Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

Gegužės 26 d., pirmadienį, įmonės ir žinomi žmonės kviečia visus puoštis baltiškais, tautiniais drabužiais – pradedamas tautinės tapatybės skatinimo veiksmas – skelbiamas Tautadienis! Tą dieną kviečiami visi ateiti į savo darbo vietas, į biurus, bendruomenes, viešas erdves ateiti apsivilkus baltišką ar tautinį drabužį ar nors kokią jo detalę. Tuo siekiama padėti prisijaukinti šį rūbą tiems, kurie gal net nėra jo vilkėję, ir paskatinti dažniau juo puoštis svarbiomis gyvenimo progomis.

Pirmąkart drąsiau puoštis su bendraminčiais

Kaip teigia projekto partnerio Vilniaus etninės kultūros centro vadovė Sandra Daugirdienė, sumanymo tikslas – paskatinti daugiau gyventojų puoštis savo tautinės tapatybės rūbais.

„Palaikome pilietiškų žmonių siekį išplėsti tautinių drabužių dėvėjimo erdvę už įprastų ribų – folkloro kolektyvų veiklos, Dainų švenčių, valstybinių renginių ar ugdymo įstaigų. Skatiname domėtis ir didžiuotis mūsų išskirtiniu tautiniu paveldu – raštais, simbolika ir giliomis prasmėmis, slypinčiomis tautiniuose bei baltiškuose drabužiuose.

Iš tiesų, jei niekada nesi vilkėjęs tautinio ar baltiško rūbo, tam gali prireikti drąsos. Tačiau pirmasis kartas – ypač drauge su bendraminčių būriu – būna ne tik lengvesnis, bet ir kupinas džiaugsmo“, – sako Sandra Daugirdienė.

Siekia pagausinti tautinį rūbą vilkinčių gretas

Prieš porą mėnesių darbus pradėję įgyvendinti sumanymą, rengėjai jau subūrė palaikytojų būrį. Iniciatyvos prasmę iškart įžvelgė ir lietuviškos įmonės.

„Mums kaip kepėjams lietuviškos duonos, kuri taip pat yra mūsų tautinės tapatybės dalis, ši idėja pasirodė artima ir prasminga. Smagu, kad ji kilo iš pačių žmonių. Todėl iškart mielai sutikome drauge ją kurti. Norisi, kad šis ypatingas drabužis prigytų kaip svarbių gyvenimo progų ar miesto renginių akcentas ir padėtų puoselėti tai, kas sava“, – sakė Artūras Kokoškinas, „Vilniaus duonos“ vadovas. Ši įmonė pirmoji patikėjo šia idėja ir prisijungė prie sumanytojų.

Palaiko ir žymūs žmonės

Sumanymas sulaukė palaikytojų ne tik tarp įmonių, bet ir tarp žymių Lietuvos žmonių: Beata Nicholson, Dovilė Filmanavičiūtė, Indrė Kavaliauskaitė ir kiti išreiškė savo palaikymą bei dalinosi savo nuotraukomis su tautiniais drabužiais.

„Nėra man gražesnio ir puikesnio drabužio už tautinį rūbą. Pernai išpildžiau ketverius metus puoselėtą norą ir užsisakiau pasiūti rankų darbo Dzūkijos krašto drabužius. Niekada nei su jokia suknele nesu gavusi tiek komplimentų – jaučiuosi visada su juo kaip karalienė. Toks jausmas, kad juo vilkint sparnai užauga, nes tiek meilės ir tiek rankų darbo į kiekvieną audinio gijelę ar dygsnį sudėta“, – dalinosi Beata Nicholson, puoselėjanti tautinių rūbų vilkėjimą renginiuose.

Nori, kad tautinis rūbas puoštų svarbias gyvenimo progas  

Idėjos autorė, šio sumanymo komunikacijos partnerė ir etnokultūros mylėtoja Gitana Baliutavičienė sakė, kad mintis telkti bendraminčius šiai minčiai kilo pastebėjus, kad Lietuvoje tautiniai drabužiai vis dar yra daugiau folkloro koncertų, švenčių, liaudies kolektyvų atributas nei svarbių gyvenimo progų apranga.

„Kada paskutinį kartą vilkėjote savo tautinį rūbą? Dažnas atsako, kad mokykloje ar kai dainavo, šoko ansamblyje. Jį išties dažniau turi kolektyvai, ansambliai, mokyklų bendruomenės. Svajoju, kad tai būtų ne vien ansamblių, o kiekvieno žmogaus, kuriam brangi jo šalis ir jo šaknys, drabužis. Kad jis taptų įprasta puošmena per tokias svarbias gyvenimo progas kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, gaunant diplomą ar apdovanojimą, per visas valstybines šventes. O tam – reikia padėti visuomenei jį prisijaukinti. Ypač tiems, kurie niekad nėra jo vilkėję. Būtent toks ir yra Tautadienio tikslas“, – sakė Tautadienio idėjos autorė Gitana Baliutavičienė, kuri tikisi, kad šių metų sumanymas taps kasmetinis.

Ji pati neseniai išpildė savo svajonę ir užsisakė savo kilmės krašto, Rytų Lietuvos baltų, lietuvių genties, drabužius. Taip pat ateityje planuoja įsigyti Suvalkijos, tėčio gimtinės, tautinę aprangą.

Pasipuošusių lauks lietuviško kino seansas ir dovanos

Prie idėjos prisijungęs kinocentras SKALVIJA tądien pasipuošusiems Tautadienio dalyviams dovanos net tris lietuviško kino seansus. Vakare sumanymo partneriai, palaikytojai ir dalyviai susiburs žiūrėti Giedrės Beinoriūtės filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.

Dalyvauti skatins ir apdovanojimais 

Sumanymo partneriai dalyviams taip pat yra parengę konkursų su įvairiomis dovanomis, prizais, tarp kurių duonos vaišės dalyvių kolektyvams, etno užsiėmimai, žaidimai ir leidiniai, o pagrindinis apdovanojimas – galimybė laimėti asmeniškai pasiūtą savo kilmės krašto tautinę aprangą. Jos bus padovanotos net dvi: vieną sukurs tautinių drabužių kūrėjas Vilius Paškevičius, dar vienus tatinius rūbus dovanos „Rūta žalioji“.

Septynių dalių tautinės aprangos kaina prasideda nuo pusseptinto šimto eurų, mat audiniai audžiami, juostos pinamos, siuvinėjimai yra meistrų atliekami rankomis ir yra vienetiniai autoriniai kūriniai.

Tautiniai drabužiai populiarėja

„Per daugiau nei 15 metų esu sukūręs daug tautinių rūbų – kiekvienas jų man byloja apie žmogaus ryšį su savo kraštu. Iš kur kilęs – nuo šio klausimo pradedu, kai ateina žmogus siūtis. Tautinis drabužis nėra tik proginis rūbas – jis yra gilus priminimas, kas esi ir iš kur esi. Jis reikalauja pagarbos, kaip vėliava ar himnas. Jį vilkėdami padedame išsaugoti ir savo kultūrą, ir senuosius amatus“, – sakė anykštėnas Vilius Paškevičius, tautinių rūbų kūrėjas Vilniuje.

Dovanoja vertinantiems savo šaknis

„Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško savo šaknų, tapatybės – o tautinis rūbas tampa gražiu ir prasmingu būdu tai išreikšti. Pastebime augantį susidomėjimą tiek tarp jaunimo, kuris kūrybiškai pritaiko aprangos detales kasdienybėje, tiek tarp šeimų, kur tautinis drabužis tampa šventine tradicija ar prasminga dovana artimajam“, – sakė Ilona Tamošaitienė, „Rūta žalioji“ kūrybos vadovė.

Baltų kostiumai žymi pažangios civilizacijos ženklus

Archeologė mokslininkė ir baltų genčių kostiumų profesionali kūrėja Dr. Daiva Steponavičienė, VšĮ „Vita Antiqua“ vadovė, vienam Tautadienio sumanyme dalyvaujančiam įmonės kolektyvui padovanos mokomąjį užsiėmimą apie baltų genčių aprangą.

2023 m. Lietuvos etninės kultūros globos taryba prilygino archeologinę baltų aprangą tautiniam, tinkamą vilkėti valstybiniuose renginiuose.

„Baltų genčių rūbai – tai nebylūs liudininkai mūsų tūkstantmečių istorijos. Juose užkoduoti mūsų protėvių pasaulėvaizdžio ženklai, vertybės ir grožio samprata. Pažinti juos – tai iš tikrųjų pradėti pažinti ir save. Mūsų protėviai buvo aukšto meistriškumo ir estetikos kūrėjai. Mes paveldėjome ne tik aprangą – mes paveldėjome pažangios civilizacijos ženklus“, – sakė Dr. Daiva Steponavičienė, „Vita Antiqua“ vadovė.

Etnografinių regionų ir baltiškų rūbų įvairovė

Lietuva turi iš viso penkių etnografinių regionų skirtingus tautinius aprėdus: Dzūkijos (Dainavos), Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sudūvos).

Taip pat keliolikos baltų genčių aprėdus, kurie kuriami atliekant archeologines rekonstrukcijas ir pasitelkiant kūrybą. Lietuvos teritorijoje gyveno šios baltų gentys: kuršiai, prūsai, sėliai, skalviai, žemaičiai, žiemgaliai, aukštaičiai, jotvingiai, latgaliai, lietuviai. Ne visų jų rūbai dar yra atkurti.

Kiek Lietuvos gyventojų turi tautinį arba baltų genčių aprangą?

Kol kas nėra duomenų, kiek Lietuvos gyventojų turi tautinį arba baltų genčių kostiumą.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinės aprangos specialistės Danutės Keturakienės teigimu, vien šimtmečio Dainų šventėje dauguma dalyvių buvę pasipuošę tautiniais rūbais, o jų buvo apie 37 tūkst.

Norvegijoje, turinčioje stiprias tautinės tapatybės puoselėjimo tradicijas, apie 70 proc. moterų ir 20 proc. vyrų turi savo tautinį rūbą. Austrijoje – daugiau nei 50 proc. gyventojų turi tautinių drabužių. Ten tautinės tapatybės rūbas įprastas bet kurios svarbesnės gyvenimo ar šventės dalis.

Tautadienio sumanymo partneriai, draugai ir palaikytojai: „Vilniaus duona“, „Vilniaus etninės kultūros centras“, LRT, kinocentras „Skalvija“, „Vita Antiqua“ VšĮ, Tautinių kostiumų siuvimas, Viliaus Paškevičiaus ĮI, „Be ledo“, „Sway“,  „Rūta Žalioji“, Beata Nicholson, Dovilė Filmanavičiūtė, Indrė Kavaliauskaitė, Rokas Radzevičius, ir kt.