Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2017 01 19 20:17
10
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos. 

Oficialiai ministras turi reikšti valstybės, o ne asmeninę ar partijos poziciją.  Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ (14 str.). Lietuvos R respublikos Konstitucinis Teismas įrodė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“ (1999-10-21 d. nutarimas). Lietuvių kalbos specialistų sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu 2015 m. papildomai išaiškino: Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos sprendimai).

Galimybė vartoti vardą ir pavardę pagal tautinės mažumos kalbos skambesį (tarimą) numatyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje. Tokią tvarką nepažeidžiančia Europos Sąjungos teisės aktų dar 2011-05-12 d. pripažino ES Teisingumo Teismas ir kitos institucijos. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) aktyvistai nenori net surusintų pavardžių pagal Lietuvos įstatymus rašyti lenkiškai: Kvietkovskij nesirašo Kvietkovski, Jedinskij – Jedinski, Tomaševskij – Tomaševski.

2017-01-12 d. Lietuvos užsienio reikalų ministro susitikime su Seimo nariais svarbiausios temos buvo Astravo atominės elektrinės statyba ir kiti reikalai, bet Lietuvos ir Lenkijos konfliktavimu suinteresuota žiniasklaidos dalis iš konteksto išėmė ir labai išplėtojo kelis ministro sakinius vien apie Lietuvos asmenvardžių rašybą. Net keturis kartus kartota, jog Lietuvoje originalo forma nerašomos nelietuviškos pavardės, tarp jų ir lenkiškos. Bet lenkų kalbos dėsnius ir raidą atitinkančių pavardžių Lietuvoje yra nedaug – dauguma mūsų pavardžių susidarė Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) pagal jos tvarką: vienodas pavardes turėjo ir lietuviai, ir lenkai (plg. Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika. V., 1977, p. 243–250; Vilnijos lenkakalbių pavardės. V., 2012, p. 24–41, 352).

Daugiausia mūsų pavardžių užrašyta kirilica LDK raštinių kalba, lietuviškai, lenkiškai, rusiškai, todėl autentiškais (originaliais) laikomi asmenvardžiai, vartoti ir įsigalėję gimtąja (šnekamąja) lietuvių kalba. Lenkijoje pavardės XVI a. (pirmiausia) taip pat buvo oficialiai užrašytos lotynų kalba, bet dabar originaliomis laikomos pavardės valstybine lenkų kalba.

Lenkijos spaudos agentūros iškraipyti, skubiai išplatinti nepagrįsti ir perdėti ministro pažadai (plg. Kurier Wileński, 2017-01-13, p. 3) kursto pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, valstybingumą, teritorijos vientisumą, todėl Lietuvos URM  paskelbtą dezinformaciją turi atitaisyti ir daugiau valstybės vardu nedalinti jokių prieškonstitucinių įsipareigojimų.

Dar 2014-01-12 d. tinklapyje lrytas.lt  buvo pranešta, kad užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ruošėsi nesilaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, Seimo nario priesaikos ir gal būt savavališkai žadėti keisti Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašybą. Jis galėtų pasiūlyti tik minėtas surusintas pavardžių galūnes, piliečiams pageidaujant, rašyti lenkiškai be priebalsio j. Galima dar priminti, kad lenkiškai besimokantiems 2 procentams lenkų mokinių yra įsteigta 10 procentų Lietuvos gimnazijų.

2015-11-04 d. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai VRK pateikė 69 244 piliečių parašus, bet iš viso jų buvo per 70 000. Dalis pasirašiusiųjų piliečių nenorėjo nurodyti tik savo asmens kodo, neužpildė kurios nors grafos, neaiškiai ką nors parašė ir dėl to formaliai nebuvo įskaityti į bendrą skaičių. Dar per 30 000 naujų piliečių pasirašė Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą bei nedalomumą, kur yra tie patys reikalavimai (kiti 40 000 parašų gali kartotis, todėl jų neminime). Taigi iš viso 100 000 piliečių parašų yra Lojalumo pareiškimas Tėvynei Lietuvai ir reikalavimas ją stiprinti. Tai 100 000 parašų Lietuvos Respublikos 100-mečiui.

Dokumentus sąmoningai pasirašė visų Lietuvos seniūnijų, visokio amžiaus, daugelio specialybių, tautybių Lietuvos Respublikos piliečiai, per 1000 mokslininkų. Palaikančių šią idėją yra žymiai daugiau, bet daugelis pasirašyti negalėjo ar nespėjo dėl informacijos blokados, negalėjo sureaguoti užsienyje. Tai yra tikrasis dabartinės Lietuvos elitas, kuris nori išlaikyti Nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką ir deda pastangas tai įgyvendinti.

Asmenvardžiai lietuvių kalbos abėcėle rašomi jau trečiąjį šimtmetį. Mes gaišome ne dėl vienos w, kaip skelbė Rimvydas Valatka (nors ir jis rašyti „autentiškai“ Wolodko nebenori). Mes reikalaujame nepriekaištingai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės lietuvių kalbos ir kitų įstatymų, sutarčių dėl valstybinės kalbos funkcionavimo:

1) Nekeisti dabartinės lietuvių kalbos abėcėlės, galutinai susiformavusios prieš 111 metų, nekeisti rašybos, tarties principų, registrų, neįvedinėti naujų raidžių ir sumaišties valstybėje,
2) Išlaikyti pirmojoje Lietuvos Respublikoje nusistovėjusią vardų, pavardžių rašybą,
3) Nekraipyti autentiškų Lietuvos vietovardžių ir nekeisti civilinio kodekso,
4) Neįvedinėti 3 valstybinių (regioninių kalbų), dvikalbių, trikalbių gatvių, vietovių užrašų, nekurti teritorinių autonomijų.

Eidama į kompromisus, „Talka“ pasiūlė pagrįstu piliečio pageidavimu jo paso kitų įrašų skyriuje vardą (vardus) ir pavardę rašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje vartojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Ta pačia tvarka siūlyta rašyti ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Daug piliečių šį Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (Nr. XII-1519) 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą siūlė tikslinti.

Atsižvelgdami į organizacijų ir piliečių pageidavimus, siūlome asmens dokumentų papildomų įrašų taisykles: 1) rengiant ir vykdant šias taisykles dalyvauja „Talkos“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Vyriausybės atstovai, 2) visas išlaidas dėl papildomų jo dokumentų įrašų atlygina pageidaujantis asmuo, 3) leisti piliečiui pasirinkti, kur papildomi įrašai rašomi – a) pase arba asmens tapatybės kortelėje, b) ir pase, ir asmens tapatybės kortelėje, 4) papildomiems įrašams atlikti pateikiami papildomi oficialūs visiškai pagrįsti dokumentai, 5) okupacinių režimų prievarta atlikti asmenvardžių pakeitimai negalioja, 6) atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VLKK, Lietuvių kalbos instituto parengtas vardyno rašybos taisykles.

Nepriklausomai nuo buvusių valdžių lietuvių raštija išlaikė tęstinumą. 1882 m. aušrininkai patikslino 10 garsų rašybą, atsisakydami lenkiškų raidžių ir t. t.: nuo tol ta pačia reikšme vartojamos raidės č, š, ž, v, l, ė, ą, ę, į, ų. Vėl „grąžinti“ lenkiškas raides į lietuvių kalbos paveldą Nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje, paniekinant knygnešių gadynės iškovojimus, būtų labai nemoralu ir neetiška.

Nesąmonė, kad žmogaus vardas ir pavardė – tik jo privati nuosavybė. Tikriniai žodžiai (vardynas, onomastika) yra  kalbos dalis, kuria naudojasi visi kalbos vartotojai.

Neteisinga asmenvardžius painioti ir su prekių ženklais, atkeliavusiais iš kitų šalių ir parašytais jų rašyba (plg. Swedbank). Taip tomaševskininkus remianti UAB, pasivadinusi Europos žmogaus teisių fondu, net asmenvardį Barzda pradėjo skaityti Bažda ir skelbia, jog Registrų centras įregistravęs jau per 8 000 nelietuviškai užrašytų vardų ir pavardžių.

Pavardžių nulietuvinimo šalininkai primygtinai agituoja, kad „nelietuviškus“ asmenvardžius nelietuviškai reikia ir rašyti. Bet daugelio katalikų vardai yra hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos ar germaniškos kilmės, o per 70 proc. lietuvių, Lietuvos lenkų pavardžių pirmiausia užrašytos LDK raštininkų lotynų, vokiečių, rusėnų, vėliau ir lenkų, rusų kalbomis, tų kalbų rašyba. Kiekvienas archyvuose, senuose kapuose gali rasti savo protėvių neautentiškas, iškraipytas pavardes, carų, Žečpospolitos laikais užrašytas rusiškai, lenkiškai ir t. t. Bet tos prievartinės rašybos negalima vadinti autentiška, originalia, kaip ir užrašymų Witold, Olgierd bei daugelio kitų. Raštininkai, nemokėjusieji lietuvių kalbos, mūsų vardyną labai iškraipė.

Socialdemokratų projektas tik apgaulingai pridengiamas tomis trimis raidėmis. Vien lenkų „aktyvistams“ ir gal maždaug trečdaliui Lietuvos lenkų reikia ne tik vienos iš jų, bet dar septynių naujų. Dėl to pripažįstami visi okupantų archyvai su iškraipytais asmenvardžiais, o jų rašymo taisykles parengtų ne tam įgaliota Kalbos komisija, bet socialdemokratų Vyriausybė, savaip pertvarkydama ir valstybės registrus, informacines sistemas. Taigi naujų raidžių galėtų atsirasti per 150, kurios nuskandintų 32 lietuviškas raides. O kas tada tas naujoves mokėtų ištarti, skaityti, rašyti, kas ir kiek už jas apmokėtų?

Civilinio kodekso pakeitimu žadama ne pagal lietuvių kalbos taisykles rašyti ir etninių lietuvių žemių tradicinius vietovardžius, pažeidžiant Konstitucijos 10, 14, 29 straipsnius, Valstybinės kalbos įstatymo 14, 16, 17 straipsnius. Jeigu vėl būtų pripažintos iškraipytos vietovardžių formos Wilno, Kowno, Memel, Szawli, Poniewież ir t. t., reikštų, kad Lietuvoje jos Konstitucija ir įstatymai nebegalioja.

Dėl įstatymų vykdymo skelbiamos dar trys netiesos: kad Lietuva esą nesilaikanti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, sutarties su Lenkija ir kad Lenkijos lietuviai savo vardus ir pavardes galį rašyti autentiškai. Minėta Konvencija leidžia tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę rašyti pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis (komentaro 68 punktas), pagal šalių teisinės sistemos nustatytas sąlygas (11 str.) ir kaip tik reikalauja nepažeisti daugumos gyventojų teisių (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principų (21 str.).

Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis įpareigoja gerbti valstybių suverenumą, teritorijų vientisumą, nesikišti į vidaus reikalus (1, 2 str.), vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį (14 str.). Lietuva taip ir daro, o Lenkija sutarties iki galo nevykdo: lietuvių vardai, pavardės lenkinamos fonetiškai, darybiškai, morfologiškai, o autentiškai užrašyti asmenvardžiai jų teisinėje sistemoje negalioja. Tarp Varšuvos ir Punsko yra apie 1000 gyvenviečių vardų ir bent 50 000 sulenkintų  baltiškų, daugiausia lietuviškų asmenvardžių.

Krykštaujantiems, kad „pavardes originalo kalba su w ar net ł dar 1938-aisiais įstatymu įteisino tautos vado Antano Smetonos valdžia“ (R. Valatka, www.delfi.lt, 2015-11-08), reikėtų žinoti, kad tas po Lenkijos ultimatumo įstatymui primestas sakinėlis nebuvo vykdomas. Kai tomaševskininkams teismui reikėjo rasti bent vieną pasą su tokiu įrašu, jiems nepavyko tai padaryti. Iš tikro tada buvo vykdomas ne pavardžių nulietuvinimas, o atlietuvinimas. A. Smetonos ir R. Valatkos labai gerbiamas Antanas Salys rašė: „tikram lietuviui jo pavardė, sugadinta tautos priespaudos ir vargo laikais, negali būti kas „giliai sava ir dėl to brangu [ … ], pavardžių atlietuvinimas didelė nepriklausomosios Lietuvos dovana tautai jos 20 metų nepriklausomybės sukakčiai paminėti“ (A. Salys. Raštai, t. 2, Roma, 1983, p. 65, 70). 1937 m. lapkričio 11 d. pavardžių atlietuvinimo įstatymo projektas tautos atstovų buvo pateiktas Seimui ir pripažintas svarstytinu, sakant „geriau be dalies, negu be garbės“. Apie jokią pavardžių rašybą „originalo kalba“ nešnekėta. Įsitikinta, kad su Vilniumi 1939 m. atgautose etninėse lietuvių žemėse lenkiškų asmenvardžių beveik nėra.

1939 m. A. Salio vadovaujama 12 kalbininkų komisija nustatė autentiškas rytų Lietuvos pavardes ir lietuviška rašyba jas rekomendavo rašyti Lietuvos pasuose (žr. Vilniaus krašto pavardės, Vilniaus krašto gyvenamųjų vietų vardai – A. Salys. Raštai, t. 2, Roma, 1983, p. 303–488, 571–670). Nemenčinės ir Šalčininkų iškraipyti pavadinimai dvikalbėse lentelėse pagal jokį 1938 ar 1939 metų Lietuvos įstatymą taip pat nebuvo numatyti rašyti.

Užsieniečių asmenvardžių, kurie netraukiami į Lietuvos registrus ir kurių pavardes galime rašyti kaip norime (t. y. pagal kontekstą) nereikia painioti su Lietuvos piliečių asmenvardžiais, kuriuos socialdemokratų įstatymo projekte numatyta traukti į registrus. Tada svetimos raidės gali pakliūti visur – į spaudą, visus kitus dokumentus ir t. t., tada jas turėtų išmokti beveik visi piliečiai, pirmiausia visų sferų valdininkai, medicinos, tvarkos apsaugos, švietimo ir visi kiti darbuotojai. Visi jie, ir net mokiniai, studentai turėtų mokytis naujų raidžių, o tai ir yra tradicinės abėcėlės pildymas arba keitimas.

Dar mokslininkui netinka minėti tik sau naudingų faktų ir nutylėti sau nenaudingus dalykus. Juk vyko du kalbininkų seminarai dėl asmenvardžių ir ten buvo išsamiai pagrįsta, kodėl Lietuvos asmenvardžių rašybą netikslinga keisti. Pakankamai išspausdinta ir straipsnių ta tema. Pasaulio lietuvių suvažiavimas 2015 m. dėl to priėmė ir pagrįstą rezoliuciją. 2009 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto taryba patvirtino (protokolo Nr. 48) lotynų kalbos vadovėlį [1], kuris informavo, kad lotynų kalboje oponentų reklamuojamos raidės w iš viso nebuvo. Raidė q buvo tik junginyje prieš u ir tarta k (kaip ir raidės k, c kitose pozicijoje), o x nevartota žodžio pradžioje ir tarta ks, gz, pvz.: axis [aksis], rēx [reks], exāmen [egzamen].

Gerai, kad dekanas remiasi mano rašytu „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyreliu (tos gramatikos iš viso yra 5 leidimai), bet negerai, kad mano mielo fakulteto vadovas nori pažeisti autoriaus teises ir mane savavališkai išbraukti iš bendraautorių. O be reikalo, nes to 19 puslapio išnaša nieko negali padėti įrodinėjant svetimų raidžių galimybę Lietuvos asmenvardžiuose. Apie 70% lietuvių pavardžių (kaip ir Smetonos) yra ne visai lietuviškos, tik perimtos ir adaptuotos, bet visur vartojamos ir šiais laikais jau  laikomos lietuviškomis,  vartojamos visuose lietuviškuose tekstuose. Minėtoje gramatikoje kalbama apie literatūrą, alfabetinius sąrašus, taigi išnašoje iš tikro daugiausia minima svetimų kraštų literatūra su ne Lietuvos piliečių pavardėmis. Ta išnaša neleidžia legalizuoti autonomininkų kėslų.

Diskusijas dėl asmenvardžių rašybos reikėtų baigti atsižvelgiant į naujausius mokslo darbus. Žymiausias asmenvardžių tyrinėtojas akademikas Zigmas Zinkevičius įrodė, kad pavardžių skirstymas į vadinamąsias „lietuviškos“ ir „nelietuviškos“ kilmės pavardes nėra tikslingas, nes ir pati „nelietuviškiausia“ mūsų pavardė dažnai turi lietuviškų elementų („Lietuvių asmenvardžiai“, 2008, p. 624). Informaciją apie mokslą turi skleisti ne tendencingi diletantai, bet objektyvūs mokslininkai.

————–
[1] J. Dumčius, K. Kuzavinis, R. Mironas. Elementa Latīna. Ketvirtasis ir papildytas leidimas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2010, p. 27–31, 294–303.

Autorius yra „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  2. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  3. K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
  4. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  6. K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
  7. K. Garšva. Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas?
  8. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  9. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  10. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  11. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  12. Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva
  13. K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus
  14. A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)
  15. Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
  16. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  17. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  18. VRK nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (nuotraukos, video)
  19. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio)
  20. K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai
  21. K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais
  22. Už Lietuvos valstybinę kalbą jau galima pasirašyti ir Internete!
  23. K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?
  24. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  25. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  26. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  27. V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema
  28. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  29. „Pro Patria“ pakvietė jaunimo organizacijas palaikyti Talką už Lietuvos valstybinę kalbą
  30. Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Getas says:
    4 m. ago

    Autorius viską istoriškai gerai išaiškino ir tai yra tiesa, kurios visi turi laikytis Lietuvos respublikoje. Bet kyla klausimas, kodėl L. Linkevičiui nekeliama apkalta už Konstitucijos laužymą? Kur mūsų Prokuratūra ir Prezidentė – Konstitucijos laikymosi garantai?

    Atsakyti
  2. pagarba Garšvai says:
    4 m. ago

    Pagarba kalbininkui dr. Kazimierui Garšvai.
    Jei visi lituanistai turėtų tiek garbės, išmanymo ir meilės Lietuvai bei protėvių kalbai – seniai būtų pasibaigę išdavikiški kėslai iškraipyti, sulenkinti lietuviškas pavardes, tūkstančius metų išsaugotus baltiškus/lietuviškus vietovardžius.

    Atsakyti
  3. Rimas says:
    4 m. ago

    Puikus straipsnis!
    Tik ar nepradės visokie “krembliai” ir kitokie mažaraščiai kabinėtis čia prie tarptautinių žodžių, eilinįkart nukreipdami dėmesį nuo straipsnio esmės?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 m. ago

      O kas ,Tamstai, nutiko. Nekreipk į mažaraščius jokio dėmėsio ir sutelk savę visą į skaitymą. Tik vienas pastebėjimas, jei ,Tamsta, apie tai rašai, reiškia jauti kažkokį kirminuką. Graužia truputį , jei taip, tai gal praregėsi ir prisijungsi prie “kremblių” ir mažaraščių. Sėkmės Lietuvį.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        4 m. ago

        “Sėkmės Lietuvį.” – sėkmės KĄ? 🙂

        Atsakyti
  4. Kaunietis says:
    4 m. ago

    Nuostabus straipsnis! Pagarba ponui K.Garšvai… Kažin, ar nebūtų pats laikas išlesti į pensiją tą ministrą-komsomolcą? Įdomu, kokioje dar valstybėje ministras gali siūlyti nesilaikyti konstitucijos?! Kažkoks durnių laivas…

    Atsakyti
  5. Kiemsargis says:
    4 m. ago

    Keista ,kad net “visuomeniniu transliuotuoju ” save tituluojantis Ėlėrtė nė piršto nepajudina ,kad apgintu mūsų kalbą. Žiūriu anądien dokumentinį filmą. Diktorius sako : “Šarlis de Golis” , Ėlėrtė titruose rašo: Charlesas de Gaulleas”.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Tamstai pasisekė, kad diktorius sakė Šarlis de Golis. Tačiau gana dažnai net Nacionalinis (pagal misiją – taisyklingos kalbos švyturys!) reportažuose ir įv. laidose įsigudrina pavardes be galūnių tarti. Kiek badau pirštu, kad pažiūrėtų ir paklausytų, kaip su svetimvardžiais elgiasi tie, kas jiems autoritetai (= užsieniečiai, žinoma, ne lietuviai, ne lituanistai) – jie naudojasi SAVO gramatikos priemonėmis. SAVO, o ne svetimomis. Tai štai mūsų kaimynė Lenkija ten, kur jos gramatika reikalauja, KLIJUOJA SAVO GALŪNES prie svetimvardžių ir kalbėdama, ir rašydama. Kas neturi galūnių, tie artikelius, kitus pagalbinius žodžius, žodžių tvarką ir kas tik ką turi priversti naudoti, kad nedviprasmiškai sakinį suprastų. O mums viso to nereikia – pridėjome trumpą ir aiškią galūnę, ir viskas aišku.
      Mūsiškiai, tie, kas liguistai „pažangūs” ir „tolerantiški”, verkia, kad lietuvių k. jiems per sunki. Kaip nebus per sunki, jei blaškaisi ir darai mišrainę iš savo kalbos? Kas jau čia sugebėtų kalbėdamas savo kalba taikyti VISO PASAULIO kalbų taisykles… Gal todėl Vakarų žmonės SAVŲ gramatikų laikosi – juk lengviau vienos kalbos taisyklių laikytis 🙂 Reikia tik šiek mąstyti, ir suprasi, kad tikrai lengviau.

      Atsakyti
  6. Garbusai tamsta profesoriau, says:
    4 m. ago

    kol Tamsta čia rašai apie Konvencijos teiginius, viskas teisingai – ji skirta būtent taut. MAŽUMŲ apsaugai.
    Tačiau kodėl su Konvencijos tema Tamsta sieji LLRAKcininkus? Ką bendro su TMAP turi mūsų kitataučiai?
    Gal Lenkijos parlamentarai turi tik vidurinį baigusius padėjėjus bei patarėjus, tai jiems sunku išsiaiškinti skirtumą, bet mes neprivalome vis taktiškai nutylėti ir žaisti jų žaidimus – nebeturime tiek žemių ir tiek piliečių, kad toks faktų painiojimas būt nepavojingas.

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    4 m. ago

    Visgi autoriaus siūlomas dokumentų papildomų įrašų taisyklių 4-as punktas, kad “papildomiems įrašams atlikti pateikiami papildomi oficialūs visiškai pagrįsti dokumentai” tais atvejai, kai pilietis pageidauja dokumente įrašo nelietuvių kalba, prieštarauja Konstitucijai, kadangi iš esmės tokiu atveju būtų žmogui teikiama privilegija pagal tautybę, kas pagal jos 29 str. yra negalima.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

technologijos.lt nuotr.

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Gitans Nausėda ir Ingrida Šimonytė | Alkas.lt nuotr.

LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
A. Jakubauskas. Su Šv. Velykom!

A. Jakubauskas. Su Šv. Velykom!

2021 04 04
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
molkslasplius.lt nuotr.

G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?

2021 04 03
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

R. Šarknickas. Seime socialdemokratų nebeliko, liko 13 pavardžių

2021 04 02
unsplash.com nuotr.

Patikslinus tęstinio profesinio mokymo reikalavimus daugiau ilgalaikių bedarbių galės sugrįžti į darbo rinką

2021 04 02
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Seimas svarstys siūlymą supaprastinti sutikimo skiepytis tvarką

2021 04 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 516; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 329; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
1
technologijos.lt nuotr.

Ruošiantis sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų...

Skaityti toliau

LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
1
Gitans Nausėda ir Ingrida Šimonytė | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinis ministrų kabinetas kreipėsi į Lietuvos krikščionių demokratų partiją (TS-LKD) ir Ingridos Šimonytės vadovaujamą...

Skaityti toliau

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 06
17
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 7 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas surengs neformalaus Ateities forumo nuotolinį viešą aptarimą „Lietuvių kalba...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
Kitas straipsnis
Linas Kojala | Alkas.lt koliažas

L. Kojala. 90 sekundžių apie politiką (XIV): Naujojo JAV prezidento inauguracija (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai