J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu – ciklinis kalendorinis ratas buvo paverstas ir krikščionių mitinės istorijos projekcijos skale. Krikščioniškasis kodas ypač akivaizdus dabartiniame tradiciniame liaudiškame kalendorinių švenčių paviršiuje. Sakau – paviršiuje, nes tai nekeičia pačių švenčių savito tautinio giluminio gamtinio turinio. Tarkime Joninės nesėkmingai bando užgožti Rasos – Kupolių šventės giluminę esmę, Visi šventieji – Vėlines, Marijos šventės – deivės Žemynos, mitinio Kristaus gyvenimo įvykių datos – Perkūno švenčių turinį, tačiau būdamos paviršutiniškos krikščioniškos liturgijos atspindžiais, jos taip ir neperprato ir neperėmė šių švenčių gelminių gamtinių-dvasinių klodų.

Sausio 6-toji, krikščionių siejami su mitiniais „Trimis Karliais“, taip pat bando nuspalvinti mūsų baltišką dienų ir metų laikų prasmę Krikščionių herojaus Jėzaus Kristaus biografijos turiniu, tačiau ir vėl nesėkmingai, nes jokių gilesnių tikrų tuo metu mūsų gyvenamame laike ir erdvėje vykstančių gamtos ir sielos virsmų esmės neapčiuopdama praslysta esmių paviršiumi.  Šios, kaip ir kitų dienų ir vietų esmingumas tebeglūdi mūsų išsaugotame, nors vis labiau primirštamame baltiškame šventės supratime. Sausio 6-tąją mūsuose nuo seno buvo vadinama Krikštais, Atarašais. Latviai ir lenkai išsaugojo šios šventės dangišką pavadinimą – Žvaigždžių diena.

Trumpiausias Saulės „stovėjimo“ dienas nuo Kūčių iki sausio 6–tos Šiaurės Europos tautos siejo su protėvių vėlių sugrįžimo ir lankymosi savo namuose laikotarpiu. Šį laiką Lietuvoje vadindavo – „tarpukalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“. Tuomet sodybas lankydavo žmonės persirengę lokio, arklio, gervės, ožio ir kitomis apeiginėmis kaukėmis. Tik paskutiniu metu krikščioniškos mitologijos įtakoje šių persirengėlių būrį papildė ir Trijų Karalių personažai. Atsilankę sodyboje persirengėliai giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės ir gero derliaus, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Nors per amžius išblėso šių kalėdinių kaukininkų supratimas, bet galima spėti, kad tai – mitiniai protėviai, vaizduojantys mūsų pačių žmogiškąsias savybes, kurios buvo kildinamos iš toteminių mitinių protėvių siejamų su gyvūnų pavidalais ir jų įkūnijamomis galiomis. Bandydami susivokti kas esame, dar ir dabar save lyginame būtent su gyvūnais: „stiprus kaip lokys“, „dirba kaip arklys“, „grakšti kaip gervė“, „užsispyręs kaip ožys“… Kadaise žvaigždininkai simbolinius gyvūnų vaizdinius siedami su žvaigždynais sukūrė net savitą astrologinę sistemą įgalinusią žynius atlikti žmogaus dvasinės ir fizinės raiškos prognostiką.

Būtent senovinių dangaus šviesulių stebėjimo praktikos dėka buvo pastebėta, kad praėjus 12 dienų po žiemos saulėgrįžos – sausio 6 d. jau yra pastebimas dienos pailgėjimas. Tą dieną tamsa pradeda pastebimai  trauktis, o pagal mitinį mąstymą būtent tai ir reiškia dangišką ženklą vėlėms iki tol tamsioje vėlumoje lankiusioms mūsų laukus ir namus  iškeliauti atgal į Anapilį, 0 ten iš kur jos kasmet ir ateina po Vėlinių. Todėl Krikštų išvakarėse būdavo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis.  Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, pastatai ir daiktai buvo „atrašinėjami“ – magiškai pažymimi. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, nupiešdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai – Atarašai bei Krikštai. „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus. Tarsi kokiame spiritizmo seanse tokiais ženklais pažymėton erdvėn vėlės jau nebegali grįžti, tad privalo apsigręžti ir keliauti Dievop iki kitų šventvakarių.

Ne tik anglimi ir kreida buvo ženklinami būstai, tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose apsauginiai kryželiai buvo daromi taip pat ir iš verbos šakelių ar šiaudų ir, apsaugos nuo piktųjų dvasių sumetimais, būdavo užkišami įvairiose pastatų vietose. Latviai ant pastatų, neatkeldami rankos išpaišydavo penkiakampės arba aštuonkampės žvaigždės – vadinamus slogučio kryžius (lietuvēna krusts). Kaip minėjau ir pačią Krikštų šventę latviai vadino – Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Taigi, pliuso pavidalo maginių kryželių prasmė gali būti perteikiama ir  žvaigždžių simboliais. Ir tai neturėtų stebinti, nes su pirmosios vakaro žvaigždės pasirodymu Kalėdų išvakarėse pasitinkame protėvių vėles, o su Šienpjovių žvaigždyno ryškiausių 3 žvaigždžių vakariniu patekėjimu – jas jau išlydime. Taigi 3 kryžiukai + + + , tai ir trys žvaigždės savo pasirodymu pranešančios apie žiemos Saulėgrįžos šventinio laikotarpio išsipildymą – Naujos Saulės, Naujos Šviesos, Naujo Pasaulio užgimimą ir su juo siejamų visų žmogiškųjų vertybių atgavimo galimybę.

Kalėdinis laikotarpis baigėsi. Pasisėmę galių iš savo protėvių išminties ir tikėjimo šventųjų aruodų naujoje šviesoje dabar turime kilti ir kibti į naujus ir didingus darbus.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

66 komentarai

  1. Kęstutis:

    Straipsnis patiko, nes tie trys karaliai labai jau neaiškus…Šiemet išgirdau dar vieną krikščionišką naujieną. Pasirodo žydų macai, kitaip plotkelės, nuo šių metų pasidarė – kalėdaičiai ir dar su giliomis lietuviškomis tradicijomis… Va taip, vagystės ir melagystės šiuolaikinės krikščionybės pagrindai, o senosioms krikščioniškoms tradicijoms dar reikėtų priskirti ir genocidą…

  2. VytautasV.:

    Pritariu ir Kęstučiui, ir 2-ajam, nes tai atgyvenos.

  3. Kemblys:

    Vaiškūnas toks išsilavinęs, kad gali rašyti lietuviškai be lietuviškų žodžių: ,,…mitinės istorijos projekcijos skale…”.

    ,,Pasisėmę galių iš savo protėvių išminties ir tikėjimo šventųjų aruodų naujoje šviesoje dabar turime kilti ir kibti į naujus ir didingus darbus.” 🙂

  4. Kažin:

    O kodėl 3 kryžiukai – tai ne trijų metų laikų ciklo: žiemos, vasaros ir rudens buvimą patvirtinantys ženklai. Juk lietuviai niekada vien šventąja dvasia – “šviesa” – negyveno. O ir tamsa pagal lietuvių pasaulėžiūrą buvo tik kitybė, bet ne vien kokia negerybė. Antai, šventimai pagal tradiciją vyksta vakare, naktį, t.y. tamsiu metu… Tiek šviesa, tiek tamsa gyvenimo vyksme turi savo paskirtį.

    • Perkūno paukštis:

      Taip kaip saulės LAIDA (vadinkim, toks jos būvis), taip ir žmogų, regis, LAIDOJA….

      • Perkūno paukštis:

        Žmogų – tai turiu omenyje pagonį.

      • Kažin:

        Taip, iš tikrųjų žmogus yra laidojamas, kavojamas (tarmiškai). Pagal tai galima manyti, kad Kaunas pirmiausiai buvusi vieta, kur buvo kavojami, laidojami žmonės, kur žemaičiams tuo metu pasikavodavo, nusileisdavo Saulė. Iš čia ir jo vardas radosi. Taigi šiandienine kalba Kaunas reikštų kapinės.
        Antai, visai gali būti, kad Kauno vardas, lenkiškai Kowno (panašu, kad gautas iš žemaičių), gali būti radęsis iš kavoti, pakavoti – “laidoti, palaidoti”. Garsiškai tai galėjo kisti taip: Kawunos>Kownos> lenkiškai Kowno. Taigi gal vertėtų galvoti, ar negrįžtina prie labai galimo pagoniško Kauno pavadinimo Kawnos(!), ar ne…

        • Kęstutis:

          Neįtikinai, kodėl kaunas-kaunasi reikėtų vartyti iš kavojasi…

          • Kažin:

            Todėl, kad tai tikriau – atitinka pasaulėžiūrą, yra istoriška.
            Pagal senąją pasaulėžiūrą (lietuvių ir ne tik jų tradiciją) vietos apgyvendinimas prasideda nuo palaidojimo joje (plg. legendą Šventragio palaidojimas Vilniuje, apskritai, Lietuvoje kaimas ar sodyba ir prie jų kapinaitės – palaidojimas -vėlės pasilikimas toje vietoje, o vėlė, tai šaknis). Be to, vietų vardų pagal tai, kad joje “kaunamasi”, neturime, o vieta, kuri “kaunasi”, logiška – gali būti tik jau turinti vardą.
            Antra, jeigu būtų iš “kaunasi”, o ne iš “kavoti” tai vargiai būtų galimas lenkiškas vardas -Kowno (su “w”), labiausiai panašu gautas iš žemaičių.

            • Kemblys:

              Kaunas yra Nemuno ir Neries santakoje. Senovėje upėmis keliaudavo. Nenuostabu, kad Kauno karo įguloms tekdavo dažnai ginti tokią svarbią vietą. Manau, nuo žodžio ‘kautis”.

              • Kažin:

                Taip kalbėti buvo galima 18 amžiuje pozityvistinės metodologijos viešpatavimo visuomenės moksluose laikais. Šiandien, tai reiškia – nieko nesuprasti kalbos, istorijos, mitinės pasaulėžiūros dalykuose.
                Taigi vėluojiesi pora šimtų metų…

                • Kęstutis:

                  Tavo kowno nepaaiškina, kodėl Kijevo senasis pavadinimas Kaunogardas, o ir turkijoje yra miestas Kaunas? Kaip susieti turkus, lenkus ir žemaičius?

                  • Perkūno paukštis:

                    Č. Gedgaudas – “Aisčių keliai” – Lietuvių kilmė.
                    ————————————
                    Ten esa (nuo)seklių pamąstymų duotybių. Nors šiaip “specai” jų nelaiko labai rimtomis.

                  • Kažin:

                    Jų ryšys, jeigu tai nėra atsitiktinis garsinis šių pavadinimų panašumas, galėtų būti aiškinamas per kowno ir anglų town “miestas” prasminę ir garsinę giminystę. Beje, čia esantis k ir t pasikeitimas yra užrašytas pačios lietuvių kalbos tarmėse, taigi nėra kalbinė problema.
                    Tačiau minėtų pavadinimų ryšiams aiškinti būtų reikalingi nuodugnesni istoriniai, kalbiniai ir pasaulėžiūriniai tyrimai, kuriems internetas ne vieta. Kas dėl Kaunogrado, kaip senojo Kijevo pavadinimo, tai jo radimasis gali būti aiškintinas bendra baltų (žemaičių) ir skandinavų (germanų) įtaka. Jis rodytų, kad pirminė žodžio „kownos“ reišmė Kijevo slavakalbiams gyventojams jau buvo tapusi vietos, miesto tikriniu pavadinimu, todėl prie jo buvo būtina pridėti bendrinį slavų “grad”, reiškusį jų kalba “miestas”. Tą pridėjimą ir turime Kaunogrado varde.
                    Beje, ne tik yra Turkijoje, bet ir Dakijoje buvo vietovė, turinti Kauno vardą.
                    Taigi šis pavadinimas mena laibai senus baltų pasaulėžiūrinius laikus.

                    • N:

                      Turkijoje, Dakijoje Kaunas nieko bendro su mūsų Kaunu neturi. Ten tai kartu su islamu atklydęs vietovardis. Beje, tiek judėju, tiek islamo valstybiniai dariniai vadinosi kaganatais (tiurkų kilmės žodis). Taigi, Kaunas ten, kur sėdi kaganas. G, GN kaip žinia kartais nunyksa arba netariami.

                    • Kažin:

                      Gali būti, kad jie nieko bendro su Kaunu neturi, aš ir neteigiu, kad turi. Bet paties argumentai dėl jų kitokios kilmės visgi labai mėgėjiškai, pritemptai atrodo… Čia būtų reiklingi dar istoriniai faktai, patvirtinantys, kad būtent tuose Turkijos ir Dakijos Kaunuose sėdėjo kaganai.

                  • Kęstutis:

                    Patikslinimai dakai -trakai, grad – gardas, lietuvių kalba pirminė, anglų, lenkų, rusų antrinė. Town kilo iš kaunas, kown, town. Pvz. šaltinis Histori chanel – kai susitiko karaliaus Artūro kariuomenė su saksų kariuomene, tai Artūro kariai prieš mūšį saksams skandavo senają anglų kalba – lauk, lauk, lauk (out – išvertė laidos vedėjas), o saksai skandavo – dievs gryts (dievas didis), o laidos vedėjas išvertė – great got… taip, kad visiškai neseniai, tik prieš 1500 metų su anglais ir tais pačiais saksais, būtume susikalbėję be vertėjo… Sąmprotauti reikėtų taip, kas svarbiau miestas ar kapinės? Laidojama tada ir dabar būdavo už miesto ribų, ar miesto pakrašty, išskyrus šventuosius ar didikus… Slaviškai grad nuo gorodit – apsitverti, jei nuo kapinių slaviškai būtų – klad – kladbišče. Jei pas slavus, mums artimus, miestas nuo žodžio tvertis, tvirtovė, tai ir kaunas turėtų būti nuo kautynių…

                    • Kažin:

                      Galbūt, vadovaujantis paties supratimu būtų galima patikėti, kad Kaunas yra nuo žodžio “žiaunos”, kadangi jo vietoje viena upė “praryja” kitą…
                      Tačiau apie kokias nors ypatingas kautynes, susijusias su Kaunu, senesnių laikų istorinių faktų neturima, taip pat nėra praktikos, kad vieta gautų nuo joje vykusių kautynių vardą. Paprastai gyvenama vietovė turi žynio pasaulėžiūros pagrindu duotą vardą, o joje įvykstatys įvykiai – kautynės gauna tos vietos vardą. .
                      Kas dėl “grad”, tai nemanau, kad pagal kilmę yra slaviškas žodis, radęsis nuo Goroditj – aptverti. Atvirkšiai veiksmažodis goroditj yra radęsis iš grad, gorod. Gi “grad” pirminė reikšmė yra “įsisavinta žemė, dirva”. Šis žodis giminingas angl. ground – „dirva“, liet. gruodis, gruodas – įšalusi žemė, grūdas, kaip iš žemės išaugintasis derlius.
                      Čia dar galima nurodyti šio žodžio šakniai istoriniuose šaltiniuose minimą giminingą Pa-graudos valsčiaus Lietuvoje pavadinimą.

                • Kemblys:

                  Vėluoju nuo tų, kurie nežino kur patys nuėjo? Kur dingsta tie VISUOMENĖS ‘mokslai’, kai reikia spręsti visuomenei kylančius uždavinius? Sprendžia politikai, valdininkai, žurnalistai ir neapsikentę piliečiai. Namas nugriūtų, statybininkai rastų priežastį ir išvadas darytų – griūva kas antra šeima, o tavo tie ‘mokslininkai’ tyli, kaip susišikę. Kodėl tavo tiems ‘mokslininkams’ nereikalingi to visuomenės mokslo sąvokų apibrėžimai? Bijote, kad paaiškėtų tikroji ‘mokslinių’ darbų vertė ir reikėtų grąžinti mokesčių mokėtojams savo algas už niekinį darbą dėl darbo.

                  • Kęstutis:

                    “Mokslininkai” dirba ne mokesčių mokėtojams, bet mokesčių rinkėjams…

                  • Kažin:

                    Laikas būtų pačiam suprasti, kad su tais, kurie yra daugiau žinantys už valdžias, jos nenori turėti reikalų.

                    • Kemblys:

                      “Kažin”, tau laikas suprasti, kad už valdžią daugiau žino: fizikai, gydytojai, architektai, teisininkai, ir t.t., ir t.t., bet valdžia, visuomenė, žiniasklaida “nori turėti” su jais reikalų – jie specialistai. Niekas nenori turėti reikalų su socialinių sričių “mokslininkais” – šie nevykėliai laikomi tik tam, kad tokie, kaip Šustaukas ir Baukutė su Valinsku TEISĖTAI ateitų į valdžią, o piliečiai niekaip negalėtų iškrapštyti savigarbą, sąžinę ir sveiką protą praradusius politikus.

        • Kęstutis:

          … o Vilnius – Velnius…

          • Kažin:

            Dėl Vilniaus kitas klausimas. Vilnius ne paprasta, o visų lietuvių kulto centro vieta. Ne paslaptis – tokios vietos nuo svetimų akių buvo slepiamos. Dėl to tokia sakralinė vieta buvo vadinama įvairiais mitopoetiniais, epitetiniais vardais. Jie rodytų, kad Vilnius buvo baltų ateities lėmimo, aukojimų, valdovų laidojimo, pagrindinė laiko skaičiavimo, teisingumo vykdymo, bendro iždo saugojimo ir pan. vieta.
            Bene svarbiausia Vilniaus vietos kultinė paskirtis yra Dievų valios sužinojimas kokią ateitį jie lemia baltams. Taigi Vilniaus ir kituose jo epitetiniuose pavadinimuose sliapiasi laiko rodymo ir teisingumo misijos vykdymo dimensijos.
            Apskritai Vilniumi galėjo būti vadinamas visas baltų pasaulis – nuo Rytų iki Vakarų, o jo centru buvo laikoma vieta, kurioje yra dabartinis Vilnius. Žinoma, per laiką buvo radęsi ir panašios kultinės paskirties centriukų, iš kurių vienu – prūsų – galėjo būti šaltiniuose minimas centrinės kulto vietos egzistavimas Nadruvoje, jeigu šiuo pakraipytu pavadinimu (raidžių d, r sukeitimu) nėra paslėptas Narduvos (šaltinių minimos Nerthos) – Neries pavadinimas, taigi ir Vilniaus buvimo vieta.
            Beje, manyti, kad Vilnius – tai visas baltų gyvenamas pasaulis, be kita ko teikia pagrindo ir tokio pavadinimo, kaip “Vilniaus kraštas”, istorinis gyvavimas, o taip pat tautosakininkų užrašytų dainų, kuriose minimas Vilnius, posmų prasmės.

          • Kęstutis:

            Kad mėginate žvelgti kitaip į įprastus dalykus, tai gerai, bet visame kame svarbiausia nuoseklumas ir teisingi atskaitos taškai. Žinot, labai jau keistai atrodo jūsų mėginimai anglu kalba paaiškinti lietuviškus vietovardžius. Ne lietuvių kalba atsirado iš anglų, bet atvirkščiai. Pvz. mer(gell)ė, (help)ėkite, alus – ale (šumeriškai alulu)vienas, du, trys… Anglija nuo žodžio anglėja anglis, keltai, piktai…
            Kaunui “žiaunos” netinka, bet va kiaunės jau tiktu. Jei upės pavadinimas Odra kilo iš trakiško odra (ūdra), tai ir vietovės pavadinimas – kaunas galėjo kilti iš kiaunės, sakyčiau labiau tikėtina negu iš kavojasi. Kalbotyroje laikomasi taisyklės, kad veiksmažodis pirminis, daiktavardis antrinis gorodit – grad…
            “Apskritai Vilniumi galėjo būti vadinamas visas baltų pasaulis – nuo Rytų iki Vakarų” – Nuo rytų iki vakarų baltų pasaulį žymėjo žodis – galas. Prancūzijoje – Galai, Maskvoje – Galindai…
            Dar vien taisyklė – jei vietovardis suprantamas paprastai, be jokių aiškinimų ir raidžių kaitaliojimų (kaunas), nereikia jokių papildomų apsunkinimų???

            • Kažin:

              Iš anglų kalbos lietuviškų vietovardžių neišvedinėju, o tik sugretinu prasmiškai ir garsiškai akivaizdžiai giminingus lietuviškiems dabartinius anglų kalbos žodžius. Kas istoriškai visiškai galima, juk saksai, prieš nusikeldami į Angliją, gyveno šalia baltų (prūsų). O kas gali paneigti, kad saksų pavadinimas nesigiminiuoja su lietuvių sakyti, pa-saka, sakalas ir t.t. Be to, kalbos moksle pripažįstama kurį laiką buvus germanų ir baltų bendrystę po indoeuropiečių prokalbės suirimo. Taigi baltų ir germanų kalbos negali būti laikomos kaip atsiradudusios viena iš kitos.
              Mano supratimas apie pavadinimų radimąsi kitoks negu paties, kaip pvz., kad „Anglija nuo anglėja“ ir kt. panašūs…
              Kas dėl veiksmažodžių ir daiktavardžių pirmumo tai klausimas sudėtingas – yra galimi tiek veiksmažodiniai daiktavardžiai, tiek daiktavardiniai veiksmažodžiai.
              Mano supratimu vietovardžiai randasi iš bendrinių žodžių, kurie yra garsiniai pasaulėžiūrinės (situacinės) prasmės išreiškimai, todėl vietovardžių istoriją aiškinti vien iš jų garsiško atitikimo šiandieninės kalbos bendriniam žodžiui – absurdas, o ne taisyklė…
              Lietuviškai „galas“ reiškia pabaiga, o pagal ką Prancūzijos galai buvo vadinami garsiškai atrodančiu tuo pačiu žodžiu sunku pasakyti. Pagaliau pats liet. žodis “galas” gali būti atsiradęs, kaip sudurtinis ga+las ar tas „g“ yra koks pridėtas vėliau ir su Prancūzijos galais nieko bendro neturi. Galbūt, jis yra giminingas su latvių gala- “mėsa”, lietuv. gal-vijai. Taigi Prancūzijos galai, galbūt, vertėsi gyvulių auginimu ir tokiu atveju lietuviškai jų pavadinimas reikštų “mėsiai”, “mėsiniai”…
              Beje, Maskvoje ir apie ją gyveno ne galindai, o goliadai. Jų pavadinimo tapatinimas su Prūsijos galindais kalbiškai nėra neproblemiškas. Juk “go-” gali būti priešdėlis arba būti žodžiu, reiškiančiu “žemė”, o “-liadai” lyginti su estų Leedu “Lietuva”. Taigi Maskvos goliadai greičiau laikytini lietuviais, o ne galindais. Tam atlieptų ir tas faktas, kad mes suomius vadiname taip pat, kaip jie save – Suomi -Suomija, o suomiai mus vadina Liettua.

            • Kęstutis:

              Gala – mėsa… Ar galėtų būti tokia seka? Galas (pabaiga) – nugalėtas, nugalabytas (nužudytas) = mėsa…

              • Artūras Gotautas:

                Žodis “Gala”
                Batėgala,Birjagala,Eigirgala,Eiriogala,Gerdžiogala,
                Nociagala,Pagiegala,Ramygala,Saudogala,Stavarygala,
                Tarnagala,Vytogala,Baisogala,Gimbogala,Ariogala,
                Tendžiogala,Dievogala,Maišiagala,Betygala,Vandžiogala,
                Vetygala,Žąsūgala,Žemygala,Žvejotgala,Žiemgala..
                Sąsajos šių visų galų(gala) – Akmuo.

              • Kažin:

                Žodžių latv. gala ir liet.mėsa kilmės yra skirtingos, tačiau prasmės tos pačios. Čia yra toks pat skirtumas, kaip tarp liet. žodžių skerdiena ir mėsa, nors abu turi reikšmę “mėsa”. Skerdiena nuo skersti, o mėsa nuo misti, maistas, ėsti.
                Akivaizdu, kad skersti yra giminingas su kirsti, įkirsti, kirvis. Latv. žodžio gala šaknis yra giminingas liet. galąsti, gelti, įgelti, geluonis, yla ir kt.. Tam, kad galėtum kirsti, skersti, nudurti reikalinga turėti išgaląstą – aštrų galą turintį, atitinkamą įrankį su galinčiu galą daryti aštrumu, ašmenimis (kirvį, geluonį, ylą, peilį ir pan.). Beje, kol nebuvo metalų tokias ašmenis turėjo akmuo. Giminystė tarp ašmenys ir akmuo akivaizdi.
                Tad tokiu atveju latv. gala atitinka liet. skerdiena kilmę pagal prasmę (gala=skerdiena), gi lietuvių mėsa yra atsiradusi nuo misti, ėsti ar tiesiog (m)ėsa – indoeuropietiška šaknis reiškianti “kiaulė”, t.y. visiškai nuo kito negu yra abiems tautoms bendra žodžio šaknimi gal- atveju reiškiamas veiksmas.

                • Artūras Gotautas:

                  Ar aplankėte visas Lietuvos “Galas” ?
                  Ar tyrinėjote jas visas ir atskirai ?

                  Galima daug visko prisijoti,bet apčiuopiamo to tikro tyro lietimo nėra iš jūsų pusės,tik daug rašybos vardan rašybos ..

                  Turėtumėt žinoti apie “Akmens Vaisių” – Baisogaloje.Arba “Akmens Vytį” Betygaloje..
                  O kiek dar įvairių Ženklų po Jas,kad ir tose pačiose trijuose Dievogalose,bet įdomiausiai,kad jas visas “Galas” sieja Kamieno AKMUO 🙂

                  Tad atsakymą radus sąsajos AkmUO,tada susidėlioja daug kas šioje mažoje lentynoje. 🙂

                  Čia buvo bandyta ieškoti atsakymų,bet mažai kas domisi,domisi tada,kai viskas pateikta/ištirta,paskui persiteikiama į savas knygas,kaip savas mintis 🙂

                  ( http://alkas.lt/2013/01/29/m-jucas-gedimino-laiskai/?comments#comments )

                  • Kažin:

                    Manau, kad visų vietovių pavadinimuose tokio sando, kaip “gala”, nėra. Išvardinti pavadinimai su “gala” yra pavardinės ar valsčių pavadinimų kilmės. Konkrečiai tas “gala” gali būti atsiradęs iš -ga plius -la. Sandas -ga yra tarminė pavardės ar vietovės pavadinimo galūnė, atitinkanti Lietuvoje dažnesnę -ka. Plg. dabartines pavardes Ladyga, Veryga ir Motieka, Musteika (kaimas).
                    Gi galūnė -la yra tą žemę, vietovę apjungiančio centro pavadinimo galūnė, ji laikytina analogiškos reikšmės galūnei –va vietų pavadinimų kitose Lietuvos tarmėse (pvz., Jonava, Šeduva)..
                    Tikiuosi, kad tokie aiškinimai pasitarnaus sprendžiant “gala” mįsles.

                  • Kęstutis:

                    Gerai rimuojasi Ak muo – Oo muo …

  5. tampax'as:

    “…ciklinis kalendorinis ratas buvo paverstas ir krikščionių mitinės istorijos projekcijos skale. ” Iš didelio rašto , Jonai, išeini iš krašto. Surask paprastesnių žodžių, nes Tavo opusus daugiausiai skaito vyresnio amžiaus lietuviai. O gal Tu didžiuojiesi, kad rašai visokiomis abrakadabromis?

  6. Nojus:

    Žmonės neteisingai interpretuoja ženklus.Užmiršo jų reikšmes.Simetriškas kryžiukas reiškia ŽMOGŲ.Saulės ženklas ,tai modifikuotas kryžiukas su sustiprinta veikimo galia,kadangi yra įdubos galiose.
    Visų ženklų veikimą galima perskaityti.Pasižiūrėkite į planetų sutartinius žymėjimo ženklus,į svastikas,į šešiakampes,penkiakampes žvaigždes,spirales.Visi tie simboliai yra tam tikros energijos generatoriai.
    Deja,mokančių teisingai perskaityti -nebeliko.Bet atkurti žinias įmanoma.

  7. kuzis:

    auges vyras bet del Kristaus nesugebeta misles prieiti, neigti paprasta o zynoti daugiau neduota. Toks metas zvaigdziu spieciuje, zaidimas tebesitesia – pirmyn

  8. kuzis:

    tu man del pranaso turi klausymu pauksti?

  9. PADĖKIME EKSPERTAMS.EU APSIVALYTI...:):

    VALSTYBĖJE PAPRASTI PILIEČIAI TURI TIK TEISĘ DALYVAUTI RINKIMŲ FARSUOSE.BET APVALYTI EKSPERTUS NUO NAKUI PRITIKUSIO ,,DVARO” POLITOLOGO VADIM VOLOVOJ ,MANAU ,GALIME… PRIMENU, KAD ŠIS DVARO GYVENIMO APRAŠINĖTOJAS METŲ APŽVALGOJE TARP 3 SVARBIAUSIŲ LIETUVOS ĮVYKIŲ ,,ĮSIGUDRINO NEPASTEBĖTI” DVIDEŠIMTMEČIO LYGIO ĮVYKIO- SĖKMINGOS REFERENDUMINĖS TAUTOS INICIATYVOS…BET VISOSE SAVAITINĖSE APŽVALGOSE ŠIS DVARTARNIS VISADA,,APDAINUOJA” PREZIDENTĘ… SIEKIANTIEMS PADĖTI APVALYTI EKSPERTUS NUO DVARO ,,LAKŠTINGALĖLIO” SIŪLAU BŪTI SOLIDARIAIS IR NERAŠYTI KOMENTARŲ PO JOKIAIS EKSPERTŲ TEKSTAIS!!! JEI TAIP ELGSIS DAUGUMA SKAITYTOJŲ- NAKAS SUREAGAUOS, NES KOMENTARAI RODO PORTALO POPULIARUMĄ. BŪKIME SOLIDARŪS IR PADĖKIME EKSPERTAMS APSIVALYTI. KAS GALI PRISIDĖTI PLEČIANT ŠIĄ APVALYMO AKCIJĄ PRAŠAU PARAŠYKITE: UZMERGAITE …GMAIL.COM VIETOJe TAŠKŲ t. b. ŽENKLAS ETA.JEI PAŠTO ADRESAS KOMENTARE RAŠOMAS VISAS- TUOMET IŠTRINA…

  10. El getas:

    Atidžiai žiūrekit i stebuklingą žvaigžde Didžiuose Gryžulo ratuose,kuri moksliskai vadinasi:
    “Ta litha borealis ursa maior”.
    Tali Perkunas bo galva alis ursa maior
    Tali Perkunas BOG alvamilžinaslis ursa maior ( al,va irgi turi savo reiksmes)
    Tali Perkunas velniu galva milzinas našlys ursa maior.
    …neisgiriant,pora įspetu runu vertos storos etnologo knygos.
    Administratoriaus nuolankiai prašau skirti kamputi,panašiom žiniom talpinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: