Birželio 28 d., 20 val., Kintų Didžiojoje bažnyčioje, Kintų muzikos šventėje minimos dvi išskirtinės sukaktys. Tai Klaipėdos kamerinis orkestras kartu su ryškiausiais šalies instrumentininkais ir dirigentu iš Taivano minės kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo 80-mečio ir rašytojos, vertėjos bei diplomatės Ugnės Karvelis 90-mečio metus.
Specialiai šiai progai sukurtas ir Ugnės Karvelis kūrybos įkvėptas naujas kompozitorės Monikos Sokaitės kūrinys „Quelle est la couleur de la paix“ („O kaip atrodo taika? Kokia jos spalva?“).
Anatolijus Šenderovas
Vienas ryškiausių XX a. paskutinio ketvirčio–XXI a. Lietuvos kompozitorių, savo kūryboje meistriškai derinęs jausmingą savo asmenybės prigimtį ir šiuolaikišką muzikos kalbą.
Jo talentas ir charizma lėmė, jog šis kompozitorius užmezgė ypatingą ryšį su daugeliu Lietuvos atlikėjų. Deja, Anatolijaus Šenderovo prieš šešerius metus netekome. Tačiau jo muzika ir toliau plačiai skamba tiek Lietuvos, tiek pasaulio koncertų salėse. Šių metų rugpjūtį kompozitoriui sueitų 80-imt.
Ugnė Karvelis
Birželį, savo ruožtu, minimas diplomatės, literatūros kritikės, vertėjos Ugnės Karvelis 90-metis. Nors ji, būdama vos penkerių, buvo priversta su tėvais emigruoti į vakarus, visuomenininkė visą gyvenimą nuosekliai dirbo Lietuvos labui.
Ugnės Karvelis, kuri pati save vadino „pasaulio piliete“, namais tapo Paryžius, ten jai teko dirbti vienoje svarbiausių Prancūzijos leidyklų „Editions Gallimard“. Darbas ten lėmė, jog jai teko prisidėti prie tokių literatūros garsenybių kaip Chulijus Kortazaras (Julio Cortázar), Pablas Nerudas (Pablo Neruda), Milanas Kundera ir daugelis kitų kūrybos sklaidos.
Ugnės Karvelis knygą „Traukinių daugiau nebus“
„Kai 2018 metais perskaičiau Ugnės Karvelis knygą „Traukinių daugiau nebus“, kalbančią apie vaiko žvilgsnį į antrąjį pasaulinį karą, apie kelionę traukiniais per Europą, bėgant nuo pastarojo, susižavėjau knygos 191 puslapyje rasta citata: „O kaip atrodo taika? Kokia jos spalva?“.
Tai įvyko iš karto po to, kai su smuikininku Martynu Švėgžda von Bekeriu (Bekker) pristatėme pirmąjį mano koncertą smuikui „Visos ugnys – ugnis“. Jis sukomponuotas pagal Ch. Kortazaro to paties pavadinimo novelių rinkinį (beje, taip pat atliktą Kintų muzikos šventėje).
Šiuo metu ore tvyrančios geopolitinės įtampos kitaip atskleidžia pavadinimą ir citatą iš knygos, sakyčiau, aktualizuoja šį naivų, tyrą, vaikišką pamąstymą.
Tačiau nenoriu, kad kompozicija taptų dar vienu banaliu opusu, parašytu aktualia tema „iš reikalo“. Tai labiau mano kaip moters dedikacija moteriai, kuria žaviuosi. Tai kūrinys, brandintas daug metų, kuriame noriu atskleisti Ugnę Karvelis, visų pirmą, kaip moterį, savo protu pakerėjusią Vakarų Europą, Pietų Ameriką.
Moterį, kuri visas jėgas atidavė literatūrai, diplomatijai, Lietuvos interesų bei kultūros sklaidai pasaulyje“, – pasakoja pasaulinį pristatymą Kintų muzikos šventėje pristatanti kompozitorė Monika Sokaitė.
Pasaulinę Monikos Sokaitės pristatymą kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks tarptautinio garso smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris ir vienas žymiausių šalies perkusininkų Pavelas Giunteris.
Koncerte taip pat skambės ir Anatolijaus Šenderovo Koncertas smuikui ir kameriniam orkestrui, kurį solo, kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, grieš viena geriausių šiandienos Lietuvos smuikininkių Dalia Dėdinskaitė. Taip pat scenoje pasirodys perkusininkas Pavelas Giunteris ir pianistė Simona Zajančauskaitė.
O sukaktimis paženklintą programą užbaigs Feliksas Mendelsonas-Bartoldis (Felix Mendelssohn-Bartholdy) simfoninės siuitos „Vasarvidžio nakties sapnas“ aranžuotė styginių orkestrui. Orkestrui šį išskirtinį vakarą diriguos dirigentas iš Taivano Čingas-Mingas Lu (Ching-Ming Lu).
Kintų muzikos šventės koncertas „Atminties dialogai“, skirtas Anatolijaus Šenderovo 80 metų ir Ugnės Karvelis 90 metų sukaktims – birželio 28 d., 20 val., Kintų Didžiojoje bažnyčioje. 18:30 Kintų Mažojoje bažnyčioje vyks koncertą pristatanti diskusija, kurią moderuos kompozitorius Kristupas Bubnelis.
Nuostabus renginys, nuostabioje vietoje, su nuostabiais atlikėjais.
Prisimenu Ugnę Karvelis, kai ji pagal rekomendaciją iš Lietuvos priėmė mane kelioms paroms papigintai apsigyventi “Lietuvių namuose” Paryžiuje. Stovėjo ten pianinas. Vakarais juo skambinau melodijas iš Lietuvos tikėdamasis, kad namuose apsigyvenę kiti lietuviai jas irgi girdės. Jii pati skambinti nemokėjo, – gitara buvo Ugnės Karvelis instrumentas. Ji vis klausinėjo, ar per Sąjūdį mums pasieks ištrūkti iš Sovietų Sąjungos. Ugnė ilgėjosi Lietuvos, buvo įrašiusi savo atliekamų dainų plokštelę, kurią padovanojo ir man. Kalbėjo apie Chulijų Kortazarą, norėjo kad kas nors parašytų apie jį knygą arba sukurtų kino novelę. Pasakiau, kad kinas – ne mano pofilis. Iš jos namų telefonu pavyko susisiekti su semiotiku ir semantiku prof. Algirdu Juliumi Greimu. Išklausęs, kad vykstu į Europos fantastų konventą su keliais išverstais į anglų kalbą apsakymais, profesorius ištarė:”Aš sveikinu jus kaip Lietuvos ateities rašytoją”. Susitikti su manimi jis negalėjo, nes tuo metu sirgo. Irdžiaugiuosi dabar, kad Kintuose Ugnė Karvelis, kaip iškili lietuvos moteris 90-mečio proga muzikos festivalyje taip gražiai buvo paminėta.