Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.
Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.
Imanuelis Kantas (1724–1804)
Štai kokiais žodžiais mūsų gimtąją kalbą apibūdino klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas. Galėtume didžiuotis savo gražiąja kalba, džiaugtis ją mokėdami, mylėti, saugoti, branginti ir globoti.
Kaip vaikas, augdamas be meilės, subręsta nelaimingas, bejėgis, beglobis žmogus, taip ir gimtoji kalba. Jei valdžia neskiria jai tinkamo dėmesio, nesaugo, apleidžia, nusižengia net Konstitucijai dėl kažkieno interesų – kalba tampa politikų įkaite, ja manipuliuojama, ji stumiama iš viešojo vartojimo, vienaip ar kitaip genama iš valstybės. Nežinau pasaulyje tokios nelaimingos ir tiek iškentėjusios kalbos, kuri būtų taip ujama, stumdoma, keikiama, kaip kad Imanuelio Kanto išgirtoji lietuvių kalba!
„Nekenčiu lietuvių kalbos!“
Nors lapkričio 20d., Lenkų namuose, lenkų mokyklų tėvų forumo surengta konferencija buvo pavadinta „Suvienodinta valstybinės kalbos mokymo programa Lietuvos tautinių mažumų mokyklose“ – visas 4 val. iš anksto pasiruošusių ir uoliai iš lapų skaitančių pranešėjų tekstuose buvo girdėti nepasitenkinimas lietuvių kalba, atnaujintomis programomis, skundai, atpasakotos ir net nufilmuotos vaikų „kančios“, patiriami stresai, mokantis lietuvių kalbos. Vaikai esą nelaimingi, nenorį lankyti mokyklos.
Lietuvių kalba vienintelis dalykas, dėl kurio vaikas verkia, nenori bendrauti lietuvių kalba. Taip esą sutrikdoma šeimos gyvenimo kokybė…dėl lietuvių kalbos!? Pagaliau įsidrąsinę, pajutę konferencijos atmosferą, pradėjo tiesiogiai rėžti, kad vaikai nekenčia lietuvių kalbos ir nenori jos mokytis. Tas grėsmingas, valstybinę kalbą niekinantis sakinys skambėjo vis dažniau. Niekas neužsiminė, kad tokio amžiaus vidutinių gabumų vaikas vienu metu gali išmokti 4 ar net 5 svetimas kalbas. Vaikai žingeidūs, nereikia menkinti savo vaikų gabumų ir nuteikinėti jų prieš lietuvių kalbą. Jei vaikučiui pasakysi, kad tai blogis – taip jis ir supras. Jam vyresniųjų pasakyti žodžiai yra absoliuti tiesa. Tai ir yra didžioji bėda – galimai kažkam tai naudinga!
Kai prieš 20 metų, pradėjau dirbti Dūkštų pagrindinėje mokykloje, buvau maloniai nustebinta ir sužavėta – visi vaikai puikiai kalbėjo lietuviškai. Jie, tėvelių skatinami, norėjo mokytis lietuvių kalbos, skaitė lietuviškas knygutes, žiūrėjo lietuviškas programas. O man buvo didžiausias džiaugsmas tenkinti jų norą tobulinant lietuvių kalbos įgūdžius. Kiek skaitovų konkursų ir olimpiadų esame laimėję! Pamoka buvo laukiama. Tai buvo šventė ir man, ir mokiniams. Per 2o metų padėtis gerokai pasikeitė… kažkas stropiai „padirbėjo“… Deja. Tik ar mokinio naudai?
Nėra pasaulyje valstybės, kuri taip lengvabūdiškai, nepaisydama tautos valios, savo abėcėlėje stengtųsi įteisinti svetimos valstybės raides. Toks neatsakingas valdžios požiūris į kalbą daro ją pažeidžiamą, padeda rastis grupėms, kurios amžinai nepatenkintos valstybine kalba. Visų tautybių žmonės , gyvenantys Lietuvoje, turi visas teises į mokslą savo gimtąja kalba. Europoje ir JAV tautinėms bendrijoms egzistuoja tik šeštadieninės mokyklėlės. O tokių lengvatų, kokias Lietuva suteikia lenkų tautybės piliečiams – mokymą gimtąja kalba nuo lopšelio iki aukštojo išsilavinimo – pasaulyje nėra. O nepasitenkinimas yra. Ir bus tol, kol valdžia negerbs mūsų gimtosios kalbos. Norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi Gerbiamos Prezidentės nuomone, jog kalba neturėtų būti derybų objektas.
Lenkakalbių mitingas 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.
Bet grįžkime į Lenkų namuose vykusią konferenciją.
Kiekvieną kalbėjusįjį konferencijos vedėja Renata Cytacka palydėdavo palaiminga šypsena ir plojimais. Paskutinis išėjo kalbėti Lietuvos lenkų veikėjas Juzefas Kviatkovskis. Nieko originalaus! Grįžo prie lyg ir primirštos savo giesmelės – Lietuvos politikai stengiasi pakenkti lenkų moksleiviams. Toliau pasipylė reikalavimai: sukurti lenkams atskiras mokymo programas; atskirus vadovėlius; atskirą metodiką; atskirus mokytojus lenkiškoms mokykloms, atskirus egzaminus lenkų vaikams.
Ir tegu užauga pusiau Lietuvos piliečiai, pusiau mokantys valstybinę lietuvių kalbą… Taip pageidautumėte, pone Kviatkovski? Ar aš ne taip supratau? – Jūs kalbėjote lenkiškai.
Ir labai įdomu, ką į Jūsų pasiūlymus tartų Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut, prieš tai piktokai grasinusi , ką ji nuveiksianti, jei lenkų kalba tapsianti antrarūšė. Ponia Danuta Narbut, po visų pateiktų reikalavimų įvykdymo, tai lietuvių kalba Lietuvoje taptų antrarūše (nors neteko girdėti, kad kalbos skirstomos į kažkokias rūšis). Ar nejaudintų Jūsų valstybės kalbos diskriminacija?
Konferencijoje buvo demonstruojami ir išnagrinėti nuo 2013 m. blogėjantys lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Korektiškumo dėlei, apie kitų dalykų taip pat blogėjančius pažymius lenkų veikėjai „užmiršo“ ar nepanoro užsiminti. Išskirtinai visi akmenys skriejo tik į lietuvių kalbą.
Konferencijoje buvo smūgiuota į vienus vartus. Visi tendencingai skundėsi juos užgriuvusia nelaime – lietuvių kalba. Dauguma kalbėjusiųjų lietuvių kalbą dėstančių mokytojų pačios sunkokai artikuliavo, nelabai suprasdamos piktinosi lietuvių kalbos gausiais sinonimais, vaizdingaisiais veiksmažodžiais, pašalio vietininko vartojimu. Nemylėdamos dėstomo dalyko, pagaliau nelabai ir mokėdamos, nežinodamos tautos istorijos ir papročių – ką gali duoti jau namuose tėvų nuteiktam vaikui tokios lituanistės? Aišku, kalta lietuvių kalba, kurios taip nenori pamilti Lietuvos lenkai.
Konferencijoje pasijutau, tarsi dalyvaučiau lietuvių kalbos apkaltoje. Ne mano jėgoms buvo pakęsti tokį „spektaklį“. Pačios kojos prinešė prie mikrofono. Ponia Renata Cytacka, pajutusi ne konferencijos dvasios oponentę, ėmė mane šiurkščiai vyti nuo mikrofono, nors aš tik buvau pradėjusi dėstyti savo požiūrį į iš anksto surežisuotą renginį. Kai ką pasakiau, bet ne viską, kas mane, kaip lietuvę ir lietuvių kalbos mokytoją, giliai įžeidė. Suradau galimybę Jums, Renata Cytacka, pasakyti tai, ko neleidote lapkričio 20 d., Lietuvių kalba – didžiausias Tautos turtas. Ja kalbėjo mūsų seneliai ir proseneliai. Lietuvių kalba kiekvienam lietuviui brangi ir nepakeičiama, ir neįkainojama… – ji pašventinta knygnešių krauju. Kiek lietuvių galvų padėjo dėl šios seniausios indoeuropiečių ir vienos gražiausių pasaulio kalbų!
Visi esame Lietuvos piliečiai. Ir mūsų visų Tėvynė – Lietuva. Mylėkime ją, mylėkime jos kalbą. Niekas nei lenkų, nei kitų tautybių vaikų neskriaudžia. Nereikia kiršinti žmonių. Tik meilė ir gėris atves mus į gražią, išsvajotą ateitį.
Autorė yra Vilniaus r. Dūkštų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Reklama
Susiję straipsniai:
- E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
- A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?
- Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- A. Zolubas. Galimas interesų konfliktas
- K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
- P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
- I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą
- E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
- I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
- A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė
- V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
- G. Grigas. Raidės QWX verslo varduose
- Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
- R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
- Grįžtame į lenkų laikus
- Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
- M. Karalius. Atviras laiškas. „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“
- R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
- Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video)
- Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
- A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba
- A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai
- R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai
- E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
- D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
- Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
Renata Mikutajcis ? Reiškia, jos tėvas buvo (ar yra) Mikutaitis? Ir ji, atseit, lenkė?! Štai jums – ryškus mankurtizmo pavyzdys… Gerai, tebūnie ji nors ir mongolė ar japonė, bet gyvena tai ji Lietuvoje ir privalo gerbti valstybinę kalbą!!! Kažin, kaip į tokį akibrokštą žiūri mūsų šaunieji prokurorai? Norėtųsi jų paklausti, ar įmanomas panašus atvejis Lenkijoje, kokiame nors lietuvių susiėjime? Nemanau.
Yra gamtoje pastebėta, kad šunys, kurie yra persimaišę su vilkais, puola pjauti savo gentainius.
Tokie, matyt, ir tie persidažėliai.
Kada lietuviams būdinga, pasak E.Kanto:
“„… būdamas mažiau linkęs pataikauti negu jo kaimyninės tautos, su savo vyresniaisiais yra pratęs kalbėti kaip su lygiais, nuoširdžiai ir atvirai; anie to nepriima už bloga ir nesididžiuodami paspaudžia ranką, nes, be kita ko, jie žino, kad jis mielai padarys viską, ką laikys reikalinga. Jo išdidumas yra visai kas kita, negu vienos kaimyninės tautos žmonių pasipūtimas, kai tarp jų yra kas nors kilmingesnis, nes tai greičiau savo vertės jutimas, reiškiantis drąsą ir laiduojantis jų ištikimybę.“
Tai šita …pyyyp… tikrai nėra nei šuo, nei vilkas. Kažkokia sudrapalinta katė… 😄
Tai nepaprastai stiprus kompleksas dėl to, kas tarpukariu ar prie lenko atsitiko (neatlaikius smurto ar mirties baimės), ar ką savo valia padarė jų protėviai, ir noras kaip nors tai ištrinti iš savo CV, pabėgti kuo toliau nuo praeities. O tai daro įsiteikdami PL, įtikinėdami, kad patys tikriausieji lenkai yra vilniukai…
Daro, nes nežino, jog senesnių už juos kartų PL lenkai gal būt būtent už tai juos niekina. Rafinuotai, jiems to net nesuprantant, bet LABAI. O jie, to nepagaudami, užsimerkę kuo garsiau gieda giesmę apie tai, jog jie – lenkai. Nors iš jų Lietuva nieko nereikalauja, nieko neklausia. Reikia tik patiems nustoti į pirmą vietą kišti savo tautybę. Turėk tu ją, kokią tik nori. Tik ko taip nerimsti ir vis tą patį rėki ir įkyri? Ar tik ne save patį įtikinti nori, jog tikrai lenkas esi?..
Tai turėtų būti darbas psichologams – dar nuo mokyklos (jei to reikia) aiškinti jiems, jog jie NIEKUO DĖTI, jog jie negali pakeisti (pro)senelių praeities, tačiau gali pabandyti nekartoti jų klaidų, nepasiduoti politikos aferistams, netapti jų patrankų mėsa, nelaikyti savo didvyriais aferistų, besirūpinančių tik SAVO politiniu BIZNIU…
Jie – tokie lenkai kaip aš – dviračio lenciūgas. 🤣 Tie mažaraščiai tepaskaito, ką apie Pietryčių Lietuvos “lenkus” yra parašę akademikas Zigmas Zinkevičius ir a/a Lenkijos kalbininkė prof. Halina Turska. Bet apie ką aš čia?… Tie vargšeliai juk dorai nemoka nei lietuviškai, nei lenkiškai, o tik rusiškai arba “po prostu”. 😭
2013 metais Audronė Daraškevičienė kalbino pogon.lt redaktorių Ryšardą Maceikianecą:
” Netiesą kalba Lenkija, kad mes iš kažkur atkeliavom. Neteisingai mąsto lietuviai, kurie mano, kad jei mes kalbame lenkiškai, tai esame kažkaip susiję su Lenkija. Jei mes nuo amžių šioje vietoje gyvenom, jei čia Lietuvos žemė, vadinasi mes niekad negyvenom Lenkijoje. Tai kokiu būdu mes tapom lenkais?
Mes galėjom būti tik sulenkinti.
Mūsų šaknys čia. Čia mūsų Tėvynė. Tad mus reikia vertinti kaip savus. Ir nesieti mūsų su Lenkija. Kai Lietuvoje svečiavosi popiežius, jis pasakė, kad mes esame lenkų kilmės lietuviai. Paskui visi pradėjo kartoti, kad mes lenkų kilmės lietuviai. Tačiau ką reiškia žodis kilmė? Jis rodo, iš kur žmogus atkeliavo. Jei sakoma „lenkų kilmės prancūzas“, suprantam, kad jis atkeliavo iš Lenkijos, emigrantas. Tačiau mums tai netinka – mes iš niekur neatkeliavom.
Mums geriausiai tiktų apibrėžimas – lenkakalbis lietuvis. Pagal pilietybę, politine prasme ir pagal kilmę”.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-jauniskis-perspedamas-del-isskirtiniu-teisiu-lenkams-vsd-kalbejo-apie-separatizmo-pavoju.d?id=74241924
Lietuvių kalba, man atrodo, galėjo kalbėti ir King Kongas su Godzila.
Pasirodo, kad vietiniai lenkai ir už King Kongą ir už Godzilą durnesni.
Durak, da?
P.S. Jogaila, sako, kad pats esi toks Jogaila kaip aš – Zbigniew’as. 😂
Jogaila yra mano brolis ir aukščiausias mano autoritetas, todėl prašau ant jo nevaryti.
Vytautui pritariu, o Antanui – ne.
Kvaily, ar nematai, kad tavo visi IP vienodi?! Nusipirk akinius, Jogaila-Vytautai-Zbignievai!!!
Mus su Vytautu į valdžią iškėlė Jogaila. Aš išgelbėjau Jogailos gyvybę Žalgirio mūšyje ir nuo to laiko mes labai susidraugavom, o Vytautas buvo Jogailos draugas nuo pat vaikystės ir Jogaila nepaisant to, kad nužudė jo tėvą, Vytautui išliko didžiausi draugu iki pat mirties, tuo tarpu mano santykiai su Vytauto buvo blogi ir todėl aš pagrobiau jo karūną, nes man taip liepė Jogaila. Bet dabar jau nieko nepadarysi,kaip sakoma – yra kaip yra.
?????
Tau kyla klausimų? Noriu patikslinti – po Žalgirio mūšio aš labai susidraugavau ne su Vytautu, o su Jogaila, nes išgelbėjau jo gyvybę.
Durak, da?
Autorei pastaba:
Kanto vardas lietuviška transkripcija yra rašomas ir tariamas taip – Emanuelis
https://tavovardas.com/tag/vardo-emanuelis-reiksme/
Pastaba atmesta: visdėlto Imanuelis, o ne Emanulis. Juk nesakome Jurgis Vašingtonas ar Povilas Pikasas (?!)… Gal, sakau, iš didelio rašto neišeikime iš krašto? 😊
O tu surask lietuvišką Imanuelis tokį vardą.
Tada kalbėk.
Imanuelis/Emanuelis – hebraiškai “Dievas su mumis”. Literatūroje lietuviu kalba: “Imanuelis Kantas buvo Prūsijos filosofas…” ir t.t. Kas pačiam negerai?! Dėl ko keli audrą vandens stiklinėje?! Gali būti ir Imanuelis, ir Emanuelis! Pvz., Prūsijos flosofo Kanto vardas buvo Imanuelis, o, pvz., mūsų Seimo nario Zingerio vardas – Emanuelis. Kame problema, bičiuli?!
Kartoju nesugebantiems teksto įsisavinti per kartą: lietuviuose nėra tokio vardo Imanuelis. Toks kitų tautų vardas lietuviškai nuo seno yra transkribuojamas kaip Emanuelis.
Kas rašo priešingai, tas nesigaudo lietuvių kalboje.
P.S. Kanto vardas buvo Emanuelis lietuviškai.
Taip ir rašė tarybmečiu, kada lietuvių kalba buvo aukštumoje, nes ją reguliavo kalbininkai.
Ne taip kaip yra dabar prie visokių psichų samoučkų.
P.S. dar vienas pavyzdys.
Net tarybmečiu labai norėta įtraukti Prūsijos lietuvninkus į Lietuvą, dėl to Liudas Gira ir dar pora rašytojų pritaikė Simonaitytės kūrinį “Aukštųjų Šimonių likimas” Bendrinei lietuvių kalbai, o jos vardą Ėvę netgi pakeitė į Ievą, nes lietuviuose nėra tokio vardo Ėvė, nors .pati Simonaitytė savo parašą visada pradėdavo tikrojo vardo pirmąja raide.
O lietuvninkai, pagal patį, tai – nelietuviai? Tada ir aukštaičiai nėra lietuviai! Na, o žemaičiai tai jau tikrai jokie lietuviai!!! Visi jie, įtariu, atkeliavo į Pabaltijį iš Šventosios Žemės… 🤣 Imanuelis – nelietuviškas vardas, teisingai, o Emanuelis – tai, aišku, lietuviškas…😂 Dar pasakyk, kad Mozė ar Abraomas lietuviški vardai! Na, ką tu, žmogau, padarysi – mentas ir Afrikoje yra mentas… 😣
Kaip tik vakar buvo per LRT filmas apie Simonaitytę – pasižiūrėk apie lietuvninkus, kurie buvo ir Keningsbergo krašte, ir Klapėdos krašte, bet tik pastarieji patapo Lietuvos nariais ir lietuviais, o Keningsbergo arba suvokietėjo, arba žuvo karo laike – praktiškai neišliko.
Jei taip svarstyti pagal tave, tai ir klajokliai priklauso kuriai nors tautai, bet tautos apibrėžimas sako kitaip: tauta yra TIK SAVO NUO AMŽIŲ AMŽINŲJŲ TERITORIJOS BENDRUOMENĖ.
Kiti gali į ją įsijungti arba ne.
Nors ir žinotų kiek tai lietuvių kalbos, o tas žinojimas per laiką, per kartas išputėtų, jei jie gyventų neLietuvoje..
Išgerk, didysis kalbininke, šaukštą valerijono ir eik miegoti, nes pervargsi, susirgsi ir, neduok Dieve, numirsi… Ką mes, našlaitėliai, be tavęs veiksime?! 😭
Ir vėl neturi argumentų.
Esi vargo blusa. 🙂
😢
Silpnai.
Oficialiai:
Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724–1804) – vokiečių filosofas.
Taip ir TLE 5 t. parašyta.
Tačiau per paskaitas dėstytojai jį Emanueliu vadino.
Lietuviškai Emanuelis – apie ką ir kalba.
P.S. kas ta TLE ir kodėl visokių Bendrinės kalbos nemokšų pezalus čia mums nori įteigti? 🙂
Na, deja, ne visi dėstytojai yra labai išprusę 😭… Yra vardai Imanuelis, Emanuelis, Imanuilas, Manuelis. Tarp vokiečių yra paplitęs vardas Imanuelis (įžymusis Imanuelis Kantas), Rusijoje – Imanuilas (Imanuil Petrov), Portugalijoje – Emanuelis (Portugalijos karalius Emanuelis I Avisas), Lietuvoje – Emanuelis (garsusis Emanuelis Zingeris), Italijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse – Manuelis…
Rask Lietuvoje vardą Imanuelis, o tada kalbėk.
Ne kurk.
Eik miegoti, didysis kalbininke! 😉
Radau Lietuvoje vardą Imanuelis: Imanuelis Pagalinis. 🤣🤣🤣
Nusipezi:
Immanuel (Hebrew: עִמָּנוּאֵל meaning, “God with us”; also romanized Emmanuel
https://en.wikipedia.org/wiki/Immanuel
Toji lenkuojančiųjų neapykanta lietuvių kalbai – tai būtent Pilsudskio surengtos Pietų Rytų Lietuvos užgrobimo ir dalinio nutautinimo, dabartinių trumparegių, išdavikiškų Lietuvos politikų, žurnalistų (kaip Valatka), pataikaujančių lenkams, pasekmės.
pridurčiau, kad panieka lietuviams ateina iš dar anksčiau – iš ATR laikų, kai buvo sulenkinamos lietuviškos pavardės, kai Lietuva tebuvo Karūnos vasalė. Dabar tai perima Lietuvos politikai, kabinetžmogiai ir visokie Valatkos (+Savukynai)
Žioplus ir bažnyčioje muša. Jei Seime valios neatsiras tai nieko ir nebus. O jos neatsiras jei rinkėjas nuėjęs pas savo rinktą seimuną neišdaužys glitės ir nepasakys ko nori.
Trumpai-drūtai,kitaip jiems nedaeis…
Didžiausia pagarba autorei,linkiu dvasios stiprybės sunkioje kovoje už mūsų gimtosios VALSTYBINĖS kalbos gynimą
👍👍
S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei
O ar pan Skwernelis žino, kad originali “lenkų ant Lietuvos” pavardžių rašyba neapsiribos tik w, q ir x raidėmis. Paskui reikės įteisinti ń, ź, ż, ł, ś, ir ó raides. To tak, panowie!
Reikia laikytis vyriausiojo administracinio teismo sprendimo:
“teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.)”
http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2c4db8aa-695e-495f-b92e-e4d9aa1ed030
Reikia laikytis mūsų Vyriausiojo Įstatymo – LR KONSTITUCIJOS, kur aiškiai parašyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba!!! Ir tuo viskas pasakyta. O, beje, nuo kada teismų sprendimai yra viršesni už Konstituciją?! Gal, sakau, nenuprotėkime?!
Nusipezi – LVAT visiškai savo sprendimu nekenkia bendram reikalui: kaip tik padeda, nes
SIŪLO ANTRAME
paso puslapyje ir pan. rašyti originaliai įsipilietinusio, iš kitur atvykusio pavardę vardą, kas padėtų ir moterims, kurių pavardės vietoj F rašomos originaliai V pradine raide, arba vietoj V rašomos W ir t.t.
NE PIRMAME PUSLAPYJE.
Talkos variantas irgi siūlo
ANTRAME puslapyje paso ir pan. rašyti, latvių pavyzdžiu, bet tik lotyniškom raidėm, bet jei tas įsipilietinęs neturėjo pavardės lotyniškom raidėm, kas būdinga absoliučiai daugumai planetos gyventojų?
Jei spręsti problemą, tai taip, kad būtų išspręsta.
LR Konstitucija neprieštarauja rašyti savo pavardę ant kaktos. 😂 Užsirašyk, kad visi matytų, jog esi nevisprotis. 🤣
Šitokios mintys ateina tik į durną galvą.
Nežinojau, kad jos gimtoji pavardė „originalo kalba“ – Mikutajcis… Įsivaizduojate, kokia tikra lenkė „od wiekow“?…
Jų skelbiamas problemas turėtų nagrinėti psichiatrai, o ne politikai.
Jo, jo, tik tokie ir yra tikri lenkai (kaip ir tikri lietuviai!!! 😄)… Tie Gaidisai, Krepštulisai, Jankelojcai, Vojšnisai, Ventisai ir kiti gerklę perkas litvinams už Motiną-Lenkiją… 😬
Kur tu Lietuvoje randi litvinus?
Dabar kaip tik LOT reisų papildomų į Varšuvą atidarė. Tai gal tuos liankus reik evakuot? Į vieną pusę… Ir nereiks lietuviškai mokytis, pavardes galės kaip nori rašytis, pragyvenimas pigesnis, klimatas šiltesnis – vieni pliusai. Nesuprantu, ko anys taip drąskos?
👍👍
Kažin dėl ko pani cicacka neištrynė savo mergautinės dzūkiškos pavardės,juk pagal ją čia neprestižas.Turbūt pamastė kad dar gali praverst.
O kaip tu ją ištrinsi iš archyvų?! Čia, manau, straipsnio autorė (šaunuolė!) “iškniso”. Dabar truputį ne į temą. Pažinojau “Vilenščyznoje” du žmones: vienas buvo vietinis lietuvis Gaidys, jo žmona – Gaidienė, o kitas – vietinis “lenkas” pan Gaidis, jo žmona – pani Gaidisova (?!)… Štai tokie reikalai.
Mat kaip,o aš pamaniau kad pas ją pase taip įrašyta…straipsnio autorė šaunuolė…
Kalbant apie tokias panias, jų giminės pavardžių pervarta tarpukariu galėjo būti kolaboracinės kilmės, tačiau galėjo būti, kad prosenelis buvo įvarytas į kampą (arba – arba). Kita paskata pasikeisti pavardę buvo per Stalino lenkų „paleistuves” – kai visi lenkai galėjo grįžti į Lenkiją, tik reikėjo įrodyti savo lenkiškumą. Tada už pinigus pavardes klastojo. Tačiau tai nepadėjo, nes lenkams kitataučiai be žemių – nereikalingi, priima tik kartu su aneksuojamomis žemėmis. Tad su tokiomis pavardėmis eko likti čia ir sulaukti meto, kai šiandien vėl viens per kitą įrodinėja, katras čia lenkesnis. Tačiau, matant tokių damų nesveikai aršų, priešišką Lietuvai tautiškumą, kyla įtarimas, kad visgi tai nevykėlių lošėjų dinastijos įniršis dėl nuolatinių pralošimų. Negi pati, būdama dar tokia jauna, sugebėjo tokia bukai pagiežinga užaugti?
Jų kažkaip nežemina, neįžeidžia ta faktas, kad Lenkija ir šiandien nei jų, nei BY ar UA „lenkų” nekviečia pas save – bent iš dėkingumo už jų „krikščioniškus nuopelnus” Lenkijai… Jie Lenkijos pilsudskiams ČIA reikalingi. Kaip rezervo samdiniai. PL juos vis siutins ir siundys, O jie čia savo pačių gaminamuose nuoduose gyvens – PL naudai. PL liks bent šiek tiek balta ir pūkuota, o jie – savo noru klapčiukiškai išsipurvinę… Nors gal jų kunigėlis ligi šiol meluoja, jog jie taip Dievui padeda… Putinas saviems irgi tą patį gieda.
Puikiai parašyta.
Šitaip leisti menkinti lietuvių kalbą- didžiausias nusikaltimas mūsų valdžios : Seimo pirmininko, ministrų, vykdomosios valdžios. Užpakalį šluotė Brežnevui, dabar Briuseliui, lenkams. Pasakykime šitiems tautos atplaišoms tvirtą Ne. Jie nemyli Lietuvos! Ačiu lietuvių kalbos puoselėtojams.
Šitaip leisti menkinti lietuvių kalbą- didžiausias nusikaltimas mūsų valdžios : Seimo pirmininko, ministrų, vykdomosios valdžios. Užpakalį šluotė Brežnevui, dabar Briuseliui, lenkams. Pasakykime šitiems tautos atplaišoms tvirtą Ne. Jie nemyli Lietuvos! Ačiu lietuvių kalbos puoselėtojams.