produktai arba produktų mišinys, iš kurio greitai pagaminamas valgis;
3. maistingas pašaras, pvz., grūdai, sėlenos, išspaudos.
tradìcija [lot. traditio — perdavimas, pasakojimas ]
áura [gr. aura — vėjelio dvelktelėjimas], simptomai, pranašaujantys priepuolį, pvz., epilepsinė Δ, isterinė Δ.
atmosferà [gr. atmos — garai + ↗ sfera]; sferà [gr. sphaira — rutulys]
jubiliẽjus [lot. (annus) jubilaeus — jubiliejiniai metai], svarbaus įvykio sukaktis; iškilmingas šios sukakties minėjimas.
intensyvùs [pranc. intensif < lot.]:
1. įtemptas, smarkus, gausus, našus; visokeriopai gerinamas, didinamas, stiprinamas; 2*. ryškus, sodrus (apie spalvą).
oficiãlas [lot. oficialis — smulkus valdininkas]
konfereñcija [lot. conferentia < confero — surenku į vieną vietą], valstybių, organizacijų, įstaigų atstovų pasitarimas, susirinkimas.
kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]:
1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes;
2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas;
3. auginamas, kultivuojamas augalas;
4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse;
5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ.
rezultãtas [pranc. résultat < lot. resultatum], padarinys, išdava.
stichija [gr. stoicheion — elementas, pradas]:
1. sen. graikų filosofijoje — pagrindinis gamtos elementas, visų reiškinių pradas (ugnis, oras, vanduo, žemė);
2. gaivalas; galingi, sunkiai įveikiami ir didelės griaunamosios jėgos gamtos reiškiniai, pvz., uraganas, vulkano išsiveržimas;
3. įprasta aplinka.
Krembly, kodėl nesikabini prie Greimo?? Dar geriau būtų visus tautotyros žinovus pamokyti ir pradėti nuo N. Vėliaus sudaryto keturių tomų “Baltų religijos ir mitologijos šaltinių”. Be to, uždrausk sakyti “kaliošai” , mat anuomet jie turėjo vadintis “purvabridžiais”.
‘Kemblį’ pavadinti ‘krembliu’, t.y. grybu – baaaisus įžeidimas 🙂 🙂
Nesikabinėjau, ‘Vaclovai M’, tik parodžiau, kad vyriausioji krivė (ar yra dar ir jaunesnių krivių?) tuos NEBALTIŠKUS žodžius vartojo ne tomis prasmėmis kaip jie apibrėžti žodynuose… 🙁 🙁
Jorės duona skani…
Mielas Kembly, tikrai primeni kremblį, tokį susenusį grybą. Kita vertus, kalbėjime niekas žodynų nevarto, kad miligramų tikslumu kiekvieną žodelį pavartotų, be to, visos žodžių reikšmės nėra tiksliai įvardintos, nes priklauso nuo kitų žodžių aplinkos (konteksto). SVARBIAUSIA — būdami IDE prokalbės saugotojai turime teisę pasinaudoti ir savo “vaikų” žodynu, kitaip sakant, tais žodžiais, kurie dabar vadinami “tarptautiniais”. Puristų laikai baigėsi dar “prie Smetonos Pirmojo”, tad nebijokime ir iš lotyniškos tarmės sugrįžusių pas mus, pvz., konferencija — būtų mūsiškai senoviškiau san-varentija, t.y.” susivarymas ką nors aptarti”.
Oi, ‘Vaclovai M’, kaip tu norėtum ginčą paversti asmeniniais įžeidinėjimais – įžeidinėk…
Nesupratau, nesuprantu ir niekada nesuprasiu žmonių, kurie neva puoselėja protėvių pasaulėžiūrą (jūs vadinate ,,senovės baltų religija”), bet niekina lietuviškus (t.y. baltiškus) žodžius.
Nesimaivyk, ‘Vaclovai M’, ,,konferencijos” žodyno apibrėžimą parašiau aukščiau – SUSIRINKIMAS! Žodyno reikšmė neprieštarauja šio lotyniško žodžio prasmei. Kodėl, šiuo atveju, Inija Trinkūnienė vartojo lotynišką žodį, jei yra lietuviškas?! Kaip man suprasti Inijos Trinkūnienės AURĄ, ar vadovautis žodynu? Priminsiu:
áura [gr. aura — vėjelio dvelktelėjimas], simptomai, pranašaujantys priepuolį, pvz., epilepsinė Δ, isterinė Δ.
Pajuokausiu apie tavo tuos ,,tarptautinius”: pakviesk lenką į RESTAURACIJĄ – pamatysi kaip apsidžiaugs, nes moka tas, kas kviečia 🙂 🙂 🙂
Kai vieną sykį išgirdau šią moteriškę kalbant asmeniniame pokalbyje apie “beibisitingą”, bet koks pasitikėjimas jos dvasine viršenybe subliuško…
Kodel ir vel “Baltai” ? Juk pavadinimui “Baltai” vos 170 metu. Raso: “Baltų mitai ir simboliai”. Kokiu baltu ? Kaip tie , kuriuos pries 170 metu F.Nesselmann pavadino “Baltais” , vadinosi pvz. pries 500 , arba 1000 metu ? Jeigu ne vokieciu kalbininkas F.Nesselmann , tai tikriausiai siandien vargsai nebezinotu kaip save vadinti…
Na nežinau
io+res Lydos raiteliai.
Suduvi.Prieš Lietuvą, čia buvo Nalšia su sotine Kijevu, RigaVoruta,Lyda, galiausiai Kernavė.Žmones savo vadino RUTAI, o prusai Dainavos šalies Paparčio rutai.P- runa, santrumpa, kai del akivaizdumo, pakanka 1 raides.Ypač, kada akmuo ir pergamentas toks mažas, parašyt norisi tiek daug- laišką už 1000 metų…
Stella Botein: Krive vyras. Taip parasyta dangaus karalijoje.
Taciau, Krive Ausrine ! Galvoj netelpa, taip negali but- gal zmona ?
Beje radau Rasos proli Vilniu. Tai lietaus dievas, pats savarbiausias Egipte. Virs jo tik Atlantas.Vilniaus runa daznai sutinku arabu miesteliu pavadinimuos, per zinias.
Mitologinis Atlas reiskia” Vilnius Rasos brolis”.