Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka…

Liutgarda Čepienė, www.voruta.lt
2017-12-11 10:00:06
63
L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka…

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.
Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804)

Štai kokiais žodžiais mūsų gimtąją kalbą apibūdino klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas. Galėtume didžiuotis savo gražiąja kalba, džiaugtis ją mokėdami, mylėti, saugoti, branginti ir globoti.

Kaip vaikas, augdamas be meilės,  subręsta nelaimingas, bejėgis, beglobis žmogus, taip ir gimtoji kalba. Jei valdžia neskiria jai tinkamo dėmesio, nesaugo, apleidžia, nusižengia net Konstitucijai dėl kažkieno interesų – kalba tampa politikų įkaite, ja manipuliuojama, ji  stumiama iš viešojo vartojimo, vienaip ar kitaip genama iš valstybės. Nežinau pasaulyje tokios nelaimingos ir tiek iškentėjusios kalbos, kuri būtų taip ujama, stumdoma, keikiama, kaip kad Imanuelio Kanto išgirtoji lietuvių kalba!

„Nekenčiu lietuvių kalbos!“

Nors lapkričio 20d.,  Lenkų namuose, lenkų mokyklų tėvų forumo surengta konferencija buvo pavadinta „Suvienodinta valstybinės kalbos mokymo programa Lietuvos tautinių mažumų mokyklose“ –  visas 4 val. iš anksto pasiruošusių ir uoliai iš lapų skaitančių pranešėjų tekstuose buvo girdėti nepasitenkinimas lietuvių kalba, atnaujintomis  programomis, skundai, atpasakotos ir net nufilmuotos vaikų „kančios“, patiriami stresai, mokantis lietuvių kalbos. Vaikai esą nelaimingi, nenorį lankyti mokyklos.

Lietuvių kalba vienintelis dalykas, dėl kurio vaikas verkia, nenori bendrauti lietuvių kalba. Taip esą sutrikdoma šeimos gyvenimo kokybė…dėl lietuvių kalbos!? Pagaliau įsidrąsinę, pajutę konferencijos atmosferą, pradėjo tiesiogiai rėžti, kad vaikai nekenčia lietuvių kalbos ir nenori jos mokytis. Tas grėsmingas, valstybinę kalbą niekinantis  sakinys skambėjo vis dažniau. Niekas neužsiminė, kad tokio amžiaus vidutinių gabumų vaikas  vienu metu gali išmokti 4 ar net 5 svetimas kalbas. Vaikai žingeidūs, nereikia menkinti savo vaikų gabumų ir nuteikinėti jų prieš lietuvių kalbą. Jei vaikučiui pasakysi, kad tai blogis – taip jis ir supras. Jam vyresniųjų pasakyti žodžiai yra absoliuti tiesa. Tai ir yra didžioji bėda – galimai kažkam tai naudinga!

Kai prieš 20 metų, pradėjau dirbti Dūkštų pagrindinėje mokykloje, buvau maloniai nustebinta ir sužavėta – visi vaikai puikiai kalbėjo lietuviškai. Jie, tėvelių skatinami,  norėjo mokytis lietuvių kalbos, skaitė lietuviškas knygutes, žiūrėjo lietuviškas programas. O man buvo didžiausias džiaugsmas tenkinti jų norą tobulinant  lietuvių kalbos įgūdžius.  Kiek skaitovų konkursų ir olimpiadų esame laimėję! Pamoka buvo laukiama. Tai buvo šventė ir man, ir mokiniams. Per 2o metų padėtis gerokai pasikeitė… kažkas stropiai „padirbėjo“… Deja. Tik ar mokinio naudai?

Nėra pasaulyje valstybės, kuri taip lengvabūdiškai, nepaisydama tautos valios, savo abėcėlėje stengtųsi  įteisinti svetimos valstybės raides. Toks neatsakingas valdžios požiūris į kalbą daro ją pažeidžiamą, padeda rastis grupėms, kurios amžinai nepatenkintos valstybine kalba. Visų tautybių žmonės , gyvenantys Lietuvoje, turi visas teises į mokslą savo gimtąja kalba. Europoje ir JAV tautinėms bendrijoms egzistuoja tik šeštadieninės mokyklėlės. O tokių lengvatų, kokias Lietuva suteikia lenkų tautybės piliečiams – mokymą gimtąja kalba nuo lopšelio iki aukštojo išsilavinimo – pasaulyje nėra. O nepasitenkinimas yra. Ir bus tol, kol valdžia negerbs mūsų gimtosios kalbos.  Norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi Gerbiamos Prezidentės nuomone, jog kalba neturėtų būti derybų objektas.

Lenkakalbių mitingas 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.
Lenkakalbių mitingas 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Bet grįžkime į Lenkų namuose vykusią konferenciją.

Kiekvieną kalbėjusįjį konferencijos vedėja Renata Cytacka palydėdavo palaiminga šypsena ir plojimais. Paskutinis išėjo kalbėti  Lietuvos lenkų veikėjas Juzefas Kviatkovskis.  Nieko originalaus! Grįžo prie lyg ir primirštos savo giesmelės – Lietuvos politikai stengiasi pakenkti lenkų moksleiviams. Toliau pasipylė reikalavimai: sukurti lenkams atskiras mokymo programas; atskirus vadovėlius; atskirą metodiką; atskirus mokytojus lenkiškoms mokykloms, atskirus egzaminus lenkų vaikams.

Ir tegu užauga pusiau Lietuvos piliečiai, pusiau mokantys valstybinę lietuvių kalbą… Taip pageidautumėte, pone Kviatkovski? Ar aš ne taip supratau? – Jūs kalbėjote lenkiškai.

Ir labai įdomu, ką į Jūsų pasiūlymus tartų Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut, prieš tai piktokai grasinusi , ką ji nuveiksianti, jei lenkų kalba tapsianti antrarūšė. Ponia Danuta Narbut, po visų pateiktų reikalavimų įvykdymo, tai lietuvių kalba Lietuvoje taptų antrarūše (nors neteko girdėti, kad kalbos skirstomos į kažkokias rūšis).  Ar nejaudintų Jūsų valstybės kalbos diskriminacija?

Konferencijoje buvo demonstruojami ir  išnagrinėti nuo 2013 m. blogėjantys lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Korektiškumo dėlei, apie kitų dalykų taip pat blogėjančius pažymius lenkų  veikėjai „užmiršo“ ar nepanoro užsiminti. Išskirtinai visi akmenys skriejo tik į lietuvių kalbą.

Konferencijoje buvo smūgiuota į vienus vartus. Visi  tendencingai skundėsi juos užgriuvusia nelaime – lietuvių kalba. Dauguma kalbėjusiųjų  lietuvių kalbą dėstančių mokytojų pačios sunkokai artikuliavo, nelabai suprasdamos piktinosi lietuvių kalbos gausiais sinonimais, vaizdingaisiais veiksmažodžiais, pašalio vietininko vartojimu. Nemylėdamos dėstomo dalyko, pagaliau nelabai ir mokėdamos, nežinodamos tautos istorijos ir papročių – ką gali duoti jau namuose tėvų nuteiktam vaikui tokios lituanistės? Aišku, kalta lietuvių kalba, kurios taip nenori pamilti Lietuvos lenkai.

Konferencijoje pasijutau, tarsi dalyvaučiau lietuvių kalbos apkaltoje. Ne mano jėgoms buvo pakęsti tokį „spektaklį“. Pačios kojos prinešė prie mikrofono. Ponia Renata Cytacka, pajutusi ne konferencijos dvasios oponentę, ėmė mane šiurkščiai vyti nuo mikrofono, nors aš tik buvau pradėjusi dėstyti savo požiūrį į iš anksto surežisuotą renginį. Kai ką pasakiau, bet ne viską, kas mane, kaip lietuvę ir lietuvių kalbos mokytoją, giliai įžeidė. Suradau galimybę Jums, Renata Cytacka, pasakyti tai, ko neleidote lapkričio 20 d., Lietuvių kalba – didžiausias Tautos turtas. Ja kalbėjo mūsų seneliai ir proseneliai. Lietuvių kalba kiekvienam lietuviui  brangi ir nepakeičiama, ir neįkainojama… – ji pašventinta knygnešių krauju. Kiek lietuvių galvų padėjo dėl šios seniausios indoeuropiečių  ir vienos gražiausių pasaulio kalbų!

Visi esame Lietuvos piliečiai. Ir mūsų visų Tėvynė – Lietuva. Mylėkime ją, mylėkime jos kalbą. Niekas nei lenkų, nei kitų tautybių vaikų neskriaudžia. Nereikia kiršinti žmonių. Tik meilė ir gėris atves mus į gražią, išsvajotą ateitį.

Autorė yra Vilniaus r. Dūkštų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?
  2. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  3. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  4. V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja
  5. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  6. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  7. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  8. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  9. A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai
  10. V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį
  11. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  12. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  13. Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
  14. A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai
  15. K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 63

  1. Antanas says:
    8 metai ago

    Renata Mikutajcis ? Reiškia, jos tėvas buvo (ar yra) Mikutaitis? Ir ji, atseit, lenkė?! Štai jums – ryškus mankurtizmo pavyzdys… Gerai, tebūnie ji nors ir mongolė ar japonė, bet gyvena tai ji Lietuvoje ir privalo gerbti valstybinę kalbą!!! Kažin, kaip į tokį akibrokštą žiūri mūsų šaunieji prokurorai? Norėtųsi jų paklausti, ar įmanomas panašus atvejis Lenkijoje, kokiame nors lietuvių susiėjime? Nemanau.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 metai ago

      Yra gamtoje pastebėta, kad šunys, kurie yra persimaišę su vilkais, puola pjauti savo gentainius.
      Tokie, matyt, ir tie persidažėliai.
      Kada lietuviams būdinga, pasak E.Kanto:
      “„… būdamas mažiau linkęs pataikauti negu jo kaimyninės tautos, su savo vyresniaisiais yra pratęs kalbėti kaip su lygiais, nuoširdžiai ir atvirai; anie to nepriima už bloga ir nesididžiuodami paspaudžia ranką, nes, be kita ko, jie žino, kad jis mielai padarys viską, ką laikys reikalinga. Jo išdidumas yra visai kas kita, negu vienos kaimyninės tautos žmonių pasipūtimas, kai tarp jų yra kas nors kilmingesnis, nes tai greičiau savo vertės jutimas, reiškiantis drąsą ir laiduojantis jų ištikimybę.“

      Atsakyti
      • Antanas says:
        8 metai ago

        Tai šita …pyyyp… tikrai nėra nei šuo, nei vilkas. Kažkokia sudrapalinta katė… ?

        Atsakyti
  2. Žemyna says:
    8 metai ago

    Tai nepaprastai stiprus kompleksas dėl to, kas tarpukariu ar prie lenko atsitiko (neatlaikius smurto ar mirties baimės), ar ką savo valia padarė jų protėviai, ir noras kaip nors tai ištrinti iš savo CV, pabėgti kuo toliau nuo praeities. O tai daro įsiteikdami PL, įtikinėdami, kad patys tikriausieji lenkai yra vilniukai…
    Daro, nes nežino, jog senesnių už juos kartų PL lenkai gal būt būtent už tai juos niekina. Rafinuotai, jiems to net nesuprantant, bet LABAI. O jie, to nepagaudami, užsimerkę kuo garsiau gieda giesmę apie tai, jog jie – lenkai. Nors iš jų Lietuva nieko nereikalauja, nieko neklausia. Reikia tik patiems nustoti į pirmą vietą kišti savo tautybę. Turėk tu ją, kokią tik nori. Tik ko taip nerimsti ir vis tą patį rėki ir įkyri? Ar tik ne save patį įtikinti nori, jog tikrai lenkas esi?..
    Tai turėtų būti darbas psichologams – dar nuo mokyklos (jei to reikia) aiškinti jiems, jog jie NIEKUO DĖTI, jog jie negali pakeisti (pro)senelių praeities, tačiau gali pabandyti nekartoti jų klaidų, nepasiduoti politikos aferistams, netapti jų patrankų mėsa, nelaikyti savo didvyriais aferistų, besirūpinančių tik SAVO politiniu BIZNIU…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      Jie – tokie lenkai kaip aš – dviračio lenciūgas. ? Tie mažaraščiai tepaskaito, ką apie Pietryčių Lietuvos “lenkus” yra parašę akademikas Zigmas Zinkevičius ir a/a Lenkijos kalbininkė prof. Halina Turska. Bet apie ką aš čia?… Tie vargšeliai juk dorai nemoka nei lietuviškai, nei lenkiškai, o tik rusiškai arba “po prostu”. ?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        2013 metais Audronė Daraškevičienė kalbino pogon.lt redaktorių Ryšardą Maceikianecą:

        ” Netiesą kalba Lenkija, kad mes iš kažkur atkeliavom. Neteisingai mąsto lietuviai, kurie mano, kad jei mes kalbame lenkiškai, tai esame kažkaip susiję su Lenkija. Jei mes nuo amžių šioje vietoje gyvenom, jei čia Lietuvos žemė, vadinasi mes niekad negyvenom Lenkijoje. Tai kokiu būdu mes tapom lenkais?
        Mes galėjom būti tik sulenkinti.
        Mūsų šaknys čia. Čia mūsų Tėvynė. Tad mus reikia vertinti kaip savus. Ir nesieti mūsų su Lenkija. Kai Lietuvoje svečiavosi popiežius, jis pasakė, kad mes esame lenkų kilmės lietuviai. Paskui visi pradėjo kartoti, kad mes lenkų kilmės lietuviai. Tačiau ką reiškia žodis kilmė? Jis rodo, iš kur žmogus atkeliavo. Jei sakoma „lenkų kilmės prancūzas“, suprantam, kad jis atkeliavo iš Lenkijos, emigrantas. Tačiau mums tai netinka – mes iš niekur neatkeliavom.
        Mums geriausiai tiktų apibrėžimas – lenkakalbis lietuvis. Pagal pilietybę, politine prasme ir pagal kilmę”.

        https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-jauniskis-perspedamas-del-isskirtiniu-teisiu-lenkams-vsd-kalbejo-apie-separatizmo-pavoju.d?id=74241924

        Atsakyti
  3. Jogaila architektas says:
    8 metai ago

    Lietuvių kalba, man atrodo, galėjo kalbėti ir King Kongas su Godzila.

    Atsakyti
    • Gustavas. says:
      8 metai ago

      Pasirodo, kad vietiniai lenkai ir už King Kongą ir už Godzilą durnesni.

      Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      Durak, da?

      Atsakyti
      • Antanas says:
        8 metai ago

        P.S. Jogaila, sako, kad pats esi toks Jogaila kaip aš – Zbigniew’as. ?

        Atsakyti
        • Vytautas didysis Antanui says:
          8 metai ago

          Jogaila yra mano brolis ir aukščiausias mano autoritetas, todėl prašau ant jo nevaryti.

          Atsakyti
          • Zbignewas Olesnickis Vytautui didžiajam ir Antanui says:
            8 metai ago

            Vytautui pritariu, o Antanui – ne.

          • Antanas says:
            8 metai ago

            Kvaily, ar nematai, kad tavo visi IP vienodi?! Nusipirk akinius, Jogaila-Vytautai-Zbignievai!!!

        • Zbignewas Olesnickis Antanui says:
          8 metai ago

          Mus su Vytautu į valdžią iškėlė Jogaila. Aš išgelbėjau Jogailos gyvybę Žalgirio mūšyje ir nuo to laiko mes labai susidraugavom, o Vytautas buvo Jogailos draugas nuo pat vaikystės ir Jogaila nepaisant to, kad nužudė jo tėvą, Vytautui išliko didžiausi draugu iki pat mirties, tuo tarpu mano santykiai su Vytauto buvo blogi ir todėl aš pagrobiau jo karūną, nes man taip liepė Jogaila. Bet dabar jau nieko nepadarysi,kaip sakoma – yra kaip yra.

          Atsakyti
          • Antanas says:
            8 metai ago

            ?????

          • Zbignewas Olesnickis Antanui says:
            8 metai ago

            Tau kyla klausimų? Noriu patikslinti – po Žalgirio mūšio aš labai susidraugavau ne su Vytautu, o su Jogaila, nes išgelbėjau jo gyvybę.

          • Antanas says:
            8 metai ago

            Durak, da?

  4. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Autorei pastaba:
    Kanto vardas lietuviška transkripcija yra rašomas ir tariamas taip – Emanuelis
    https://tavovardas.com/tag/vardo-emanuelis-reiksme/

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      Pastaba atmesta: visdėlto Imanuelis, o ne Emanulis. Juk nesakome Jurgis Vašingtonas ar Povilas Pikasas (?!)… Gal, sakau, iš didelio rašto neišeikime iš krašto? ?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        O tu surask lietuvišką Imanuelis tokį vardą.
        Tada kalbėk.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          8 metai ago

          Imanuelis/Emanuelis – hebraiškai “Dievas su mumis”. Literatūroje lietuviu kalba: “Imanuelis Kantas buvo Prūsijos filosofas…” ir t.t. Kas pačiam negerai?! Dėl ko keli audrą vandens stiklinėje?! Gali būti ir Imanuelis, ir Emanuelis! Pvz., Prūsijos flosofo Kanto vardas buvo Imanuelis, o, pvz., mūsų Seimo nario Zingerio vardas – Emanuelis. Kame problema, bičiuli?!

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Kartoju nesugebantiems teksto įsisavinti per kartą: lietuviuose nėra tokio vardo Imanuelis. Toks kitų tautų vardas lietuviškai nuo seno yra transkribuojamas kaip Emanuelis.
            Kas rašo priešingai, tas nesigaudo lietuvių kalboje.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            P.S. Kanto vardas buvo Emanuelis lietuviškai.
            Taip ir rašė tarybmečiu, kada lietuvių kalba buvo aukštumoje, nes ją reguliavo kalbininkai.
            Ne taip kaip yra dabar prie visokių psichų samoučkų.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            P.S. dar vienas pavyzdys.
            Net tarybmečiu labai norėta įtraukti Prūsijos lietuvninkus į Lietuvą, dėl to Liudas Gira ir dar pora rašytojų pritaikė Simonaitytės kūrinį “Aukštųjų Šimonių likimas” Bendrinei lietuvių kalbai, o jos vardą Ėvę netgi pakeitė į Ievą, nes lietuviuose nėra tokio vardo Ėvė, nors .pati Simonaitytė savo parašą visada pradėdavo tikrojo vardo pirmąja raide.

          • Antanas says:
            8 metai ago

            O lietuvninkai, pagal patį, tai – nelietuviai? Tada ir aukštaičiai nėra lietuviai! Na, o žemaičiai tai jau tikrai jokie lietuviai!!! Visi jie, įtariu, atkeliavo į Pabaltijį iš Šventosios Žemės… ? Imanuelis – nelietuviškas vardas, teisingai, o Emanuelis – tai, aišku, lietuviškas…? Dar pasakyk, kad Mozė ar Abraomas lietuviški vardai! Na, ką tu, žmogau, padarysi – mentas ir Afrikoje yra mentas… ?

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Kaip tik vakar buvo per LRT filmas apie Simonaitytę – pasižiūrėk apie lietuvninkus, kurie buvo ir Keningsbergo krašte, ir Klapėdos krašte, bet tik pastarieji patapo Lietuvos nariais ir lietuviais, o Keningsbergo arba suvokietėjo, arba žuvo karo laike – praktiškai neišliko.
            Jei taip svarstyti pagal tave, tai ir klajokliai priklauso kuriai nors tautai, bet tautos apibrėžimas sako kitaip: tauta yra TIK SAVO NUO AMŽIŲ AMŽINŲJŲ TERITORIJOS BENDRUOMENĖ.
            Kiti gali į ją įsijungti arba ne.
            Nors ir žinotų kiek tai lietuvių kalbos, o tas žinojimas per laiką, per kartas išputėtų, jei jie gyventų neLietuvoje..

          • Antanas says:
            8 metai ago

            Išgerk, didysis kalbininke, šaukštą valerijono ir eik miegoti, nes pervargsi, susirgsi ir, neduok Dieve, numirsi… Ką mes, našlaitėliai, be tavęs veiksime?! ?

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Ir vėl neturi argumentų.
            Esi vargo blusa. 🙂

          • Antanas says:
            8 metai ago

            ?

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Silpnai.

          • Žemyna says:
            8 metai ago

            Oficialiai:
            Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724–1804) – vokiečių filosofas.
            Taip ir TLE 5 t. parašyta.
            Tačiau per paskaitas dėstytojai jį Emanueliu vadino.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Lietuviškai Emanuelis – apie ką ir kalba.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            P.S. kas ta TLE ir kodėl visokių Bendrinės kalbos nemokšų pezalus čia mums nori įteigti? 🙂

          • Antanas says:
            8 metai ago

            Na, deja, ne visi dėstytojai yra labai išprusę ?… Yra vardai Imanuelis, Emanuelis, Imanuilas, Manuelis. Tarp vokiečių yra paplitęs vardas Imanuelis (įžymusis Imanuelis Kantas), Rusijoje – Imanuilas (Imanuil Petrov), Portugalijoje – Emanuelis (Portugalijos karalius Emanuelis I Avisas), Lietuvoje – Emanuelis (garsusis Emanuelis Zingeris), Italijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse – Manuelis…

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Rask Lietuvoje vardą Imanuelis, o tada kalbėk.
            Ne kurk.

          • Antanas says:
            8 metai ago

            Eik miegoti, didysis kalbininke! ?

          • Antanas says:
            8 metai ago

            Radau Lietuvoje vardą Imanuelis: Imanuelis Pagalinis. ???

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Nusipezi:
            Immanuel (Hebrew: עִמָּנוּאֵל‎ meaning, “God with us”; also romanized Emmanuel
            https://en.wikipedia.org/wiki/Immanuel

  5. Valdas says:
    8 metai ago

    Toji lenkuojančiųjų neapykanta lietuvių kalbai – tai būtent Pilsudskio surengtos Pietų Rytų Lietuvos užgrobimo ir dalinio nutautinimo, dabartinių trumparegių, išdavikiškų Lietuvos politikų, žurnalistų (kaip Valatka), pataikaujančių lenkams, pasekmės.

    Atsakyti
    • jurgis says:
      8 metai ago

      pridurčiau, kad panieka lietuviams ateina iš dar anksčiau – iš ATR laikų, kai buvo sulenkinamos lietuviškos pavardės, kai Lietuva tebuvo Karūnos vasalė. Dabar tai perima Lietuvos politikai, kabinetžmogiai ir visokie Valatkos (+Savukynai)

      Atsakyti
  6. Gustavas. says:
    8 metai ago

    Žioplus ir bažnyčioje muša. Jei Seime valios neatsiras tai nieko ir nebus. O jos neatsiras jei rinkėjas nuėjęs pas savo rinktą seimuną neišdaužys glitės ir nepasakys ko nori.

    Atsakyti
    • !!! says:
      8 metai ago

      Trumpai-drūtai,kitaip jiems nedaeis…

      Atsakyti
  7. Angelė says:
    8 metai ago

    Didžiausia pagarba autorei,linkiu dvasios stiprybės sunkioje kovoje už mūsų gimtosios VALSTYBINĖS kalbos gynimą

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      ??

      Atsakyti
  8. Taigi Skwernialis jau kaip ir nutarė: says:
    8 metai ago

    S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      O ar pan Skwernelis žino, kad originali “lenkų ant Lietuvos” pavardžių rašyba neapsiribos tik w, q ir x raidėmis. Paskui reikės įteisinti ń, ź, ż, ł, ś, ir ó raides. To tak, panowie!

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Reikia laikytis vyriausiojo administracinio teismo sprendimo:
        “teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.)”
        http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2c4db8aa-695e-495f-b92e-e4d9aa1ed030

        Atsakyti
        • Antanas says:
          8 metai ago

          Reikia laikytis mūsų Vyriausiojo Įstatymo – LR KONSTITUCIJOS, kur aiškiai parašyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba!!! Ir tuo viskas pasakyta. O, beje, nuo kada teismų sprendimai yra viršesni už Konstituciją?! Gal, sakau, nenuprotėkime?!

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Nusipezi – LVAT visiškai savo sprendimu nekenkia bendram reikalui: kaip tik padeda, nes
            SIŪLO ANTRAME
            paso puslapyje ir pan. rašyti originaliai įsipilietinusio, iš kitur atvykusio pavardę vardą, kas padėtų ir moterims, kurių pavardės vietoj F rašomos originaliai V pradine raide, arba vietoj V rašomos W ir t.t.
            NE PIRMAME PUSLAPYJE.
            Talkos variantas irgi siūlo
            ANTRAME puslapyje paso ir pan. rašyti, latvių pavyzdžiu, bet tik lotyniškom raidėm, bet jei tas įsipilietinęs neturėjo pavardės lotyniškom raidėm, kas būdinga absoliučiai daugumai planetos gyventojų?
            Jei spręsti problemą, tai taip, kad būtų išspręsta.

          • Antanas says:
            8 metai ago

            LR Konstitucija neprieštarauja rašyti savo pavardę ant kaktos. ? Užsirašyk, kad visi matytų, jog esi nevisprotis. ?

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Šitokios mintys ateina tik į durną galvą.

  9. jo says:
    8 metai ago

    Nežinojau, kad jos gimtoji pavardė „originalo kalba“ – Mikutajcis… Įsivaizduojate, kokia tikra lenkė „od wiekow“?…
    Jų skelbiamas problemas turėtų nagrinėti psichiatrai, o ne politikai.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      Jo, jo, tik tokie ir yra tikri lenkai (kaip ir tikri lietuviai!!! ?)… Tie Gaidisai, Krepštulisai, Jankelojcai, Vojšnisai, Ventisai ir kiti gerklę perkas litvinams už Motiną-Lenkiją… ?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Kur tu Lietuvoje randi litvinus?

        Atsakyti
  10. aha says:
    8 metai ago

    Dabar kaip tik LOT reisų papildomų į Varšuvą atidarė. Tai gal tuos liankus reik evakuot? Į vieną pusę… Ir nereiks lietuviškai mokytis, pavardes galės kaip nori rašytis, pragyvenimas pigesnis, klimatas šiltesnis – vieni pliusai. Nesuprantu, ko anys taip drąskos?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      ??

      Atsakyti
  11. !!! says:
    8 metai ago

    Kažin dėl ko pani cicacka neištrynė savo mergautinės dzūkiškos pavardės,juk pagal ją čia neprestižas.Turbūt pamastė kad dar gali praverst.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      O kaip tu ją ištrinsi iš archyvų?! Čia, manau, straipsnio autorė (šaunuolė!) “iškniso”. Dabar truputį ne į temą. Pažinojau “Vilenščyznoje” du žmones: vienas buvo vietinis lietuvis Gaidys, jo žmona – Gaidienė, o kitas – vietinis “lenkas” pan Gaidis, jo žmona – pani Gaidisova (?!)… Štai tokie reikalai.

      Atsakyti
      • !!! says:
        8 metai ago

        Mat kaip,o aš pamaniau kad pas ją pase taip įrašyta…straipsnio autorė šaunuolė…

        Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Kalbant apie tokias panias, jų giminės pavardžių pervarta tarpukariu galėjo būti kolaboracinės kilmės, tačiau galėjo būti, kad prosenelis buvo įvarytas į kampą (arba – arba). Kita paskata pasikeisti pavardę buvo per Stalino lenkų „paleistuves” – kai visi lenkai galėjo grįžti į Lenkiją, tik reikėjo įrodyti savo lenkiškumą. Tada už pinigus pavardes klastojo. Tačiau tai nepadėjo, nes lenkams kitataučiai be žemių – nereikalingi, priima tik kartu su aneksuojamomis žemėmis. Tad su tokiomis pavardėmis eko likti čia ir sulaukti meto, kai šiandien vėl viens per kitą įrodinėja, katras čia lenkesnis. Tačiau, matant tokių damų nesveikai aršų, priešišką Lietuvai tautiškumą, kyla įtarimas, kad visgi tai nevykėlių lošėjų dinastijos įniršis dėl nuolatinių pralošimų. Negi pati, būdama dar tokia jauna, sugebėjo tokia bukai pagiežinga užaugti?
      Jų kažkaip nežemina, neįžeidžia ta faktas, kad Lenkija ir šiandien nei jų, nei BY ar UA „lenkų” nekviečia pas save – bent iš dėkingumo už jų „krikščioniškus nuopelnus” Lenkijai… Jie Lenkijos pilsudskiams ČIA reikalingi. Kaip rezervo samdiniai. PL juos vis siutins ir siundys, O jie čia savo pačių gaminamuose nuoduose gyvens – PL naudai. PL liks bent šiek tiek balta ir pūkuota, o jie – savo noru klapčiukiškai išsipurvinę… Nors gal jų kunigėlis ligi šiol meluoja, jog jie taip Dievui padeda… Putinas saviems irgi tą patį gieda.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        8 metai ago

        Puikiai parašyta.

        Atsakyti
  12. Juozas Lapienis says:
    8 metai ago

    Šitaip leisti menkinti lietuvių kalbą- didžiausias nusikaltimas mūsų valdžios : Seimo pirmininko, ministrų, vykdomosios valdžios. Užpakalį šluotė Brežnevui, dabar Briuseliui, lenkams. Pasakykime šitiems tautos atplaišoms tvirtą Ne. Jie nemyli Lietuvos! Ačiu lietuvių kalbos puoselėtojams.

    Atsakyti
  13. Juozas Lapienis says:
    8 metai ago

    Šitaip leisti menkinti lietuvių kalbą- didžiausias nusikaltimas mūsų valdžios : Seimo pirmininko, ministrų, vykdomosios valdžios. Užpakalį šluotė Brežnevui, dabar Briuseliui, lenkams. Pasakykime šitiems tautos atplaišoms tvirtą Ne. Jie nemyli Lietuvos! Ačiu lietuvių kalbos puoselėtojams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

Kiti Straipsniai

Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai | latga.lt nuotr.

LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai

2025 06 18
Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

2025 06 16
Kretingalės tiltas

10 įspūdingų Lietuvos tiltų, kuriuos keliautojams verta pamatyti šią vasarą

2025 06 16
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Varėnoje nuaidėjo vasaros laiko atidarymo šventė: dvi dienos kupinos kultūros, skonių ir nuotykių | G. ir V. Skaraičių nuotr.

Varėnoje nuaidėjo vasaros pradžios atidarymo šventė

2025 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gabija Karvelienė | Alkas.lt, nuotr.

„Mes ir jie“: Liuksemburge atsiranda vis daugiau „Zipio draugų“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai