Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas

www.delfi.lt
2012 06 23 13:34
3
J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
Vytauto Daraškevičiaus nuotr.
Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

Kai paveldo turtų vis dažniau ieškoma su kastuvais ir metalo ieškikliais, o paparčio žiedo ir kalėdinių stebuklų akcijas skelbia didieji prekybos centrai, vis dažniau tenka prisiminti Fridricho Nyčės žodžius: „Jeigu aš ką nors suprantu žmoguje, žmoguje, galvojančiame simboliais, tad štai ką: kaip realybę, kaip „tiesą“ jis suvokė tik realybę vidinę, o visą kitą, kas gamtiška, laikina, erdviška – kaip savo sakmių medžiagą“.

Tad gamtinio išorinio pasaulio įvairovė mūsų protėvių buvo priimama kaip savotiškas tekstas. Ji kalbėjo apie žmogiškosios būties kelią ir tikslą, teikė gyvenimo ir elgesio gaires bei kryptis. Gamta buvo suvokiama kaip vidinio dvasinio pasaulio metafora – kaip savotiškas žmogaus sielos veidrodis.

Metiniu Saulės ritmu pagrįstame tradiciniame kalendoriuje – su vasaros ir žiemos saulėgrįžos reiškiniais siejamuose kalendoriniuose Rasos – Joninių bei Kūčių – Kalėdų švenčių papročiuose dar ženklūs ne vien šventinių pramogų pavidalai, bet ir dvasinės patirtys bylojančios apie skirtingus pasaulio pažinimo kelius.

Apie šiuos kelius kalba du esminiai saulėgrįžos švenčių sakmių vaizdiniai. Rasos šventėje vienu mistiškiausių simbolių yra – paparčio žiedas. Kalėdose – vynu pavirstantis šulinių vanduo. Tiek įgijęs paparčio žiedą, tiek atsigėręs stebuklingai vynu virtusio vandens, žmogus įgyja visažinystės galią. Bet, atrodo, kad tiedu pažinimo keliai ir žinojimai yra pakankamai skirtingi.

Rasos šventėje švenčiamoje gamtoje, mūsų mintims ir dėmesiui plintant po klonius ir laukus, susitelkiant ir pasklindant gausiame bendraminčių būryje, mistinio paparčio žiedo paieška grindžiama racionalumu.

Paparčio žiedo ieškojimui parenkama vieta, kurioje yra negirdėti nei šuns lojimo, nei gaidžio giedojimo. Šermukšnio lazda apsibrėžus ratą ir patiesus skepetaitę, uždegama žvakė ir garsiai meldžiamasi nesižvalgant ir nesibijant visokių bauginančių baisybių, kurios per visą naktį šiurpiais garsais ir vaizdais mėgina išgąsdinti ir išguiti paparčio žiedo ieškotoją iš apsibrėžto rato… Ištvėrus visus išbandymus trokštamas žiedas nukrenta ant skepetaitės kaip aukso grūdelis…

Kalėdose įsiviešpatavus tamsai, žmogaus veikla iš plačių erdvių nusikelia į namus, telkiasi apie namų židinį, kreipia mūsų mintis į savo giminę, savo šeimą, į savo vidų, į sielos gelmes. Tad ir Kalėdų visažinystė įgyjama visiškai priešingai negu Rasos šventėje. Tai nutinka atsitiktinai. Čia priešingai, negu paparčio žiedo atveju, apskaičiuotas tyčinis bandymas pasisemti ir atsigerti vandens, stebuklingai virstančio vynu, baigiasi mirtimi. Kalėdų stebuklingos visažinystės malonės tyčia laukti negalima.

Pasakojama, kad „kartą vienas vaikinas sėdėjo paprūdyje ir kas valandą vandenį ragavo: tik vieną sykį pasisėmęs atsigėrė: „Vynas!” – ištarė ir tuojau mirė. O jei netyčia būtų pasisekę tokią valandą pasemti ir atsigerti vynu virtusio vandens, tuomet būtų nemiręs ir įgijęs visažinystės dovaną.

Tuo tarpu netyčia įgytas paparčio žiedas, pavyzdžiui, užkritęs už apavo einant per mišką, kaip ir su juo lengvai įgyta visažinystė, neilgai trukus prarandama.

Regis mūsų senosios sakmės skiria du dvasinio pažinimo kelius: racionalųjį – pagrįsta minties drausme, logika ir intuityvųjį – grindžiamą netikėta spontaniška apreikštimi, patiriamą kaip mistinę dovaną, o ne išskaičiuotą ir iškentėtą racionalų pasiekimą.

Šį skirtumą liudija ir žinių nešėjų simboliniai pavidalai. Spindintis paparčio žiedas – nukrenta nelyg iš dangaus ant žemės nupuolęs šviesulys. Kartais jis tiesiog prilyginamas žibančiai žvaigždei ar švytinčiam mėnesiui.

Pažinimo vynas dažniausiai semiamas iš šulinio, taigi iškyla iš žemės gelmių.

Ant kalno, būryje draugų švęsdami aukščiausią pasaulio šviesos pakilimą vainikuojančią Rasos šventę ir atskirtyje atlikę paparčio žiedo paieškai būtinus veiksmus, bei nepabūgę baisių trikdžių ir kliūčių, įgyjame dangiškąją – dieviškąją visažinystės dovaną. O siaurame Kūčių – Kalėdų giminės rate, apsupti vėlių viešpatijos, pasisėmę šulinio vandens, galime nelauktai patirti protėvių vėlių teikiamą intuityvią visažinystės malonę.

Šiuodu dvasinio žinojimo kelius mūsų krašte, kaip ir senovės Indijos vedų tradicijoje, atitinka du metinio Saulės kelio periodai. Pirmasis pusmetis, kuomet Saulės kelias krypsta aukštyn – į šviesą, vedų raštuose vadinamas Devayana „dievų keliu”, o antrasis, Saulės keliui leidžiantis žemyn – į tamsą, – Pitrayana „protėvių keliu“. Indų tradicijoje „dievų” ir „protėvių keliai” – tai kartu ir dvi pomirtinio sielos likimo galimybės: „dievų kelias” veda į Nušvitimą, o „protėvių kelias” – į vėlių pasaulį ir po to į kitą įsikūnijimą. Kalėdų šventė šiame kontekste iškyla kaip savotiški vartai, į „dievų kelią”, o Rasos (Joninės) – vartai į „protėvių kelią”.

Aukščiausią Saulės kelio dievop tašką Rasos šventėje išreiškia aukštai ant karties iškeltos stebulės, o pakalnėn ridenami degantys ratai jau ženklina Saulės žemėjimo ir artėjančią „protėvių kelio“ pradžią. Šis kelias, naktims tapsiant ilgesnėm už dienas, atves į Vėlines, o vėliau, ilgiausią metų naktį, – prie šienu apkloto Kūčių stalo švęsime bendrą vakarienę su gyvaisiais šeimos nariais ir protėvių vėlėmis… kol vėl sugrįžtanti Saulė nepakreips mūsų minčių ir darbų „dievų keliu“. Senieji kalendorinių švenčių papročiai yra įdomūs ne vien savo pramoginiu žavesiu. Jie vis dar pajėgūs perteikti mums mūsų protėvių dvasines patirtis.

Kalėdose įkvėpti pažinimo vyną semiamės iš žemiškųjų dvasios gelmių šulinių, o Rasos šventėje trokštame šviesiausios dangaus dovanos – paparčio žiedo šviesos. Rasų dovanos nusileidžia kaip dangaus raktai atveriantys kelią į šviesą, į visavertį žinojimą. Žinojimas, pažinimas nuo seno tapatinamas su šviesa – „šviesus žmogus“, „šviesuomenė“, „švietimas“.

Būname pilki, paniurę ir tamsūs, bet siekiame šviesos. Paparčio žiedas – tai dvasinė metafora, rodanti kelią į šviesą. Ir kai eini teisingu keliu, tai visuomet turi įveikti patį didžiausią pasipriešinimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  2. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  3. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  4. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  7. Rasos šventės kelias (audio)
  8. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  9. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  10. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kapetėlė says:
    9 m. ago

    Ačiū jums visiems, kad esate…

    Atsakyti
  2. Jaunius says:
    9 m. ago

    Dėkoju Jonui už gražius pamastymus ir noriu pridurti savo tik ką patirtus įspūdžius.
    Penktadienį rinkomės į Verkių parką prie šventinių vartų. Žmonių rinkosi vis daugiau ir daugiau. Gamtos ramybė, malonūs veidai, spalvingi drabužiai kūrė dvasinę nuotaiką. Nelijo, nors kitose Vilniaus vietose purškė lietutis. Atrodė, kad kažkokia malonė gaubė mūsų pasaulį.
    Šeštadienį nuvykau į Rasos sostinę – Kernavę. Dangus mėlynas skleidė saulėtą ramybę. O žmonės vis plaukė ir plaukė. Būriai žmonių aplipo piliakalnius ir tarsi rymojo, lydėdami Saulę. Tai buvo 45-sios Rasos šventės.
    Ne papročių, ar apeigų vyksmas buvo svarbiausias. Cituoju Vaiškūną “Rasos šventėje švenčiamoje gamtoje, mūsų mintims ir dėmesiui plintant po klonius ir laukus, susitelkiant ir pasklindant gausiame bendraminčių būryje.”
    Teko išgirsti panašių minčių iš dalyvavusių. Jų esmė tokia: “Čia Lietuvos dvasia skleidžiasi. Kiek daug gražių veidų.
    Niekieno neraginami suplaukė šimtai, o gal ir tūkstančiai lietuvių. Viskas sako, jog reikia tikėti Lietuva ir jos žmonėmis”.

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Šiandien buvau kaime. Ant akmenimis iškloto prieslenksčio pirmą kartą staiga teko Laimė pamatyti žaltį, kuris turbūt po tais akmenimis mitologiškai ir gyvena. Bendradarbis taipogi buvo pasakojęs, kad ir pas jį kažkur kluone pagal senąjį lietuvių paprotį taip pat apsigyveno žalčiai. Jėga. Norisi TIKĖTI , kad tai taryt ženklas, kad taip turbūt Lietuvon pas žmones vėl po truputį grįžta gamtagarbė sutrypta “pagonybė”, kurią taip ar kitaip beįvardintum – belikę skaudu. Ir TIKIU, sugrįš šventumas, grįš į baltišką Žemę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

2021 04 08
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Šiandien – Gandrinės!

2021 03 25
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

2021 03 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotrakos)
  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 520; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 487; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 332; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
0
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Mūsų viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais:...

Skaityti toliau

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
6
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami...

Skaityti toliau

Šiandien – Gandrinės!

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 25
2
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
Kitas straipsnis
Kernavėje – 45-oji Rasos šventė!

Kernavėje – 45-oji Rasos šventė!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai