Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas

www.delfi.lt
2012-06-23 13:34:37
3
J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
Vytauto Daraškevičiaus nuotr.
Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

Kai paveldo turtų vis dažniau ieškoma su kastuvais ir metalo ieškikliais, o paparčio žiedo ir kalėdinių stebuklų akcijas skelbia didieji prekybos centrai, vis dažniau tenka prisiminti Fridricho Nyčės žodžius: „Jeigu aš ką nors suprantu žmoguje, žmoguje, galvojančiame simboliais, tad štai ką: kaip realybę, kaip „tiesą“ jis suvokė tik realybę vidinę, o visą kitą, kas gamtiška, laikina, erdviška – kaip savo sakmių medžiagą“.

Tad gamtinio išorinio pasaulio įvairovė mūsų protėvių buvo priimama kaip savotiškas tekstas. Ji kalbėjo apie žmogiškosios būties kelią ir tikslą, teikė gyvenimo ir elgesio gaires bei kryptis. Gamta buvo suvokiama kaip vidinio dvasinio pasaulio metafora – kaip savotiškas žmogaus sielos veidrodis.

Metiniu Saulės ritmu pagrįstame tradiciniame kalendoriuje – su vasaros ir žiemos saulėgrįžos reiškiniais siejamuose kalendoriniuose Rasos – Joninių bei Kūčių – Kalėdų švenčių papročiuose dar ženklūs ne vien šventinių pramogų pavidalai, bet ir dvasinės patirtys bylojančios apie skirtingus pasaulio pažinimo kelius.

Apie šiuos kelius kalba du esminiai saulėgrįžos švenčių sakmių vaizdiniai. Rasos šventėje vienu mistiškiausių simbolių yra – paparčio žiedas. Kalėdose – vynu pavirstantis šulinių vanduo. Tiek įgijęs paparčio žiedą, tiek atsigėręs stebuklingai vynu virtusio vandens, žmogus įgyja visažinystės galią. Bet, atrodo, kad tiedu pažinimo keliai ir žinojimai yra pakankamai skirtingi.

Rasos šventėje švenčiamoje gamtoje, mūsų mintims ir dėmesiui plintant po klonius ir laukus, susitelkiant ir pasklindant gausiame bendraminčių būryje, mistinio paparčio žiedo paieška grindžiama racionalumu.

Paparčio žiedo ieškojimui parenkama vieta, kurioje yra negirdėti nei šuns lojimo, nei gaidžio giedojimo. Šermukšnio lazda apsibrėžus ratą ir patiesus skepetaitę, uždegama žvakė ir garsiai meldžiamasi nesižvalgant ir nesibijant visokių bauginančių baisybių, kurios per visą naktį šiurpiais garsais ir vaizdais mėgina išgąsdinti ir išguiti paparčio žiedo ieškotoją iš apsibrėžto rato… Ištvėrus visus išbandymus trokštamas žiedas nukrenta ant skepetaitės kaip aukso grūdelis…

Kalėdose įsiviešpatavus tamsai, žmogaus veikla iš plačių erdvių nusikelia į namus, telkiasi apie namų židinį, kreipia mūsų mintis į savo giminę, savo šeimą, į savo vidų, į sielos gelmes. Tad ir Kalėdų visažinystė įgyjama visiškai priešingai negu Rasos šventėje. Tai nutinka atsitiktinai. Čia priešingai, negu paparčio žiedo atveju, apskaičiuotas tyčinis bandymas pasisemti ir atsigerti vandens, stebuklingai virstančio vynu, baigiasi mirtimi. Kalėdų stebuklingos visažinystės malonės tyčia laukti negalima.

Pasakojama, kad „kartą vienas vaikinas sėdėjo paprūdyje ir kas valandą vandenį ragavo: tik vieną sykį pasisėmęs atsigėrė: „Vynas!” – ištarė ir tuojau mirė. O jei netyčia būtų pasisekę tokią valandą pasemti ir atsigerti vynu virtusio vandens, tuomet būtų nemiręs ir įgijęs visažinystės dovaną.

Tuo tarpu netyčia įgytas paparčio žiedas, pavyzdžiui, užkritęs už apavo einant per mišką, kaip ir su juo lengvai įgyta visažinystė, neilgai trukus prarandama.

Regis mūsų senosios sakmės skiria du dvasinio pažinimo kelius: racionalųjį – pagrįsta minties drausme, logika ir intuityvųjį – grindžiamą netikėta spontaniška apreikštimi, patiriamą kaip mistinę dovaną, o ne išskaičiuotą ir iškentėtą racionalų pasiekimą.

Šį skirtumą liudija ir žinių nešėjų simboliniai pavidalai. Spindintis paparčio žiedas – nukrenta nelyg iš dangaus ant žemės nupuolęs šviesulys. Kartais jis tiesiog prilyginamas žibančiai žvaigždei ar švytinčiam mėnesiui.

Pažinimo vynas dažniausiai semiamas iš šulinio, taigi iškyla iš žemės gelmių.

Ant kalno, būryje draugų švęsdami aukščiausią pasaulio šviesos pakilimą vainikuojančią Rasos šventę ir atskirtyje atlikę paparčio žiedo paieškai būtinus veiksmus, bei nepabūgę baisių trikdžių ir kliūčių, įgyjame dangiškąją – dieviškąją visažinystės dovaną. O siaurame Kūčių – Kalėdų giminės rate, apsupti vėlių viešpatijos, pasisėmę šulinio vandens, galime nelauktai patirti protėvių vėlių teikiamą intuityvią visažinystės malonę.

Šiuodu dvasinio žinojimo kelius mūsų krašte, kaip ir senovės Indijos vedų tradicijoje, atitinka du metinio Saulės kelio periodai. Pirmasis pusmetis, kuomet Saulės kelias krypsta aukštyn – į šviesą, vedų raštuose vadinamas Devayana „dievų keliu”, o antrasis, Saulės keliui leidžiantis žemyn – į tamsą, – Pitrayana „protėvių keliu“. Indų tradicijoje „dievų” ir „protėvių keliai” – tai kartu ir dvi pomirtinio sielos likimo galimybės: „dievų kelias” veda į Nušvitimą, o „protėvių kelias” – į vėlių pasaulį ir po to į kitą įsikūnijimą. Kalėdų šventė šiame kontekste iškyla kaip savotiški vartai, į „dievų kelią”, o Rasos (Joninės) – vartai į „protėvių kelią”.

Aukščiausią Saulės kelio dievop tašką Rasos šventėje išreiškia aukštai ant karties iškeltos stebulės, o pakalnėn ridenami degantys ratai jau ženklina Saulės žemėjimo ir artėjančią „protėvių kelio“ pradžią. Šis kelias, naktims tapsiant ilgesnėm už dienas, atves į Vėlines, o vėliau, ilgiausią metų naktį, – prie šienu apkloto Kūčių stalo švęsime bendrą vakarienę su gyvaisiais šeimos nariais ir protėvių vėlėmis… kol vėl sugrįžtanti Saulė nepakreips mūsų minčių ir darbų „dievų keliu“. Senieji kalendorinių švenčių papročiai yra įdomūs ne vien savo pramoginiu žavesiu. Jie vis dar pajėgūs perteikti mums mūsų protėvių dvasines patirtis.

Kalėdose įkvėpti pažinimo vyną semiamės iš žemiškųjų dvasios gelmių šulinių, o Rasos šventėje trokštame šviesiausios dangaus dovanos – paparčio žiedo šviesos. Rasų dovanos nusileidžia kaip dangaus raktai atveriantys kelią į šviesą, į visavertį žinojimą. Žinojimas, pažinimas nuo seno tapatinamas su šviesa – „šviesus žmogus“, „šviesuomenė“, „švietimas“.

Būname pilki, paniurę ir tamsūs, bet siekiame šviesos. Paparčio žiedas – tai dvasinė metafora, rodanti kelią į šviesą. Ir kai eini teisingu keliu, tai visuomet turi įveikti patį didžiausią pasipriešinimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  2. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  3. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  4. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  5. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  6. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  7. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  8. Rasos šventės kelias (audio)
  9. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  10. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kapetėlė says:
    11 metų ago

    Ačiū jums visiems, kad esate…

    Atsakyti
  2. Jaunius says:
    11 metų ago

    Dėkoju Jonui už gražius pamastymus ir noriu pridurti savo tik ką patirtus įspūdžius.
    Penktadienį rinkomės į Verkių parką prie šventinių vartų. Žmonių rinkosi vis daugiau ir daugiau. Gamtos ramybė, malonūs veidai, spalvingi drabužiai kūrė dvasinę nuotaiką. Nelijo, nors kitose Vilniaus vietose purškė lietutis. Atrodė, kad kažkokia malonė gaubė mūsų pasaulį.
    Šeštadienį nuvykau į Rasos sostinę – Kernavę. Dangus mėlynas skleidė saulėtą ramybę. O žmonės vis plaukė ir plaukė. Būriai žmonių aplipo piliakalnius ir tarsi rymojo, lydėdami Saulę. Tai buvo 45-sios Rasos šventės.
    Ne papročių, ar apeigų vyksmas buvo svarbiausias. Cituoju Vaiškūną “Rasos šventėje švenčiamoje gamtoje, mūsų mintims ir dėmesiui plintant po klonius ir laukus, susitelkiant ir pasklindant gausiame bendraminčių būryje.”
    Teko išgirsti panašių minčių iš dalyvavusių. Jų esmė tokia: “Čia Lietuvos dvasia skleidžiasi. Kiek daug gražių veidų.
    Niekieno neraginami suplaukė šimtai, o gal ir tūkstančiai lietuvių. Viskas sako, jog reikia tikėti Lietuva ir jos žmonėmis”.

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Šiandien buvau kaime. Ant akmenimis iškloto prieslenksčio pirmą kartą staiga teko Laimė pamatyti žaltį, kuris turbūt po tais akmenimis mitologiškai ir gyvena. Bendradarbis taipogi buvo pasakojęs, kad ir pas jį kažkur kluone pagal senąjį lietuvių paprotį taip pat apsigyveno žalčiai. Jėga. Norisi TIKĖTI , kad tai taryt ženklas, kad taip turbūt Lietuvon pas žmones vėl po truputį grįžta gamtagarbė sutrypta “pagonybė”, kurią taip ar kitaip beįvardintum – belikę skaudu. Ir TIKIU, sugrįš šventumas, grįš į baltišką Žemę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Daiva Vaiškūnienė-Rimšaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt su įstabiu gimtadieniu sveikina redaktorę Daiva Vaiškūnienę

2023 07 30
Gintaras Goda, Audrys Antanaitis | Alkas.lt koliažas

Lenkijos prezidentui atvykus į Lietuvą, KT paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti nevalstybine kalba Lietuvos pasuose galima Buvusio VLKK pirmininko ir kt. komentarai

2023 07 05
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

KT dar kartą skelbs ar asmenvardžių rašyba nevalstybine kalba, nepaisant VLKK nepritarimo, neprieštarauja Konstitucijai KT posėdžio netransliuoja – „užlūžo serveriai“

2023 07 05
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (II)

2023 06 27
Rasos šventė Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavėje šviesiausią metų dieną atšvęsta jau 56-oji Rasos šventė

2023 06 26
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (I)

2023 06 26
Laužas | pixabay.com, Markusspiske nuotr.

Policija ir ugniagesiai prašo elgtis atsakingai

2023 06 23
Laužas, ugnis | pixabay.com, Alexis nuotr.

Ruošiantis Joninėms – draudikų įspėjimas

2023 06 23
Daiva Vaiškūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Vaiškūnienė. Rasos šventės Žemė Dievo glėbyje

2023 06 23
Rasos šventė Vilniaus Verkių parke – proga pasinerti į šviesos galių sūkurį

Rasos šventė Vilniaus Verkių parke – proga pasinerti į šviesos galių sūkurį

2023 06 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
  • Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą
  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Alkas.lt su įstabiu gimtadieniu sveikina redaktorę Daiva Vaiškūnienę

by Jonas Vaiškūnas
2023 07 30
0
Daiva Vaiškūnienė-Rimšaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 30 d. viena uoliausių Alkas.lt kūrėjų ir puoselėtojų, Alkas.lt redaktorė Daiva Vaiškūnienė-Rimšaitė švenčia savo neeilinį gimtadienį.

Skaityti toliau

Lenkijos prezidentui atvykus į Lietuvą, KT paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti nevalstybine kalba Lietuvos pasuose galima Buvusio VLKK pirmininko ir kt. komentarai

by Jonas Vaiškūnas
2023 07 05
32
Gintaras Goda, Audrys Antanaitis | Alkas.lt koliažas

Liepos 5 d., į Lietuvą atvykus Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai, Lietuvos KT paskelbė sprendimą, kad kai kurių kurių Lietuvos piliečių...

Skaityti toliau

KT dar kartą skelbs ar asmenvardžių rašyba nevalstybine kalba, nepaisant VLKK nepritarimo, neprieštarauja Konstitucijai KT posėdžio netransliuoja – „užlūžo serveriai“

by Jonas Vaiškūnas
2023 07 05
3
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Liepos 5 d. 15 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) skelbs nutarimas byloje pagal prašymą ištirti, ar Asmens vardo ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Rimgaudas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Kernavėje – 45-oji Rasos šventė!

Kernavėje – 45-oji Rasos šventė!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai