Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2017-05-08 10:10:51
11
Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 6 dieną latvių senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai surengė ypatingą renginį – šventyklos atidarymą. Šventykla įkurta gražioje nedidelėje Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidėjo 11 valandą ir tęsėsi iki pavakarių. Dievturių šventyklos atidaryme dalyvavo Ir Lietuvos Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Dievturių vadovui Valdžiui Celmui (Valdis Celms) Romuvos vardu padovanojo apeiginę vaidilos lazdą krivulę ir tarė sveikinimo kalbą.

Pasak Krivės Dievturių šventyklos atidarymas yra reikšmingas istorinis įvykis įkuriantis istorinę vieta ir šią dieną verčiantis istoriniu laiku. Laiku, kuomet maldos, norai ir troškimai įsikūnija, įgaudami apčiuopiamą pavidalą.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Latvios Dievturių Sandraugos Dižvadoniui Valdžiui Celmui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Latvios Dievturių Sandraugos Dižvadoniui Valdžiui Celmui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Mūsų protėviai paliko mums dvasią, kurią mes visi nešiojame savyje, kuri mus stiprina, padeda eiti protėvių keliu, bet mūsų nuolatos klausia: o kur jūsų šventieji raštai?, Kur jūsų knygos? Kur jūsų šventovės? Kur Jūsų amžinoji ugnis? Gyvename laikotarpiu, kuomet atsakymas, kad viskas yra čia, mūsų širdyse, nėra pakankamas. Mums ir mūsų vaikams ir vaikaičiams čia ir dabar reikia šventų raštų, reikia knygų, giesmų ir reikia vietos, kur galėtume susiburti ir nuolatos garbinti savo Dievus ir bendrauti tarpusavyje. Ir mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad dievturiai nuo šiol turi tokią vietą – Lokstenės šventyklą. Protėviai gali mumis didžiuotis. Baltų dievai turi savo šventą buveinę“ – sveikindama dievturius ir visus šventės dalyvius sakė I. Trinkūnienė.

Pasibaigus šventyklos atidarymo apeigoms buvo švenčiama Lietuvos Romuvos Jorę atitinkanti Ūsinio šventė. 

Naujoji šventykla | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Naujoji šventykla | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiūrėkite videopasakojimą iš šventvietės atidarymo iškilmių:

[youtube]https://youtu.be/vRB6rUIEqnQ [/youtube]

Dievturyba – tikėjimas tęsiantis senovės baltų religiją, gyvavusią Latvijoje iki krikšto įvedimo XIII a. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „Dievo turėjimas“.  Dievturių judėjimą 1922 m. įkūrė istorikas, acheologas ir kraštotyrininkas Ernestas Brastinis (Ernests Brastiņš) (1892-1942), rinkęs medžiagą apie senovės latvių šventyklas bei pilis ir mitologiškai nagrinėjęs latvių dainas, 1932 m. parašęs „Dievturių katekizmą“ („Cerokslis“). 1940 m. sovietai okupavo Latviją, dievturius uždraudė, o E.Brastinį nužudė Rusijos kalėjime. 2006 m. jam pastatytas paminklas Kronvaldo parke Rygoje.

Dievturyba  – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė. Dievturyba moko, jog žmogų sudaro trys formos: kūnas (miesa), dvasia (dvēsele) ir vėlė (velis).

Apie dievturius ir dievturybą yra išleistos knygos – E. Brastinio „Ceroklis“ (1966 m., Čikaga) ir „Mūsu dievestības tūkstošgadīgā apkarošana“ („Mūsų tikėjimo tūkstantmetė kova“, 1936 m., Ryga).

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dabartinis dievturių vadovas Valdis Celms yra dailininkas, dizaineris, latvių rašto ženklų tyrinėtojas. 2008 m. jis parašė monografiją „Latvju raksts un zīmes; baltu  pasaules  modelis, uzbūve, tēli, simbolika“ („Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis: struktūra, vaizdiniai, simboliai“), kuri 2010 metais buvo Dzintros Irbytės išversta ir išleista lietuviškai.

Naujausia V. Celmo knyga parašyta latvių ir lietuvių  „Baltų religijos pagrindai („Baltu Dievestības Pamati“) išėjo 2016 m. 

Dievturiai leidžia laikraštį „Labietis“.

P1410550-2400
P1410551-2400
P1410553-2400
P1410554-2400
P1410555-2400
P1410556-2400
P1410557-2400
P1410561-2400
P1410563-2400
P1410566-2400
P1410568-2400
P1410569-2400
P1410572-2400
P1410573-2400
P1410575-2400
P1410576-2400
P1410578-2400
P1410579-2400
P1410581-2400
P1410582-2400
P1410586-2400
P1410589-2400
P1410593-2400
P1410596-2400
P1410597-2400
P1410601-2400
P1410602-2400
P1410604-2400
P1410605-2400
P1410606-2400
P1410611-2400
P1410612-2400
P1410615-2400
P1410616-2400
P1410619-2400
P1410621-2400
P1410623-2400
P1410624-2400
P1410627-2400
P1410629-2400
P1410632-2400
P1410633-2400
P1410634-2400
P1410636-2400
P1410639-2400
P1410641-2400
P1410645-2400
P1410647-2400
P1410648-2400
P1410649-2400
P1410650-2400
P1410651-2400
P1410652-2400
P1410654-2400
P1410657-2400
P1410661-2400
P1410662-2400
P1410666-2400
P1410668-2400
P1410669-2400
P1410670-2400
P1410671-2400
P1410672-2400
P1410673-2400
P1410674-2400
P1410675-2400
P1410677-2400
P1410680-2400
P1410681-2400
P1410685-2400
P1410687-2400
P1410688-2400
P1410689-2400
P1410690-2400
P1410691-2400
P1410694-2400
P1410695-2400
P1410696-2400
P1410697-2400
P1410698-2400
P1410699-2400
P1410700-2400
P1410702-2400
P1410704-2400
P1410705-2400
P1410706-2400
P1410707-2400
P1410708-2400
P1410709-2400
P1410710-2400
P1410713-2400
P1410714-2400
P1410717-2400
P1410720-2400
P1410722-2400
P1410724-2400
P1410725-2400
P1410726-2400
P1410727-2400
P1410728-2400

◄ 1 2 3 ... 5 ►
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video)
  2. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
  3. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
  5. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  6. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  7. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  8. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  9. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  10. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  11. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  12. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  13. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  14. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  15. Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Jolanta says:
    8 metai ago

    Pastate kažkoks keistas seno ir naujo kratinys – senovinis ir tikrai gražus ūkinio pastato fasadas nedera su vidaus euroremonto stiliumi…, o ir malkos juk ąžuolinės buvo kūrentos, ir laivai argi tokie vikinginiai buvo?… Suprantama, kad sunku atkurti kaip buvo (kitas klausimas – ar tikrai TAI buvo? gal buvo XVII – XVIII a. kai apeigos buvo atliekamos siaurame rate ūkio pastatuose?), bet ir kuriant galėtų paprasčiau bei išlaikant visumą daryti. Kita vertus, nepaisant šių žemiškojo įvaizdinimo nesklandumų, labai smagu, kad latviai iki šiol puoselėja dievturius ir tik pavydėti jiems reikia savo ornamentikos tyrinėjimų bei puikios šiuolaikinės jų sklaidos!

    p.s. nuotraukas galėjot atrinkti, nes nuobodu ir laiko daug atima beveik vienodas vartyti. Ši pastaba tinka ir kitiems Alko foto albumams

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 metai ago

      Sveiki. Dievturių vadovas Celms atidarymo metu aiškiai pabrėžė, kad nesistengiama NIEKO ATKURTI – tikėjimas tęsiamas ir viskas daroma ČIA ir DABAR – šiuolaikinio žmogaus dvasiniams poreikiams tenkinti.

      Dėl nuotraukų. Nuotraukos atrinktos. Jų buvo 4 kart daugiau. Dar mažiau – galima padaryti. Tačiau istorinius įvykius Alkas.lt siekia kuo smulkiau įamžinti. Kai yra daug nuotraukų galima nežiūrėti visų… Tačiau yra žmonių kurie žiūri visas 🙂

      Bet jeigu ir daugiau skaitytojų ims skųstis – mažinsime.

      Atsakyti
      • Jolanta says:
        8 metai ago

        Jonai, suprantama, kad kitaip ir nebus, nes tai vyksta tik čia ir dabar, bet tokia eklektika tikrai nederanti bei neskoninga. Tai asmeninė nuomonė, gal kitiems ir gerai

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          8 metai ago

          Kokia eklektika?

          eklèktika [↗ eklektikas]:
          1. skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo, meno teorijų, koncepcijų, stilių, tezių, sąvokų nekūrybiškas jungimas ir vartojimas; nesavarankiška, neprincipinga mąstysena, kūryba;
          2. XIX a. II pusės—XX a. pradžios meno (daugiausia architektūros) stilius, kuriam būdinga laisvas praeities stilistinių formų jungimas.

          Atsakyti
  2. Krivis Jonas Trinkūnas sakė says:
    8 metai ago

    Vilniaus arkikatedra l. tinka šventyklai, tik reikia aukurą įrengti viduryje jos._

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 metai ago

    ,,Dievturyba – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė.”

    Ar Perkūnas neužpyks, jei pastebės kieme pastatytą perkūnsargį?

    Atsakyti
    • lyvis says:
      8 metai ago

      Perkūnas yra šaulio zodiakas mieli svetainės lankytojai. lyvis

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        Ar žino apie tai Perkūnas?
        Praneštum, ‘lyvi’, tu jam kaip nors… 🙂 🙂

        Atsakyti
        • lyvis says:
          8 metai ago

          Mielas, Kembly, belskytės ir Jums bus atidaryta. lyvis

          Atsakyti
  4. lyvis says:
    8 metai ago

    Taip pat reikia atidžiau skaityti, jokios Jūros, Vandens Motė ir Upių Motės NĖRA. lyvis

    Atsakyti
  5. Šarū says:
    8 metai ago

    Į šventyklą nepanašu nė iš tolo… Eklektika (=maišalynė), tiksliai pasakyta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniečiai kviečia gelbėti Gedimino kalną | A. Daraškevičiaus nuotr.

Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai